Dėl ikiteisminio tyrimo Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų A.Cinino, V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės, G. Dzedulionio atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.75 (2 Votes)

Generaliniam prokurorui

Pareiškėjas Aurimas Drižius, a.k 

Konstitucijos per. 23b, Vilnius

2019 m. balandžio 26 d.

 

Skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjų atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo, dėl prokuroro Arūno Meškos nusikalstamo neveikimo ir tarnybos pareigų neatlikimo

2019-02-22 kreipiausi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Vilniaus apygardos teismo (VAT)  teisėjų Audriaus Cinino,  Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio dėl piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo.

Nurodžiau, kad minėtų teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 mane nuteisė kalėjimo bausme už teisėtą veiklą – žurnalistiką ir straipsnių rašymą. Teisėjų kolegija sąmoningai piktnaudžiavo teise, žinodami, kad cenzūra uždrausta Lietuvos Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo, žinodami ir suprasdami, kad vadinamas nukentėjęs Alvydas Sadeckas duoda melagingus parodymus, vis tiek mane nuteisė kalėjimo bausme.

Beje, visi tie teisėjai veikė tiesiogine tyčia – jie puikiai žinojo, kad nuteisia mane už teisėtą veiklą, žinojo, kad cenzūra uždrausta, nes tai įrašė į nuosprendį, tačiau vis tiek mane nuteisė už teisėtą veiklą.  Akivaizdu, kad minėta kolegija veikė tik tiesioginę tyčia, keršydami man už straipsnius ‚Laisvame laikraštyje“ apie teismų korupciją ir apie tai, kad aš parašiau ne vieną straipsnį, demaskuojančius ir kritikuojančius teisėją A.Cininą, kuris Garliavos pedofilijos byloje pats sugalvojo, kad „aukos atmintis ištrinta“, ir taip padarė dar vieną nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba. „Laisvas laikraštis“ nemažai rašė apie minėtą bylą, jame buvo kritikuojami teismų sprendimai, o teisėjas A.Cininas, keršydamas man už minėtus straipsnius, mane nuteisė už teisėtą veiklą. T.y. minėti teisėjai, būdami teisininkais, suvokė, kad veikia neteisėtai, suvokė, kad nuteisia nekaltą žmogų, nes cenzūrą Lietuvoje uždrausta, suvokė savo  pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; darydami šį nusikaltimą, minėta teisėjų kolegija suvokė pavojingą baudžiamosios veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo būtinai atsiras padariniai (aš būsiu nuteistas, man padaryta didelė žala) (pagal atitinkamas baudžiamosios teisės normas sudarantys baudžiamosios veikos sudėtį), ir jų norėjo. T.y. minėta kolegija norėjo mane nuteisti už teisėtą veiklą, keršydama už „Laisvo laikraščio“ straipsnius, veikė neteisėtai ir nusikalstamai.

Lygiai taip pat nusikalstamai veikė ir kaltinimą man palaikęs prokuroras Darius Čapilkas – būdamas teisininkas, jis puikiai suprato, kad teisti už teisėtą veiklą įstatymas neleidžia, tačiau vis tiek taip elgėsi. Tai yra sąmoningas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir piktnaudžiavimas tarnyba. Dar vienas įstatymo pažeidimas – prokuroras Čaplikas sprendė klausimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą savo paties atžvilgiu, ir žinoma, pats jis nusprendė, kad jokio nusikaltimo nepadarė.

Todėl reikalauju, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir prokuroro Dariaus Čapliko atžvilgiu pagal BK straipsnį piktnaudžiavimas – prokuroras, žinodamas, kad cenzūra Lietuvoje uždrausta, mane vis tiek persekiojo už teisėtą veiklą, pasiekė, kad aš būčiau nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir taip man padarė didelę žalą.

Prokuroras D.Čaplikas, nenorėdamas tirti teisėjų nusikaltimų,  prirašė visą puslapį išvedžiojimų, tačiau jų esmė yra viena – jis teigia, kad teisėjai yra aukščiau įstatymo, ir jokie įstatymo reikalavimai negalioja teisėjams. Formuluotė, kad „prokuratūra neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo kvestionuoti teisėjų priimtų sprendimų“ neturi pagrindo, nes Teismų įstatymas aiškiai nurodo, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų teisėjų nusikalstamų veiklų gali tik generalinis prokuroras.

 Be to, BK straipsnius „piktnaudžiavimas“ nenurodo, kad šio straipsnio reikalavimas nėra taikomas teisėjams. Priešingai – Konstitucijos   7 straipsnis nurodo, kad „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. O Konstitucijos 29 straipsnis Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs..

Žinoma, kad tai eilinė nusikalstama prokuroro D.Čapliko veikla, nes Konstitucija aiškiai sako, kad prieš įstatymą visi Lietuvos piliečiai lygūs.

Todėl teisėjai negali dengtis savo „nepriklausomybe“, nes tokiu atveju jie gali pradėti vykdyti atvirus nužudymus ir sakyti – „aš esu nepriklausomas ką nors nužudyti“. Ir tada mes turėsime žiūrėti, kaip teisėjai toliau vykdo sunkius nusikaltimus. Toks požiūris tik dar kartą patvirtina, kad prokuratūrai reikia atsinaujinti, ir traukti atsakomybėn žmones, kurie padeda nusikaltėliams. Teisėjų suėmimas parodė, kad jie tokie patys žmonės, ir jiems taip pat taikomi įstatymo reikalavimai.

Nors minėtai teisėjų kolegijai buvo išaiškinta kas yra cenzūra, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.".

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.

Tai, kad minėta VAT kolegija žinojo ir suprato, kad siunčia mane į kalėjimą už teisėtą veiklą, įrodo ir tas pats jų paskelbtas nuosprendis  baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014:

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas yra įvedęs cenzūrą jam spausdinti atitinkamus teiginius, o po jų išspausdinimo taikė jam baudžiamąjį persekiojimą. Apelianto manymu, cenzūros taikymas neatitinka nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams, bei pažeidžia žurnalistų teisę informuoti visuomenę apie neigiamus reiškinius. Pasak apelianto, vien už tai, kad jis nepaisė šios cenzūros, ir toliau pateikdamas įrodymus rašė straipsnius apie A. Sadecko ir jo firmos .Ekskomisarų biuras" dalyvavimą "Mažeikių naftos" privatizavime bei valdyme, ir buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009-04-09 sprendimu šioje byloje.

Anot apelianto, minėtu teismo sprendimu buvo siekiama kontroliuoti skelbiamos informacijos tūrinį iki jos paskelbimo, ir "Laisvam laikraščiui“ įvesta cenzūra, už kurios pažeidimą buvo nuteistas jau penkiose bylose, A.Sadeckui duodant šioje byloje melagingus parodymus. Tik Vilniaus apygardos teismas 2013-03-15 nutartimi nurodė prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų A.Sadecko parodymų, tačiau Vilniaus apylinkės prokuratūra net neapklaususi A.Sadecko tyrimą nutraukė.

Apeliantas taip pat nurodo, kad A.Sadeckas dar 2008-01-21 kreipėsi teismą, kad apeliantui būtų uždrausta savaitraštyje "Laisvas laikraštis" skelbti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su AB "Mažeikių nafta", jos privatizavimu bei Gedimino Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009-04-09 sprendimu patenkino šį A. Sadecko skundą ir uždraudė apeliantui savaitraštyje "Laisvas laikraštis" spausdinti minėtus straipsnius. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto ir pateiktų dokumentų, įrodančių, kad savaitraščio "Laisvas laikraštis" (popierinio varianto) leidybos teisės dar 2009-10¬26 d. buvo perleistos UAB "Laisvo laikraščio leidyba", kuris buvo įsteigtas specialiai šiam tikslui. Todėl apelianto manymu, kadangi teismo sprendimo, draudžiančio UAB "Laisvo laikraščio leidyba" spausdinti straipsnius, kuriuose apeliantui būtų uždrausta spausdinti minėtus teiginius, nėra, todėl ir jo daug metų besitęsiantis persekiojimas yra neteisėtas“.

Apie visus šiuos įstatymo reikalavimus minėta kolegija nieko nepasisakė, tiesiog nutylėjo, padarė esminį BPK pažeidimą, reikalaujantį, kad būtų atmesti gynybos argumentai.

Tokiu būdu minėta teisėjų kolegija, suprasdama, kad siunčia į kalėjimą nekaltą žmogų, taip ir padarė. Tokiu būdu minėti teisėjai A.Cininas, V.Pakalnytė-Tamošiūnaitė, G.Dzedulionis padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.

BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas nurodo, kad Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Aš buvau nuteistas šioje byloje, mano turtas buvo areštuotas ir parduotas varžytinėse, todėl man buvo padaryta didžiulė žala. Be, to, teisėjai atliko ir nusikaltimą netinkamas pareigų atlikimas ( BK 229 str., kuris numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko,: dėl to valstybė. ES. tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė dideles žales. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Todėl objektyvioji nusikaltimo pusė šio nusikaltimo įstatyme įtvirtinta išsamiai: 1) priešinga valstybės tarnyba veika - neatlikimas valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigų arba jų atlikimas netinkamai: 2) pasekmės - valstybės tarnybos pareigų neatlikimu padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Neatlikimai savo pareigų - tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje. Asmuo nevykdo tų pareigų, funkcijų, kurios priklauso jo, kaip valstybės tarnybos tarnautojo ar pareigūno kompetencijai, ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti. Netinkamas atlikimas savo pareigų - tai situacija, kai kaltininkas atlieka savo tarnybines pareigas, vykdo pavestus įgaliojimus, bet daro tai netinkamu laiku, pavėluotai, nevisiškai, paviršutiniškai, nepakankamai aktyviai, neatidžiai, nekokybiškai, bet kaip, formaliai atmestinai, neefektyviai.

Būtent taip ir elgėsi minėti Vilniaus apygardos teismo teisėjai. Jie atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, nors turėjo pareigą juos įvertinti. Žinodami, kad negali jų paneigti, jie tiesiog juos ignoravo, ir mane nuteisė, taip padarydami man didelę žalą. 

Be to, minėta teisėjų kolegija visai nevertino mano pateiktų įrodymų, kad nukentėjęs A.Sadeckas teismo proceso metu duoda melagingus parodymus. T.y. aš pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra „Mažeikių naftos“ privatizavime, atlikęs esminius privatizavimo veiksmus. T.y. A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 2001 m. asmeniškai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001-08-02 priimtą Akcinių bendrovių „Būtingės nafta", „Mažeikių nafta" ir „Naftotiekis" reorganizavimo Įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šių įstatymų pakeitimo tikslas - leisti Rusijos kompanijai "Jukos" įsigyti trečdalį "WiIliams" valdomų "Mažeikių naftos" akcijų, o taip pat įsigyti ir naujai valstybės išleidžiamą ir valdomą akcijų paketą, kad pirkėjas valdytų daugiau nei 51 proc. "Mažeikių naftos" akcijų. Kitaip sakant, A.Sadeckas vienasmeniškai padirbėjo, kad kontrolinis "Mažeikių naftos" valdomų akcijų paketas pereitų Rusijos kompanijos "Jukos" nuosavybėn. Tam reikėjo pakeisti kelis įstatymus, kurie draudė Lietuvos strategines įmones pirkti įmonėms iš šalių, kurios nėra NATO narės, t.y. Rusijos bendrovėms. Asmeniškai A.Sadeckui „pataisius" šį projektą, buvo pakeista jau minėto reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją taip: Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta" akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai" 1 dalies 4 skyriaus skirsnio „Ekonominė politika" apribojimų.

Asmeniškai A. Sadeckui pakoregavus šį įstatymą, „Mažeikių naftos" pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, šiame įstatyme buvo numatytos įvairios sąlygos, kuriomis AB „Mažeikių nafta" akcijų pirkėjas galės įsigyti šios įmonės naujos emisijos akcijų, įstatyme išsamiai aprašyta, kaip ir kokiomis sąlygomis „Mažeikių naftos*' pirkėjas galės pirkti šios įmonės akcijų, t. y. ją privatizuoti.

Tuometinis Nacionalinio saugume gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas teismo posėdžio metu prisipažino, kad „pakeitimo įstatymo projektai mano pačio pataisyti", prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose paneigė - neva jis nedalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime, ir niekaip su šiuo privatizavimu nesusijęs. Neva įstatymus pakeitė Seimas, o ne konkretus pilietis - A.Sadeckas.

Iki šiol tiek prokuratūra, tiek ir teismai visaip išvedžiodavo, bandydami pateisinti cenzūrą. Visi tokie išvedžiojimai yra nusikalstami ir neteisėti, todėl taip pat turi būti persekiojami.

Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška toliau piktnaudžiauja teise – matydamas, kad jam niekaip nepavyks paneigti, kad mano atžvilgiu teisėjai padarė akivaizdų nusikaltimą, jis rašo ne nutarimą, o neskundžiamą raštą.

Savo skunde aiškiai nurodžiau, kokius nusikaltimus padarė minėtą teisėjų kolegija, ir kad ji veikė tiesiogine tyčia, kad prokuroras Čaplikas pats sprendė dėl savo paties veiklos tyrimo. Žinoma, tiek Čaplikas, tiek ir Meška nusprendė, kad mano pareiškimas neatitinka „pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nustatytų reikalavimų“, ir todėl neva nėra teisinio pagrindo tokį pareiškimą nagrinėti BPK nustatyta tvarka. BK  229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas nurodo, kad „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“. Prokuroro A.Čapliko veiksmai visiškai atitinka šiame straipsnyje nurodytas veikas, todėl prašau pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą. .

Prokurorų etikos kodeksas draudžia prokurorams manipuliuoti teise, o kaip tik tai prokuroras meška ir daro, todėl prašau pradėti drausmės bylą prokurorui A. Meškai.

Prokuroras Meška melagingai nurodo, kad „vien Jūsų nesutikimas su teisėjų priimtais nepalankiais sprendimais ar Jūsų nuomone dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, neleidžia teigti, kad teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Gintaro Dzedulionio veiksmuose nagrinėjant ir priimant sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014, galimai yra nusikalstamos veikos požymių“.

Priešingai – aukščiau yra išdėstyti visi motyvai, kodėl teisėjai elgėsi akivaizdžiai nusikalstamai ir tiesiogine tyčia, ignoruodami Konstituciją ir Visuomenės informavimo įstatymą, todėl toks A.Meškos motyvas

Apeliacinis teismas baudžiamojoje byla Nr.1A-339/2014 nurodė, kad valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks jo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas neapsiribojant tik atitinkamų valstybės tarnautojo pareigų bei teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, išvardijimu, o nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė.

 

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan.

 

Minėta teisėjų kolegija veikė neteisėtai, piktnaudžiavo tarnyba, padarė man didelę žalą – aš buvau nuteistas laisvės atėmimo bausme, varžytinėse buvo parduotas mano šeimos nekilnojamasis turtas, padaryta didelė žala man ir mano šeimai, nes buvau nuteistas už teisėtą ir sąžiningą savo pareigų atlikimą.

 

Tai, kad teisėjai savo nusikaltimus dengia savo „nepriklausomybe“, yra nusikalstamas ir neteisėtas motyvas. Mat Konstitucija ir įstatymai nesuteikia teisėjams teisės nepaisyti įstatymų, prisidengiant savo „nepriklausomybe“. „Teismas klauso tik įstatymo“, - teigia Teismų įstatymas, kuris išaiškina, kad teisėjai yra nepriklausomi nuo spaudimo ar kyšininkavimo, tačiau jie iškreiptai tai išverčia, kad „mes esame nepriklausomi nuo įstatymo“.

 

Tai dar vienas nusikalstamas tokių pseudo teisėjų argumentas, todėl taip pat turi būti įvertintas, nes visuomenės nepasitikėjimas ir pyktis teismų „nepriklausomybe nuo įstatymo“ pasiekė kritinį lygį.

 

 Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai vykdo teisingumą nagrinėdami bylas. Tai reiškia, kad kol teisėjas nagrinėja bylą, niekas negali teisėjui nurodyti, kokį sprendimą jis turi priimti jo nagrinėjamoje byloje. Teisėjas privalo klausyti tik įstatymo. Bet kai teisėjas užbaigia nagrinėti bylą ir priima joje sprendimą, jis užbaigia vykdyti teisingumą toje byloje. Teisėjo priimto procesinio sprendimo vertinimas negali būti laikomas teisėjo nepriklausomumo pažeidimu.

 Prieita iki tokio absurdo, kad tvirtinama, jog niekas net neturi teisės vertinti teisėjo teismo vardu priimto sprendimo.

Konstitucija įtvirtina bylų nagrinėjimo viešumą tam, kad visi galėtų vertinti, kaip teismai vykdo teisingumą. Valstybės valdžios institucijos ne tik gali, bet ir privalo vertinti, kaip valstybėje yra vykdomas teisingumas. Ir visų pirma teisminė valdžia – Teisėjų taryba privalo vertinti, kaip teisėjai vykdo savo pareigas.

Teisėjų teismo vardu padaryti nusižengimai ar net nusikalstami veiksmai negali būti sutapatinti su teisėjų nepriklausomumu.

 

Remdamasis išdėstytu, reikalauju:

1 Pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo VAT)  teisėjų Audriaus Cianino,  Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio atžvilgiu  dėl piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo.

  1. Prašau pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro Dariaus Čapliko atžvilgiu dėl nusikalstamos veiklos – piktnaudžiavimo tarnyba ir netinkamą tarnybos atlikimą.
  2. Iškelti drausmės bylą prokurorui Arūnui Meškai dėl prokurorų etikos pažeidimo – nepiktnaudžiauti įstatymo suteikta veiksmų laisve.
  3. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, pripažinti mane nukentėjusiuoju šioje byloje.

 

 

 

Peržiūros: 1272

Komentarai   

+14 # jeronimas 2019-04-27 15:44
Autimas Drizius nusipelno didziules pagarbos vien uz tai,kad nepasiduoda provokacijoms,ir save gina visom imanomom teisinem priemonem,pries lietuviska beteisine sistema.Kovoja netgi pries tuos,kurie ji bande nuzudyti.Jeigu visa Lietuva kovotu bent uz save taip,tai net neabejoju,Lietuva turetu teisine sistema ir bent puse emigravusiu griztu i Tevyne -Lietuva.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # jeronimai 2019-04-27 19:58
labai teisus. Pagarba Drižiui!!!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Arvydas Brunius 2019-04-28 14:25
As pasakysiu savo nuomone! tai sudinu teiseju gvardija su Vainiene Cininu Kryzevicium Koliuku! ir kitais teisejais tarybiniais pizd.......!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti