Stebuklas - visoje mafijinėje "teisinėje" sistemoje atsirado pirma sąžininga teisėja

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.40 (20 Votes)

Įdomu, ar pas mus Lietuvoje yra prokuratūra, ar Kolumbijos NARCO mafijos korumpuotų parazitų lizdas?

Su džiaugsmu noriu pranešti, kad po keturių bylinėjimosi metų su prokuratūra, man pasitaikė teisėja, kuri nesuklastojo faktinių aplinkybių, bei sąžiningai surašė nutartį. Viltis yra, kad tokie sąžiningi teisėjai kaip Aušra Bielskė išvalys Lietuvą nuo korumpuotų parazitų. 

Keturis metus Policija, FNTT, prokuratūra ir daugelis teisėjų klastojo faktines aplinkybes vien tik dėl to, kad samdomas direktorius galėtų išvoginėti mano įmonės uždirbtą turtą (vagystės tęsiasi ir iki šiol).  Pavyzdžiui, ‘’prokurorė’’ Vaida Matuzonienė atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pasirenka meluoti, jog įmonėje atliktas auditas. Negana to, teigia, kad audito bendrovė neužfiksavo jokių įmonėje pažeidimų. Vaida Matuzonienė puikiai žino, kad skunde buvo būtent pabrėžta, jog privalomas auditas nedaromas jau tris metus iš eilės, ir ji net turi audito raštus, kad auditas nepadarytas dėl direktoriaus slepiamų dokumentų, turi net pačio samdomo direktoriaus raštišką patvirtinimą, kad nėra atliktas auditas, bet Vaida Matuzonienė vis tiek pasirenka rašyti atvirkščiai, kadangi fantazijos pritrūksta gražiai klastoti bylą.

 

Nustebino mane ir tai, kad jos vadovas, “vyriausias prokuroras” Audrius Matulionis, pasirenka geriau atrodyti nusikalteliu prieš visą Lietuvą vien tik dėl to, kad dangstyti Vaidos Matuzonienės surašytą melą. `jis užrašo: duomenų verčiančių abejoti prokurorės kvalifikacija bei tinkamu pareigų atlikimu neturima.  Atseit privalomas auditas atliktas, nors visiems byloje dalyvaujantiems žinoma, kad jis jau tris metus iš eilės neatliekamas. Susidaro toks vaizdas, kad prokuratūros darbuotojai jau pradeda didžiuotis, kad jie yra banditai, kas nėra gerai. Tikėtina, kad tą pastebėjo ir Gerb. teisėja Aušra Bielskė, kuri savo nutartimi panaikino Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus “vyriausiojo tyrėjo” Romuald Moroz nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo “teisėjo” Mindaugo Povilanskio nutartį, panaikino Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus “prokurorės” Vaidos Matuzonienės nutarimą, galutinai ir neskundžiamai. Ir be abejo, Gerb teisėjos Aušros Bielskės nutartis įrodė, kad “vyriausiojo prokuroro” Audriaus Matulionio veikla yra neteisėta, kaip ir jo pavaldinių, kuriuos jis bandė dangstyti nuo atliktų neteisėtų veiksmų.

Pasvarstykime, kokį aš turiu dabar šansą, kad “prokurore” Vaida Matuzonienė priverstinai gavusi tirti mano bylą dar kartą, šįkart atliks savo darbą sąžiningai? Ar neturetų tokie “prokurorai” už tokius ižulius dokumentų klastojimus keliauti kartu į kaleimą kaip nusikaltimo bendrininkai, pasėdėti su tuo vagiu, kurį prieš tai dangstė, o ne mano bylą “tirti” iš naujo?

 

Pagarbiai,

 

Dr. Remigijus Guobys

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Remigijaus Guobio skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Remigijaus Guobio skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2019 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019 m. kovo 4 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Romuald Moroz 2019 m. kovo 4 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 245 straipsnyje, padarius išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarime konstatavo, kad aplinkybių tikslinimo metu nenustatyta, jog UAB „Plieninis skydas“ direktorius Rolandas Guobys piktybiškai nevykdo teismo sprendimo, nes pastarasis antstolei pateikė reikalaujamus dokumentus. Kitos dalies dokumentų, o būtent užsakymų, nepateikė, nes jų neturi. Tai yra objektyvios priežastys. Be to, atsižvelgė į tai, jog šiuo metu taip šalių vyksta civiliniai teisminiai ginčai. Šis nutarimas apskųstas prokurorui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė Vaida Matuzonienė 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu atmetė pareiškėjo Remigijaus Guobio skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo panaikinimo. Prokurorė skundžiamame nutarime pažymėjo, kad Rolando Guobio veikoje nėra visų būtinųjų BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes dalis dokumentų perduota, yra sprendžiami ginčai civilinio proceso nustatyta tvarka. Padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Prokurorės nutarimas paskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas ir prokurorės nutarimas paliktas nepakeistas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nustatė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016 nėra iki galo įvykdytas, iki šiol sprendžiami ginčai tarp akcininkų Rolando Guobio ir Remigijaus Guobio dėl UAB „Plieninis skydas“ valdymo, skolų priteisimo, keliami klausimai dėl procesų atnaujinimo išnagrinėtose bylose. Vilniaus apygardos teismas tik 2019 m. balandžio 11 d. priėmė nutartį byloje dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016. Ikiteisminio tyrimo teisėjas pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo priėmimo dieną civilinis ginčas dėl proceso atnaujinimo dar nebuvo išspręstas (šiuo metu jis gali būti skundžiamas kasacine tvarka), t. y. priimant procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo žinoma, ar sprendimas, dėl kurio nevykdymo

 

prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nebus pakeistas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo vertinimu vien tai, kad Rolandas Guobys naudojasi jam įstatymo garantuojama teise kreiptis į teismą, nereiškia, jog jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, taip vengdamas vykdyti vis dar ginčijamą procesinį sprendimą. Pritarė prokurorės motyvui, jog baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus.

Nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, pareiškėjas Remigijus Guobys pateikė skundą, kuriame prašo nutartį panaikinti, nes ji yra visiškai nepagrįsta. Nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentu, kad viena iš sprendimo neįvykdymo priežasčių yra tarp akcininkų Rolando Guobio ir Remigijaus Guobio (pareiškėjo) vykstantys pašaliniai teisminiai ginčai, nes tarp akcininkų vykstantys ginčai dėl bendrovės valdymo, skolų priteisimo ir kt. niekaip nėra susiję su įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016, ir kuriame konstatuota jo (pareiškėjo) teisė susipažinti su bendrovės dokumentais.

Taip pat nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentu, kad viena iš sprendimo nevykdymo priežasčių yra susijusi su proceso atnaujinimu byloje Nr. e2-S-705-881/2019. Nurodo, kad 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 5 d., kai jį paliko nepakeistą aukštesnės instancijos teismas, šis sprendimas privalėjo būti vykdomas nuo įsiteisėjimo, todėl, pareiškėjo manymu, neturi reikšmės, ar ateityje gali, ar negali būti kreipiamasi dėl bylos atnaujinimo. Atkreipia dėmesį, kad ši taisyklė įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 372 straipsnio 1 dalyje, kuria remiantis prašymo atnaujinti procesą padavimas nesustabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Todėl, pasak pareiškėjo, nepriklausomai nuo to, kad procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo gali būti skundžiamas kasacine tvarka, 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalo būti vykdomas.

Nesutinka, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai (sprendimo nevykdymas) neperžengė civilinių teisinių santykių ribų. Pareiškėjo manymu, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei BK 245 straipsniui. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas labiau nagrinėjo civilinės bylos, kurioje ginčas išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu, aplinkybes, o ne ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro nutarimų pagrįstumą. Be to nurodo, jog liko neišnagrinėtos kai kurios aplinkybės (pavyzdžiui tai, kad bendrovės vadovas turi reikalaujamus dokumentus, patvirtina liudytojų parodymai, tai, kad bendrovės vadovas privalėjo šiuos dokumentus išsaugoti ir kt.), patvirtinančios nusikalstamos veikos egzistavimą.

Pastebi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nieko nepasisakė ir dėl pažeisto BPK proceso, kai nepradėjus ikiteisminio tyrimo buvo apklaustas kaltinamas asmuo (potencialus įtariamasis) apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl, pareiškėjo nuomone, potencialus įtariamasis, žinodamas, jogjis veikia neteisėtai ir jam už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, gali siekti suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl išimtinai potencialaus įtariamojo parodymais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras, negalėjo remtis. Apelianto nuomone, dėl nurodytų aplinkybių buvo priimti išimtinai neteisėti sprendimai, o grubus procesinis pažeidimas turėjo lemiamą įtaką priimant sprendimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nurodo, jog tiek baudžiamosios, tiek civilinės, tiek ir kitose teisės šakų sistemose galioja pamatinis teisės principas, jog įsiteisėję sprendimai yra privalomi visiems asmenims (fiziniams, juridiniams) ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo atveju, jei asmuo piktybiškai, tyčia nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir šio sprendimo negalima užtikrinti kitomis teisinėmis priemonėmis, nes jos tampa neefektyvios, BK numato baudžiamąją atsakomybę už tyčinį asmens neveikimą nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Nurodo, jog Rolandas Guobys turėdamas realią galimybę įvykdyti teismo sprendime nurodytus veiksmus, tyčia jų nevykdo ir dirbtiniais savo veiksmais (reikšdamas papildomus ieškinius, skundus ir pan.) siekia išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, tokiu būdu trukdydamas teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje jau daugiau kaip 17 mėnesių. Taip pat nurodo, kad taikytos papildomos priemonės (baudos) yra neefektyvios ir neskatina kaltinamo asmens įvykdyti sprendimą, todėl tiek prokurorės, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo teiginiai, neva, sprendimą įgyvendinti galima švelnesnėmis priemonėmis, yra nepagrįsti.

Atsiliepimai j skundą nepateikti.

Skundas tenkinamas.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su teismui pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl prokurorės nutarimo panaikinimo, yra nepagrįsta, todėl neteisėta.

Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo pagal BK 245 straipsnį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padaryta veika būtų laikoma nusikalstama, ji ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias įgyvendinti teisingumą konkrečioje byloje. Teismo sprendimo neįvykdymas per teismo nustatytą terminą gali būti pripažintas nusikalstamu ir įvertintas pagal BK 245 straipsnį, kai tik pats asmuo galėjo įvykdyti teismo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007) arba piktybiškai vengė vykdyti teismo sprendimu nustatytą pareigą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-69/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, yra tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-69/2014). Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas - tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti.

Medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016 atmetė ieškovo UAB „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovui Remigijui Guobiui (šioje byloje - pareiškėjui) dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius realią žalos padarymo grėsmę, ir tenkino atsakovo Remigijaus Guobio priešieškinį - įpareigojo ieškovą UAB „Plieninis skydas“ pateikti UAB „Plieninis skydas“ ar jo įgaliotam asmeniui dokumentų, susijusių su UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės Shield Luxury Doors Ltd tarpusavio santykiais (t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu 2017 m. gruodžio 21 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-83-494/2016 dėl įpareigojimo skolininkui UAB „Plieninis skydas“ pateikti minėtame sprendime nurodytų dokumentų kopijas, kurį vykdo antstolė Asta Stanišauskaitė. 2018 m. sausio 23 d. vykdomojoje byloje buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame konstatuotas teismo sprendimo neįvykdymas. Antstolė 2018 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą, prašydama skirti UAB „Plieninis skydas“ vadovui Rolandui Guobiui 300 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies ir skyrė UAB „Plieninis skydas“ vadovui Rolandui Guobiui 500 Eur baudą už antstolės Astos Stanišauskaitės reikalavimų nevykdymą. Rolandas Guobys šią nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui teigdamas, jog dokumentų kopijų negali pateikti, nes jis vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį c. b. Nr. e2-1445-186/2017, kuria pakeistos išieškotojo Remigijus Guobio (pareiškėjo) atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatant, kad Remigijui Guobiui (ar įgaliotam asmeniui) draudžiama naudotis neturtinėmis Bendrovės akcininko teisėmis, kurios yra susijusios su konfidencialios informacijos apie Bendrovės kainodarą, verslo partnerius ir darbuotojų asmeninius duomenis, gavimu. Su tokia Rolando Guobio pozicija aukštesnės instancijos teismas nesutiko, nes Remigijui Guobiui buvo uždrausta naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, susijusiomis su konfidencialios informacijos gavimu, o ne susipažinti su vykdytiname sprendime nurodytais dokumentais, todėl Rolando Guobio skundą 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė. Nutartyje taip pat nurodė, jog tiek teismo sprendimo (nutarties) privalomumas, tiek antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys. Vilniaus rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto vykdymas nėra sustabdytas ar atidėtas, jis nėra įvykdytas iki šiol.

Taip pat nustatyta, jog UAB „Plieninis skydas“ 2019 m. sausio 14 d., praėjus daugiu nei metams po vykdytino sprendimo įsiteisėjimo, kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-83-494/2016. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Šią nutartį Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi paliko galioti.

Nustatyta ir tai, jog antstolė A. Stanišauskaitė kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 83-494/2016 - duoti leidimą sprendimą vykdančiam antstoliui ir jo pasirinktam informacinių technologijų specialistui, taip pat kreditoriui ir jo atstovui kartu su antstoliu priverstinai įeiti į UAB „Plieninis skydas“ patalpas siekiant patikrinti UAB „Plieninis skydas“ dokumentus, taip pat bet kokia kita forma ir būdu saugomą informaciją (įskaitant, bet neapsiribojant kompiuteriais bei išorinėmis duomenų laikmenomis), surasti ir paimti dokumentus, susijusius su UAB „Plieninis skydas“ ir įmonės Shield Luxury Doors Ltd tarpusavio santykiais (t. y. sutarčių, užsakymų, sąskaitų faktūrų, tarpusavio atsiskaitymo dokumentų) patvirtintas kopijas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 27 d. iki šio teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos. Byla šiai dienai nėra išnagrinėta.

Skundžiamuose sprendimuose iš esmės remiamasi baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principu, konstatuojant galimybę pareiškėjui savo teises apginti civilinio proceso tvarka. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime konstatuota, jog dalies dokumentų nepateikimą antstolei lėmė objektyvios priežastys, nes UAB „Plieninis skydas“ direktorius Rolandas Guobys nurodė, jog dalies dokumentų (užsakymų) nepateikė, nes jų neturi. Taip pat atsižvelgta, kad tarp šalių vyksta civiliniai teisminiai ginčiai.

Iš pareiškimo ir skundo turinio matyti, kad UAB „Plieninis skydas“ direktoriaus tyčia išvengti teismo sprendimo vykdymo grindžiama ilgai besitęsiančiais, galimai piktybiškais Rolando Guobio veiksmais (teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymu, nes jis yra ne tik akcininkas, bet ir įmonės vadovas, kuriam ir buvo nukreipiami antstolio reikalavimai). Taip pat pareiškime nurodoma, jog teismuose esantys civiliniai ginčai nėra susiję su 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymu.

Apygardos teismas sutinka, kad sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Tačiau, bet kurio įsiteisėjusio teismo sprendimo (taip pat ir nesusijusio su bausmėmis) nevykdymas yra pavojinga veika, kuri kliudo teisingumo įgyvendinimui, kenkia teismų autoritetui, apskritai menkina žmonių pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais ir kartu paprastai daro žalą asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) teisėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad būtent valstybė turi priedermę nustatyti įvairias teisines priemones, užtikrinančias teismo sprendimų vykdymą. Viena tokių priemonių - tai teisinės atsakomybės (kitų teisinio poveikio priemonių) asmenims, nevykdantiems teismo sprendimą, įtvirtinimas. Kad priklausomai nuo padarytos veikos pavojingumo asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, gali būti taikomos administracinio, civilinio, o už pavojingiausius (šiurkščiausius) pažeidimus - ir baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2014).

Apygardos teismo vertinimu, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas skubotai. Visų pirma, nėra nustatytos priežastys dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo neįvykdymo per 17 mėnesių. įvertinus reikalavimo dalyką - perduoti dokumentus, tai yra gana ilgas laiko tarpas, nors vykdomojo rašto vykdymas nėra sustabdytas ar atidėtas. Taip pat liko neįvertinta aplinkybė, kad už sprendimo nevykdymą Rolandui Guobiui 2018 m. vasario 9 d. (daugiau nei prieš metus) buvo skirta bauda už antstolės reikalavimo nevykdymą, tačiau sprendimas neįvykdytas ir po baudos skyrimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Rolando Guobio skundą dėl baudos paskyrimo, 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi paliko galioti apylinkės teismo sprendimą ir išaiškino Rolandui Guobiui, jog teismo sprendimo (nutarties) privalomumas, tiek antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia tai, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys. Šios aplinkybės kaip visuma iš esmės nėra tirtos ir analizuotos. Nebuvo aiškintasi, ar ne kaltinamo asmens tyčine veika (įvertinus objektyvias aplinkybes) buvo sudaryta tokia teisinė situacija, kad teismo sprendimo vykdymas yra iš esmės apsunkintas.

Antra, viena iš aplinkybių, kurių pagrindu buvo nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo kaltinamo asmens rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dalies dokumentų jis nepateikė, nes jų neturi. Šias kaltinamo asmens nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnas laikė objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis sprendimo neįvykdymą. Apygardos teismo nuomone, ši išvada padaryta skubotai, neįsitikinus jos teisingumu, nes, pavyzdžiui, Rolandas Guobys skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį (kuria patenkinus iš dalies antstolės pareiškimą, UAB „Plieninis skydas“ vadovui Rolandui Guobiui paskirta 500 Eur bauda už antstolės Astos Stanišauskaitės reikalavimų nevykdymą), nurodė, jog dokumentų kopijų negali pateikti, nes jis vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį c. b. Nr. e2-1445- 186/2017, kuria pakeistos išieškotojo Remigijus Guobio (pareiškėjo) atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustatant, kad Remigijui Guobiui (ar įgaliotam asmeniui) draudžiama naudotis neturtinėmis Bendrovės akcininko teisėmis, kurios yra susijusios su konfidencialios informacijos apie Bendrovės kainodarą, verslo partnerius ir darbuotojų asmeninius duomenis, gavimu. Taigi, Rolandas Guobys ikiteisminio tyrimo įstaigai ir teismui (nagrinėjusiam antstolės pareiškimą) pateikė visiškai skirtingas reikalaujamų dokumentų nepateikimo versijas, todėl neatlikus papildomų veiksmų Rolando Guobio rašytiniame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti arba paneigti, per anksti teigti apie objektyvias priežastis, pateisinančias sprendimo nevykdymą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad su rašytiniame paaiškinime Rolando Guobio išsakyta pozicija, kad jis negalėjo vykdyti sprendimo dėl Remigijui Guobiui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių kitame civiliniame procese, nesutiko Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas Rolando Guobio skundą dėl baudos paskyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, nurodęs, jog Remigijui Guobiui (pareiškėjui) buvo uždrausta naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, susijusiomis su konfidencialios informacijos gavimu, o ne su teise susipažinti su informacija, esančia vykdytiname teismo sprendime nurodytuose dokumentuose (žr. 10 punktą). Taip pat nutartyje Rolandui Guobiui išaiškinta, jog jis neturi teisės savo nuožiūra pasirinkti, ar jis vykdys atitinkamus teismo ar antstolio reikalavimus, ar nevykdys. Po šio sprendimo praėjo jau daugiau nei metai.

Trečia, dar viena iš aplinkybių, kurių pagrindu nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo, buvo kaltinamo asmens paaiškinimai, jog tarp jo ir pareiškėjo vyksta civiliniai ginčai. Apygardos teismo nuomone, šie skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodyti argumentai stokoja motyvuoto pagrindimo, nes visiškai neaišku, kokią įtaką minėto sprendimo vykdymui turi tarp šalių vykstantys civiliniai ginčai dėl priverstinių akcijų pardavimo, skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt. Vienas iš pareiškimų, galinčių įtakoti sprendimo vykdymą, yra proceso atnaujinimas civilinėje byloje, jei būtų priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Minėta, jog Rolandas Guobys 2019 m. sausio 14d., praėjus daugiau nei metams po sprendimo įsiteisėjimo, buvo kreipęsis dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. e2-83-494/2016, tačiau šis jo prašymas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartimi netenkintas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Be to, pagal CPK 372 straipsnio 1 dalį, prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Vertinant, ar šis kreipimasis buvo pakankamai pagrįstas, ar juo nebuvo siekiama
vilkinti sprendimo vykdymo, būtina išanalizuoti ir apylinkės bei apeliacinės instancijos nutarčių argumentus bei išvadas dėl kreipimosi pagrįstumo.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas skubotai ir neatlikus papildomų veiksmų, konstatuoti, jog pareiškėjo pateikti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, o kaltinamo asmens paaiškinimai teisingi (jų nepatikrinus), negalima. Turint galvoje, kad pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kitaip tariant, kad ikiteisminis tyrimas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, nepradedamas tik tam tikrais atskirais atvejais.

Išankstinis konstatavimas, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, paneigtų iš Konstitucijos kylančią asmens ir visos visuomenės teisę į saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi bei asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorui kyla pareiga organizuoti tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija, kuri patvirtintų ar paneigtų, jog buvo padaryti veiksmai, turintys nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju tokia išvada yra galima tik surinkus papildomus duomenis. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, prokurorės ir ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimai naikintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nebuvo galima remtis Rolando Guobio apklausa apie galimai padarytą savo nusikalstamą veiką dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, nes pastarasis galėjo meluoti, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Medžiagos duomenimis, R. Guobys tik pateikė rašytinį paaiškinimą, tai negali būti vertinama kaip faktinė įtariamo asmens apklausa. Be to, draudimas versti duoti parodymus prieš save įtvirtintas įtariamo asmens apsaugai, kuriam atsakomybė už melagingus parodymus negali būti taikoma (nesvarbu, kokiu momentu jis būtų apklaustas). Šiuo atveju, kaip nurodyta anksčiau, tikrindami pareiškime nurodytas aplinkybes, pareigūnai turi atlikti papildomus veiksmus norint išsiaiškinti, ar teisingi kaltinamo asmens paaiškinimai dėl neturėjimo objektyvios galimybės tinkamai įvykdyti sprendimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Mindaugo Povilansko 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato l-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Romuald Moroz 2019 m. kovo 4 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis galutinė ir neskundžiamą.

Teisėja

Peržiūros: 2776

Komentarai   

+27 # zenonas išpriekulis 2019-05-31 12:56
Klaipėdoje tebeteisia kitus teisėja V.Olcvikienė, nors senai turėjo būti teisiama pati?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+22 # jeronimas 2019-05-31 14:40
O ateityje itariu bus arba teiseja "peraukleta" pagal puliniu teisme nusistovejusia tvarka,arba aplamai pereis dirbti i advokatu luoma.Jeigu atsirastu daugiau tokiu principingu, ir istatymus skaitanciu ,ir babkem neparsidavusiu ir tulpiu pasto nurodymu nevykdanciu teiseju, rastusi pas zmones vilties,kad ir Lietuvoje isigales Teisine sistema.O kol kas ,kaip zekai sako "bespriedielas".
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+19 # Atas 2019-05-31 23:20
Nepavydėkite tai sąžiningai teisėjai, jei ir toliau ji bus sąžininga, greitai toje sistemoje jos gali nelikti
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti