Prezidentas Rolandas Paksas: „Aš nepritariu tai karinių vanagų politikai, kurią vykdo dabartinis Lietuvos isteblišmentas!..”

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

      Juozas IVANAUSKAS

 

Prezidentas Rolandas Paksas: Aš nepritariu tai karinių vanagų politikai, kurią vykdo dabartinis Lietuvos isteblišmentas!..”

 

Bene vienintelis žinomas Lietuvos politikas, kurio dar „nepuola rusai“, EP narys, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos pirmininko pavaduotojas, prezidentas  Rolandas PAKSAS iškart po susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka, gegužės 3 dieną Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė, jog šis jo vizitas į Minską buvo grindžiamas dviem  pagrindiniais tikslais - tęsti bendravimą su kaimynais dėl regiono demilitarizacijos ir aptarti Astravo atominės elektrinės saugumo klausimus.

Nepaisant to, kad LT politinis „elitas“ įtartinai šnairuoja į „paskutiniu Europos diktatoriumi“ vadinamą Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką, pastarasis yra suinteresuotas palaikyti abipusiai ekonomiškai naudingus santykius ir  konstruktyvų dialogą su aršia rusofobine retorika pasižyminčia Lietuva: „Kadangi mes kaimynai, o jų nepasirinksi, jie yra nuo Dievo, mums reikės gyventi kaip kaimynams, norime to ar ne. Kad gyventume taikiai ir draugiškai (kitokio kelio Baltarusijoje nematome, jūs tai gerai žinote ir suprantate), reikia bendrauti ir kalbėtis įvairiomis temomis, pradedant regioninio saugumo problemomis“, susitikimo metu sakė A.  Lukašenka. Baltarusijos prezidentas mano, kad Lietuvos europarlamentaro R. Pakso vizitas į Minską galėtų tapti gera dvišalių problemų sprendimo pradžia. Pasak jo, dvišalių santykių pagrindu visada yra prekybiniai ir ekonominiai ryšiai.

„Mane neramina situacija regione. Aš matau, kad karo vanagai (nesvarbu, iš kurios pusės) norėtų pradėti karą tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos būtent šiame regione. Svarbu, kad regiono saugumą užtikrintų diplomatinė, o ne karinė galia“,  – europarlamentaro Rolando Pakso žodžius cituoja  Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta.

Galima sakyti, pastarasis susitikimas Minske – tai pernai gruodžio mėnesį įvykusio  prezidento R. Pakso vizito į Maskvą tęsinys. Tąkart vienintelis iš vienuolikos LT europarlamentarų, susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasiūlė Kaliningrado ir Lietuvos demilitarizavimo idėją:  „Gavau iš prezidento V. Putino teigiamą atsakymą, kad jam šita idėja patinka. Ir tą procesą, kurį vadinu Lietuvos ir Kaliningrado demilitarizavimu, reikėtų tęsti“, - teigė R. Paksas. Grįžęs iš susitikimo Maskvoje, europarlamentaras nusprendė tęsti pradėtą taikos misiją, todėl parašė laiškus Vokietijos, Suomijos, Švedijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoms, siekdamas aptarti nusiginklavimo klausimus.

„Man dar neteko girdėti, kad kažkas iš globalizmo apologetų Lietuvoje, užimančių atsakingus postus valdžioje, būtų nusiteikęs švelninti karingą retoriką Rytų kaimyninių valstybių  atžvilgiu. Nesvarbu, ar tai būtų Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, ar Rusijos prezidentas V. Putinas, pastebimos nepamatuotos ambicijos, išsišokant savo karinga retorika, tapti regiono lyderiu, nors jau seniai niekas mūsų tokiais nebelaiko. Kaip apmaudu bebūtų, dėl tokios kietakaktiškos Lietuvos užsienio politikos, bent jau  artimiausiu metu, esminių pokyčių šioje srityje aš nematau“, - išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia prezidentas R. Paksas.

Antrasis Lietuvos europarlamentaro R. Pakso apsilankymo Minske tikslas - Astravo atominės elektrinės saugumas. Pasak jo, Baltarusijos vadovas A. Lukašenka šiems klausimams aptarti skyrė dvigubai daugiau laiko, nei buvo planuota. 

--------------------------------------------------------------------------------------------

  1. Paksas:Astravo AE saugumo klausimas Lietuvoje smarkiai politizuojamas. 66 tarptautinės organizacijos,  susijusios su atominės energetikos saugumu, jau buvo apsilankiusios Astravo AE ir neturėjo kritiškų pastabų. Bet Lietuvos politikai kalba, esą ten nesaugu, pavojinga, todėl Astravo AE turėtų būti uždaryta ir panašiai. Tačiau, gerbiamieji, nerealu, kad šita elektrinė bus uždaryta. Nėra tokios jėgos, kuri priverstų uždaryti Astravo AE, kuri jau šiemetbus paleista. Pirmasis elektrinės energinis blokas, planuojama, pradės veikti šių metų pabaigoje, o antrasis - 2020-aisiais.

Klausimas, ką daryti, jeigu dvi pusės nesutaria?.. Juolab, kai viena pusė AE nesaugumo klausimą naudoja politikavimui. Tai gal reikėtų pasikviesti trečiąją pusę, pasikviesti atominės energetikos ekspertus, kurių išvados dėl AE saugumo niekam nekeltų abejonių. Sudaryti tarptautinę darbo grupę, kuri nuolat stebėtų AE darbą ir fiksuotų, kas ten yra gerai, kas negerai, o jeigu kažkas negerai, tai reikalautų, kad pastebėti trūkumai nedelsiant būtų šalinami. Šią mano idėją palaikė prezidentas Aleksandras Lukašenka, patikinęs, jog Baltarusija yra visiškai atvira monitoringo procesui, sistemingam Astravo AE darbo stebėjimui. Man patiko prezidento A. Lukašenkos replika: „Nejau mes tokie kvaili, kad statytume nesaugią AE?.. Juk baltarusiai daugiausiai nukentėjo nuo avarijos Černobilio AE. Todėl esame atviri bet kokiam tarptautinių ekspertų monitoringui“.

Su kuo aš derinau savo vizitą į Minską? 

Gavau laišką iš Baltarusijos ambasados prie ES su kvietimu apsilankyti Minske gegužės 2 dieną. Būdamas Europos Parlamento nariu aš neprivalau nei su kuo derinti savo vizitus, išskyrus Europos parlamentines tarnybas, kurios ir buvo informuotos. Aš manau, kad europarlamentaras turi būti tose vietose, kur jis yra reikalingas. O derinti su Lietuvos oficialia pozicija, tai ne mano funkcija. Žinau, kad Užsienio reikalų ministerijos pozicija yra kategoriškai priešinga. Ar galiu pakenkti Lietuvai, jeigu nepritariu oficiozo pozicijai? Tikrai ne.  Manau, reikėtų keisti Užsienio reikalų ministerijos vadovus. atstovauju savo šeimai, savo vaikams, anūkams, savo tautai. Ir aš tikrai nepritariu tai karinių vanagų politikai, kurią vykdo dabartinis Lietuvos politinis isteblišmentas. Ar bus jie informuotas apie mano važiavimus į Maskvą, Minską ir dar kažkur, ar nebus, aš nuoširdžiai darysiu tą patį. 

Lietuva turėtų sėsti prie derybų stalo ir su Baltarusija kurti tarptautinę ekspertų grupę, stebėsiančią Astravo AE veikimą. Aš pasiūliau prezidentui A. Lukašenkai sukurti tarptautinę ekspertų grupę, kviestis atominės energetikos saugumo ekspertus iš Japonijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos nuolatiniam atominės jėgainės stebėjimui, ir jis tam pritarė. Man susidarė įspūdis, kad žmogus praktiškai viską žino apie savo valstybę - nuo smulkaus dalyko iki grandiozinio, o kas man labiausiai patiko,  A. Lukašenka pritaria Kaliningrado demilitarizavimo idėjai . Jis taip pat sako, kad pastebi karinės psichozės akcentus Europos ir ne tik Europos politikoje, todėl reikia imtis kitokių veiksmų - ne vien tiktai ginkluotis iki dantų.

Kadangi atominė elektrinė bus pastatyta ir ji tikrai veiks, suinteresuotoms pusėms reikia susėsti drauge ir tartis dėl šio objekto saugaus darbo. Man buvo parodyta, kiek buvo tarptautinių institutų, kurie stebėjo, stebi ir stebės šią elektrinę. Aš nesu ekspertas, esu politikas. Ir suprantu, kad politika yra įtikinimo menas. Jeigu ekspertų grupė nuolat skaidriai stebėtų ir darytų išvadas, manau, tai daug padėtų atominės elektrinės saugaus darbo užtikrinimui. 

Ne paslaptis, kad tam tikros politinės jėgos Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, išnaudoja Astravo AE statybą politiniams tikslams pasiekti. Tikrai nemanau, kad baltarusiai sau statosi nesaugią jėgainę. Asmeniškai aš esu atominės energetikos šalininkas. Astravo atominė elektrinė galėtų aprūpinti elektros energija ne tik Baltarusiją, bet ir visą regioną.

Prisiminkime, prieš kurį laiką atomines elektrines buvo planuojama statyti Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje. Tad kodėl gi nesusitarti ir pastatyti vieną, kuri užtikrintų šio regiono poreikius? Tokia politika turėtų būti vykdoma, kad žmonėms būtų geriau.  Užuot tuščiai politikavus, Astravo AE monitoringui reikėtų surinkti ekspertų grupę iš viso pasaulio, kurie pateiks autoritetingą vertinimą.

 Kadaise Lietuva turėjo tris užsienio politikos tikslus: įstoti į NATO ir Europos Sąjungą bei palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis. Trečiojo tikslo pasiekti Lietuvai, deja, taip ir nepavyko dėl daugelio priežasčių, ir tai būtina taisyti. Su kaimynais reikia sugyventi taikoje ir santarvėje. 

Mano svajonė - Kaliningrado ir Lietuvos demilitarizacija. Esu susirūpinęs dėl padėties šiame regione, todėl ir siūlau visai kitaip kurti šalių santykius - bendradarbiaujant ekonomikos, kultūros ir švietimo srityse, siekti, kad regiono saugumą garantuotų ekonominė jėga, o ne karinė!.. Planuoju susitikti su Vokietijos, JAV ir kitų šalių vadovais. Jeigu pasaulio lyderiai parems regiono demilitarizavimo idėją, tuomet bus galima kalbėti apie jos praktinį įgyvendinimą - memorandumo ar deklaracijos pasirašymo būdu.

Baigiamasis Lietuvos prezidento bei rinkimų į Europos Parlamentą etapas. Ką manote apie Lietuvoje vykstančią rinkiminę kampaniją? Ar tai, kas dabar matome, jums kažkuo primena demokratiškus, laisvus rinkimus?

Visų pirma, aš nematau rinkiminės kampanijos, nematau rimtų idėjų nei argumentų, nematau žmonių, kurie pasiūlytų, kaip tas idėjas įgyvendinti. Vyksta kažkoks virtualus žaidimas, tuščias politikavimas, nes nėra taip, kad kažkokia grupė lyderių diskutuotų dėl esminių permainų Lietuvos vidaus ir užsienio politikoje. Oficialiai vykdoma užsienio politika akivaizdžiai kertasi su mūsų šalies ekonominiais interesais. Žaidžiami dvigubi ar net trigubi politiniai žaidimai, ir galo tam nematyti. Dabar matome, vieni šneka, kiti komentuoja, treti komentuoja tuos, kurie komentuoja. Ir taip be galo vyksta toks virtualus oro virpinimas, tikrai nieko gero Lietuvos žmonėms nežadantis.

Kai pasigirsta kalbos apie demokratiškus rinkimus, be abejo, tai priklauso nuo daugumos piliečių požiūrio į demokratiją. Asmeniškai man rinkimai Lietuvoje yra nedemokratiški. Juolab, kad centrinė žiniasklaida nepasižymi objektyvumu, visuomeninio transliuotojo LRT eterio laikas rinkiminės kampanijos dalyviams paskirstomas selektyviai. Apibendrinant galėčiau pasakyti, kad rinkimai Lietuvoje - pilki, banalūs, nesunkiai prognozuojami. Man absoliučiai aišku, kas stumdo pagrindines figūras šachmatų lentoje ir kokios politinės jėgos už jų stovi!..

Anksčiau tylėję, pagaliau sukilo nesisteminiais laikomi kandidatai - Arvydas Juozaitis, Vytautas Radžvilas. Jie protestuoja prieš nedemokratiškus rinkimus, pasisako prieš tendencingai paskirstomą TV agitacinių laidų eterio laiką debatuose, dėl nevienodai nacionalinio transliuotojo skiriamo dėmesio kandidatams į prezidentus. LRT tiesiogiai transliuojamus prezidentinius debatus boikotuojantis filosofas A. Juozaitis išreiškė nepasitenkinimą ir komercinių televizijų laidomis, skirtomis prezidento rinkimams. Betgi su panašiomis problemomis jums teko susidurti daugybę kartų?..

Kol sisteminės žiniasklaidos volas nepalietė jų pačių, asmeniškai, tol jiems atrodė, kad viskas pas mus gerai. O dabar patys pamatė, savo kailiu patyrė, kad Lietuvoje tikros demokratijos nėra. Gaila, kad jūsų paminėtiems kandidatams, sulaukus brandaus amžiaus, tenka mokytis iš savo klaidų, nors buvo  daugybė progų pasimokyti iš svetimų!..

  Nedidelę grupę leidinių, kurie pateikia įvairias nuomones ir objektyvią informaciją, galėtume vadinti laisvais ir nepriklausomais, bet visumoje  sisteminė žiniasklaida, lojali politiniam isteblišmentui, gan tendencingai formuoja visuomenės nuomonę.

„Jeigu prezidento rinkimus laimės kuris nors iš konservatorių kandidatų, Ingrida Šimonytė arba Gitanas Nausėda, ir, jeigu Europos Parlamento rinkimuose mes nelaimėsime, gali būti, kad mes patys pasitrauksime iš valdančiosios daugumos“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė  Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis R. Karbauskis. LVŽS valdyba antradienį po pasitarimo Seime nusprendė Sauliaus Skvernelio nepatekimo į antrąjį prezidento rinkimų turą atveju palikti valdančiąją daugumą ir trauktis į opoziciją. Pasak R. Karbauskio, „tuomet Landsbergiai valdys viską“. „Bet kuriuo atveju, mūsų pozicija labai aiški – mes prašome visų parodyti, ar yra pasitikima tuo, ką mes darėme tuos 2,5 metų. Ar visuomenė mano, kad grįžimas į valdžią konservatorių ir socialdemokratų yra tai, ko visuomenė nori?“ – po posėdžio žurnalistams sakė R.Karbauskis.

Tokius LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimus aš vertinu labai skeptiškai, pavadinčiau tai „vaikiška kairumo liga 21-e amžiuje“. Ir ką čia daugiau gali pasakyti, kai „valstiečiams“ turint daugumą Seime, iš anksto pareiškiama apie ketinimus po nesėkmingų Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento  rinkimų atiduoti valdžią konservatoriams?!.. Be abejo, rimti politikai taip niekada nekalba.

Manau, vertėtų R. Karbauskiui priminti antikos filosofo Senekos pasakytus žodžius: „Išmetė tave iš forumo, kaukis už forumo sienų, išmetė tave iš miesto, kaukis už respubliką už miesto, nukirto tau ranką, tai kaukis be rankos, praradai balsą, kaukis kitais būdais“. 

Betgi dabar, „valstiečiams“ turint Vyriausybę ir daugumą Seime, sakyti, kad atiduosime valdžią V. Landsbergiui ir konservatoriams, tai išties labai lengvabūdiška ir neatsakinga rinkėjų atžvilgiu. (Beje, konservatoriai vieną kartą jau bandė taip daryti, kai prezidentas V. Adamkus paskyrė mane premjeru, o konservatoriai neprisiėmė atsakomybės, esą čia ne mūsų premjeras, ir kuo viskas baigėsi?.. Tai politinis fiasko.). Todėl aš ir pavadinau tokius R. Karbauskio politinius viražus - „vaikiška kairumo liga“.

Kaip žinote, lygiai prieš 15 metų Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, šia proga valdžios surengti oficialūs renginiai Vilniuje nuskambėjo gan pompastiškai, neatspindint realios situacijos. Tad kokia būtų jūsų nuomonė?  

Visų pirma, Europos Sąjungoje įvyko didžiuliai pasikeitimai nuo to laikotarpio, kai 2004 metais Lietuva įstojo į šią Bendriją. Antras dalykas, galbūt tada mes per daug idealizavome tariamas „europietiškas vertybes“, neva ten, Vakaruose, viskas labai gerai, tarsi medumi patepta.  Tačiau dabar, prabėgus 15 metų, viskas kur kas realiau matosi. Manau, bene svarbiausias dalykas, ko šiandien labiausiai trūksta Europos Sąjungai, ir kas net nebuvo paminėta, tai absoliuti ES valdymo problema, kadangi nėra sustyguoto mechanizmo. Todėl ir atsiranda rimtos problemos ES valdymo institucijose, kažkas panašaus, kaip kažkada sakė Leninas, - „kiekviena virėja gali valdyti valstybę“. Žodžiu, aš manau, jog šiandien pati opiausia – Europos Sąjungos valdymo problema.

Bet ar nemanote, kad ES valdymo problemos yra tampriai susijusios su vertybine, ideologine krize?

Ne, nemanau. Aš esu tikras, čia pasireiškia visai kitokie dalykai, susiję su globalistinio kapitalo įtaka Europos šalių valdymo procesams. Pagrindinis ES dirigentas - globalistinis kapitalas, nepripažįstantis valstybių sienų, neturintis jokių skrupulų, nei moralinių, nei vertybinių. Juk būtent globalistinio kapitalo atstovams tokia „suvelta“ situacija ES valdymo srityje, kai niekas nežino, už ką atsakingas ir ką reikėtų daryti, yra labai naudinga, palanki terpė. Jiems tai tas pat, kaip drumstam vandenyje žuvis gaudyti!..

Aš manau, viskas čia yra daroma specialiai. Vienas iš Europos Sąjungos projekto autorių buvo MONE, kurio pagrindinis leitmotyvas, kad visose raktinėse pozicijose galios svertus turėtų niekieno nerinkti biurokratai. Todėl jie gali daryti tai, ką nori, savo rankose turėdami valdžios resursus, jėgą, galimybes priimti sprendimus ir panašiai. Na, o politikams, kaip nuo Cezario laikų, kurie yra lyg koks antstatas, pakaks duonos ir žaidimų. ES biurokratai įsakmiai nurodinėja politikams: nesikapstykite giliau, čia mūsų sritis!..  Ilgainiui ES valdyme susiformavo tvirtas biurokratinis monolitas, kuriam sudažyti reikia milžiniškos politinės valios. Atrodytų, politikai yra svarbūs, neva jie gali kažką nuspręsti, padaryti, tačiau iš tikrųjų absoliučiai niekas Europoje nesidaro be Europos Sąjungą valdančių biurokratų žinios ir jų valios.

Būtent toks ir buvo sumanytas pirminis Europos Sąjungos projektas, kuris dabar pilnai įsitvirtino visoje Europoje. Be atvangos sukylanti globalizacijos banga nušluoja viską savo kelyje. Ne išimtis nei „arabų pavasariai“ Artimuosiuose Rytuose, nei „spalvotosios revoliucijos“ įvairiose pasaulio valstybėse, tame tarpe ir Ukrainoje. Visur pasireiškia tas pats globalizmas, nepripažįstantis pavienių šalių nacionalinio savitumo bei interesų.  

GLOBALIZMAS - pelno siekimas bet kokia kaina, bet kurioje pasaulio šalyje, tuo pačiu siekiant ištrinti ribas tarp suverenių, nacionalinių valstybių. Globalizacijos tendencijos Lietuvoje per pastaruosius 15 metų dar labiau išryškėjo, sustiprėjo, nes mūsų valstybėje, deja, taip ir neatsirado vieningai sutelktos politinės jėgos šios bangos galią bei įtaką nors kažkiek pristabdyti.

Jums gerai žinoma, Europos Parlamente atsiranda vis daugiau globalizmo tendencijoms oponuojančių politikų, pasisakančių už tautinių, nacionalinių valstybių Europos Sąjungą. Tad ar nemanote, kad po netrukus įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų, politinių jėgų pusiausvyra gali keistis?

Būtent ši tendencija dar palaiko manyje tikėjimą ir viltį, kad politinė situacija Europos Sąjungoje po Europos Parlamento rinkimų gali iš esmės pasikeisti.

Kita vertus, aš matau dedamas didžiules pastangas tų pačių globalistų-federalistų, siekiant skaidyti, supriešinti vieną su kitu opozicijoje esančius politikus. Todėl, pavyzdžiui, Marine La Pen negali darbuotis išvien su N. Faradžu, arba italai negali dirbti drauge su M. La Pen. Taigi, globalistai tam ruošiasi. Pasiskaičius Lisabonos sutartį matome, kad netgi Europos Komisijos pirmininkas negali būti renkamas iš mažumos, oponuojančios globalistams.

Nors jau kuris laikas pastebimos globalistų žūtbūtinės pastangos stabdyti sveiką Europos Sąjungos atsinaujinimo procesą, vis tiktai išlieka viltis, kad tiek italai ir prancūzai, tiek  vokiečiai ir austrai, galų gale, vengrai ir lenkai, pritrauks didelę dalį žmonių, drįstančių pasipriešinti globalizacijos bangai, atstovaudami savo šalių nacionalinius interesus. Tad jeigu Europos Parlamente susidarys kritinė masė žmonių, kurie palaikys nacionalines valstybes, pasisakys už santarvę ir teiks pirmenybę ne ginklų žvanginimo, ne Rusijos „atgrasymo“, bet diplomatinei politikai, tada, be abejo, bus galima tikėtis pozityvesnių permainų visoje Europos Sąjungoje. O kaip čia bus iš tikrųjų, laikas parodys.

Bet kuriuo atveju, kiekvienas balsas, palaikantis nacionalinę politiką, mums yra be galo svarbus. Juk  šiandien Lietuva nebeturi tautinės valstybės suverenumo Europos Sąjungoje, todėl mūsų nacionalinė valstybė vis sparčiau ima nykti pasaulyje be sienų.

Dėkoju jums už pokalbį. Geriausios kloties Europos Parlamento rinkimuose!..

------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

FOTO komentaras (paryškinta)

 

Rolandas PAKSAS: „Kadaise Lietuva turėjo tris užsienio politikos tikslus: įstoti į NATO ir Europos Sąjungą bei palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis. Trečiojo tikslo pasiekti Lietuvai, deja, taip ir nepavyko, tai būtina taisyti. Su kaimynais reikia sugyventi taikoje ir santarvėje.  Mano svajonė - Kaliningrado ir Lietuvos demilitarizacija. Esu susirūpinęs dėl padėties šiame regione, todėl siūlau visai kitaip kurti šalių santykius - bendradarbiaujant ekonomikos, kultūros ir švietimo srityse, siekti, kad regiono saugumą garantuotų ekonominė jėga, o ne karinė!..“

Peržiūros: 583

Komentarai   

+4 # P. Ražulis 2019-05-08 20:51
Eksprezidento ir vienintelio europarlamentaro pastangos jau duoda realių vaisių: draugas Vladimiras Vladimirovičius iš KLG jau išsiveža namo savo linksmuosius Iskanderus, o draugas Aleksandras Grigorijevičius rimtai susirūpino Astravo AE iki 2000 perkelti bent 250 km nuo Vilniaus ... draugiškai - geros kaiminystės ženklan !!!
I visa tai tik mūsų draugo Rolando dėka !!!
Тepadeda jam Dievas !!!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # ziurek 2019-05-09 12:46
;-) pagal daiva ir policininka - kolukius isvoge lansbergis-aisku jis tik leido nes teisetvarka dar nedirbo-kolhozus pasiimti pirmininkams.,nes ant sio masalo jie uzkibo greitai,o dabar nori ir valdzia susigrazint trys muskietininkai arba-po 20metu,paksas pritars kad jam buvo kiviskes patiketos sutvarkyt
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti