Maironis-kareivis nelygioj kovoj

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.75 (2 Votes)

Maironis-kareivis nelygioj kovoj

Antanas Baskas

Kareivis nelygioj kovoj. Taip save Maironis apibūdina eilėraštyje SKAUSMO SKUNDAS, parašytame 1927 su užrašu SKELBTI PO MANO MITRTIES. O gimė Jonas Mačiulis 1862 m. lapkričio 2 d. Pasandravyje (dab. Raseinių r.).  turtingoje laisvų ūkininkų šeimoje, kalbėjusia lietuviškai, o su nutautėjusiais kaimynais lenkiškai. Maironio slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje 1888–1892.

1874–1883 mokėsi Kauno gimnazijoje, pasižymėjo matematiniais gabumais, ėmė domėtis literatūra, pradėjo rašyti eilėraščius lenkų kalba. Statistika rodo, kad gimnazijoje mokėsi tik lenkai rusai ir žydai.

Baigęs gimnaziją, pasirinko literatūros studijas: 1883 įstojo į Kijevo universitetą. Jame studijuodamas parašė straipsnį ginantį lietuvybę, pasirašęs učitel (mokytojas) ir radęs jį atspausdintą, skaitė susirūpinęs, kad aplinka nesuprastų, kad tai jo rašinys.

Universitete studijomis, mokslo lygiu nusivylė. 1884 pildydamas tėvų norą, išvažiavo į Kauno kunigų seminariją. Čia skaitė Juozapo Ignoto Kraševskio, Vladislovo Sirokomlės kūrybą, Simono Daukanto, Teodoro Narbuto istorinius veikalus. 

B, Speičytės teksto pradžia. Ši lektūra galutinai suformavo jo tautinį sąmoningumą, o lietuvių poetai Kristijonas Donelaitis ir Antanas Baranauskas sutvirtino pasiryžimą kurti lietuvių kalba. Sudeginęs anksčiau parašytas lenkiškas eiles, nors seminarijoje buvo mokoma lenkų kalba, ėmė rašyti lietuviškai, tarp bendramokslių pagarsėjo kaip poetas. 1885 debiutavo Aušroje, Zvalionio slapyvardžiu nusiuntęs eilėraštį „Lietuvos vargas“. Rašė publicistinius straipsnius į nelegalią lietuvių spaudą (Aušrą, Šviesą).
 Kūrybingiausias poeto laikas – studijos Peterburgo Romos kat0alikų dvasinėje akademijoje 1888–1892 ir dveji darbo metai dėstant Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune 1892–1894.

Šiuo metu Jonas Mačiulis rašė eilėraščius, kurių dalį skelbė nelegalioje dešiniojoje lietuvių spaudoje, sukūrė poemą Tarp skausmų į garbę, kurioje įprasmino lietuvių tautinio atgimimo idėjas ir jaunosios lietuvių inteligentijos gyvenimo realijas. Rusijos imperijai varžant ir slopinant lietuvių kultūrinį gyvenimą, Maironis vis dėlto buvo įsitikinęs profesionalaus lietuvių meno perspektyvomis, jo plėtote ateityje: sukūrė operos libretą Kame išganymas?, kurio centre – žmogaus vertybinių pasirinkimų problema moderniojoje epochoje su jai būdinga ideologine įvairove. Pasirinko Maironio slapyvardį, biografų siejamą su poeto gimtinės vietovardžiais – Maironių, Maironiškių kaimų vardais. Dirbdamas Kaune parengė savo pirmąsias grožinės kūrybos knygas – poemą Tarp skausmų į garbę ir poezijos rinkinį Pavasario balsai, kuriame buvo paskelbtas ir libretas Kame išganymas? (išspausdintos Tilžėje 1895, nelegalios lietuvių spaudos leidybos centre).
 1894–1909 Maironis buvo Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, dėstė dogminę ir moralinę teologiją. 1903 įgijo teologijos daktaro laipsnį. Kilo bažnytinės karjeros laiptais. Tuo pat metu aktyviai dalyvavo lietuvių visuomenės gyvenime (Peterburgo lietuvių draugijų veikloje, buvo lietuvių spaudos bendradarbis, vienas krikščionių demokratų partijos programos bendraautorių). 1909 m. grįžo į Kauną dirbti Kauno kunigų seminarijos rektoriumi, iš esmės pertvarkė akademinį ir kultūrinį seminarijos gyvenimą, rūpinosi materialine jos gerove. B. Speičytės teksto pabaiga.

Dalyvaudamas nelegalioje lietuviškoje spaudoje, Maironis rizikavo studijomis Petrapilyje 1888–1892, pareigomis Kauno kunigų seminarijoje dėstyti moralinę teologiją 1892-1894, profesoriaus pareigomis Petrapilyje 1894-1809. O tuo pačiu aukojo savo talento garbę.

Kviečiamas Kauno kunigų seminarijos rektoriumi, Maironis 1909 m. grįžta į Kauną, nors čia mokės tik 630 rublių, o Petrapilyje mokėjo 2400 rublius.

Seminarijoje buvusią lenkų kalbą Maironis pakeitė lietuvių kalba.

Vinco Natkevičiaus teksto pradžia. Siekti vyskupo mitros pirma proga pasitaikė 1906, esant laisvai Žemaičių vyskupo sufragano vietai. Vatikane nulėmusi lenkininko prel. K. Skirmunto bloga nuomonė apie Maironį; Skirmunto, nors kilusio iš senos lietuviškos bajorų giminės, bet visiškai sulenkėjusio ir kovojusio dėl lenkybės pergalės Lietuvoje. Skirmuntas ypač pasinaudojęs Kauno kunigų seminarijos profesoriaus ir vyskupo sekretoriaus Br. Žongalavičiaus skundu Vatikanui. Tame skunde Maironis apkaltintas konkubinatu: gyvenąs su merga ir turįs trejetą vaikų ... Iš tikrųjų pas jį gyvenusi "merga" buvo jo sesuo Marcelė, o trys vaikai — kitos sesers dvi dukros ir sūnus

1914, skiriant naują Žemaičių vyskupą, Maironis buvo apeitas vėl dėl lenkų skundų ir šmeižtų. Nepriklausomoje Lietuvoje Maironį ištiko tas pats skaudus smūgis net tris kartus. Trečiasis, sudarant 1926 Lietuvos bažnytinę provinciją, vėl Maironio kandidatūra į vyskupus nepraėjo. Tada jį lenkininkas kan. B. Liausas apkaltino kone erotomanija, pasiuntęs Vatikanui eilėraščio "Taip niekas tavęs nemylės" vertimą be paskutinio posmo, kuriame poetas sako, jog jo nepaprasta meilė skiriama tėvynei ... Po šito bjauraus šmeižto Maironis parašė "Skausmo skundo" eilėraštį, kurį leido skelbti tik po mirties. Vinco Natkevičiaus teksto pabaiga.

Šio skausmo keli posmai.

Už tatai, kad tave, tave viena tiktai
 
Nuo jaunųjų dienų aš mylėjau karštai,
 
Kad tau įkvėptas, amžinas giesmes po kojų
 
Iki šiol nenuilsdamas klojau ir kloju,
 
Kad kai pranašas tau atgimimą skelbiau
 
Ji už savo gyvybę pamilęs labiau!..
 

 
O, už tai tavo priešai manęs nepamėgo

 

Ir šitai kaip kareivis nelygioj kovoj
 
Be garbės ir be vardo tėvynėj laisvoj
 
Aš perblokštas ir vienas!.. O mano tėvynė?..
 
Gint ji savo sūnų kitados garbę gynė!
 
Deja, Maironio garbės tuometiniai Lietuvos bažnyčios hierarchai negynė, nepaneigė Vatikanui šmeižtą.

Skaudu, kad netik negynė žadinta, puoselėta tėvynė, bet ir nevertino. Tai rodo šie Maironio žodžiai 1927 m.

Pensioną 600 rs, kurį buvau ištarnavęs Petrapilio Dv. Akademijoje ir kurį man ir rusų valdžia prieš katą ir vokiečių okupacinė valdžia karo metu ... mokėdavo. nepriklausomoji tėvynė atsisakė mokėti.

Maironis skaudžiai pergyveno, kad jo idealizuota tėvynė tapo praktiška su visomis praktiškumo ydomis. Bet Maironio poezija tapusi liaudies dainomis padarė didžiausią įtaką gaivinant lietuvybę. Per keturiasdešimt Maironio eilėraščių tapo liaudies dainomis.

Pirmasis skaičius rodo bendrą variantų kiekį, skliaustuose esantis – variantus su melodijomis.

Eina garsas nuo rubežiaus“ – 137 (47), „Už Raseinių ant Dubysos“ 63 (25), „Jau pavasaris atėjo“ 55 (15), „Ar skauda man širdį“ 41 (4), „Kur bėga Šešupė“ 29 (15), „Tupi šarka ant tvoros“ 28 (4), „Miškas ūžia“ 25 (8), „Sunku gyventi žmogui ant svieto“ 25 (4), „Kur lygūs laukai“ 24 (8), „Lietuva brangi“ 23 (7), „Užtrauksim naują giesmę, broliai“ 21 (8), „Oi neverk, motušėle“ 20 (5) ir kiti.

Tai kareivio nelygioj kovoj pergalė. O kur dar parašytų ir skelbtų 1885-1932 spaudinių įtaka iki dabar, kunigų seminarijos sulietuvinimas 1909, 19221932 Kauno universiteto, (nuo1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjo ir profesoriaus įtaka studentams.

Tai iškiliausias XIX – XX a. sandūros lietuvis ir tautos ryšio jungėjas. Spaudos draudžiamojo laikotarpio didžiausias poetas, savo poezijoje išreiškęs to meto tautinius siekimus, dėl to vadinamas tautinio atgimimo dainiumi. Maironis – pirmasis lietuvių bendrosios kalbos poetas, aukštas lietuvių literatūros stiliaus kūrėjas, lietuvių poezijos klasikinių tipų kūrėjas ir moderniosios lietuvių poezijos pradininkas.

Maironis rašė, kad Lietuva-„šalis, kur miega kapuos didvyriai“ ir pats papildė jų gretas.

Pagerbdamas didvyrį, jo eilinio gimtadienio proga įdainavau kitų nedainuotų Maironio posmų, randamų su iliustracijomis Google, surinkus Antanas Baskas YouTube Maironis, o surinkus Antanas Baskas knygos, atsiversite šimtus mano straipsnių, skalbtų „Laisvame laikraštyje“.

Peržiūros: 347

Komentarai   

+1 # Antanas 2019-11-28 15:38
Gerai, kad yra laisva spauda kaip "Laisvas laikraštis", kuriame manau kaip M.Maironio cencūros laikais galima pateikti sveiką mintį ir jos žodį.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti