Renovuojant daugiabučius, bereikalingai iššvaistoma apie 95 % tam skirtų pinigų

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

ATVIRAS LAIŠKAS ŽINIASKLAIDAI

 

Dėl 120 serijos stambiaplokščių namų korupcinės kompleksinės renovacijos.

Prašau su šia informacija supažindinti Lietuvos visuomenę.

 

120 serijos įvairių modifikacijų stambiaplokščiams gyvenamiesiems namams, statytiems 1975-1993 m. kompleksinės renovacijos nereikia. Vieninteles inžinerines sistemas, kurias reikia dalinai renovuoti, tai tarpblokinių siūlių apšiltinimas, balkonų įstiklinimas ir sutvarkymas, langų keitimas, šilto ir šalto vandens bei kanalizacijos vamzdynų keitimo užbaigimas. Šildymo sistemoje reikia pakeisti senus radiatorius ir suremontuoti nepakankamai apšildytą vamzdžių sistemos izoliaciją. Tam, kad pagrąžinti šiuos namus iš išorės, sutvarkyti sienų defektus ir apšiltinti siūles, tikslinga namą padengti vieno sluoksnio ( 3 cm storio) perlitiniu tinku, o ant priekinių balkonų  paviršių uždėti plokštes. Tokių darbų bendra sąmatinė vertė 5 aukštų trijų laiptinių tipiniam namui neviršytų 50 000 eurų ir būtų pateisinama šiluminės energijos sąnaudų sutaupymu. To negalima pasakyti apie kompleksinę renovaciją, kurios metu be reikalo keičiamos beveik visos inžinerinės sistemos, kuri kainuoja iki 20 kartų brangiau ir nevykusiai bandoma pateisinti absurdišku bei korupciniu įstatymu, esančiu STR 2.01.09.2012, kuris visus daugiabučius namus, pastatytus iki 1993 m. priskiria E energetinio naudingumo kategorijai su sienų šilumine varža R=0,79 m2 K/W arba šilumos perdavimo koeficientu  U=1,27 W/m2K.

Tokių stambiaplokščių namų Lietuvoje iš viso nebuvo statoma. Gal būt kai kurios kiaurasienės „chrusčiovkės“ per daugelį  metų suiro tiek, kad atitinka šią kategoriją, tačiau 120 serijos namai nuo 5 iki 10 kartų yra šiltesni. Tuo lengva įsitikinti, susipažinus su viešai internete ir Lietuvos šilumos gamintojų asociacijos tinklapyje skelbiamais namų šilumos sąnaudų duomenimis .

      Minėtas įstatymas yra pagrindas, kuriuo remdamiesi projektuotojai falsifikuoja investicinius planus ir ekonomines dalis 120 serijos namams, kaip kiaurasienėm “chruščiovkėms. Todėl į investicinį planą įtraukiama jokiais tyrimais ir įrodymais nepagrįsti darbai, o sąmatinė renovacijos kaina padidinama iki 20 kartų. Tokia renovacija, daugeliui Lietuvos butų savininkų gali tapti nepakeliama finansine našta dėl trumpo, tik 5 metų, atliktų darbų garantinio laikotarpio. Po 5 metų tokio renovuoto namo buto gyventojo išlaidos amortizacijai ir remontams gali viršyti 200 Eur/mėn. Dėl to daugelis pensininkų, kurie gyvena šiuose namuose būtų įstumti į skurdą ir prarastų butus. Kompleksinė renovacija naudinga tik konkursus laimintiems rangovams ir statybinius darbus atliekančiom firmom, kurios dėl didelių darbų apimčių ir silpnos medžiagų ir darbų kontrolės, gauna didelius pelnus ir užsitikrina ateičiai garantuotus pelningus remonto darbus.

Lietuvoje vykdoma kompleksinė renovacija iš esmės žlugdo energijos taupymo idėją, nes pinigai sunaudojami gerai funkcionuojančių inžinerinių sistemų keitimui.

Žmonėms, kurie nėra nei ekonomistai, nei inžinieriai siūlau naudoti šiame laiške pateiktą informaciją savo namų, pastatytų 1975-1993 m. dalinėje  renovacijoje tokiu būdu:

 

  1. Vietoje kompleksinės renovacijos reikalaukite atlikti dalinę renovaciją;
  2. Per savo išrinktus atstovus Seime reikalaukite naikinti minėtą korupcinį įstatymą;
  3. Nesutikite apklijuoti daugiabučio putplasčiu arba akmens vata. Daugelis šių namų blokų padengti žvyro arba granito skaldos apdaila, todėl prie tokių sienų apšildantys blokeliai/plokštės prilips ne plokštuma, o taškais, kas neužtikrins patikimo sukibimo ir ilgaamžiškumo. Projekte numatytas blokelių papildomas tvirtinimas smeigėmis prie sienų negali būti tinkamai atliekamas dėl sienų nelygumo, nes jos padengtos granitine skalda. Vykdant darbus dėl grąžto pasislinkimo bus išmuštos per didelės skylės putplastyje ir atsiras dešimtys tūkstančių šalčio tiltų sienose bei bus sugadinta esanti šilumos izoliacija.
  4. Geriausia, ekologiškiausia ir pigiausia tokių blokinių namų sienas tinkuoti perlitiniu tinku.
  5. Jeigu jūsų name nuo jo eksploatacijos pradžios buvo naudojamas šarminis termofikacinis vanduo, tai šildymo sistemos vamzdžiai yra geri ir jų keisti nereikia plonasieniais vamzdžiais. Tuo labiau to nereikia daryti, jei naudojamas geriamas vanduo, nes naujuosius vamzdžius teks keisti kas kelis metus. Pagal LR patvirtintą ir galiojusį sovietmečiu įstatymą, termofikacinis vanduo turi būti šarminis PH=8,5-9,5. Toks vanduo neleidžia rūdyti plieniniams vamzdžiams.
  6. Jokiai inžinerinei sistemai neturi būti vykdoma kompleksinė renovacija, jei investiciniame plane nepateikti techniškai pagrįsti įrodymai, kad jai reikalingas atnaujinimas.
  7. Nei šildymui, nei karštam vandeniui nereikia jokių daliklių, daviklių ar balansinių ventilių. Tai elektroniniai prietaisai, kuriuos teks keisti kas pora metų ir kuriuos lengva tyčia ar netyčia sugadinti. Jų priežiūra brangi, o nauda – niekinė. Skandinavai jų jau atsisako. Jeigu mūsų šiluminio ūkio prižiūrėtojai nesugeba reguliuoti paprastų mechaninių ventilių ir trieigių čiaupų, tai lengva įsivaizduoti, koks bus efektas su elektroniniais prietaisais. Pelnus už jų nuolatinį remontą ir keitimą ir vėl žersis suinteresuotos kompanijos.
  8. 120 serijos namuose nereikia apšiltinti pusrūsių, sienų, stogų, keisti elektros instaliacijų, drenažų, įrenginėti rekuperacijos sistemų, dvivamzdžių apšildymo sistemų.
  9. Ką daryti tiems kurių namuose jau atlikta korupcinė kompleksinė renovacija? Siūlau visus atliktus darbus suskirstyti į šias kategorijas:
  10. Už darbus kuriuos reikėjo renovuoti dalinai o renovavo kompleksiškai, sunaikindami anksčiau renovuotas dalis, reikėtų už jas išsireikalauti iš valstybės kompensaciją. 
  11. Gerų inžinerinių sistemų keitimas blogesnėmis mažiau patikimomis pvz. apšildymo sistemos turi būti pilnai apmokamos valstybės ir išmokama kompensacija už būsimus nuostolius.
  12. Nepagrįstai   kompleksiškai  renovuotos inžinerinės sistemos galinčios sukelti nuostolius bei pavojingos sveikatai ir gyvybei pvz. sienų nepagrįstas apšiltinimas gerai degančiu putplasčiu ar dulkes skleidžiančia akmens vata turi būti apmokamas valstybės ir sanuojamas valstybės. 

 

Kompensacijas už korupcinę renovaciją galima prisiteisti ir iš Europos Komisijos, kuri duoda pinigus energijos taupymui ir nekontroliuoja jų panaudojimo, o turėtų nes naudodamiesi jų pinigais valdininkai prievartauja butų savininkus užsimokėti  už jiems nereikalingus darbus ir namų gadinimą. 

Šias klausimais reikėtų pasitarti su advokatu ir ieškinį pateikti Lietuvai ir Europos Komisijai Strasbūro teisme.          

 

Toliau pateikiamas V.Landsbergio - Žemkalnio   namo Kaune Investicinio plano ir Ekonominės dalies techninis ekonominis įvertinimas                                                                                  

 

Kaune vykdoma šilčiausių daugiabučių kompleksinė renovacija, bereikalingai iššvaistant ~ 95 % tam skirtų pinigų, priklausančių butų savininkams, valstybei ir ES fondams. Ekonominis vertinimas atliktas pagal V.L. Žemkalnio g. Nr. 4 namo kompleksinės renovacijos sufalsifikuoto investicinio plano pavyzdį.

Landsbergio-Žemkalnio g.4 name nereikia atlikti kompleksinės renovacijos už 685 062,03 EUR dėl labai mažų šiluminės energijos sąnaudų namo šildymui. Žemiau pateikiu ekonominius apskaičiavimus.

Pagal užsakovo ,  bendrijos pirmininkės J. Dubinskienės [1.10] ( laužtiniuose skliaustuose pateiktas pirmas skaičius reiškia nuorodą į informacinio šaltinio numerį, antras skaičius – į informacinio šaltinio puslapį ) pateiktus duomenis faktinės šiluminės energijos sąnaudos namo patalpų šildymui, remiantis ankstesnių trijų metų vidurkiu iki projekto parengimo,  yra 86,48 kwh/m2 per metus.

Namo naudingasis plotas [1.4]  yra 2192,84 m2.

Šiluminės energijos kainos tarifas, fiksuotas konkrečioje vietovėje, investicijų plano rengimo dieną yra Ke =0,0567 EUR/KWh [1.32].

Sudauginę šiuos tris rodiklius, gauname vidutines metines išlaidas namo šildymui:

Sm= 86,48 kwh/m2/metai x 2192,84 m2 x 0,0567 EUR/KWh=10752,41 EUR/metai.

Galimas metinių išlaidų namo šildymui sutaupymas yra 40 %:

St = 10752,41 EUR X 0,4 = 4300 EUR/metai.

Pagal faktines išlaidas apskaičiuotas kompleksinės renovacijos investicijos paprastasis atsipirkimo laikas yra skaičiuojamas pagal formulę T=I/St,

kur:

I  - bendra investicijos suma  I = 685 062,03 EUR [1.28.]

St – metinių išlaidų namo šildymui sutaupymas.

T = 685062,03 EUR/4300 EUR=159,3 metai.

Pagal Inžinerijos ekonomikos mokslą, priimtinas paprastasis investicijų atsipirkimo laikas yra 7 metai. Įvertinus valstybės paramą dėl anglies sąnaudų sumažinimo, galima jį padidinti iki 10 metų, bet jokiu būdu ne 41 ar 159 metų.

Toks didelis paprastasis atsipirkimo laikas parodo investicijos nepriimtiną nuostolingumą ir pinigų iššvaistymą stambiu mastu, o gal net jų vogimą.

Investiciniame plane pateiktas paprastasis atsipirkimo laikotarpis lygus 41,1 metams [1.37]

Jis gautas mažesnis dėl to, kad pažeidžiant Inžinierinės ekonomikos mokslo reikalavimus, formulėje panaudotas ne faktinis šilumos sąnaudų sutaupymas, o nepagrįstai perskaičiuotų ir padidintų šilumos sąnaudų sutaupymas. Jo dydį galima apskaičiuoti pagal formulę:

T = I/Stp arba Stp= I/T

Stp = 685062,03/41,1= 16 668,2 EUR/metai.

Tokio perskaičiavimo absurdiškumą gerai iliustruoja projektinio sutaupymo Stp=16 668,2 EUR/metayginimas su faktinėmis vidutinėmis metinėmis išlaidomis namo šildymui  Sm=10 752,41 EUR/metai. Tai yra pagal investicinio plano rengėjų paskaičiavimus po renovacijos bus sutaupoma 1,5 karto daugiau, negu išleidžiama namo apšildymui šiuo metu. Tai prieštarauja ne tik ekonominiams dėsniams, bet ir  logikai. Todėl naudoti ekonominiuose skaičiavimuose nepagrįstai perskaičiuotas šilumos sąnaudas – negalima.  Tai yra pradinių duomenų falsifikavimas apskaičiuojant investicijų atsipirkimo periodą.

Mūsų namas, sutaupydamas apšildymui 4300 EUR/metams gali pateisinti dalinės renovacijos 43 000 Eur investicijas. Tai yra 685 062,03/43 000 = 16 kartų mažiau negu kompleksinės renovacijos atveju. Vietoj vieno namo kompleksinės renovacijos galima atlikti 16 namų dalinę renovaciją ir sutaupyti dešimtis kartų daugiau energijos namų apšiltinimui. Tokią dalinę renovaciją Kaune tikslinga būtų atlikti Kalniečių, Eigulių ir Šilainių rajonų daugiabučiuose namuose, kurių fasadinėse sienose yra apie 25 cm storio suklijuoto keramzito arba perlito sluoksnis. Mūsų name, kuris buvo statytas, kaip eksperimentinis, šis sluoksnis siekia iki  27 cm. T.y. ¾ viso sienos storio sudaro suklijuoto labai lengvo keramzito arba perlito apšiltinantis intarpas. Tuo mūsų namas skiriasi nuo ankstesnės statybos blokinių namų, kuriuose apšiltinantys intarpai būdavo tik kelių ar keliolikos centimetrų.

Tokia trisluoksnė blokinių namų fasadinių sienų konstrukcija naudojama ir dabar, tik vietoj suklijuoto keramzito apšiltinama mineraline vata arba putplasčiu.

Investiciniame plane [1.4.] yra parašyta, kad mūsų namo fasadinių sienų šilumos perdavimo koeficientas yra 1,27 W/m2 K, sienų konstrukcija – gelžbetoninių plokščių [1.6] Mūsų namas buvo statomas pagal projektą 120. Namo fasadinėms sienoms, išskyrus standumo sieneles, buvo panaudotas 5 ir 3 cm storio gelžbetonis, su viduje esančiu 27 cm labai lengvo suklijuoto keramzito arba perlito intarpu. Toks sprendimas mūsų namo fasadinių sienų šilumos perdavimo koeficientą sumažino iki 0,2 - 0,14 W/m2K

(tarp A ir B energetinio naudingumo pastatų klasių). Investicinis planas atliktas pagal 7 kartus blogiau apšiltinto namo kompiuterinę programą, mūsų namui yra netinkamas. Projektuotojai ją panaudojo remdamiesi Aplinkos ministerijos patvirtinta absurdiška nuostata, kad visi daugiabučiai pastatyti iki 1993 m.  priskiriami E energetinio naudingumo kategorijai,  pagal STR2.01.09.2012. Tokia nuostata tinka šeštajame dešimtmetyje pastatytiems iš silikatinių plytų daugiabučiams, sunaudojantiems virš 50 kwh/m2 mėn. energijos.

Geriausias įrodymas, kad mūsų namui nereikia papildomai apšiltinti sienų yra mūsų namo šilumos sąnaudų šildymui palyginimas su kitų namų sąnaudomis. Tokios sąnaudos buvo pateiktos internete ir A. Marcinkevičiaus straipsnyje „Kas gali sumažinti sąskaitas už šildymą“ ( šaltinis: žurnalas „Savaitė“ 2016 m. 1013, 12 psl.) ir Šilumos gamintojų asociacijos tinklapyje. Pagal šiame straipsnyje pateiktus duomenis, daugiabučiai gyvenamieji namai, suvartojantys mažiausiai šilumos, vidutiniškai jos sunaudoja 9 KWh/m2 per mėnesį. Mūsų namas, vidutiniškai per tris metus sunaudojo 7,21 KWh/m2 per mėn. (86,48/12 mėn.=7,21) [1.10], priklauso pačiai mažiausių šilumos sunaudojančių namų kategorijai. Tai yra V.L. Žemkalnio g. 4 namas suvartoja šilumos tiek pat, kiek renovuoti, arba nauji daugiabučiai.

  1. Šiuo projektu pažeidžiami šie ES fondo, skirto namų  renovacijos energijos taupymui reikalavimai:
  2. Nepadaryta namo šiluminė nuotrauka, patvirtinanti sienų apšiltinimo būtinumą. Nepateikti ir kitų namo inžinerinių sistemų kompleksinio renovavimo poreikio techniniai pagrindimai.
  3. Yra sufalsifikuotas investicinis planas ir ekonominė dalis: kompiuteriniai skaičiavimai padaryti pagal gelžbetoninio namo, kokių Lietuvoje niekada nebuvo statoma, pavyzdį, remiantis klaidingu įstatymu, jog visi namai pastatyti iki 1993 m. priskiriami E energetinio naudingumo kategorijai. Kadangi investicinis planas ir ekonominė dalis atlikti ne mūsų namui, tai virš 90 % visų darbų yra nepagrįsti ir mūsų namui nereikalingi.
  4. Taupant energiją, neturi būti teršiama aplinka ir gadinama mūsų sveikata. O pagal mūsų projektą numatomas aplinkos teršimas akmens vatos dulkėmis. Namo sienos purškiamos fungicidais, kurie taip dedami į silikoninį tinką. Fungicidai sukelia alergijas.
  5. Renovacija neturi būti nuostolinga. Pagal mūsų projektą, renovacija butų savininkams būtų siaubingai nuostolinga: virš 140 metų paprastasis apsimokėjimo laikas viršija priimtinas reikšmes apie 20 kartų, tai yra už kiekvieną sutaupytą Eur teks mokėti ~ 20 Eur išlaidų paskolai, eksploatacijai, remontams ir amortizacijai.
  6. Pagal ES direktyvas reikia renovuoti pačius neefektyviausius šiluminės energijos vartotojus, o mūsų namas sunaudojęs 7,2 kwh/m2/mėn. per tris priešprojektinius metus, priklauso patiems efektyviausiems šilumos naudotojams.
  7. Leidžiant ES lėšas, iškelti tikslai turi būti pasiekiami mažiausiai įmanomomis sąnaudomis ir racionaliausiu būdu. Mūsų namui yra iškeltas tikslas pasiekti C energetinio naudingumo kategoriją yra pasiektas ir viršytas be jokių išlaidų  - jau dabar esame B kategorijos namas ir dar jį norima renovuoti su maksimaliai įmanomomis finansinėmis sąnaudomis. Tai parodo kompleksinės renovacijos mūsų name absurdiškumą.

 

Mūsų name negalima  atlikti kompleksinės renovacijos virš 600 000 Eur  dėl šių priežasčių:

  1. Mažos namo šilumos sąnaudos ir galimas 4300 Eur sutaupymas nepateisina didelių kompleksinės renovacijos išlaidų.
  2. Faktinis paprastasis apsimokėjimo periodas lygus 159,3 metai yra absoliučiai nepriimtinas, taip pat nepriimtinas sufalsifikuotas 41,1 metų laikotarpis apie šešis kartus viršijantis normatyvinę septynių metų reikšmę.
  3. Apklijavus namą akmens vata ar putplasčiu, padengtu silikoniniu tinku, bus pažeistas blokų „kvėpavimo“ procesas – jų vėdinimas, kuris dabar vyksta į išorę, per vandens garams laidų 3 cm storio gelžbetonio sluoksnį. Dėl tokio apšiltinimo gali padidėti drėgmės kiekis blokų viduje ir akmens vatos ar putplasčio sluoksnyje, kas gali sukelti pelėsio plitimą, kuris suardys mechaniškai neatsparų keramzitą ir nuodys namo gyventojus. Butai bus pastoviai teršiami kancerogeninėmis mineralinės vatos dulkėmis dėl „kvėpavimo“ į vidų per nesandarias siūles, nes per silikoninį tinką ir dažus jos negalės pasišalinti į išorę.
  4. Namo blokų suvirinimo siūlių garantinis laikotarpis pasibaigė prieš 12 metų. Joms trūkinėjant, tarp blokų atsiranda didėjantys įtrūkimai, kurie gali būti nepastebėti dėl apklijuotų sienų ir dėl ko namo gyventojai gali turėti didelius nuostolius.
  5. Skaičiuojant diskontuotą apsimokėjimo laikotarpį, per metus susikaupiančios palūkanos viršys metinį išlaidų apšiltinimui sutapymą, net prie 150 000 Eur bendros investicijų sumos ir niekada neapsimokės.
  6. Negalima keisti mūsų name esančios vienvamzdės šildymo sistemos į dvivamzdę dėl šių priežasčių:
  7. Šiuo metu esanti vienvamzdė šildymo sistema yra sumontuota iš 3 mm sienelių storio plieninių vamzdžių, patikimai sujungtų suvirinimu arba sriegiu, per 42 eksploatacijos metus niekada neturėjo problemų.  Sistema nėra pažeista rūdžių ir dar gali tarnauti virš 100 metų, nes Kaune naudojamas korozijai trukdantis šarminis termofikacinis vanduo.
  8. Pastačius temperatūros reguliavimo ir apskaitos prietaisus, susidarys galimybė butų savininkams naudotis savo kaimynų šiluma ir pinigais dėl gelžbetoninių, šilumai laidžių perdengimų ir sienų tarp butų.
  9. Dėl neribojamų galimybių mažinti šilumą,  išorinės sienos gali būti sugadintos dėl nepakankamo šildymo ir gali supelyti iš vidaus.
  10. Dėl plonasienių ~ 1 mm storio sienelių vamzdžių panaudojimo ir jų nepatikimų jungčių padidės šiluminės sistemos avarijų ir didelių nuostolių butų savininkams tikimybė.
  11. Dešimtimis kartų padidės šiluminės sistemos eksploatacinės išlaidos dėl vamzdžių, jų jungčių, prietaisų tikrinimo, reguliavimo, remonto, keitimo. Šiuos darbus reikės atlikinėti ne tik įvykus gedimams, bet ir atliekant periodinę profilaktiką.

 

Pateiktos informacijos šaltiniai:

  1. Daugiabučio namo  atnaujinimo ( modernizavimo) projektas V.L. Žemkalnio g. 4, Kaunas. Dalis ekonominė – namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas 2017 06 20 Kaunas.
  2. Žurnalas „Savaitė“ 2016 10 13. 12 psl. A. Marcinkevičiaus straipsnis „Kas gali sumažinti sąskaitas už šildymą“ .

 

P.S        Skaitytojams kurie nėra ekonomikos , statybos ar energetikos specialistai ir abejoja dėl pateiktų faktų ar išvadų prašau pasikonsultuoti su šių sričių specialistais, kurie  nesuinteresuoti kompleksinių renovacijų darymu.

 

 

Pagarbiai –

Inžinierius ekonomistas Edvardas Dimša                       

                                           Kont.tel.  8 650 93993      

Peržiūros: 1480

Komentarai   

+22 # Izabele 2019-11-13 15:22
Labai ačiū už išsamią informaciją. Dėl renovacijos turėjau daug abejonių, dabar viskas paaiškėjo.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # Vagių zona 2019-11-13 21:54
Vagių, mentų, prokurorų ir kyšininkų teisėjų zonoje tai normalu :-*
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # negi 2019-11-15 23:25
visiems lyg ir aisku,kad bendrabiuciu renivavimas brangesnis uz sodyba kaime....arba nauja kotedza
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # kaimynas 2019-11-17 22:14
Geras išsamus straipsnis, pagristai kritikuojantis dabar planuojamas ir naudojamas daugiabučių renovacijai skirtas investicijas. Investavus savus pinigus į bendrasavininkų(namo gyventojų ir valstybės)turtą, laukti grąžos 150 metų yra absurdas.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti