Nacių talkininkų gynimo vajai Lietuvoje kyla bangomis. Dabar grupė “partaigenosių” iš seimo metėsi ginti K. Škirpos.

https://kauno.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/grupe-seimo-nariu-ragina-nekeisti-k-skirpos-alejos-pavadinimo-920788?fbclid=IwAR0ihJZVsVOKbriSqGDgzzQ5m-3oFzEuZWj_ZmY_OcDHmrwstP6Zmu_O5Lc  

Ir ko tik jie neprikalbėjo Ir nežinojo, ir neatsakingas… aš nenoriu plėstis tiesiog parodysiu vieną dokumentą.

LAF Berlyno biuro atsišaukimą "Brangūs vergaujantieji broliai"  dokumente datuotame 1941.03.19 yra sakinys:
" „Išdavikams bus tik tuomet dovanota, jei jie tikrai įrodys, kad likvidavo nors po vieną žydą.“ " yra daug visokių manipiliacijų kad tai klastotė, bet istorikai linkę manyti kad tai originalas, tik kai kurios pogrindinės organizacijos iš savo platinamo varianto tą sakinį išbraukė.

Yra žinoma, kad K.Škirpa bandė visaip gražinti savo vaidmenį tarnaujant naciams.  Jis dar 1943 metais bandė atsiriboti nuo to atsišaukimo ir pripažino buvus tik švelnesnį to atsišaukimo variantą.

  Išeivijoje būtą bandymų  tvirtinti kad tas žydus žudyti raginantis atsišaukimas yra pokarinė sovietų klastotė.  Išlikusi istorinė medžiaga vienareikšmiškai patvirtina tokį atsišaukimą buvus. Su tuo atsišaukimu susijusias peripetijas yra aptaręs Stanislovas Stasiulis https://silviafoticom.files.wordpress.com/2019/02/stasiulis-brangusvergaujantysbroliai.pdf  

kaip ten bebūtų Heroizuojant asmenį derėtų laikytis nepriekaištingos reputacijos principo. Tas atsišaukimas sieja K. Škirpą ir jo vadovautą organizaciją su pogromų dar iki ateinant nacių pajėgoms, organizavimu. Na taip yra bandymų tas sąsajas paneigti, bet jos kol kas nepaneigtos ir todėl nesinorėtų kad moderni Lietuva būtų siejama su pogromų organizatoriais.

Ačiū Andriui Kulikauskui už pagalbą rengiant šią repliką.

https://evaldukas.livejournal.com/100671.html?fbclid=IwAR3Vpb8OVpjAFSg9A5pqt0H3Fg3iJ6TAHECJA4Uba3Q6tqmCeZiVitG0BQY