N.Venckienę suimti liepė toks teisėjas Raimundas Mikšta, prieš tai teisęs jos tėvus intelektualų "anūkės tvirkinimą"

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (3 Votes)

Redakcija viešina Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Raimundo Mikštos nutartį suimti Neringą Venckienę dviems mėnesiams, kurioje šis teisėjas nurodo, kad suėmimas nėra bausmė, o tik priemonė užtikrinti, kad ji lankytųsi teismo posėdžiuose.

 

Dar įdomiau, kad tas pats R.Mikšta jau nagrinėjo Garliavos pedofilijos bylą - R.Mikšta buvo Kauno miesto apylinkės teismo kolegijoje, kurioje N.Venckienės tėvai Laimutė Kedienė, Vytautas Andrius Kedys ir jų kaimynė Olga Girdauskienė buvo kaltinami kaltinami mažametės tvirkinimu, ir galiausiai nuteisti už "lytinį priekabiavimą".

Kitaip sakant, garbus teisėjas Mikšta jau yra teisęs N.Venckienės tėvus vien už tai, kad jie, sėdėdami savo namuose, garsiai piktinosi pedofilais, išprievartavusiais jų anūkę.

 

https://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=8802:nuosprendis-laimai-kedienei&catid=50&highlight=WyJudW9zcHJlbmRpcyIsImxhaW1haSIsImtlZGllbmVpIiwibnVvc3ByZW5kaXMgbGFpbWFpIiwibnVvc3ByZW5kaXMgbGFpbWFpIGtlZGllbmVpIiwibGFpbWFpIGtlZGllbmVpIl0=&Itemid=101

Teisėjas R. Mikšta senelių dėjones dėl anūkės likimo prilygino "lytiniam priekabiavimui" ir juos už tai nuteisė. Dabar - pasiuntė į kalėjimą Neringą Venckienę vien už antausį policijos sambo čempionui, kuris prieš smulkią moterį panaudojo kovos veiksmus, ir užlaužė bei išnarino jai ranką, bandydamas atimti Deimantę.

Motyvuojant proceso dalyvių nepasitenkinimu, šis teismas uždraudė proceso dalyviams teikti žiniasklaidai komentarus apie šios neviešos bylos nagrinėjimą. „Proceso dalyviai buvo nepatenkinti dėl komentarų, kurie yra susiję su proceso eiga. Galiu pasakyti tik tiek, kad byla iš esmės pradėta nagrinėti“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokuroras Tomas Stelionis.

Šiai bylai pirmininkavusi teisėja Odeta Gruodienė išėjo dirbti į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Ją šioje byloje pakeitė nauju pirmininku paskirtas teisėjas Alvydas Rimkevičius. Kiti teisėjai liko nepakitę – Raimundas Mikšta, Liuba Kymantienė ir Aušra Vingilė. Byla pripažinta prioritetine, todėl joje paskirtas atsarginis teisėjas.

Laima Stakūnaitė Neringos Venckienės tėvams buvo pateikusi 2 mln. litų (579 tūkst. 240 eurų) civilinį ieškinį tariamai neturtinei žalai atlyginti.

 

Toliau pateikiama teisėjo Mikštos nutartis suimti Venckienę:

 

Ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00521-19 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2; 2.1.16.1.2.1.1;2.1.10.1 (N)

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS

2019 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant V i Idai Verikaitei. dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui.

įtariamajai Neringai Venckienei, jos gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dariaus Jakučio prašymą palikti galioti nutartį skirti suėmimą ir nustatyti suėmimo terminą.

nustatė :

Neringa Venckienė, asmens kodas , gimusi 1971-05-21 Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - Klonio g. 7, Teleičių kaimas, Garliavos seniūnija. Kauno rajonas, nedirbanti, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, neteista

įtariama tuo. kad būdama mažametės Deimantės Stankūnaitės (Kedytės), gim. 2004 m., globėja ir žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-550/201 1 mažametės gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina Laimute Stankūnaite, žinodama, kad šis teismo sprendimas dėl įpareigojimo perduoti vaiką turi būti vykdomas skubiai, bei ji įpareigota nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ne vėliau kaip keturioliktą dieną perduoti D. Stankūnaitę (Kedytę) motinai, per teismo nustatytą terminą iki 2011-12-30 teismo sprendimo dalies, įpareigojančios ją perduoti D. Stankūnaitę (Kedytę) motinai Laimutei Stankūnaitei, neįvykdė, D. Stankūnaitės (Kedytės) motinai Laimutei Stankūnaitei neperdavė iki tol, kol 2012-05-17 D. Stankūnaitė (Kedytė) antstolio buvo priverstinai perduota motinai L. Stankūnaitei, tai yra, ji nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 245 straipsnyje.

Taip pat j i 2012-05-17. 06.30 - 07.20 vai., gyvenamajame name, adresu Klonio g. 5, Teleičių k.. Kauno raj.. priklausančiame jos tėvams Laimutei ir Vytautui Andriui Kedžiams, žinodama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-550/2011 Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina Laimute Stankūnaite ir ji įpareigota perduoti vaiką motinai, taip pat žinodama, kad 2012-03-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-300-188-2012 leista prievarta (pašalinant kliūtis) paimti D. Stankūnaitę (Kedytę) iš jos buvimo vietos ir perduoti mergaitę motinai, aktyviais veiksmais trukdė antstolei Sonatai Vaicekauskienei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiškai gniuždydama vaiką, nežymiai sužalojo Laimutę Stankūnaitę bei, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: antstolei S. Vaicekauskienei kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis Gražina Didžbaliene bei Evelina Talaliene atvykus prie namo vykdyti teismo sprendimą ir perduoti vaiką motinai, antstolei S. Vaicekauskienei kelis kartus reikalaujant atidaryti užrakintas namo duris, šio reikalavimo nevykdė, namo durų, kurios iš vidaus buvo užremtos medine lenta, neatidarė, lentos nepašalino ir taip užkirto kelią antstolei patekti į namo vidų, po ko. antstolei priėjus prie namo vitrininio lango bei durų ir pakartotinai kelis kartus pareikalavus įleisti į vidų. durų neatidarė, tęsdama nusikalstamus veiksmus D. Stankūnaitę (Kedytę) pastatė prieš langą, antstolei nurodžius patraukti vaiką nuo lango ir jo netraumuoti, šio reikalavimo nevykdė, tokiu būdu vertė vaiką stebėti kliūčių šalinimo veiksmus - techninių priemonių naudojimą, durų laužimą ir stiklo išmušimą, kambario viduje buvusiu asmenų priverstinį pašalinimą, taip sukeldama neigiamas vaiko reakcijas, priešingas vaiko interesams, darė žalą vaiko psichiniam vystymuisi ir psichiškai gniuždė vaiką, tęsdama nusikalstamus veiksmus ir antstolei su pareigūnų pagalba patekus j namo vidų. kambaryje, antstolei nurodžius perduoti vaiką, šio teisėto reikalavimo nevykdė - sėdėjo ant kėdės, apkabinusi mergaitę, ir šaukdama reikalavo jos neliesti, tokiu elgesiu toliau traumavo vaiką ir kliudė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėms vaiką paimti bei perduoti išieškotojai L. Stankūnaitei, po ko. antstolės nurodymu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos pareigūnams Mindaugui Gušauskui bei Eugėniuš Stašinski pradėjus šalinti kliūtį, t. y. kambaryje priėjus prie ant kėdės sėdėjusios ir savo rankomis mažametę D. Stankūnaitę (Kedytę) apglėbusios N. Venckienės, M. Gušauskui paėmus už N. Venckienės dešinės rankos riešo bei alkūnės sąnarių, tokiu būdu laikant jos dešinę ranką, o tuo metu ir tokiu pat būdu E. Stašinski laikant N. Venckienės kairę ranką už riešo ir alkūnės sąnarių, kad vaiko motina L. Stankūnaitė galėtų atitraukti nuo jos savo dukrą, priešindamasi vaiko paėmimui, N. Venckienė tyčia ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė L. Stankūnaitei į pilvą ir kojas, tuo padarė E. Stankūnaitei keturias poodines kraujosruvas kairės šlaunies ir blauzdos, priekiniuose ir išoriniuose paviršiuose - nežymų sveikatos sutrikdymą, o L. Stankūnaitei paėmus mergaitę nuo N. Venckienės kelių bei išėjus iš namo. N. Venckienė, atsistojusi nuo kėdės, ištraukė E. Stašinski laikytą kairę ranką ir tyčia kairės rankos kumščiu tris kartus smogė jos dešinę ranką laikiusiam M. Gušauskui į dešinę galvos pusę ir veidą, tuo M. Gušauskui sukėlė fizinį skausmą, šiais veiksmais N. Venckienė trukdė antstolio veiklai, nežymiai sutrikdė L. Stankūnaitės sveikatą ir pasipriešino valstybės tarnautojui. Šiuose Neringos Venckienės veiksmuose yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 231 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00521-19 buvo pradėtas 2019-11-06, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu atskyrus šį ikiteisminį tyrimą iš ikiteisminio tyrimo N r. 01-2-00103-1 1. Ši būtinybė kilo tuomet, kai įtariamoji N. Venckienė pagal teisinės pagalbos prašymą dėl ekstradicijos buvo perduota iš Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvos Respublikai, leidžiant ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik dėl dalies (keturių) jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 245 straipsnyje, 231 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.

2014-10-15 dar ikiteisminiame tyrime Nr. 65-1-01240-11 (iki jį išskiriant N. Venckienės atžvilgiu ir vėliau prijungiant prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00103-11) buvo priimtas nutarimas pripažinti Neringą Venckienę įtariamąja dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 167 str. 1 d., 167 str.

1 d.: 167 str. 1 d.: 167 str. 1 d.: 167 str. 1 d.: 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 154 str. 1 d. 167 str. 1 d.: 167 str. 1 d.: 168 str. 1 d. 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d.; 167 str. 1 d: 122 str.. 313 str. 2 d.. 231 str. 1 d.. 228 str.. padarymo. Tačiau, kadangi N. Venckienė pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, pranešimas apie įtarimą jai nebuvo įteiktas, 2014-10-16 priimtas nutarimas paskelbti jos paiešką.

Taip pat. 2012-10-10 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00103-1 1 (iki kitų ikiteisminių tyrimų prijungimo), buvo surašytas pranešimas apie įtarimą Neringai Venckienei, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 232 str.. 245 str.. 231 str. 1 d., 140 str. 1 d., 163 str., 286 str., ir šis pranešimas apie įtarimą N. Venckienei buvo įteiktas, tačiau j i atsisakė duoti parodymus, o vėliau nuo tyrimo pasislėpė ir 2013-05-10 nutarimu paskelbta jos paieška.

Įtariamosios N. Venckienės paiešką vykdė Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Pirmasis skyrius, paieškos bylos Nr. 20-07-0168-13.

 

Sujungtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00103-11                 2015-05-22 buvo surašytas

apibendrintas pranešimas apie įtarimą N. Venckienei, įtariant ją padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d. ir 167 str. 1 d. (14 epizodų), 25 str. 3 d. ir 313 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 154 str. 2 d.. 25 str. 3 d. ir 168 str. 1 d.. 25 str. 3 d. ir 228 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 122 str., 228 str. 2 d., 236 str. 1 d.. 154 str. 2 d. (3 epizodai), 313 str. 2 d. (4 epizodai), 153 str. (redakcija iki 2010-07-20), 163 str. (2 epizodai). 232 str.. 245 str.. 231 str. 1 d., 140 str. 1 d., 286 str., 236 str. 1 d., 155 str. 1 d., 231 str. 1 d.. I 27 str.. tą pačią dieną priimtas nutarimas pripažinti N. Venckienę įtariamąja.

2015-09-11 Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00103-11 dalis prieš N. Venckienę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 122 str.. 127 str., 155 str. 1 d., 228 str. 2 d., 231 str. 1 d. (dėl trukdymo Kauno apygardos prokuratūros darbui). Dėl šio nutarimo priėmimo sumažėjo N.Venckienei inkriminuotinų nusikalstamų veikų apimtis, todėl 2015-09-11 prokuroras priėmė nutarimą pripažinti N. Venckienę įtariamąja dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 25 str. 3 d. ir 154 str. 2 d.. 167 str. 1 d.. 168 str. 1 d., 236 str. 1 d., 154 str. 2 d., 313 str. 2 d., 153 str. (BK redakcija iki 2010-07-20). 163 str.. 232 str.. 245 str.. 25 str. 3 d. ir 228 str. 2 d., 231 str. 1 d. (trukdymas antstolio veiklai). 140 str. 1 d.. 163 str.. 286 str.. 154 str. 2 d., 236 str. 1 d.

Iki tyrimų sujungimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 65-1-01240-11 pagal prokuroro pareiškimą

  • 10-21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas paskyrė paieškomai įtariamajai Neringai Venckienei kardomąją priemonę - suėmimą, nenustatant termino.

Kadangi po ikiteisminių tyrimų sujungimo į vieną ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00103-11, pasikeitė ikiteisminio tyrimo numeris, taip pat ir inkriminuojamų N. Venckienei nusikalstamų veikų skaičius, aplinkybių apimtis, be to. planuota kreiptis į užsienio valstybes dėl N. Venckienės išdavimo Lietuvos Respublikai bei Europos arešto orderio išdavimo, suėmimo skyrimo klausimas spręstas iš naujo - pagal 2015-05-24 prokuroro pareiškimą Kauno apylinkės teismas 2015-05-29 nutartimi paskyrė įtariamajai N. Venckienei kardomąją priemonę - suėmimą, nenustatant termino.

Kadangi 2015-09-11. prokurorui priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, o taip pat naują nutarimą pripažinti įtariamuoju, sumažėjo N. Venckienei inkriminuotinų nusikalstamų veikų apimtis, be to. nustatyta, kad N. Venckienė nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė JAV, ir nusprendus kreiptis į JAV dėl jos ekstradicijos, tapo būtina suėmimo skyrimo klausimą spręsti iš naujo - nutartyje išdėstyti motyvai turėjo apimti visą įtarimų apimtį ir turėjo būti iš naujo įvertintas suėmimo skyrimo pagrindas, esant sumažėjusiai įtarimų apimčiai. Todėl 2015-09-15 pareiškimu prokuroras kreipėsi į Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo įtariamajai N. Venckienei. 2015-09-17 nutartimi Kauno apylinkės teismas paskyrė įtariamajai N. Venckienei kardomąją priemonę - suėmimą, nenustatant termino. Si nutartis galioja ir šiuo metu.

Kadangi įtariamoji N. Venckienė nuo ikiteisminio tyrimo ir prokuroro pasislėpė bei išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, tai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2015-10-22 teisinės pagalbos prašymu dėl ekstradicijos kreipėsi į JAV Teisingumo departamentą, prašydama išduoti Neringą Venckienę Lietuvos Respublikai ir leisti ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal visas

  • 09-1 1 pranešime apie įtarimą ir nutarime patraukti įtariamąja nurodytas nusikalstamas veikas. Tačiau. 2015-10-22 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymą dėl ekstradicijos JAV Valstybės departamento sprendimu tenkino nepilna apimtimi. JAV valstybės departamentas 2018-04-20 priėmė sprendimą išduoti N. Venckienę Lietuvos Respublikai ir leisti patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn dėl keturių nusikalstamų veikų: 1) trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (BK 231 str. 1 d.); 2) pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.); 3) fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.); 4) teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymas (BK 245 str.), taip pat sprendime nurodyta, kad dėl kitą nusikalstamų veikų ekstradicija nesuteikiama. Pagal šį sprendimą 2019-11-06 įtariamoji N. Venckienė JAV Čikagos mieste perduota Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos VRM pareigūnams ir 2019-11-06 pargabenta į Lietuvos Respubliką.

 

Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, iškilo būtinybė spręsti dėl 2015-09-17 Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria paskirta kardomoji priemonė - suėmimas įtariamajai N. Venckienei, palikimo galioti ir suėmimo termino nustatymo.

Posėdžio metu prokuroras prašė palikti galioti įtariamajai Neringai Venckienei Kauno apylinkės teismo 2015-09-17 nutartį, kuria įtariamajai N. Venckienei paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir nustatyti suėmimo terminą nuo 2019-11-06 iki 2020-01-06, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų bei neišnyko pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnyje, kuriuo remiantis įtariamajai N. Venckienei jau buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, t. y. esant pakankamai pagrindo manyti, kad įtariamoji Neringa Venckienė, būdama laisvėje, gali vėl pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo.

Įtariamoji prašė suėmimo neskirti, nes bėgti neketina, be to neturi galiojančio asmens dokumento.

Įtariamosios gynėja prašė Neringai Venckienei neskirti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nes N. Venckienės tėvai turi butą, sutinka, kad įtariamoji jame gyventų, jai nėra prasmės slėptis, nes dėl sumažėjusios įtarimų apimties ir laiko, išbūto suėmime. N. Venckienė jau atliko griežtesnę bausmę nei gali būti paskirta teismo nuosprendžiu, baigus nagrinėti bylą.

Pareiškimas tenkintinas.

Svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje pareiškimą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai. ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ar yra pagrindas skirti jam kardomąją priemonę - suėmimą. Byloje yra pakankamai faktinių duomenų, kad įtarimas Neringai Venckienei pareikštas pagrįstai. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų S. Vaicekauskienės, L. Stankūnaitės, M. Gušausko parodymų protokoluose, teismų sprendimuose, specialisto išvadoje.

Suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo), buvimas gali būti konstatuojamas tik esant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. suėmimas gali būti paskirtas, atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Iš prokuroro nurodytų aplinkybių ir ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad Neringa Venckienė įtariama padariusi vieną baudžiamąjį nusižengimą ir tris nesunkius nusikaltimus, už vieno iš jų padarymą įstatymas numato iki 3 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nors įtariamoji Neringa Venckienė neteista, ilgą laiką dirbo teisėja, tačiau turi ryšių, gyvenamąją vietą ir verslą užsienyje, ten gyvena jos sūnus, įtariamoji pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, žinodama, kad yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir susipažinusi su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą, išvyko į tolimą užsienio valstybę - JAV. nuo ikiteisminio tyrimo slapstėsi 6 metus, kol buvo sulaikyta. Šios aplinkybės, nepaisant įtariamosios galimybės gyventi tėvų bute Lietuvoje, asmens dokumento neturėjimo, rodo. kad švelnesnės kardomosios priemonės nesudarytų garantijos, jog įtariamoji vėl nepasislėps nuo tyrimo ir teismo ir neišvyks iš Lietuvos. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad Neringa Venckienė, būdama laisvėje, gali vėl bėgti, slėptis nuo tyrimą atliekančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl darytina išvada, kad yra suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismų praktika yra suformavusi nuostatą, kad viešasis interesas visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti kardomąją priemonę suėmimą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu įtariamajam, kuris ilgai slapstėsi užsienyje arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo, nesant patikimų garantijų, kad jis vėl nepasislėps ir atvyks į teismą, yra pateisinamas ilgas suėmimo laikas.

Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje tyrimo stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamosios tolimesnį dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, prokuroro pareiškime nurodytas pagrindas (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ar teismo) nėra

 

išnykęs, todėl prokuroro prašymas tenkintinas, 2015-09-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi įtariamąjai N. Venckienei paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti, nustatant dviejų mėnesių suėmimo terminą nuo 2019-11-06, kuris yra būtinas ikiteisminiam tyrimui užbaigti. Suėmimo terminas nustatytinas atsižvelgiant į būtinumą baigti ikiteisminį tyrimą ir perduoti bylą į teismą. Prokuroro teigimu, pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai yra baigti, liko supažindinti proceso dalyvius su bylos medžiaga, išspręsti prašymus, surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą į teismą. Atsižvelgiant į tai. kad tikslaus bylos dalyvių prašymų skaičiaus ir laiko, būtino prašymams išspręsti, iš anksto numatyti negalima, taip pat į tai. kad nukentėjusioji Laimutė Stankūnaitė ir jos nepilnametė dukra, kuri taip pat pripažinta nukentėjusiąją, yra saugomos valstybės ir susisiekimas su jomis yra apsunkintas įvairių procedūrų, reikalaujančių papildomo laiko, taip pat į įstatymo reikalavimą ( BPK 220 straipsnio 1 dalis) perduoti bylą į teismą, kai iki kaltinamojo suėmimo termino pabaigos yra likę ne mažiau, kaip 10 dienų bei įvertinant prokuroro bei bylą nagrinėjančio teismo teisę, išnykus pagrindui, bet kuriuo metu suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone, prokuroro prašomas dviejų mėnesių suėmimo terminas šioje tyrimo stadijoje pripažintinas pagrįstu.

Pažymėtina, kad nors įtariamoji N. Venckienė pagal teisinės pagalbos prašymą dėl ekstradicijos JAV buvo suimta nuo 2018-02-13, tačiau, kaip numato BPK 127 straipsnio 10 dalis, pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims suėmimo trukmės apribojimai taikomi, skaičiuojant nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai. Taip pat. pažymėtina, kad nustatant dviejų mėnesių suėmimo terminą, nebus pažeisti BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatyti apribojimai, kad bendras suėmimo terminas netruktų ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla (šiuo atveju didžiausia laisvės atėmimo bausmė treji metai).

Pažymėtina, kad suėmimas nėra bausmė už įtarime nurodytas nusikalstamas veikas, bet procesinės prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti įtariamosios dalyvavimą procese.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 19 straipsniu. 120 straipsniu. 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 123 straipsniu. 125 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

prokuroro prašymą patenkinti.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015-09-17 nutartimi įtariamąjai Neringai Venckienei paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą ir nustatyti jo terminą du mėnesius, skaičiuojant nuo 2019- 11-06.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo įtariamosios ar jos gynėjo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas

Peržiūros: 2464

Komentarai   

+32 # maski show 2019-11-11 13:06
nu bet jo ir aprėdai kaip Karaliaus kokia - visas spalvotai apsidangstęs. įdomu už kieno pinigus šita maski šau?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+29 # LAIMA 2019-11-11 13:10
Už pedofilų.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+31 # Mažaraštė teisėsaugo 2019-11-11 15:03
Supratau, kad "bendras suėmimo terminas netruktų ilgiau kaip du trečdaliai didžiausios laisvės atėmimo bausmės, šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė treji metai"...Pagal mano protą Venckienė gali būti laikoma iki teismo metus ir daugiau. Kaip ir Paleckiukas. Broliai lietuviai-teisėjai ir jų padėjėjai, ar jūs turit nors menkiausią lašą sąžinės????Ar jūs TIK nusamdyti budeliai????Kaip gyventi tokioj Tėvynėje? Melsiuos visiems Lietuvos budeliams baisių nelaimių.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+16 # 2019-11-11 16:14
tai tikiu karma....
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+29 # Nejaugi 2019-11-11 16:29
manau, kad aiškiai buvo parašyta, pagal kokius pažeidimus parvežta ponia Neringa, tai kam čia prirašyta šitiek teisėjo fantazijos, musėt prokuroras tiek irgi rašė be to manau, kad ir BK str ne taip pritaikymas. nutartyje neparašyta, kad ponia Neringa priešinosi ir stipruolis negalėjo jos pagaut, supratau, kad stipruolis Jai rankas užlenkė ir tada ponia nesipriešino, tik po to jam ponia Neringa stipruoliui padėkojo už neteisėtą prisilietimą.
Sėkmes, ponia Neringa
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+16 # užpuolė 2019-11-11 20:29
tokios mintys, kas pasakys, kaip teko girdėti prokuroras surašo kaltinamąjį aktą, o teisėjas vadovaudamasis tuo aktu priima nutartį. Tai vadinasi, prokuroras jau buvo surašęs tą aktą pagal visus trisdešimt devynis kaltinimus, kad liko tik kuklus ketvertukas, jaunas prokuroras nepastebėjo ir teismui perdavė tai kas buvo surašyta dar 2015 metais, datą pakeitei ir viskas tinka. Teismui viskas tiko ir už tokius keturis menkus punktus paskyrė du mėnesius kančios. na ir pareigūnai, jokio gėdos jausmo, pagarbos sau.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+21 # Nuomonė 2019-11-11 21:57
Nei Mikšta, nei prokurorai nėra įrodę, kad mergaitės buvo tvirkinamos Kedžių. Deja, nėra. Jei prokurorai susidirbo, taip ir reikia pasakyti, bet jie bijo.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+20 # Atas 2019-11-11 22:18
Kaip šlykščiai teigiama, kad Venckienė savo pačios užaugintą, praktiškai pamestinukę, ,,privalėjo" atiduoti kaip kokį veršiuką kažkokiai motinos vardo nevertai personai... Kokie išgamos dirba ,,teisėsaugoje"!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # Gerovės TVARTELIS 2019-11-12 21:40
Lietuvą valdo banditai ir nusikaltėliai - nieko naujo, kad kankins toliau.
O kur Neringos PRAŠYMAS susipažinti su byla skiriant SUMĖMIMĄ?
Kodėl niekas nepasinaudojo tokia teise? :sad: gerovės tvartelyje?? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą"
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti