K.Čilinskas: „Ir štai ta diena X jau artėja, kai „Maximos“ savininkai galės pasiimti savo „Liūto“ dalį!..“

Peržiūros: 1640
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.00 (1 Vote)

 

K.Čilinskas: „Ir štai ta diena X jau artėja, kai „Maximos“ savininkai galės pasiimti savo „Liūto“ dalį!..“

Paskelbta: 2009-11-26 15:25

 

Vyriausybė žada iki Kalėdų „LEO“ bendrovę padaryti likviduojama įmone, tai yra, suteikti jai likviduojamos įmonės statusą. Klausimas dėl šios įmonės likvidavimo procedūros turėtų būti įtrauktas į gruodžio 22 dieną įvyksiančio „LeoLT“ akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

Kiek netikėtą „LEO“ aferos tęstinumo versiją paskelbė energetikos ministras A.Sekmokas, pareiškęs, kad sujungus VST ir RST bendroves per metus būtų galima sutaupyti apie 28 mln. litų. Ministras patikino tautiečius, jog „likvidavus „LeoLT“ bendrovę, Vyriausybė sieks išlaikyti VST, RST ir „Lietuvos energijos“ kontrolę“. Na, ir paskutinė pritrenkianti žinia: likviduodama energetikos bendrovę "LeoLT" Vyriausybė ketina siūlyti, kad privačiai bendrovei "NDX energija" už įmonės valdomas akcijas "LeoLT" sumokėtų 680 mln. litų RESTITUCINĮ atlyginimą, o kad nekiltų kažkokių tai nesusipratimų, likviduojant bendrovę "LeoLT", didžiausiems akcininkams - Vyriausybei ir privataus kapitalo įmonei "NDX energija" - susikalbėti padės Stokholmo arbitražo teismo arbitras!.. Visa serija prieštaringai vertinamų pranešimų „LEO“ tema, skelbiamų žiniasklaidoje, skaitomiausiuose delfi.lt ir alfa.lt portaluose, akivaizdžiai byloja, jog A.Kubiliaus Vyriausybė nebegali ilgiau vilkinti šios aferos ir yra priversta imtis konkrečių veiksmų, kuriuos „dešifruoja“ JDJ pirmininko, advokato Kęstučio ČILINSKO požiūris į „LEO“ aferą: „Visa, kas turėtų įvykti teisiškai, vadovaujantis Lietuvoje veikiančiais įstatymais, yra labai paprasta. Visų pirma, turėtų būti panaikintas „LEO“ sandoris, kaip prieštaraujantis Konstitucijai, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tokiam žingsniui pagrįsti pakanka vadovautis Konstitucinio teismo išvadomis. Beje, tie patys pagrindai ne kartą buvo nurodyti ir profesionalių teisės ekspertų. Sekantis žingsnis, panaikinus „LEO“ sandorį, automatiškai, turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir VST privatizavimo sandoris. Tik tokiu būdu valstybei galėtų būti sugrąžintas daugelio milijardų vertės kapitalas ir iš jo gaunamas pelnas! O tada, be abejo, valdžiai nebereikėtų veržti diržų gyventojams ir žlugdyti verslo nepakeliamais mokesčiais, nebereikėtų mažinti socialinių išmokų, pensijų ir panašiai. Kaip atsirado milijardinė skylė biudžete, taip ji būtų ir užkamšyta, valstybei sugrąžinus milijardinės vertės energetikos kapitalą.“

- Sakykite, ar amžiaus afera „LEO“, tapusi oligarchijos simboliu, ir toliau sėkmingai tęsiama, o gal, vis dėlto, jūs įžvelgiate visame tame Vyriausybės numatomų „priemonių pakete“ kažkokį tai konstruktyvumo grūdą?

 

- Iš tikrųjų, labai gražiai pacitavote ir sudėjote į vieną vietą keletą pranešimų. Pirma, kad apjungiamos bendrovės VST ir RST į vieną monopoliją. Tai čia aišku, kad Lietuvoje tęsiama tradicija kurti monopolijas. Bet šiuo atveju svarbu ne monopolijos kūrimas, o tai kad tokiu keistu būdu rengiamasi išsidalinti „LeoLT“ bendrovę, kuri susideda iš VST, RST ir „Lietuvos energijos“. Kitame Vyriausybės pranešime sakoma, kad „LEO“ bus suteiktas likviduojamos bendrovės statusas. Tai reiškia, kad bus pradėta vykdyti „LEO“ sandorio ta dalis, kurioje ir yra numatyta „LeoLT“ bendrovės likvidavimas. Kaip žinia, „LEO“ sandoris susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje numatoma, kiek procentų nuo visų aukščiau išvardytų bendrovių priklauso „Maximos“ savininkams ir tai sudaro 38,3 proc. Šis skaičius buvo paimtas, kaip sakoma, „iš lubų“, kadangi nėra motyvuojama iš kur toks skaičius galėjo atsirasti. Tiesiog, šiuo sandoriu paimama ir kuo nuoširdžiausiai padovanojama 38,3 proc. „LEO“ bendrovės „Maximos“ oligarchams, negaunant iš jų už šią „dovaną“ jokios kompensacijos. Taigi, pirmoji „LEO“ sandorio dalis nustato koks „LeoLT“ bendrovės procentas atitenka „Maximos“ arba UAB „NDX energija“ savininkams, na o antroji sandorio dalis, kurioje kalbama apie „LeoLT“ bendrovės likvidavimą, be abejo, labai svarbi „Maximos“ savininkams, kad jie galėtų, anksčiau ar vėliau, natūra pasiimti „LEO“ sandoriu įteisintą kapitalo dalį. Vienas dalykas, kol „LeoLT“ bendrovė veikia, tai dar negalima „išsinešti“ Vyriausybės oligarchams padovanotos 38,3 proc. kapitalo dalies. Privatininkai gali tik kartu su valstybe valdyti „LeoLT“, kitaip sakant, prie to lovio sėdėti ir šildytis sau rankas, bet vis tiek visas jų turtas yra bendram lovy. O juk „LEO“ sandorio tikslas – sulaukti tokios dienos, kai bus galima pasiimti tuos 38,3 proc. Ir štai ta diena X jau artėja, kai „Maximos“ savininkai galės pasiimti savo „Liūto“ dalį! Ši diena Vyriausybės įvardinama žiniasklaidoje paskelbus, jog gruodžio 22 dieną, prieš pat Kalėdas, bus suteiktas likviduojamos bendrovės statusas „LeoLT bendrovei. Šio Vyriausybės pranešimo reikšmė tame, kad jau pradedama vykdyti „LEO“ sandorio antroji dalis, kurios taip ilgai laukė „Maximos“ savininkai. Ir ypatingai jie pradėjo šito laukti po to, kai Konstitucinis Teismas nurodė, jog jie negali iš valstybės veltui gauti tų 38,3 proc. energetinio kapitalo, bet turi prisiimti finansinius įsipareigojimus naujos Atominės elektrinės statybai. Štai kodėl „Maximos“ oligarchai labai skubiai ėmė judinti Vyriausybę, kad tik kuo greičiau būtų išardyta „LeoLT“ bendrovė ir jie galėtų pasiimti savo tuos procentus, neįnešę milijardų litų naujos AE statybai, kurie priklausytų valstybei už jiems suteiktą energetinio kapitalo dalį. Ir todėl dabar skubama prieš Kalėdas pradėti dalintis „LEO“, suteikus likviduojamos bendrovės statusą. Gera žinia „Maximos“ savininkams yra ir tai, kad apjungiami Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai. Reiškia, jog sukuriama stipri monopolija ir bus galima visą laiką laikyti aukštas elektros energijos kainas, kadangi nebus konkurencijos toje srityje. Privatininkams tai labai svarbu, kadangi jie žino, kad jiems atitenka 38,3 proc. šios monopolijos. Ir kuo ta monopolija bus turtingesnė, kuo bus didesnės kainos, tuo didesnė pelno dalis atiteks „Maximos“ savininkams. Energetikos ministro A.Sekmoko pranešimas, kad Vyriausybė stengsis išlaikyti trijų dukterinių „LeoLT“ bendrovių kontrolę, reiškia, jog „Maximos“ savininkai artėja prie susitarimo su valdžia, kad jie gaus nuo visų trijų bendrovių tam tikrą procentą. Na, o valdžioje esantys politikai dabar tiktai rūpinasi, kaip išlaikyti kontrolę, kaip išsaugoti daugiau, nei pusę, bendrovės „LeoLT“ akcijų. Tai rodo, kad „Maximos“ savininkai tose derybose, kurios dabar vyksta tyliai, ramiai yra išsikovoję tikrai labai daug!.. Man jau seniai kilo įtarimas, kad tos derybos vyksta ir Stokholmo arbitraže, kadangi Lietuvoje kurį laiką buvo labai tylu, apie tai nieko viešai nekalbama, o pagal „LEO“ sandorį, kaip žinia, visas valstybės turtas yra pajungtas šiam oligarchiniam sandoriui vykdyti. Ir jeigu tokį sandorį Lietuvos valdžia nenori naikinti, tai reiškia tada visi ginčai dėl „LEO“ bendrovės likvidavimo būdo sprendžiami Stokholmo arbitraže.

 

Labai galimas daiktas, kad ten kažkas jau dabar sėdi ir slapta sprendžia, kaip reikia visą tą klausimą išspręsti. Manau, jog Lietuvoje bus sukeltas labai didelis triukšmas apie ką nors, tiktai ne apie „LEO“, kai „LeoLT“ bendrovė bus likviduota ir daugelio milijardų vertės kapitalas natūra atiteks „Maxima“ savininkams. Ir būtent tuo metu, kai išgirsime apie ką nors labai didelį triukšmą, žinosime, kad būtent tada 38,3 proc. valstybės energetinio turto dalis atiduodama „Maximos“ savininkams. Lietuvos finansai, be abejo, labai stipriai tai pajus, kadangi mes iš kart prarasime daugelio milijardų vertės kapitalą!.. Aišku, jog turėtų būti patriukšmauta kokiais nors kitais klausimais, kad tyliai, ramiai būtų įvykdyta valstybėje nusikalstama „LEO“ operacija, kadangi tai yra neteisėtas, korupcinis sandoris!.. Na, o mūsų pilietinė, teisinė pozicija išlieka ta pati. Mes reikalaujame, kad tiek „LEO“ sandoris, tiek ir Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo sandoris, būtų panaikinti, pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujantys Lietuvos teisei, viešai tvarkai ir gerai moralei, o visas turtas būtų sugrąžintas valstybei, nei vieno cento neatiduodant „Maximos“ savininkams. Tokia tvarka numatyta Lietuvos civiliniame kodekse ir Europos teisėje. Aš manau, kad mes savo teisėtų reikalavimų tikrai neatsisakysime ir sieksime, kad Lietuvoje būtų laikomasi įstatymų. Galų gale, kaip ten bebūtų, tačiau tie valdininkai ir politikai, kurie padarė šį nusikaltimą, kurie dalyvavo „LEO“ aferoje ir štai dabar ketina atiduoti milijardinės vertės energetikos kapitalą „Maximos“ savininkams, visi jie, anksčiau ar vėliau, bus patraukti atsakomybėn!..

- Kaip žinote, neseniai buvo svarstomas atnaujintos, taip vadinamos, Nacionalinės vienybės Vyriausybės sudarymo klausimas. Jūsų nuomone, kam iš tiesų turėtų pasitarnauti tokia „vaivorykštės“ Vyriausybė: padėti išvesti šalį iš krizės, o gal viskas daroma, siekiant paties svarbiausiojo tikslo – pridengti valstybės vardu vykdomus nusikalstamus korupcinius sandorius bei aferas?

- Nesu labai didelis specialistas politikoje, tačiau ir šiuo atveju, matyt, svarstoma idėja sudaryti panašią Vyriausybę, kokia buvo prie prezidento V.Adamkaus, kai valdžioje veikė taip vadinamas „2K“ – A.Kubiliaus ir G.Kirkilo projektas, kuris kaip tik ir įteisino „LEO“ sandorį. Kaip visi gerai žinome, anos „vaivorykštinės“ mažumos Vyriausybės produktas – oligarchinis, antikonstitucinis sandoris „LeoLT“. Be abejo, norint išsaugoti šį oligarchinį sandorį A.Kubiliaus Vyriausybė gali tartis tiktai su tais politikais, kurie būtent nekelia pavojaus „LEO“ sandoriui. Tai yra, tik su tais, kurie nepradės inicijuoti VST ir „LEO“ sandorių panaikinimo ir nesieks, kad valstybei būtų sugrąžintas apie 10 milijardų litų vertės kapitalas. Tiems politikams, kurie sukūrė šį korupcinį sandorį, būtų labai baisu prarasti savo partijų finansavimo šaltinius. Galbūt, toks politikų vienijimasis apie tą jų pagrindinį rūpestį ir būtent tokios Nacionalinės Vyriausybės kūrimas iš tiesų yra galimas? Viskas dabar, kaip ir anksčiau, sukasi apie kokį nors lovį. Šiuo atveju, „LEO“ sandoris politikams yra lovys, iš kurio galima kažką gauti. Juk niekas iš valdančiųjų nesivienija apie mamas, pensininkus ir kitus panašius subjektus, nes iš jų gi nieko rinkimams negalima gauti. Atvirkščiai, mes matome, kad mamoms Lietuvoje pradėtos kelti baudžiamosios bylos už neva per dideles gaunamas socialines išmokas. Taigi, visiškai aišku, kad dabar valdžioje esantys politikai gali vienytis tiktai aplink tą nesenkantį lovį – „LEO“ ir VST privatizavimo sandorius, kurie sudaro galimybę dalintis valstybinį turtą ir lėšas, didinant mokesčius už elektrą ir taip toliau. Juk tai yra vienas pagrindinių politikų finansavimo šaltinių, daugelio milijardų vertės kapitalas. O gal atsiras dar ir daugiau neišparduotų vertybių, apie kurias galės vienytis tokia „nacionalinės vienybės“ Vyriausybė?.. Oligarchinėje valstybėje vienybė kuriama tiktai vienu pagrindu – kaip prieiti prie valdžios lovio ir kaip išsaugoti jį dėl savęs. O kadangi tas lovys labai brangiai kainuoja biudžetui ir visai tautai, tai nuolat galvojama tik apie tai, kaip vieningai suveržti tautai diržus. Štai tokių partnerių dabar ir ieško A.Kubiliaus Vyriausybė!..

- Jeigu oligarchinė valdžia vienijasi prie lovio, tai kas tada belieka tautai? Telktis į Jungtinio demokratinio judėjimo organizuojamą antrąjį Sąjūdį kovai prieš savus pavergėjus?

- Manau, kad visada bus tokių romantikų, tokių žmonių, kurie norės sukurti pilietinę visuomenę ir demokratinę Lietuvą, kaip yra nurodyta Konstitucijoje. Mes turime pakeisti šiuo metu veikiančią Lietuvoje oligarchinę sistemą į normalią, konstitucinę, demokratinę sistema. Niekad nepritrūks tokių žmonių ir jų dabar ypač daugėja, net ne dienom, o kartais ir valandom, kurie nori įstoti į JDJ. Be abejo, ir pas mus ateina visokių žmonių, yra ir tokių, kurie galvoja tiktai apie postus, apie asmeninę naudą, žodžiu, kaip ir visur. Tačiau labai džiugu, kad JDJ yra daugybė žmonių, atsidavusių pagrindiniam tikslui – atkurti Lietuvoje Konstitucijos veikimą. Ir štai mes matome, jog dabartinė politinė valdžia niekaip negali suprasti, kad gali atsirasti tokia visuomeninė, pilietinė, nepartinė ir nepolitinė organizacija, kuri rūpintųsi Lietuva ir negalvotų apie tai, kad štai taps įtakinga partija, kad užiminės atsakingus postus valstybėje. Visa tai šiandien dar nesuvokiama mūsų vadovaujančių politikų protui. Jie vis tiek visur skleidžia įtarimus ir bijo, kad JDJ pavirs nauja politine partija. Žinoma, kad to nebus. Mūsų pagrindinis tikslas iš tikrųjų padaryti taip, kad pagaliau Lietuvoje susikurtų stipri pilietinė visuomenė, kuri galėtų kelti uždavinius valdžiai, kokia ji bebūtų. Nesvarbu, kokios partijos sudaro valdančiąją koaliciją. Mums tai nelabai rūpi. Tačiau kol Lietuvoje nėra brandžios pilietinės visuomenės, kol nėra stiprios pilietinės organizacijos, tol valdžia gali valstybės milijardus švaistyti į kairę ir į dešinę, sodinti į kalėjimus nekaltus žmones, dabar jau ir mamas pradėjo sodinti už tai, kad gauna didesnes išmokas. Kitaip sakant, toks savivaliavimas, neteisėta ir nekonstitucinė valdžios veikla tęsis tol, kol Lietuvoje nesusiformuos stipri pilietinė visuomenė. Ir būtent tą uždavinį šiandien vykdo vienintelė jėga Lietuvoje – Jungtinis demokratinis!.. Visa tai, be abejo, iššaukia labai didelį oligarchinės valdžios bei specialiųjų tarnybų dėmesį. Pasipila užsakymai spaudai, viešiesiems ryšiams, dezinformacijos skleidimui apie JDJ. Tai yra, taikomas absoliučiai toks pat scenarijus, kaip ir bolševikiniais laikais. Persekiojami, atleidinėjami iš darbo žmonės, kurie aktyviai dalyvauja JDJ veikloje, persekiojami mitingų, piketų dalyviai, kaip Rusijoje, Baltarusijoje, taip ir Lietuvoje. Absoliučiai jokio skirtumo čia nėra! Yra tipiškas bolševikinis rėžimas Lietuvoje, kuris negali leisti, kad mūsų šalyje atsirastų pilietinė visuomenė. Žinoma, oligarchinė valdžia gali paskelbti deklaracijas apie pažangios visuomenės kūrimą, bet jokiu būdu neleis, kad iš tikrųjų atsirastų tokia pilietinė visuomenė, kuri pradėtų kontroliuoti pačią valdžią, pradėtų domėtis, o kokia ten padėtis su tuo „LEO“ sandoriu ir panašiais dalykais. Be abejo, tokie klausimai, kuriuos kelia besiformuojanti pilietinė visuomenė, iššaukia didelę valdžioje esančių politikų įtarumą, neapykantą. Galų gale, prasideda JDJ dalyvių persekiojimas, tačiau nepaisant visko žmonės jau nebebijo nieko. Ir todėl šiuo metu plečiasi šis nepolitinis, nepartinis judėjimas. O aš tvirtai tikiu, kad tas vadinamas antrasis Sąjūdis tikrai įvyks Lietuvoje ir pilietinė visuomenė mūsų šalyje susikurs.

- Reziumuojant, matyt, galima būtų teigti, kad JDJ misija susideda iš dviejų etapų: subrandinti pilietinę visuomenę Lietuvoje ir pasiekti, kad tauta sukiltų prieš oligarchinį rėžimą, kurį jus tapatinate su bolševikiniu rėžimu?

- Kai valstybėje susikuria pilietinė visuomenė, tada atsiranda pagrindas išnykti oligarchiniam rėžimui. Oligarchinis-bolševikinis rėžimas (iš tiesų, tarp jų nedidelis skirtumas, bolševikinis remiasi daugiau ideologiniais pagrindais, oligarchinis – daugiau pinigais) gali veikti tol, kol visuomenė yra išsiblaškiusi, kol nežino, kas vyksta. Kaip dabar teigia vienas iš valdančiosios partijos lyderių Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjungai reikia stiprinti viešuosius ryšius, kitaip sakant, skleisti kuo daugiau melo. Ir jeigu pilietinė visuomenė yra neišsivysčiusi, nesustiprėjusi, neturi stiprios organizacijos, tai tada galima ją mulkinti. Tokiu atveju oligarchinė sistema, be abejo, išlieka nepajudinama. Bet jeigu atsiranda stipri visuomeninė organizacija ir pradeda skleisti informaciją žmonėms apie tai, kas iš tikrųjų vyksta valstybėje, jeigu valdžiai yra siūlomi įstatymų projektai, rengiami mitingai, piketai, renkami parašai dėl referendumo sušaukimo, kuriama Vartotojų asociacija, kuri gins vartotojų teises, tada valstybėje atsiranda realus mechanizmas, leidžiantis įgyventi Konstitucijoje numatytą teisę – tiesiogiai valdyti šalį, o ne vien tiktai per renkamus atstovus, ne per Seimą, kadangi ši institucija jau yra susikompromitavusi. Kriminaliniam Seimui, koks dabar veikia Lietuvoje, būtina daryti kuo didesnę tiesioginę įtaką, naudojantis konstitucinėmis priemonėmis. Ir tai savaime atves prie oligarchinės sistemos sugriūvimo. Kadangi ši sistema, kaip minėjau, laikosi tiktai ant pasyvių, susiskaldžiusių ir ant bailių piliečių. Bet dabar mūsų piliečiai jau pasidarė drąsus, jie jau nesibaimina nei valdžios grasinimų, nei jiems keliamų baudžiamųjų bylų. Žmonės jau perpranta valdžios skleidžiamą melą, nebekreipia į tai dėmesio. Oligarchinė valdžia tiktai pati save bando nuraminti tais savo viešaisiais ryšiais, o žmonės jau žino, kokia yra tikroji tiesa. Manau, kad mūsų rengiamos iniciatyvos padės realius pagrindus demokratinei Lietuvai, iš kurios žmonės nebebėgs. Kol kas, vieni nusivylę piliečiai pradeda šaudyti į teisėsaugos pareigūnus, kiti, tiesiog, bėga iš Lietuvos. O mes norime pasiekti, kad čia nebūtų šaudomi pareigūnai ir kad žmonėms nereikėtų bėgti iš savo šalies. Turime sukurti tokią demokratinę valstybę, kad žmonės čia ne tik galėtų, bet ir norėtų gyventi. - Žinoma, antrojo Sąjūdžio mums dar teks kiek palūkėti, kadangi švietėjiška JDJ misija ir toliau šios oligarchinės sistemos bus visaip blokuojama, o žmonės klaidinami, dezinformuojami. Ko gero, dabar svarbiausias JDJ uždavinys - užkirsti kelią oligarchinio „LEO“ sandorio tąsai?

Bet nejau gi jūs tikrai manote, kad viešųjų ryšių akcijomis skleidžiamo melo valstybėje, pavyks įtikinti aukščiausių valdžios institucijų vadovus pasielgti garbingai ir pagaliau priimti sprendimą naikinti „LEO“ ir VST privatizavimo sandorius?

- Jeigu išskirtume dabar kurį nors valstybės vadovą, tai aš manau, kad vienintelė, kuri galėtų imtis šios iniciatyvos, bent jau taip man atrodo (aš galiu klysti, nes gal žmogus jau pasikeitė), tai yra Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Kai aš buvau Seimo nariu ir parodžiau politikams, kas iš tikrųjų yra „LEO“ sandoris, kai perskaičiau Tėvynės sąjungos frakcijos posėdyje tuos dokumentus, įrodančius tikrąją „LEO“ sandorio prigimtį, tai tada I.Degutienė pasakė: „Tai yra nusikaltimas. Mes negalime pritarti nusikaltimui!..”. Taigi, dabartinė LR Seimo pirmininkė aiškiai supranta, kad „LEO“ yra nusikalstamas sandoris. Ir jeigu dabar ji iš tikrųjų būtų tokia pat principinga, kaip ir tada, tai galima būtų tikėtis jos iniciatyvos dėl „LEO“ sandorio panaikinimo. Prieš metus I.Degutienė buvo vienintelis žmogus konservatorių frakcijoje, išdrįsęs pasakyti tiesą. Na, o A.Kubilius, aišku, tada protestavo ir sakė, kad tai vienintelis geras būdas greitai pastatyti naują Atominę elektrinę. Kaip žinia, dabar jau visi puikiai matome, koks tai buvo melas. Tokia melaginga A.Kubiliaus pozicija niekuo nesiskyrė nuo tuometinio premjero G.Kirkilo pozicijos. Deja, ir prezidentė D.Grybauskaitė, taip pat, jau pareiškė savo poziciją, kad „LEO“ sandorio negalima naikinti, o tai reiškia, kad negalima liesti ir VST privatizavimo sandorio. Nepamirškime, jog būtent „LEO“ sandoris patvirtina ir VST privatizavimą. Vadinasi, iš valstybės pirmųjų asmenų, kol kas, yra tiktai Seimo pirmininkė I.Degutienė, kurią, galbūt, ir būtų galima įtikinti naikinti „LEO“ ir VST privatizavimo sandorius. Tačiau ji, kaip Seimo pirmininkė, neturi tam svertų. Bet jeigu I.Degutienė taptų Vyriausybės vadove ir paduotų į teismą UAB „NDX energija“, pareikalautų panaikinti šiuos oligarchinius sandorius ir grąžinti valstybei milžinišką energetinį kapitalą, tai tokiu būdu ji išgelbėtų šalį iš krizės, o Jungtinis demokratinis judėjimas, be abejo, visais įmanomais būdais palaikytų tokią ryžtingą politikę. Iš tikrųjų, aukšto valdžios pareigūno principingas žingsnis šioje situacijoje būtų tikra atgaiva Lietuvai. Tada būtų galima patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, išieškoti valstybei padarytą žalą, o valstybės biudžetas ženkliai atsigautų, nebereikėtų tautai veržti diržų, mažinti socialinių išmokų, pensijų ir taip toliau. Pozityvios pasekmės visai Lietuvai būtų akivaizdžios, jeigu tik pavyktų panaikinti „LEO“ ir VST privatizavimo sandorius, kadangi tai yra ne milijonai litų, bet daugelio milijardų vertės turtas. - Gerai žinoma, kad „varnas varnui akies nekerta“. Ir jeigu jūsų paminėta politikė Irena Degutienė, pripažindama kad „LEO“ sandoris – nusikaltimas, kuriam negalima pritarti ir būtina kuo skubiau ji naikinti, staiga imtų ir pasielgtų dorai, sąžiningai, garbingai, tai, ko gero, prilygtų nežemiškos kilmės stebuklui? Matyt, jūs ir pats dabar guodžiatės viltimi – kas būtų, jeigu būtų, nors ir žinote, kad taip nebus?.. Neseniai interviu „Laisvam laikraščiui“ teigėte, kad tie ponai valdžioje - „jie visi viską žino!..“ Tai gal neverta puoselėti bergždžių iliuzijų? Gal reikėtų pasakyti žmonėms, kaip jiems toliau gyventi oligarchinio melo valstybėje ir kaip visam tam melui priešintis? - Yra visa eilė būdų kaip galima būtų priešintis. Visų pirma, mes siūlysime priimti įstatymą dėl senaties netaikymo už sunkius ekonominius, korupcinius nusikaltimus. Ir net jeigu dabar jie išsidalins „LEO“ bendrovę, atiduos „Maximos“ savininkams tuos milijardus, tai politikams turėtų būti aišku, kad ateityje už tokio masto ekonominius nusikaltimus teks atsakyti, nes niekada nebus taikoma senatis. Antra, mes siūlysime referendumu patvirtinti, kad būtų įkurtas žmonių renkamas Valstybės tribunolas. Nes dabar Lietuvoje neturime efektyviai dirbančios teisėsaugos, o prokuratūra negali pradėti stambaus masto korupcinių bylų, kadangi neturi tam nei valios, nei drąsos. Prokuratūra nėra tiek skaidri, švari ir nepriklausoma, kad galėtų pradėti rimtas bylas prieš korumpuotus aukštus valdžios pareigūnus, dalyvavusius sudarant „LEO“, VST ir kitus korupcinius sandorius. Be to, kaip žinia, viešaisiais pirkimais, klestint korupcijai, mes prarandame keletą milijardų litų, o kaltininkai dažniausiai lieka nenubausti. Štai kodėl yra būtina Lietuvoje įkurti nepriklausomą žmonių išrinktą Valstybės tribunolą. Taip pat galėtų būti žmonių renkamas ir vyriausiasis prokuroras, kuris keltų bylas, organizuotų kaltų politikų ir pareigūnų kaltinimą, perduotų tas bylas Valstybės tribunolui. Tik tokiu būdu mes galime pasiekti atsakomybės už stambaus masto nusikaltimus. O dabar mes turime tokią keistą situaciją, kai, pavyzdžiui, Darbo partijos lyderiui yra iškelta baudžiamoji byla už finansines machinacijas, o „darbiečiai“ taikosi į valdančiąją koaliciją. Reiškia, šiuo metu nėra tokios institucijos valstybėje, kuri galėtų patraukti atsakomybėn prasikaltusius aukštus politikus, siekiančius valdžios arba esančius valdžioje. Ir todėl vienintelė išeitis – nepriklausomas, tautos renkamas valstybės tribunolas. Tokių dalykų yra buvę kitose pasaulio šalyse. Matyt, kitaip mes negalėsime pasiekti, kad būtų įgyvendinta konstitucinė santvarka ir atkurta demokratija. Štai tokie būtų artimiausi mūsų uždaviniai. Na, o kalbant apie „LEO“, tai JDJ įsteigta Vartotojų asociacija ketina kreiptis į teismą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ir be to, mes rengsime protesto akcijas, prašysime Vyriausybės sustabdyti „LeoLT“ bendrovės išsidalinimą, kol nebus panaikintas „LEO“ sandoris. Žodžiu, protestui išreikšti naudosime visas įmanomas priemones, kurias mums suteikia Konstitucija. Nieko kito daryti mes negalime. - Tiek praeitos, tiek ir šios kadencijos Seimas, akivaizdžiai parodė, kad svarbiausias valdžios tikslas „2K“ projekto – oligarchinio „LEO“ sandorio išsaugojimas. Esant tokiam valdančiųjų politikų neveiksnumui, ar nevertėtų inicijuoti pirmalaikių Seimo rinkimų? Galbūt, tai leistų ateiti į valdžią bundančios pilietinės visuomenės remiamiems kandidatams? - Tai yra stipriai politinis klausimas ir aš neturiu į jį aiškaus atsakymo. O kas bus po to, paleidus šios kadencijos Seimą? Suprantama, kad į Seimą dauguma žmonių „susibėgo“ vien tam, kad pasislėptų nuo baudžiamosios atsakomybės, atėjo tam, kad būtų tęsiamos tokios aferos, kaip „LEO“ sandoris, o jie galėtų kuo ilgiau išlikti prie to lovio. Pagrindinis daugumos vektorius, be abejo, yra toks. Nors, antra vertus, Seime yra ne vienas sąžiningas žmogus, kuris galėtų dirbti Lietuvai. Tačiau, aišku, nei vienas iš jų neužima vadovaujančių postų ir jie neturi lemiamo balso nei įtakos. Aš pats pabuvau metus Seime ir savo akimis pamačiau, kaip ten viskas daroma. Tiesiog, morališkai labai sunku iškentėti. Reikia turėti storą odą, kad galėtum ištverti ten būdamas, klausydamasis politikų kalbų, matydamas kaip pardavinėjama Lietuva, pardavinėjama teisė, moralė, principai. Tačiau net ir išvaikius šį Seimą, mes neturime jokio sprendimo, bent jau kol kas. Todėl vienintelė šiuo metu išeitis, mano galva, tai būtent Tauta, susitelkusi, stipriai susikoncentravusi visuomenė, kuri pradės kontroliuoti oligarchinę valdžią ir diktuoti jai sprendimus. Aš norėčiau priminti, kad ir Sąjūdžio laikais valdžioje buvo ta pati komunistinė nomenklatūra, tačiau valdžios sprendimus tuo metu jau diktavo Sąjūdis. Ir ta pati komunistinė valdžia priiminėjo labai pažangius sprendimus. Pavyzdžiui, buvo nuspręsta įkurti Lietuvoje prisiekusiųjų teismą, grąžinti Vilniaus Katedrą tikintiesiems ir taip toliau. Reiškia, viskas priklauso nuo to, kaip elgiasi Tauta. Ar ji diktuoja valdžiai demokratinius sprendimus, ar, paprasčiausiai, tiktai sėdi sudėjusi rankas?.. O tai, ką mes dabar darome, ir kam reikalingas Jungtinis demokratinis judėjimas, būtent suburti Lietuvos žmones, kad būtų vieningai pareikšta visuomenės valia. Tiktai turėdami didelę jėgą ir įtaką, mes galėsime diktuoti konstitucinius sprendimus, kurie dabar yra būtini Lietuvai!.. Visų pirma, svarbu neleisti ir toliau plėšti valstybės biudžetą, būtina panaikinti neteisėtus korupcinius sandorius, sugrąžinti valstybei kelių milijardų vertės kapitalą. Priešingu atveju, mūsų valstybė subankrutuos. Deja, to negali padaryti premjeras A.Kubilius dėl savo politinių įsipareigojimų. To negali padaryti ir prezidentė .D.Grybauskaitė. Ir dabar tiktai Tauta turi reikalauti teisingumo. Mes to sieksime ir, anksčiau ar vėliau, tai tikrai įvyks!.. Nors situacija Lietuvoje labai sudėtinga, tačiau kai sukilusi didžiulė tautos banga prispaus valdžią ir pareikalaus, kad politikai elgtųsi teisėtai, tada jiems neliks kitos išeities, kaip elgtis teisėtai. O dabar mūsų oficiali valdžia renkasi oligarchinę viršūnę ir jai tarnauja. Bet kai valdžia pamatys, kad jai telieka tik du keliai – griūti arba tarnauti tautai, tai tada ji tarnaus tautai!.. Manau, jeigu dabar būtų skubiai paleistas Seimas, tai šalyje kiltų didelis sąmyšis. Bet mes dar neturime jokio sprendimo. Šiuo metu vienintelis JDJ tinkamas sprendimas – kelti teisėtus reikalavimus valdžiai, rašyti įstatymų projektus, spausti Vyriausybę ir Seimą priimti tokius sprendimus, kokie yra būtini vadovaujantis Konstitucija, griaunant oligarchinę sistemą Lietuvoje. Mažai grupelei sunku ko nors pasiekti, tačiau daugeliui žmonių susibūrus į pilietines organizacijas, surengus daugiatūkstantinius mitingus ir iškėlus konkrečius reikalavimus valdžiai, manau, bus galima daug padaryti Lietuvos labui. Juozas IVANAUSKAS

 

 

K.Čilinskas: „Ir štai ta diena X jau artėja, kai „Maximos“ savininkai galės pasiimti savo „Liūto“ dalį!..“

Paskelbta: 2009-11-26 15:25

 

Vyriausybė žada iki Kalėdų „LEO“ bendrovę padaryti likviduojama įmone, tai yra, suteikti jai likviduojamos įmonės statusą. Klausimas dėl šios įmonės likvidavimo procedūros turėtų būti įtrauktas į gruodžio 22 dieną įvyksiančio „LeoLT“ akcininkų susirinkimo darbotvarkę.

Kiek netikėtą „LEO“ aferos tęstinumo versiją paskelbė energetikos ministras A.Sekmokas, pareiškęs, kad sujungus VST ir RST bendroves per metus būtų galima sutaupyti apie 28 mln. litų. Ministras patikino tautiečius, jog „likvidavus „LeoLT“ bendrovę, Vyriausybė sieks išlaikyti VST, RST ir „Lietuvos energijos“ kontrolę“. Na, ir paskutinė pritrenkianti žinia: likviduodama energetikos bendrovę "LeoLT" Vyriausybė ketina siūlyti, kad privačiai bendrovei "NDX energija" už įmonės valdomas akcijas "LeoLT" sumokėtų 680 mln. litų RESTITUCINĮ atlyginimą, o kad nekiltų kažkokių tai nesusipratimų, likviduojant bendrovę "LeoLT", didžiausiems akcininkams - Vyriausybei ir privataus kapitalo įmonei "NDX energija" - susikalbėti padės Stokholmo arbitražo teismo arbitras!.. Visa serija prieštaringai vertinamų pranešimų „LEO“ tema, skelbiamų žiniasklaidoje, skaitomiausiuose delfi.lt ir alfa.lt portaluose, akivaizdžiai byloja, jog A.Kubiliaus Vyriausybė nebegali ilgiau vilkinti šios aferos ir yra priversta imtis konkrečių veiksmų, kuriuos „dešifruoja“ JDJ pirmininko, advokato Kęstučio ČILINSKO požiūris į „LEO“ aferą: „Visa, kas turėtų įvykti teisiškai, vadovaujantis Lietuvoje veikiančiais įstatymais, yra labai paprasta. Visų pirma, turėtų būti panaikintas „LEO“ sandoris, kaip prieštaraujantis Konstitucijai, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tokiam žingsniui pagrįsti pakanka vadovautis Konstitucinio teismo išvadomis. Beje, tie patys pagrindai ne kartą buvo nurodyti ir profesionalių teisės ekspertų. Sekantis žingsnis, panaikinus „LEO“ sandorį, automatiškai, turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir VST privatizavimo sandoris. Tik tokiu būdu valstybei galėtų būti sugrąžintas daugelio milijardų vertės kapitalas ir iš jo gaunamas pelnas! O tada, be abejo, valdžiai nebereikėtų veržti diržų gyventojams ir žlugdyti verslo nepakeliamais mokesčiais, nebereikėtų mažinti socialinių išmokų, pensijų ir panašiai. Kaip atsirado milijardinė skylė biudžete, taip ji būtų ir užkamšyta, valstybei sugrąžinus milijardinės vertės energetikos kapitalą.“ - Sakykite, ar amžiaus afera „LEO“, tapusi oligarchijos simboliu, ir toliau sėkmingai tęsiama, o gal, vis dėlto, jūs įžvelgiate visame tame Vyriausybės numatomų „priemonių pakete“ kažkokį tai konstruktyvumo grūdą? - Iš tikrųjų, labai gražiai pacitavote ir sudėjote į vieną vietą keletą pranešimų. Pirma, kad apjungiamos bendrovės VST ir RST į vieną monopoliją. Tai čia aišku, kad Lietuvoje tęsiama tradicija kurti monopolijas. Bet šiuo atveju svarbu ne monopolijos kūrimas, o tai kad tokiu keistu būdu rengiamasi išsidalinti „LeoLT“ bendrovę, kuri susideda iš VST, RST ir „Lietuvos energijos“. Kitame Vyriausybės pranešime sakoma, kad „LEO“ bus suteiktas likviduojamos bendrovės statusas. Tai reiškia, kad bus pradėta vykdyti „LEO“ sandorio ta dalis, kurioje ir yra numatyta „LeoLT“ bendrovės likvidavimas. Kaip žinia, „LEO“ sandoris susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje numatoma, kiek procentų nuo visų aukščiau išvardytų bendrovių priklauso „Maximos“ savininkams ir tai sudaro 38,3 proc. Šis skaičius buvo paimtas, kaip sakoma, „iš lubų“, kadangi nėra motyvuojama iš kur toks skaičius galėjo atsirasti. Tiesiog, šiuo sandoriu paimama ir kuo nuoširdžiausiai padovanojama 38,3 proc. „LEO“ bendrovės „Maximos“ oligarchams, negaunant iš jų už šią „dovaną“ jokios kompensacijos. Taigi, pirmoji „LEO“ sandorio dalis nustato koks „LeoLT“ bendrovės procentas atitenka „Maximos“ arba UAB „NDX energija“ savininkams, na o antroji sandorio dalis, kurioje kalbama apie „LeoLT“ bendrovės likvidavimą, be abejo, labai svarbi „Maximos“ savininkams, kad jie galėtų, anksčiau ar vėliau, natūra pasiimti „LEO“ sandoriu įteisintą kapitalo dalį. Vienas dalykas, kol „LeoLT“ bendrovė veikia, tai dar negalima „išsinešti“ Vyriausybės oligarchams padovanotos 38,3 proc. kapitalo dalies. Privatininkai gali tik kartu su valstybe valdyti „LeoLT“, kitaip sakant, prie to lovio sėdėti ir šildytis sau rankas, bet vis tiek visas jų turtas yra bendram lovy. O juk „LEO“ sandorio tikslas – sulaukti tokios dienos, kai bus galima pasiimti tuos 38,3 proc. Ir štai ta diena X jau artėja, kai „Maximos“ savininkai galės pasiimti savo „Liūto“ dalį! Ši diena Vyriausybės įvardinama žiniasklaidoje paskelbus, jog gruodžio 22 dieną, prieš pat Kalėdas, bus suteiktas likviduojamos bendrovės statusas „LeoLT bendrovei. Šio Vyriausybės pranešimo reikšmė tame, kad jau pradedama vykdyti „LEO“ sandorio antroji dalis, kurios taip ilgai laukė „Maximos“ savininkai. Ir ypatingai jie pradėjo šito laukti po to, kai Konstitucinis Teismas nurodė, jog jie negali iš valstybės veltui gauti tų 38,3 proc. energetinio kapitalo, bet turi prisiimti finansinius įsipareigojimus naujos Atominės elektrinės statybai. Štai kodėl „Maximos“ oligarchai labai skubiai ėmė judinti Vyriausybę, kad tik kuo greičiau būtų išardyta „LeoLT“ bendrovė ir jie galėtų pasiimti savo tuos procentus, neįnešę milijardų litų naujos AE statybai, kurie priklausytų valstybei už jiems suteiktą energetinio kapitalo dalį. Ir todėl dabar skubama prieš Kalėdas pradėti dalintis „LEO“, suteikus likviduojamos bendrovės statusą. Gera žinia „Maximos“ savininkams yra ir tai, kad apjungiami Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai. Reiškia, jog sukuriama stipri monopolija ir bus galima visą laiką laikyti aukštas elektros energijos kainas, kadangi nebus konkurencijos toje srityje. Privatininkams tai labai svarbu, kadangi jie žino, kad jiems atitenka 38,3 proc. šios monopolijos. Ir kuo ta monopolija bus turtingesnė, kuo bus didesnės kainos, tuo didesnė pelno dalis atiteks „Maximos“ savininkams. Energetikos ministro A.Sekmoko pranešimas, kad Vyriausybė stengsis išlaikyti trijų dukterinių „LeoLT“ bendrovių kontrolę, reiškia, jog „Maximos“ savininkai artėja prie susitarimo su valdžia, kad jie gaus nuo visų trijų bendrovių tam tikrą procentą. Na, o valdžioje esantys politikai dabar tiktai rūpinasi, kaip išlaikyti kontrolę, kaip išsaugoti daugiau, nei pusę, bendrovės „LeoLT“ akcijų. Tai rodo, kad „Maximos“ savininkai tose derybose, kurios dabar vyksta tyliai, ramiai yra išsikovoję tikrai labai daug!.. Man jau seniai kilo įtarimas, kad tos derybos vyksta ir Stokholmo arbitraže, kadangi Lietuvoje kurį laiką buvo labai tylu, apie tai nieko viešai nekalbama, o pagal „LEO“ sandorį, kaip žinia, visas valstybės turtas yra pajungtas šiam oligarchiniam sandoriui vykdyti. Ir jeigu tokį sandorį Lietuvos valdžia nenori naikinti, tai reiškia tada visi ginčai dėl „LEO“ bendrovės likvidavimo būdo sprendžiami Stokholmo arbitraže. Labai galimas daiktas, kad ten kažkas jau dabar sėdi ir slapta sprendžia, kaip reikia visą tą klausimą išspręsti. Manau, jog Lietuvoje bus sukeltas labai didelis triukšmas apie ką nors, tiktai ne apie „LEO“, kai „LeoLT“ bendrovė bus likviduota ir daugelio milijardų vertės kapitalas natūra atiteks „Maxima“ savininkams. Ir būtent tuo metu, kai išgirsime apie ką nors labai didelį triukšmą, žinosime, kad būtent tada 38,3 proc. valstybės energetinio turto dalis atiduodama „Maximos“ savininkams. Lietuvos finansai, be abejo, labai stipriai tai pajus, kadangi mes iš kart prarasime daugelio milijardų vertės kapitalą!.. Aišku, jog turėtų būti patriukšmauta kokiais nors kitais klausimais, kad tyliai, ramiai būtų įvykdyta valstybėje nusikalstama „LEO“ operacija, kadangi tai yra neteisėtas, korupcinis sandoris!.. Na, o mūsų pilietinė, teisinė pozicija išlieka ta pati. Mes reikalaujame, kad tiek „LEO“ sandoris, tiek ir Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo sandoris, būtų panaikinti, pripažinti negaliojančiais, kaip prieštaraujantys Lietuvos teisei, viešai tvarkai ir gerai moralei, o visas turtas būtų sugrąžintas valstybei, nei vieno cento neatiduodant „Maximos“ savininkams. Tokia tvarka numatyta Lietuvos civiliniame kodekse ir Europos teisėje. Aš manau, kad mes savo teisėtų reikalavimų tikrai neatsisakysime ir sieksime, kad Lietuvoje būtų laikomasi įstatymų. Galų gale, kaip ten bebūtų, tačiau tie valdininkai ir politikai, kurie padarė šį nusikaltimą, kurie dalyvavo „LEO“ aferoje ir štai dabar ketina atiduoti milijardinės vertės energetikos kapitalą „Maximos“ savininkams, visi jie, anksčiau ar vėliau, bus patraukti atsakomybėn!.. - Kaip žinote, neseniai buvo svarstomas atnaujintos, taip vadinamos, Nacionalinės vienybės Vyriausybės sudarymo klausimas. Jūsų nuomone, kam iš tiesų turėtų pasitarnauti tokia „vaivorykštės“ Vyriausybė: padėti išvesti šalį iš krizės, o gal viskas daroma, siekiant paties svarbiausiojo tikslo – pridengti valstybės vardu vykdomus nusikalstamus korupcinius sandorius bei aferas? - Nesu labai didelis specialistas politikoje, tačiau ir šiuo atveju, matyt, svarstoma idėja sudaryti panašią Vyriausybę, kokia buvo prie prezidento V.Adamkaus, kai valdžioje veikė taip vadinamas „2K“ – A.Kubiliaus ir G.Kirkilo projektas, kuris kaip tik ir įteisino „LEO“ sandorį. Kaip visi gerai žinome, anos „vaivorykštinės“ mažumos Vyriausybės produktas – oligarchinis, antikonstitucinis sandoris „LeoLT“. Be abejo, norint išsaugoti šį oligarchinį sandorį A.Kubiliaus Vyriausybė gali tartis tiktai su tais politikais, kurie būtent nekelia pavojaus „LEO“ sandoriui. Tai yra, tik su tais, kurie nepradės inicijuoti VST ir „LEO“ sandorių panaikinimo ir nesieks, kad valstybei būtų sugrąžintas apie 10 milijardų litų vertės kapitalas. Tiems politikams, kurie sukūrė šį korupcinį sandorį, būtų labai baisu prarasti savo partijų finansavimo šaltinius. Galbūt, toks politikų vienijimasis apie tą jų pagrindinį rūpestį ir būtent tokios Nacionalinės Vyriausybės kūrimas iš tiesų yra galimas? Viskas dabar, kaip ir anksčiau, sukasi apie kokį nors lovį. Šiuo atveju, „LEO“ sandoris politikams yra lovys, iš kurio galima kažką gauti. Juk niekas iš valdančiųjų nesivienija apie mamas, pensininkus ir kitus panašius subjektus, nes iš jų gi nieko rinkimams negalima gauti. Atvirkščiai, mes matome, kad mamoms Lietuvoje pradėtos kelti baudžiamosios bylos už neva per dideles gaunamas socialines išmokas. Taigi, visiškai aišku, kad dabar valdžioje esantys politikai gali vienytis tiktai aplink tą nesenkantį lovį – „LEO“ ir VST privatizavimo sandorius, kurie sudaro galimybę dalintis valstybinį turtą ir lėšas, didinant mokesčius už elektrą ir taip toliau. Juk tai yra vienas pagrindinių politikų finansavimo šaltinių, daugelio milijardų vertės kapitalas. O gal atsiras dar ir daugiau neišparduotų vertybių, apie kurias galės vienytis tokia „nacionalinės vienybės“ Vyriausybė?.. Oligarchinėje valstybėje vienybė kuriama tiktai vienu pagrindu – kaip prieiti prie valdžios lovio ir kaip išsaugoti jį dėl savęs. O kadangi tas lovys labai brangiai kainuoja biudžetui ir visai tautai, tai nuolat galvojama tik apie tai, kaip vieningai suveržti tautai diržus. Štai tokių partnerių dabar ir ieško A.Kubiliaus Vyriausybė!.. - Jeigu oligarchinė valdžia vienijasi prie lovio, tai kas tada belieka tautai? Telktis į Jungtinio demokratinio judėjimo organizuojamą antrąjį Sąjūdį kovai prieš savus pavergėjus? - Manau, kad visada bus tokių romantikų, tokių žmonių, kurie norės sukurti pilietinę visuomenę ir demokratinę Lietuvą, kaip yra nurodyta Konstitucijoje. Mes turime pakeisti šiuo metu veikiančią Lietuvoje oligarchinę sistemą į normalią, konstitucinę, demokratinę sistema. Niekad nepritrūks tokių žmonių ir jų dabar ypač daugėja, net ne dienom, o kartais ir valandom, kurie nori įstoti į JDJ. Be abejo, ir pas mus ateina visokių žmonių, yra ir tokių, kurie galvoja tiktai apie postus, apie asmeninę naudą, žodžiu, kaip ir visur. Tačiau labai džiugu, kad JDJ yra daugybė žmonių, atsidavusių pagrindiniam tikslui – atkurti Lietuvoje Konstitucijos veikimą. Ir štai mes matome, jog dabartinė politinė valdžia niekaip negali suprasti, kad gali atsirasti tokia visuomeninė, pilietinė, nepartinė ir nepolitinė organizacija, kuri rūpintųsi Lietuva ir negalvotų apie tai, kad štai taps įtakinga partija, kad užiminės atsakingus postus valstybėje. Visa tai šiandien dar nesuvokiama mūsų vadovaujančių politikų protui. Jie vis tiek visur skleidžia įtarimus ir bijo, kad JDJ pavirs nauja politine partija. Žinoma, kad to nebus. Mūsų pagrindinis tikslas iš tikrųjų padaryti taip, kad pagaliau Lietuvoje susikurtų stipri pilietinė visuomenė, kuri galėtų kelti uždavinius valdžiai, kokia ji bebūtų. Nesvarbu, kokios partijos sudaro valdančiąją koaliciją. Mums tai nelabai rūpi. Tačiau kol Lietuvoje nėra brandžios pilietinės visuomenės, kol nėra stiprios pilietinės organizacijos, tol valdžia gali valstybės milijardus švaistyti į kairę ir į dešinę, sodinti į kalėjimus nekaltus žmones, dabar jau ir mamas pradėjo sodinti už tai, kad gauna didesnes išmokas. Kitaip sakant, toks savivaliavimas, neteisėta ir nekonstitucinė valdžios veikla tęsis tol, kol Lietuvoje nesusiformuos stipri pilietinė visuomenė. Ir būtent tą uždavinį šiandien vykdo vienintelė jėga Lietuvoje – Jungtinis demokratinis!.. Visa tai, be abejo, iššaukia labai didelį oligarchinės valdžios bei specialiųjų tarnybų dėmesį. Pasipila užsakymai spaudai, viešiesiems ryšiams, dezinformacijos skleidimui apie JDJ. Tai yra, taikomas absoliučiai toks pat scenarijus, kaip ir bolševikiniais laikais. Persekiojami, atleidinėjami iš darbo žmonės, kurie aktyviai dalyvauja JDJ veikloje, persekiojami mitingų, piketų dalyviai, kaip Rusijoje, Baltarusijoje, taip ir Lietuvoje. Absoliučiai jokio skirtumo čia nėra! Yra tipiškas bolševikinis rėžimas Lietuvoje, kuris negali leisti, kad mūsų šalyje atsirastų pilietinė visuomenė. Žinoma, oligarchinė valdžia gali paskelbti deklaracijas apie pažangios visuomenės kūrimą, bet jokiu būdu neleis, kad iš tikrųjų atsirastų tokia pilietinė visuomenė, kuri pradėtų kontroliuoti pačią valdžią, pradėtų domėtis, o kokia ten padėtis su tuo „LEO“ sandoriu ir panašiais dalykais. Be abejo, tokie klausimai, kuriuos kelia besiformuojanti pilietinė visuomenė, iššaukia didelę valdžioje esančių politikų įtarumą, neapykantą. Galų gale, prasideda JDJ dalyvių persekiojimas, tačiau nepaisant visko žmonės jau nebebijo nieko. Ir todėl šiuo metu plečiasi šis nepolitinis, nepartinis judėjimas. O aš tvirtai tikiu, kad tas vadinamas antrasis Sąjūdis tikrai įvyks Lietuvoje ir pilietinė visuomenė mūsų šalyje susikurs. - Reziumuojant, matyt, galima būtų teigti, kad JDJ misija susideda iš dviejų etapų: subrandinti pilietinę visuomenę Lietuvoje ir pasiekti, kad tauta sukiltų prieš oligarchinį rėžimą, kurį jus tapatinate su bolševikiniu rėžimu? - Kai valstybėje susikuria pilietinė visuomenė, tada atsiranda pagrindas išnykti oligarchiniam rėžimui. Oligarchinis-bolševikinis rėžimas (iš tiesų, tarp jų nedidelis skirtumas, bolševikinis remiasi daugiau ideologiniais pagrindais, oligarchinis – daugiau pinigais) gali veikti tol, kol visuomenė yra išsiblaškiusi, kol nežino, kas vyksta. Kaip dabar teigia vienas iš valdančiosios partijos lyderių Vytautas Landsbergis, Tėvynės sąjungai reikia stiprinti viešuosius ryšius, kitaip sakant, skleisti kuo daugiau melo. Ir jeigu pilietinė visuomenė yra neišsivysčiusi, nesustiprėjusi, neturi stiprios organizacijos, tai tada galima ją mulkinti. Tokiu atveju oligarchinė sistema, be abejo, išlieka nepajudinama. Bet jeigu atsiranda stipri visuomeninė organizacija ir pradeda skleisti informaciją žmonėms apie tai, kas iš tikrųjų vyksta valstybėje, jeigu valdžiai yra siūlomi įstatymų projektai, rengiami mitingai, piketai, renkami parašai dėl referendumo sušaukimo, kuriama Vartotojų asociacija, kuri gins vartotojų teises, tada valstybėje atsiranda realus mechanizmas, leidžiantis įgyventi Konstitucijoje numatytą teisę – tiesiogiai valdyti šalį, o ne vien tiktai per renkamus atstovus, ne per Seimą, kadangi ši institucija jau yra susikompromitavusi. Kriminaliniam Seimui, koks dabar veikia Lietuvoje, būtina daryti kuo didesnę tiesioginę įtaką, naudojantis konstitucinėmis priemonėmis. Ir tai savaime atves prie oligarchinės sistemos sugriūvimo. Kadangi ši sistema, kaip minėjau, laikosi tiktai ant pasyvių, susiskaldžiusių ir ant bailių piliečių. Bet dabar mūsų piliečiai jau pasidarė drąsus, jie jau nesibaimina nei valdžios grasinimų, nei jiems keliamų baudžiamųjų bylų. Žmonės jau perpranta valdžios skleidžiamą melą, nebekreipia į tai dėmesio. Oligarchinė valdžia tiktai pati save bando nuraminti tais savo viešaisiais ryšiais, o žmonės jau žino, kokia yra tikroji tiesa. Manau, kad mūsų rengiamos iniciatyvos padės realius pagrindus demokratinei Lietuvai, iš kurios žmonės nebebėgs. Kol kas, vieni nusivylę piliečiai pradeda šaudyti į teisėsaugos pareigūnus, kiti, tiesiog, bėga iš Lietuvos. O mes norime pasiekti, kad čia nebūtų šaudomi pareigūnai ir kad žmonėms nereikėtų bėgti iš savo šalies. Turime sukurti tokią demokratinę valstybę, kad žmonės čia ne tik galėtų, bet ir norėtų gyventi. - Žinoma, antrojo Sąjūdžio mums dar teks kiek palūkėti, kadangi švietėjiška JDJ misija ir toliau šios oligarchinės sistemos bus visaip blokuojama, o žmonės klaidinami, dezinformuojami. Ko gero, dabar svarbiausias JDJ uždavinys - užkirsti kelią oligarchinio „LEO“ sandorio tąsai? Bet nejau gi jūs tikrai manote, kad viešųjų ryšių akcijomis skleidžiamo melo valstybėje, pavyks įtikinti aukščiausių valdžios institucijų vadovus pasielgti garbingai ir pagaliau priimti sprendimą naikinti „LEO“ ir VST privatizavimo sandorius? - Jeigu išskirtume dabar kurį nors valstybės vadovą, tai aš manau, kad vienintelė, kuri galėtų imtis šios iniciatyvos, bent jau taip man atrodo (aš galiu klysti, nes gal žmogus jau pasikeitė), tai yra Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Kai aš buvau Seimo nariu ir parodžiau politikams, kas iš tikrųjų yra „LEO“ sandoris, kai perskaičiau Tėvynės sąjungos frakcijos posėdyje tuos dokumentus, įrodančius tikrąją „LEO“ sandorio prigimtį, tai tada I.Degutienė pasakė: „Tai yra nusikaltimas. Mes negalime pritarti nusikaltimui!..”. Taigi, dabartinė LR Seimo pirmininkė aiškiai supranta, kad „LEO“ yra nusikalstamas sandoris. Ir jeigu dabar ji iš tikrųjų būtų tokia pat principinga, kaip ir tada, tai galima būtų tikėtis jos iniciatyvos dėl „LEO“ sandorio panaikinimo. Prieš metus I.Degutienė buvo vienintelis žmogus konservatorių frakcijoje, išdrįsęs pasakyti tiesą. Na, o A.Kubilius, aišku, tada protestavo ir sakė, kad tai vienintelis geras būdas greitai pastatyti naują Atominę elektrinę. Kaip žinia, dabar jau visi puikiai matome, koks tai buvo melas. Tokia melaginga A.Kubiliaus pozicija niekuo nesiskyrė nuo tuometinio premjero G.Kirkilo pozicijos. Deja, ir prezidentė D.Grybauskaitė, taip pat, jau pareiškė savo poziciją, kad „LEO“ sandorio negalima naikinti, o tai reiškia, kad negalima liesti ir VST privatizavimo sandorio. Nepamirškime, jog būtent „LEO“ sandoris patvirtina ir VST privatizavimą. Vadinasi, iš valstybės pirmųjų asmenų, kol kas, yra tiktai Seimo pirmininkė I.Degutienė, kurią, galbūt, ir būtų galima įtikinti naikinti „LEO“ ir VST privatizavimo sandorius. Tačiau ji, kaip Seimo pirmininkė, neturi tam svertų. Bet jeigu I.Degutienė taptų Vyriausybės vadove ir paduotų į teismą UAB „NDX energija“, pareikalautų panaikinti šiuos oligarchinius sandorius ir grąžinti valstybei milžinišką energetinį kapitalą, tai tokiu būdu ji išgelbėtų šalį iš krizės, o Jungtinis demokratinis judėjimas, be abejo, visais įmanomais būdais palaikytų tokią ryžtingą politikę. Iš tikrųjų, aukšto valdžios pareigūno principingas žingsnis šioje situacijoje būtų tikra atgaiva Lietuvai. Tada būtų galima patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, išieškoti valstybei padarytą žalą, o valstybės biudžetas ženkliai atsigautų, nebereikėtų tautai veržti diržų, mažinti socialinių išmokų, pensijų ir taip toliau. Pozityvios pasekmės visai Lietuvai būtų akivaizdžios, jeigu tik pavyktų panaikinti „LEO“ ir VST privatizavimo sandorius, kadangi tai yra ne milijonai litų, bet daugelio milijardų vertės turtas. - Gerai žinoma, kad „varnas varnui akies nekerta“. Ir jeigu jūsų paminėta politikė Irena Degutienė, pripažindama kad „LEO“ sandoris – nusikaltimas, kuriam negalima pritarti ir būtina kuo skubiau ji naikinti, staiga imtų ir pasielgtų dorai, sąžiningai, garbingai, tai, ko gero, prilygtų nežemiškos kilmės stebuklui? Matyt, jūs ir pats dabar guodžiatės viltimi – kas būtų, jeigu būtų, nors ir žinote, kad taip nebus?.. Neseniai interviu „Laisvam laikraščiui“ teigėte, kad tie ponai valdžioje - „jie visi viską žino!..“ Tai gal neverta puoselėti bergždžių iliuzijų? Gal reikėtų pasakyti žmonėms, kaip jiems toliau gyventi oligarchinio melo valstybėje ir kaip visam tam melui priešintis? - Yra visa eilė būdų kaip galima būtų priešintis. Visų pirma, mes siūlysime priimti įstatymą dėl senaties netaikymo už sunkius ekonominius, korupcinius nusikaltimus. Ir net jeigu dabar jie išsidalins „LEO“ bendrovę, atiduos „Maximos“ savininkams tuos milijardus, tai politikams turėtų būti aišku, kad ateityje už tokio masto ekonominius nusikaltimus teks atsakyti, nes niekada nebus taikoma senatis. Antra, mes siūlysime referendumu patvirtinti, kad būtų įkurtas žmonių renkamas Valstybės tribunolas. Nes dabar Lietuvoje neturime efektyviai dirbančios teisėsaugos, o prokuratūra negali pradėti stambaus masto korupcinių bylų, kadangi neturi tam nei valios, nei drąsos. Prokuratūra nėra tiek skaidri, švari ir nepriklausoma, kad galėtų pradėti rimtas bylas prieš korumpuotus aukštus valdžios pareigūnus, dalyvavusius sudarant „LEO“, VST ir kitus korupcinius sandorius. Be to, kaip žinia, viešaisiais pirkimais, klestint korupcijai, mes prarandame keletą milijardų litų, o kaltininkai dažniausiai lieka nenubausti. Štai kodėl yra būtina Lietuvoje įkurti nepriklausomą žmonių išrinktą Valstybės tribunolą. Taip pat galėtų būti žmonių renkamas ir vyriausiasis prokuroras, kuris keltų bylas, organizuotų kaltų politikų ir pareigūnų kaltinimą, perduotų tas bylas Valstybės tribunolui. Tik tokiu būdu mes galime pasiekti atsakomybės už stambaus masto nusikaltimus. O dabar mes turime tokią keistą situaciją, kai, pavyzdžiui, Darbo partijos lyderiui yra iškelta baudžiamoji byla už finansines machinacijas, o „darbiečiai“ taikosi į valdančiąją koaliciją. Reiškia, šiuo metu nėra tokios institucijos valstybėje, kuri galėtų patraukti atsakomybėn prasikaltusius aukštus politikus, siekiančius valdžios arba esančius valdžioje. Ir todėl vienintelė išeitis – nepriklausomas, tautos renkamas valstybės tribunolas. Tokių dalykų yra buvę kitose pasaulio šalyse. Matyt, kitaip mes negalėsime pasiekti, kad būtų įgyvendinta konstitucinė santvarka ir atkurta demokratija. Štai tokie būtų artimiausi mūsų uždaviniai. Na, o kalbant apie „LEO“, tai JDJ įsteigta Vartotojų asociacija ketina kreiptis į teismą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ir be to, mes rengsime protesto akcijas, prašysime Vyriausybės sustabdyti „LeoLT“ bendrovės išsidalinimą, kol nebus panaikintas „LEO“ sandoris. Žodžiu, protestui išreikšti naudosime visas įmanomas priemones, kurias mums suteikia Konstitucija. Nieko kito daryti mes negalime. - Tiek praeitos, tiek ir šios kadencijos Seimas, akivaizdžiai parodė, kad svarbiausias valdžios tikslas „2K“ projekto – oligarchinio „LEO“ sandorio išsaugojimas. Esant tokiam valdančiųjų politikų neveiksnumui, ar nevertėtų inicijuoti pirmalaikių Seimo rinkimų? Galbūt, tai leistų ateiti į valdžią bundančios pilietinės visuomenės remiamiems kandidatams? - Tai yra stipriai politinis klausimas ir aš neturiu į jį aiškaus atsakymo. O kas bus po to, paleidus šios kadencijos Seimą? Suprantama, kad į Seimą dauguma žmonių „susibėgo“ vien tam, kad pasislėptų nuo baudžiamosios atsakomybės, atėjo tam, kad būtų tęsiamos tokios aferos, kaip „LEO“ sandoris, o jie galėtų kuo ilgiau išlikti prie to lovio. Pagrindinis daugumos vektorius, be abejo, yra toks. Nors, antra vertus, Seime yra ne vienas sąžiningas žmogus, kuris galėtų dirbti Lietuvai. Tačiau, aišku, nei vienas iš jų neužima vadovaujančių postų ir jie neturi lemiamo balso nei įtakos. Aš pats pabuvau metus Seime ir savo akimis pamačiau, kaip ten viskas daroma. Tiesiog, morališkai labai sunku iškentėti. Reikia turėti storą odą, kad galėtum ištverti ten būdamas, klausydamasis politikų kalbų, matydamas kaip pardavinėjama Lietuva, pardavinėjama teisė, moralė, principai. Tačiau net ir išvaikius šį Seimą, mes neturime jokio sprendimo, bent jau kol kas. Todėl vienintelė šiuo metu išeitis, mano galva, tai būtent Tauta, susitelkusi, stipriai susikoncentravusi visuomenė, kuri pradės kontroliuoti oligarchinę valdžią ir diktuoti jai sprendimus. Aš norėčiau priminti, kad ir Sąjūdžio laikais valdžioje buvo ta pati komunistinė nomenklatūra, tačiau valdžios sprendimus tuo metu jau diktavo Sąjūdis. Ir ta pati komunistinė valdžia priiminėjo labai pažangius sprendimus. Pavyzdžiui, buvo nuspręsta įkurti Lietuvoje prisiekusiųjų teismą, grąžinti Vilniaus Katedrą tikintiesiems ir taip toliau. Reiškia, viskas priklauso nuo to, kaip elgiasi Tauta. Ar ji diktuoja valdžiai demokratinius sprendimus, ar, paprasčiausiai, tiktai sėdi sudėjusi rankas?.. O tai, ką mes dabar darome, ir kam reikalingas Jungtinis demokratinis judėjimas, būtent suburti Lietuvos žmones, kad būtų vieningai pareikšta visuomenės valia. Tiktai turėdami didelę jėgą ir įtaką, mes galėsime diktuoti konstitucinius sprendimus, kurie dabar yra būtini Lietuvai!.. Visų pirma, svarbu neleisti ir toliau plėšti valstybės biudžetą, būtina panaikinti neteisėtus korupcinius sandorius, sugrąžinti valstybei kelių milijardų vertės kapitalą. Priešingu atveju, mūsų valstybė subankrutuos. Deja, to negali padaryti premjeras A.Kubilius dėl savo politinių įsipareigojimų. To negali padaryti ir prezidentė .D.Grybauskaitė. Ir dabar tiktai Tauta turi reikalauti teisingumo. Mes to sieksime ir, anksčiau ar vėliau, tai tikrai įvyks!.. Nors situacija Lietuvoje labai sudėtinga, tačiau kai sukilusi didžiulė tautos banga prispaus valdžią ir pareikalaus, kad politikai elgtųsi teisėtai, tada jiems neliks kitos išeities, kaip elgtis teisėtai. O dabar mūsų oficiali valdžia renkasi oligarchinę viršūnę ir jai tarnauja. Bet kai valdžia pamatys, kad jai telieka tik du keliai – griūti arba tarnauti tautai, tai tada ji tarnaus tautai!.. Manau, jeigu dabar būtų skubiai paleistas Seimas, tai šalyje kiltų didelis sąmyšis. Bet mes dar neturime jokio sprendimo. Šiuo metu vienintelis JDJ tinkamas sprendimas – kelti teisėtus reikalavimus valdžiai, rašyti įstatymų projektus, spausti Vyriausybę ir Seimą priimti tokius sprendimus, kokie yra būtini vadovaujantis Konstitucija, griaunant oligarchinę sistemą Lietuvoje. Mažai grupelei sunku ko nors pasiekti, tačiau daugeliui žmonių susibūrus į pilietines organizacijas, surengus daugiatūkstantinius mitingus ir iškėlus konkrečius reikalavimus valdžiai, manau, bus galima daug padaryti Lietuvos labui. Juozas IVANAUSKAS

 

 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti