Prokuratūra toliau slepia, kas įslaptino Andriaus Ūso ir Drąsiaus Kedžio žudikus

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.94 (9 Votes)

Vilniaus miesto apylinkės teismui

Laisvės pr. 79A, Vilnius

 

Skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, ir labai sunkių nusikaltimų dengimo generalinėje prokuratūroje

 

Pareiškėjas Aurimas Drižius, a.k. 36808110026,

Konstitucijos pr. 23b, Vilnius

2020 m. sausio 3 d.

 

2019 m. spalio 25 d. kreipiausi į generalinę prokuratūrą pranešdamas apie nusikaltimą – informacijos apie Kauno miesto gyventojų  Drąsiaus Kedžio ir Andriaus Ūso nužudymą ir jų žudikų neteisėtą įslaptinimą

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius, neabejotinai turėjęs teisę susipažinti su valstybės paslaptį turinčiais dokumentais, Šiaulių apygardos teisme, prisiekęs sakyti tiesą, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-6-332/2018, paliudijo, kad informacija apie tai, kas nužudė Lietuvos Respublikos piliečius Drąsių Kedį ir Andrių Ūsą, yra įslaptinta valstybės tarnybų. Pateikiau prokuratūrai minėto teismo proceso protokolą, kuriuose A.Matulevičius pasakoja apie žudikų įslaptinimą.

Tokios informacijos – apie tai, kas ir kodėl nužudė D.Kedį ir A.Ūsą – įslaptinimas yra nusikalstamas ir neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas labai aiškiai nurodo, kokia informacija gali būti įslaptinta:

7 straipsnis. Įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas

  1. Valstybės paslaptį gali sudaryti:

1) detalūs duomenys apie valstybės gynybos rezervą ir suvestiniai detalūs duomenys apie mobilizacinį materialinių išteklių rezervą;

2) detalūs duomenys, atskleidžiantys valstybės mobilizacines galimybes, valstybės pasirengimo gynybai pajėgumus ir galimybes;

3) detalūs duomenys apie technologinės apsaugos priemonių, naudojamų saugiesiems dokumentams, saugiesiems dokumentų blankams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, kūrimą, naudojimą, gamybos technologijas, techninius duomenis;

4) detali informacija apie technologinių procesų panaudojimą tobulinant ginkluotę, karinę techniką, kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų veikloje naudojamas technines priemones;

5) detali informacija apie derybas su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis; su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis susijusi informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybių tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčių sudarymui;

6) detali informacija apie bendradarbiavimo su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų saugumo, žvalgybos, kriminalinės žvalgybos tarnybomis eigą, objektus, turinį, rezultatus;

 

Šiame sąraše nėra nurodyta, kad galima įslaptinti valstybės vardu padarytus nužudymus. Priešingai – įslaptinus šią informaciją, valstybės vardu buvo padaryta labai daug sunkių nusikaltimų – apkaltinus teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymu, buvo nuteistas kalėti nekaltas žmogus Raimondas Ivanauskas, kuris iki šiol laikomas kalėjime. Taip pat nuteista didelė grupė žmonių vadinamojoje Garliavos „patvorinių“ byloje.

Faktas, kad valstybės įstaigos žinojo, kas nužudė D.Kedį ir A.Ūsą, tačiau šią informaciją nuslėpė ir įslaptino, reiškia, kad jos padarė labai sunkią nusikalstamą veiklą – ją reglamentuoja BK straipsniais kaip tarnybos pareigų neatlikimas, piktnaudžiavimas tarnyba ir kitus nusikaltimus.

Valstybės paslapties įstatymo 6 straipsnis. Informacijos įslaptinimas nurodo, kad (2. Informacijai slaptumo žymas suteikia, keičia ir jos įslaptinimo terminus nustato informaciją parengę paslapčių subjektai šio įstatymo nustatyta tvarka)

Būtina išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu įslaptino informaciją apie D.Kedžio ir A.Ūso žudikus.

Bet kuriuo atveju įslaptinti valstybės vardu veikiančius žudikus yra labai sunkus nusikaltimas, prilygstantis valstybės išdavimui. Todėl būtina nedelsiant pradėti tyrimą, kas įslaptino šiuos žudikus, juos nedelsiant nustatyti ir sulaikyti. Turint omenyje, kad generalinė prokuratūra jau daug metų slepia labai sunkius nusikaltimus, būtina šią įstaigą nušalinti nuo tyrimo, ir tyrimą pavesti visai kitai žinybai.

 

 

 

Kita vertus, V.Matulevičius teisme nurodė, kad „prieš mergaites buvo piktnaudžiaujama“. Turima omenyje D.Kedžio dukra Deimantė Kedytė ir Orinta Naruševičiūtė, dėl kurių galimo prievartavimo buvo kreiptasi į prokuratūrą. Tačiau prokuratūra nuslėpė įrodymus šioje byloje, ir taip pat atliko labai sunkią nusikalstamą veiklą.

Pateikiu teismui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Matulevičiaus parodymus Šiaulių apygardos teisme, kur buvo nagrinėjama vadinama „Garliavos patvorinių byla“. Teismo apklausiamas A.Matuleviičius sako, kad jis yra įsitikinęs, kad „prieš abi mergaites buvo piktnaudžiaujama, o Ūsas ir Kedys yra nužudyti, tačiau tai įslaptinta informacija“.

Tai, kad prokuratūra veikė nusikalstamai, pripažino ir Seimo  Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo tyrimo išvadose dėl aplinkybių, susijusių DRĄSIAUS KEDŽIO SKUNDŲ TYRIMU, PARLAMENTINIO TYRIMO IŠVADOS. (2010 m. sausio 21 d. Nr. XI-671)

Daugybė faktų, kad prokuratūra sąmoningai klastojo ir nuslėpė esminius faktus pedofilijos byloje.

 

2019-11-11 gavau generalinės prokuratūros raštą nr. 17.2.-4948, kurį pasirašė prokuroras Arūnas Verenius (nuotraukoje viršuje, toliau – prokuroras).

Mano pateigtus įrodymus apie tai, kad Kedžio ir Ūso žudikai yra įslaptinti, ir tai teisme, prisiekęs sakyti tiesą, paliudijo Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, prokuroras pavadino „spėjimais, o ne faktais  ir aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos priimant minėtose bylose procesinius sprendimus.

Tai akivaizdus ir niekuo nepagrįstas prokuroro Vereniaus melas – faktas, kad nagrinėjant Ūso ir Kedžio nužudymo bylas (tiksliau, jas pridengiant, nes prokuratūra padarė viską, kad nuslėptų žudikus, o šiuos nužudymus pateiktų visuomenei kaip nelaimingus atsitikimus), nebuvo žinoma ta esminė aplinkybė, kad Kedys ir Andrius Ūsas buvo nužudyti, o jų žudikai įslaptinti.

Akivaizdu, kad generalinė prokuratūra toliau slepia sunkius nusikaltimus, nes net mano prašymą pradėti tyrimą dėl žudikų įslaptinimo prokuroras atmetė ne skundžiamu nutarimu, bet neskundžiamu „rašteliu“.

Tai dar kartą patvirtina, kad prokuratūra sąmoningai slepia ir pridengia labai sunkius nusikaltimus – žmonių grobimą ir nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Faktas, kad į šiuos labai sunkius nusikaltimus yra įsivėlė ir valstybės pareigūnai, nes priešingu atveju tie žudikai niekada nebūtų įslaptinti, jų asmenybės paslėptos, o nusikaltimai neišaiškinti.

Prokuroras Verenius, parašydamas man „raštelį“, remiasi generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-3 dėl asmenų aptarnavimo prokuratūroje tvarkos.

Iš esmės prokuroras Verenius tokį sprendimą grindžia tuo, kad neva Kedžio, ūso ir Garliavos pedofilijos bylos jau neva išnagrinėtos teisme, dėl jų priimti nuosprendžiai. Prokuroras Verenius taip pat man įrodinėja, kad aš neva neturiu teisės kreiptis dėl šių bylų atnaujinimo ir peržiūrėjimo.

Toks prokuroro Vereniaus požiūris yra nusikalstamas abejingumas ir savo pareigų neatlikimas. Žinodamas apie padarytą sunkų nusikaltimą – dviejų žmonių nužudymą – aš turėjau pareigą pranešti apie tai prokuratūrai, priešingu atveju man grėstų baudžiamoji atsakomybė už nepranešimą apie nusikaltimą.

Ji numatyta Baudžiamojo kodekso 238 straipsnyje - tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Siekiant inkriminuoti šį nusikaltimą reikalingos sąlygos: - nepranešama apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo (pvz., nužudymas, kvalifikuotas sunkus sveikatos sutrikdymas ir pan.);

Šiuo atveju pranešiau prokuratūrai apie man žinomą nusikaltimą – dviejų žmonių pagrobimą ir nužudymą, prokuratūros nusikalstamą neveikimą tiriant šį nusikaltimą,

Be to, Vereniaus minėto aprašo 52 punktas numato, kad „ Sprendimas nenagrinėti prašymo ar skundo priimamas ir atsakymas apie tai pareiškėjui pateikiamas per 5 darbo dienas. Palikus prašymą ar skundą nenagrinėtą, atsakyme pareiškėjui turi būti nurodomos nenagrinėjimo priežastys, apskundimo tvarka, nurodant institucijų, kurioms gali būti paduotas skundas, pavadinimus ir adresus, taip pat terminus, per kuriuos gali būti pateiktas skundas“.

Jau nekalbant apie tai, kad prokuroras Verenius mano išdėstytus faktus pavadino „spėlionėmis“, tačiau jis privalėjo patikrinti mano pateiktą informaciją, nes kalba eina apie neišaiškintus labai sunkius nusikaltimus.

Toks prokuroro Vereniaus atmestinas požiūris į savo pareigą patvirtina, kad prokuroras, priimdamas nutarimą, formaliai vertino turimą medžiagą ir neatsižvelgė į tai, mano paminėtos aplinkybės – dviejų žmonių žudikai yra įslaptinti valstybės tarnybų – tyčia nevykdė savo pareigos.  Toks prokuroro  nutarimas  iš esmės iškraipo ikiteisminio tyrimo tikslus, taip pat yra toleruojamas ikiteisminio tyrimo institucijų neveiklumas, jų nepamatuoti sprendimai ir procesinės klaidos, nepaisoma pateiktų rašytinių įrodymų, jie  nutylimi. LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, iš kurių viena – nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas.

Šiuo atveju aš pranešu apie labai sunkų nusikaltimą – žmonių pagrobimą ir nužudymą, o prokuroras Verenius dalyvauja toliau dengiant šią nusikalstamą veiklą.

Kita vertus, prokuroras privalėjo priimti nutarimą dėl mano skundo, tačiau to nepadarė. BPK 168 str. nurodo, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.

Ši byla – teisėjo Jono Furmanavičiaus, Violetos Naruševičienės, Andriaus Ūso ir Drąsiaus Kedžio nužudymas – turėjo itin didelę visuomeninę reikšmę, todėl prokuroras, sužinojęs, kad paaiškėjo, kad žmonės buvo nužudyti, turėjo pats pareikalauti pradėti ikiteisminį tyrimą, O ne bandyti nuslėpti sunkią nusikalstamą veiklą. Beje, prokuratūra dažnai griebiasi tokių triukų – rašo „laiškelius“, kurių negalima skųsti teismui, kai mato, kad negali paneigti skunde nurodytų argumentų.

Prokuroras A.Verenius man nurodė, kad aš neturiu teisės prašyti atnaujinti A.Ūso ir D.Kedžio nužudymo bylos, nes nesu šios bylos dalyvis.

„Taip pat nepagrįsti nagrinėjamo prašymo reikalavimai atnaujinti ikiteisminius tyrimus Nr.65-1-1-00459-10 (dėl D. Kedžio) ir Nr. 52-1-000629-10 (dėl A. Ūso) mirties aplinkybių nustatymo), nes pagal BPK 217 straipsnio nuostatas, nutrauktas ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas pagal proceso dalyvių skundus, kuomet paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, o Jūs tokio procesinio statuso neturite“, - praneša man prokuroras A.Verenius.

Tokiu savo laiškeliu prokuroras A.Verenius, mano galva, daro labai sunkų nusikaltimą – tarnybos pareigų neatlikimą. BK 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas nurodo, kad „valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas...“.

Šiuo atveju buvo tyčia nužudyti du žmonės, t.y. padarytas labai sunkus nusikaltimas sunkinančiomis aplinkybėmis, o prokuroras Verenius man atrašo, kad tai ne mano reikalas.

Žinodamas, kad A.Ūsas ir D.Kedys yra nužudyti, o jų žudikai įslaptinti, aš turėjau pareigą pranešti apie šį labai sunkų nusikaltimą. Nes nepranešdamas apie jį, aš taip pat padaryčiau  nusikaltimą – BK 238 straipsnis. Nepranešimas apie nusikaltimą nurodo, kad 1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Dabar, pranešęs apie žmonių nužudymą, sulaukiau prokuroro A.Vereniaus laiškelio, kad nelįsčiau ne į savo reikalus. Akivaizdu, kad prokuroras Verenius veikė sąmoninga tyčia, nenorėdamas atskleisti, t.y. tyčia nuslėpdamas šiuos labai sunkius nusikaltimus.

Prokuroras Verenius niekaip nepatikrino mano gautos informacijos ir tiesiog „iš lubų“ nusprendė, kad tai tėra spėlionės. Nors ta informacija, pateikta teismo posėdyje buvusio Seimo NSGK pirmininko, neabejotinai turėjo būti patikrinta, ir motyvuotai man atsakyta – ar iš tikrųjų nužudymai buvo „įslaptinti“. Bet kuriuo atveju turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes prokuratūra turėjo apklausti liudininką A.Matulevičių ir sužinoti, kokie nusikaltimai yra įslaptinti ir kas tai padarė.

Būtina išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu įslaptino informaciją apie D.Kedžio ir A.Ūso žudikus.

Remdamasis išdėstytu, o taip pat BPK norma, kad tinkamas ikiteisminio tyrimo atlikimas, organizavimas, vadovavimas jam ir kontrolė užtikrina BPK 1 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai.

Remiantis išdėstytu, prašau panaikinti skundžiamą prokuroro Vereniaus raštą Nr. 17.2.-4948, įvertinti jį, kaip neatitinkantį BPK reikalavimų ir normų, taip pat įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl labai sunkių mano išvardintų nusikaltimų.

Priedas – skundžiamas prokuroro Vereniaus raštas nr. 17.2-4948

 

Aurimas Drižius

 

Peržiūros: 3274

Komentarai   

+46 # Misteris 2020-01-03 16:34
Jei MATULEVIČIUS teisme kalbėjo davęs PRIESAIKĄ,tai PROKURORAI turėtų su juo susitikti ir pasidomėti,o ne bėgti gilyn į KRŪMUS.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+29 # Dryžiui 2020-01-03 16:38
Jei prokuratūra rašo INFORMACINIUS LAIŠKUS,tai naudokis proga.
Klausk ką daryti jei nesate bylos dalyvis,bet nugirdote teisme svarbios informacijos teismui nagrinėjant kitą bylą?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+38 # Henrikas 2020-01-03 17:43
Skaitau - tai nusikaltimas . Tik kokie asmenys taip kruopščiai dangstomi
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # Nepalaužta 2020-01-04 12:45
Pukiai vaizduoja "teisėsaugos" darbą šis paveiksliukas.
Neringa nepalūžo prieš banditų klaną veikiantį Lietuvoje.
Redaktorius galėtų panaudoti paviešinant
https://sun9-67.userapi.com/c854224/v854224998/91859/DTaBWlWAyIo.jpg
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti