Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

Peržiūros: 336
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Kaip prižiūrėti dyzelinių automobilių ekologines sistemas?

 

Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, palyginus su benzinu veikiančiu automobiliu, yra ne tik taupesnis, bet ir nenusileidžia ekologiniais rodikliais, o CO2 emisija yra mažesnė – tai patvirtino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau ne visi vairuotojai žino, kaip automobiliuose įdiegtas ekologines sistemas prižiūrėti. Tad ar brangu būti draugišku aplinkai, jei vairuoji „dyzelį“?

Šiuolaikiniai „Euro 6“ standarto reikalavimus atitinkantys automobiliai turi kompleksines išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas. Visgi svarbiausi dyzelinių automobilių komponentai, atsakingi už taršos mažinimą, išlieka du: tai katalizatorius ir kietųjų dalelių filtras. Ką jie atlieka ir kokios priežiūros reikalauja?

Švaresnei aplinkai – papildomas bakas

VGTU Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Alfredas Rimkus paaiškina, kad katalizatorius – tai korėtas elementas, turintis tauriųjų metalų, kurie paskatina išmetamosiose dujose esančių teršalų neutralizavimo reakcijas. Būtent jame toksiški cheminiai junginiai – azoto oksidas (NOx), anglies monoksidas (CO) ir nesudegę angliavandeniliai (CH) – išskaidomi į netoksiškus elementus: gryną azotą, vandens garus ir CO2 dujas.

Šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose dažniausiai naudojamos selektyviosios katalitinės redukcijos (SCR) sistemos, kuriose prieš katalizatorių įpurškiamas karbamido tirpalas „AdBlue“. Dėl jo beveik visi degimo metu variklyje susidarę azoto oksidai virsta aplinkai nekenksmingu azotu ir vandens garais. Tačiau vairuotojams reikia rūpintis, kad šio skysčio nepritrūktų – lengvieji automobiliai, sunaudoja 0,5 – 1,5 l „AdBlue“ skysčio 1000 km. Jo kaina siekia iki 1 euro už litrą, o automobilis, kaip besibaigiant kurui, perspėja apie reikalingą papildymą.

  • Rimkus taip pat pastebi, kad dėl SCR sistemų atsiranda papildomų gedimų tikimybė, ypač šaltuoju laikotarpiu. Todėl, siekiant supaprastinti automobilių eksploataciją, tobulinamos katalizatorių sistemos, nenaudojančios „AdBlue“.

Kita vertus, SCR technologija, jei reguliariai vyksta kietųjų dalelių filtro regeneracija, naudojamas kokybiškas kuras ir alyva, leido prailginti šio filtro keitimo intervalą iki maždaug 300 000 km ir sumažinti eksploatacijos kainą.

Suodžius išdegina pats automobilis

Kietųjų dalelių filtras (angl. Diesel particulate filter, DPF), priklausomai nuo neutralizavimo sistemos konfigūracijos, gali būti sumontuotas atskirai arba integruotas į bendrą katalizatorių bloką. Jo pagrindinė paskirtis – sulaikyti iš variklio išmetamus suodžius.

„Filtre susikaupus tam tikram dalelių kiekiui ir sumažėjus DPF pralaidumui, suodžiai yra išdeginami į CO2 ir pelenus. DPF regeneracijai į cilindrą arba išmetimo kolektorių papildomai įpurškiamas dyzelinas, kuris degdamas pakelia temperatūrą dalelių filtre iki apie 600 °C. DPF užsikimšimo problemos dažnai atsiranda, kai automobilis ilgą laiką važinėja trumpais atstumais, variklis pilnai neįkaista, smarkiai užsikemša oro filtras. DPF savaiminei regeneracijai aktyvuoti ir sėkmingai atlikti reikia, kad variklis ilgesnį laiką veiktų aukštais sūkiais“, – pastebi A. Rimkus.

Kai kurie automobilių gamintojai numatę specialius degalų priedus (šiais priedais automobilis papildomas techninės priežiūros metu) kurie padeda DPF regeneracijai vykti sparčiau, kokybiškiau ir žemesnėje temperatūroje, dėl to prailginamas DPF tarnavimo laikas.

Ką daryti, jei sugenda?

„Volkswagen“ automobilių priežiūros vadovo Lietuvoje Valerijus Matyžonoko teigimu, planinių apžiūrų metų šios sistemos specialios priežiūros nereikalauja.

„Šios sistemos kuriamos taip, kad tarnautų kuo ilgiau, tačiau, kaip ir visas detales, priklausomai nuo ridos ir vairavimo stiliaus, jas gali tekti remontuoti arba pakeisti. Keisti rekomenduojame tik naujais elementais, nes jų netinkamas veikimas prognozuoja įvairius kitus gedimus: gali sumažėti automobilio galia, išaugti degalų sąnaudos, DPF regeneracijai skirti degalai gali patekti į alyvą ir bloginti jos kokybę “,- teigė jis.

Kaip paaiškina V. Matyžonokas, įvairius sutrikimus gali lemti vairavimo įpročiai. Pavyzdžiui, kai dyzeliniai varikliai eksploatuojami trumpais intervalais, nepakankamai juos įšildant, varikliai veikia mažais sūkiais ir nesudaromos galimybės sistemoms savaime išsivalyti.

Taip pat svarbu laiku reaguoti į automobilio prietaisų skydelio perspėjimus ir taisyti tai, kas sugedo. „Pastebėjus nenormaliai veikiantį variklį, prietaisų skydeliui informavus arba diagnostikos metu nustačius variklio sistemų gedimus reikia nedelsiant juos šalinti, nes šie gedimai gali „persimesti“ ir į kitas sistemas“, – pabrėžia jis.

Prie taršos mažinimo taip pat prisideda įvairios diegiamos technologijos: išmetamųjų dujų recirkuliacijos, labai aukšto slėgio įpurškimo sistemos, daugiasluoksniai oro įsiurbimo kolektoriai, temperatūros valdymo sprendimai ir kt. Tačiau tai nėra jų pirminė paskirtis, o ir specialios priežiūros jie nereikalauja.

„Auksarankiai“ kenkia visiems

Nors kai kuriuos elementus įmanoma tik pakeisti naujais, iš dalies atstatyti DPF filtro funkcionavimą galima ir pasinaudojus įvairiais mechaninio, cheminio plovimo būdais, kuriuos siūlo specializuoti servisai.

„Kietųjų dalelių filtro problemas kai kurie „auksarankiai“ siūlo spręsti tiesiog jį pašalinant – tai atliekama fiziškai išmontuojant suodžių filtrą ir koreguojant variklio elektroninio valdymo bloko programą. Tačiau tai yra neteisėta, kadangi automobilių techninės apžiūros reikalavimai draudžia eksploatuoti automobilius, kurie neturi DPF ir kitų teršalų neutralizavimo sistemų, kai jos neveikia ar yra pažeistos“, – pabrėžia VGTU ekspertas A. Rimkus.

Vidaus degimo varikliai išmeta plataus diapazono pavojingas kietąsias daleles: nuo stambių, 10–2,5 μm skersmens, iki smulkių 2,5–0,1 μm ir net nanodalelių, mažesnių nei 0,1 μm. Smulkios kietosios dalelės gali prasiskverbti į kvėpavimo sistemą, o nanodalelės gali patekti ir į kraujotaką arba giliai į vidaus organus, todėl kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai.

Jis priduria, kad perkant naudotą dyzelinį automobilį reikėtų atkreipti dėmesį, ar jo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema funkcionuoja tinkamai, kadangi aplinkos taršą mažinančios sistemos atstatymas gali sudaryti didelę dalį perkamo automobilio kainos.

Apie „Volkswagen”:

„Volkswagen“ yra vienas sėkmingiusių automobilių gamintojų pasaulyje. Šio prekės ženklo automobiliai gaminami 14-oje šalių, o parduodami daugiau negu 150-yje rinkų visame pasaulyje. „Volkswagen“ 2018-aisiais pardavė rekordinį 6,2 mln. automobilių (+0,2 proc.) kiekį. Lietuvoje „Volkswagen“ pernai pardavė 3160 automobilių ir užima 9,9 proc. rinkos. „Volkswagen“ vizija – „Moving people and driving them forwards“. Strategija „TRANSFORM 2025+“ yra pavyzdinė pasaulinė iniciatyva, kuria gamintojas siekia tapti masinės automobilių gamybos segmento inovacijų, technologijų ir kokybės lyderiu. Naujausias mūsų tikslas – su naujos ID. šeimos automobiliais padaryti mobilumą be emisijų prieinamą visiems. 2019-ųjų rugsėjį pristatėme pirmąjį ID. automobilį – ID.3, kuris yra pirmasis emisijomis neutralus elektromobilis. Elektrinio ID.3 gamyba 2019 m. pabaigoje prasidės Zwickau gamykloje.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti