Įdomiausi Vilniaus plėtros projektai 2020–aisiais: į kurią pusę plėsis sostinė?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Įdomiausi Vilniaus plėtros projektai 2020–aisiais: į kurią pusę plėsis sostinė?

Nors Vilniaus bendrasis planas dar tik baigiamas rengti, jau dabar galima identifikuoti artimiausias sostinės plėtros kryptis, sako nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas. Pasak jo, efektyvus šių krypčių įgyvendinimas ne tik pakeistų Vilniaus centro kaimynystėje esančių teritorijų veidą, išsaugotų Vilniaus, kaip žaliojo miesto vardą, didintų rekreacines erdves, bet ir padėtų sprendžiant transporto spūsčių problemą.


Keisis Vilniaus centrinės dalies prieigos

Pasak M. Kulboko, Vilnius – labai inertiškas plėtrai miestas, galimybių plėstis – begalė. Viena svarbiausių Vilniaus plėtros krypčių, kuri turėtų būti pradėta įgyvendinti jau 2020 metais, yra miesto pietinės dalies prijungimas prie miesto centro: pradedant nuo oro uosto teritorijos rekonstrukcijos ir Naujininkų rajono plėtros, baigiant „Vilnius Connect“ projektu, apimančiu centrines geležinkelio ir autobusų stotis.

„Kita labai perspektyvi ir svarbi plėtros galimybė susijusi su miesto dalimi, taip pat esančia netoli centrinės sostinės dalies. Tai „Litexpo“ kaimyninių teritorijų plėtra su jau pradėtu projektu „Business Garden“, taip pat sklypų šalia Geležinio Vilko gatvės ir vakarinio aplinkkelio sankirta vystymas – „Lidl“ Giraitės projektas, „Ergo“ biuro projektas bei šalia Vingio parko numatomos konversijos projektas, kurio metu buvusioje gamyklinėje teritorijoje iškils naujas multifunkcinis kultūros, laisvalaikio, prekybos ir verslo centras „Akropolis“, naujas gyvenamųjų namų kvartalas“, – sako M. Kulbokas.

Pasak „Newsec“ grupės vadovo, įvardytų projektų plėtra jau artimiausiais metais keis milžinišką šalia Vilniaus centrinės dalies esančią teritoriją, kuri šiuo metu nėra išnaudota miesto plėtros kontekste.

„Vystytojų numatyti drąsūs ir vizionieriški konversijos ir naujų statybų projektai keičia teritorijas, miesto rajonus, investuojama į gerovės kūrimą miestuose. Apskritai, investicijos į miesto infrastruktūrą pasitarnauja tiek vietinėms bendruomenėms, tiek vystytojams, kurie nori atliepti į gyventojų poreikius“, - sako M. Kulbokas.

Ar pavyks sumažinti spūstis?

Jo teigimu, miesto planuotojai puikiai mato miesto plėtros perspektyvas, kurios padės miestui išsivaduoti iš „kamščių“ problemos. Pasak NT eksperto, transporto spūsčių problemą iš dalies sukuria pastarųjų 10 metų koncentruota privačių NT projektų ir miesto infrastruktūros plėtra Konstitucijos prospekte, Šiaurės miestelyje, Ozo parko užbaigimo vėlavimas.

„Nenuostabu, kad dažnai piktinamasi Vilniaus spūstimis, kurios yra kasdieninė miesto problema. Tačiau reikia pripažinti, didele dalimi ji kilo todėl, kad miestas statėsi ir tankėjo keliose konkrečiose teritorijose, o galimos kitos plėtros kryptys buvo primirštos. Išeitis? Daugiau investuoti į infrastruktūrą ir daugiau plėtros nukreipti prie gyventojų judėjimui jau paruoštų infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, Geležinio Vilko gatvės ir aplinkkelio sankirtos. Būtent šiomis kryptimis ir planuoja plėstis sostinė artimiausiais metais“, – sako M. Kulbokas.

Daugiau dėmesio – kaimynams

M. Kulboko teigimu, šiuo metu baigiamas rengti Vilniaus Bendrasis planas yra kertinis dokumentas, kuriame atsispindės su gyventojų mobilumu ir judumu susijusios iniciatyvos. Lygiagrečiai projektuojamuose nekilnojamojo turto projektuose daug dėmesio skiriama derinimuisi prie šalia esančių teritorijų.

„Nekilnojamojo turto projektai, kurie pradėti ir numatomi plėtoti Vilniuje artimiausiu metu, yra ne tik multifunkciniai, peržengiantys vienpusės paskirties ribą, bet ir su ryškiu dėmesiu gretimai esančioms teritorijoms – kuriami ryšiai ir galimybės gretimybių klestėjimui. Profesionalūs plėtotojai jau senokai suprato, kad derinimasis prie gretimai esančių teritorijų, papildomas investavimas ne tik į savo projektą, bet ir į kaimynines teritorijas kelia investicinę vertę bei gerina santykius su bendruomenėmis“, – teigia M. Kulbokas.

Savo ruožtu NT plėtotojams tenka į projektus įkalkuliuoti ir transporto spūsčių problemą bei įveikti iššūkį, kaip teisingai suprojektuoti automobilių kelių pralaidumą bei optimalų stovėjimo vietų skaičių ateičiai.

„Automobilių pramonė daug dirba su savavaldžiais automobiliais ir kitomis transporto priemonėmis, automobilių dalinimosi platformos vis plečia savo veiklą. Šiuo metu situacija tokia, kad automobilių daug, formuojasi spūstys, parkavimo vietų trūksta. O ateityje gali kilti rimti klausimai, kaip išnaudoti nenaudojamą parkavimo vietų plotą“, – prognozuoja „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas.  

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: ERNESTA KARALIENĖ, UAB "IDEA PRIMA"
Peržiūros: 340

Komentarai   

+1 # Rūta 2019-11-28 21:56
Keistas straipsnis. Kiek žinau Vilniuje Geležinio Vilko gatvė niekaip nesikerta su Vakariniu baplinkkeliu, o straipsnyje 2 kartus paminėta šių gatvių sankirta?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti