"Snorą" uždarę Lietuvos banko vadovai spruko į užsienį, greitai spruks ir D.Grybauskaitė?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 2.33 (3 Votes)

Snoro banko užgrobimo  ir turto išvogimo istorijoje ne tik konservatorių, bet ir liberalsąjūdiečio parlamentaro K.Glavecko „ausys kyšo“

 

Saulius Lipnickas

Akivaizdu bei faktais įrodyta, kad AB banko Snoras užgrobimo operacija buvo pradėta planuoti daug anksčiau, negu 2011 m. lapkričio 15 d., kai tą dieną dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodė straipsnis: „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus“. Aišku, jog straipsnio pagrindu ir buvo iš Generalinės prokuratūros nutekėjusi informacija apie Prezidentūros ir Lietuvos banko planuojamas AB banko Snoras užgrobimo operacijos kai kurias detales ir numatomus veiksmus prieš patį banką bei atskirai prieš jo vadovus bei pagrindinius akcininkus, pasitelkiant tam net teisėsaugos organus.

 

(Žiūr. 2011-11-15 straipsnis „Įsakymas sutrypti lietuviškus bankus“).

 

Pamenu, po dienraščio publikacijos jau tą pačią dieną kilo sąmyšis. Generalinė prokuratūra puolė neigti laikraštyje skelbiamą informaciją apie planuojamas sankcijas prieš lietuviškus bankus, o Lietuvos banko vadovai tvirtino, kad visos šalies kredito institucijos veikia stabiliai. Atrodė, kad šalies vadovai po publikacijos atsikvošėjo ir atsisakė Lietuvos ekonomiką griaunančių planų.Tačiau paaiškėjo, kad sumanymą pavyko pristabdyti tik trumpam – jau kitą dieną bankas Snoras buvo uždarytas, o jo vadovams, nesvarbu, kad buvo pradedama nuo „balto lapo“, skubiai buvo sukurpta ir iškelta baudžiamoji byla.

 

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/pareigunai-atsiriboja-nuo-kaltinimu-rengus-plana-pries-mazuosius-lietuvos-bankus.d?id=51767929

 

Vertinant iš šiandienos perspektyvos, tai straipsnio esmė pilnai atspindi dabartinę faktinę situaciją šalies tarpbankinėje rinkoje: sužlugdytas AB bankas Snoras, po metų subankrotintas kitas lietuviškas bankas - Ūkio bankas, o dabar šauniai švedų bankų užsakymu ir Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko rankomis - „šienaujamos“ lietuviško kapitalo  kredito unijos.

 

 

 

Lietuvos banko veikloje - dvigubi standartai

Taigi, visi pastarųjų metų faktai byloja, kad ne tik V.Vasiliauskas, bet ir visa Lietuvos banko valdyba  yra akivaizdūs švedų bankų vasalai. Jei visuomenei yra imituojama, jog yra, neva, sužiūrimi net menkiausi pažeidimai kredito unijų veikloje, tai skandinaviško kapitalo bankų kontrolės efektyvumas verčia abejoti Lietuvos banko „kontrolierių“ profesionalumu bei jų veiksmų sąžiningumu. Ypač galima suabejuoti pačio vyriausiojo bankų prievaizdo V.Vasiliausko veikla, kuris,  kaip dabar galutinai paaiškėjo, yra visiškai amoralus tipas.

Jau keletą metų kaip skandinaviški bamkai Danske bankas, Nordea bankas ir „Swedbankas“ įsivelia į tarptautinius milijardinius  pinigų plovimo skandalus, beje, neaplenkiant ir Lietuvos aišku. Kitaip sakant, plauna švedų bankai, kaip teigiama, rusų oligarchų milijardus ir vargo nemato. O Grybauskaitės statytinis - Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, viską pražiūrėjęs, tačiau iki šiol demonstruoja olimpinę ramybę ir atsistatydinti net negalvoja. Tiesa, apie ką aš čia kalbu, juk Lietuvos banko vyriausiajam prievaizdui, nei sąžinė, nei moralė neegzistuoja.  Prezidentės D.Grybauskaitės statytinis net Seimo Krizės komisijos vykdomą tyrimą drįsta pavadinti „maroderiavimu“ ir „santykiais su lavonais“, tai apie kokį čia kaltės prisipažinimą ar sąžinės prabudimą bei atsistatydinimą galima galvoti?

O dar toliau nuėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Kuodis. Neseniai šalies žiniasklaidos portaluose perskaičiau straipsnį - „R. Kuodis: visi bankai plauna pinigus, tačiau viskas priklauso nuo masto“. Na, ciniškesnio išsireiškimo nesu girdėjęs. Tiesiog negaliu patikėti: Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas p. Kuodis, kurį į šias pareigas paskyrė prezidentė D,Grybauskaitė, toleruoja pinigų plovimą?!! Visame pasulyje pinigų plovimas yra didžiausias nusikaltimas! Ir tai jokiu būdu nepriklauso nuo mąsto! Drįstu suabejoti R.Kuodžio kompetencija ir jo tinkamumu toliau eiti pareigas. Akivaizdu, jog tokiais viešais savo pasisakymais R.Kuodis tik įrodo, jog jis nėra nepriekaištingos reputacijos, o tada pagal nustatytus reikalavimus ir standartus - jis ne tik, kad negali eiti Lietuvos banko pirmininko pavaduotojo pareigų, jis aplamai  negali dirbti Lietuvos banke! Prezidentė D.Grybauskaitė turėti skubiai įvertinti šią atvejį, tačiau ji tyli. Kaip sakoma, viskas gerai, mano markize?...

 

https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2019/02/25/news/r-kuodis-visi-bankai-plauna-pinigus-taciau-viskas-priklauso-nuo-masto-9365631/

 

 

 

 

Ar gali nemokša, melagis ir vagis užimti Lietuvos banko vadovo postą?

 

 

Pagal prezidentę D.Grybauskaitę, - tikrai gali. Ir ne tik gali, bet reikia pažymėti, jog už „nuopelnus“ V.Vasiliauskas D.Grybauskaitės dekretu buvo net ir antrai kadencijai paskirtas. Nežiūrint net to, kad yra amoralus tipas, ką pats viešai prisipažino. "Sąžinė ir moralė ne šio pasaulio dimensijos“, - yra tvirtai įsitikinęs ponas Vitas Vasiliauskas.

Šiomis dienomis Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas parlamentinį krizės tyrimą apibūdino kaip „maroderiavimą“ ir „santykius su lavonais“. Privalau būtinai atsakyti tam liemeniuotam Grybauskaitės "sūneliui". Vasiliauskai, - maroderiavimas ir santykiai su lavonais yra tai, ką jūs su konservatorių kandidate į prezidentus I.Šimonyte ir buvusiu premjeru, vienu iš „žmonių“ partijos „šulų“ A.Kubiliumi padarėte su Snoro banku! Jūs, brudai, iš pradžių nužudėte banką, o po to prasidėjo maroderiavimas. Praėjo jau daugiau kaip 7 metai, o jūs kaip vogėte, taip tebevagiate iš, neva, "numirusio" Snoro banko žmonių pinigus ir vargo nematote. O pinigai kaip nesibaigia, taip nesibaigia, - tai ir yra santykiai su lavonais, p.Vasiliauskai.  

O, pavyzdžiui, 12012 Snoro banko obligacijų  turėtojų, p.Vasiliauskai, jūs palikote prie sudužusios geldos.  Dėl jūsų kaltės tie žmonės neteko 108,693 milijonų eurų  (375,294 mln. litų)  savo investicijų! Mano galva, daugelis jų, kaip liaudis sako, jei prieitų, tai savo rankomis jus pasmaugtų.

Pradėkime iš pat pradžių. Aktyviai AB banko Snoras užgrobimui prezidentė D.Grybauskaitė ir konservatoriai pradėjo ruoštis iš karto po to, kai tik 2011 m. balandžio 16 d. paskyrė Lietuvos bankui vadovauti Vitą Vasiliauską, nors dėl jo kompetencijos  jau tada visuomenei kilo daug klausimų. Kaip teisininkas gali vadovauti Centriniam bankui? Iš tiesų V.Vasiliauskas buvo politinė figūra ir akivaizdu, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko postą gavo kaip dovaną, atlyginant jam už darbą šalies prezidentės D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovo pareigose. Apie tai tuo metu gana plačiai buvo rašoma ir šalies žiniasklaidoje.

 

(Žiūr. 2011-03-08 d. straipsnis „Lietuvos bankui dėl pažinties su prezidente vadovaus V.Vasiliauskas?“).

https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/528461/lietuva/3?utm_source=kitiRubrikosStr&utm_medium=susijeLietuva&utm_campaign=naujiena

 

Akivaizdu, jog bankininkystėje V.Vasiliauskas buvo visiškas diletantas, paprastai šnekant, nesugebantis  perskaityti net sutrumpinto banko balanso. Todėl neabejojama, jog priimdamas AB bankui  Snoras lemtingus sprendimus, V.Vasiliauskas visiškai nesuvokė, ką jis daro ir kokias  pasėkmes šie veiksmai turės bankui.

Taigi, kaip matome, didžiausias iššūkis šalies finansų rinkai - tai Lietuvos banko vadovo pareigose dirbantis skandinavų bankų klapčiukas, Snoro banko užgrobėjas bei jo akcininkų ir klientų pinigų vagis, Grybauskaitės lenciūginis tarnas V.Vasiliauskas.

 

D.Grybauskaitės gyvenimo draugė ir kambariokė Briuselyje Rima Kaziliūnienė tapo  Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja

 

D.Grybauskaitė, matomai, puikiai žinodama naujojo šalies vyriausiojo bankininko V.Vasiliausko „kompetenciją“ bei charakterio savybes - „minkštas, bevalis“, - iškart po V.Vasiliausko paskyrimo į Lietuvos banko vadovo postą, priskyrė pastarajam ir kontrolę. D.Grybauskaitė paskyrė, pasak B.Genzelio (kuris apie tai viešai teigė spaudoje), savo gyvenimo draugę ir kambariokę Briuselyje Rimą Kaziliūnienę Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja, kad ši būtų prezidentės akys ir ausys. Ir galėtų kontroliuoti, kad V.Vasiliauskas niekur nenukryptų, vykdydamas kasdieninius prezidentės nurodymus, o ypač įgyvendinant rengiamą AB banko Snoras tyčinio sužlugdymo planą. O kas gali paneigti, gal į šios patarėjos funkcijas įėjo ir iš Snoro banko bankroto administratorių N.Cooperio ir dabartinio G.Adomonio gautų „otkatų“ pasidalijimo kontrolė?

 

D.Grybauskaitės ir konservatorių galvose sukurptas  Snoro sužlugdymo planas buvo pradėtas įgyvendinti

 

Taigi, prezidentės D.Grybauskaitės galvoje, grynai dėl jos politinių ambicijų bei asmeninio nusistatymo prieš banką Snoras, sukurptas  sužlugdymo planas buvo pradėtas įgyvendinti.

Šiandien jau aiškėja, kad tuo metu (net kiek anksčiau) prie Lietuvos banko suplanuotų  veiksmų, vykdomų prieš banką Snoras prisijungė ir skandinaviško kapitalo bankai, kurių aktyvumas rinkoje ypač suaktyvėjo, pradėjus eiti pareigas Lietuvos banko valdybos pirmininkui V.Vasiliauskui. Todėl nekelia nuostabos, kad skandinaviško  kapitalo bankai, turėdami didžiulę finansinę įtaką Lietuvos ūkiui, ėmėsi pačių aktyviausių  veiksmų daryti įtaką  per valstybės valdžios ir valdymo institucijas ir kitiems Lietuvos banko valdybos nariams, kad  AB bankas Snoras būtų sunaikintas  kaip nemėgiamas konkurentas . Nuostabą kelia tik tai, kad Lietuvos banko vadovai nesiskaitydami su jokiomis pasekmėmis,  pasidavė tokiam švedų bankų spaudimui.

 

 

Skandinavų bankų lobistai nuolat aktyviai veikė prieš Snorą

 

Reikia atskirai pažymėti, kad aktyviai prieš AB banką Snoras tuo metu veikė lojaliausi naujojo paskirtojo šalies Centrinio banko vadovo V.Vasiliausko komandos nariai: Lietuvos banko valdybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Darius Petrauskas (reikia  pasakyti, Seimo nario liberalsąjūdiečio K.Glavecko buvęs žentas!), valdybos narys Vaidievutis Ipolitas Geralavičius ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika, kurie ir anksčiau dirbami Lietuvos banke tiesiog atvirai reiškėsi kaip švedų komercinių bankų (ypač SEB-o banko) lobistai ir tuo pačiu buvo akivaizdžiai priešiškai buvo nusistatę prieš jų stipriausią konkurentą – AB banką Snoras.

 

Viena iš banko Snoras sužlugdymo priežasčių – skandinaviško kapitalo bankų nepasitenkinimas konkurentu

 

Viena AB banko Snoras žlugdymo prielaida – skandinaviško kapitalo bankų nepasitenkinimas dėl nuosekliai augančio konkurento. Kaip jau minėta, 2008 m. pabaigoje, o ypač 2009-2010 metais skandinaviško kapitalo Lietuvoje suspendavo (“įšaldė”) savo veiklą. Kai, tuo tarpu, AB bankas Snoras nesustabdė kreditavimo ir tokiu būdu pritraukė minėtų bankų klientus. 2010 metų pabaigoje, atslūgus didžiausiai krizės bangai, skandinaviško kapitalo bankai buvo priversti ieškoti galimybių susigrąžinti iš esmės išstumtus klientus, o taip pat didinti indėlių portfelį. Natūralu, kad jie susidūrė su kliūtimi, kuria tapo AB bankas Snoras, ne tik per krizę finansavęs buvusius šių bankų klientus, bet siūlęs rinkai itin palankias indėlių palūkanas. Skandinaviško kapitalo bankus taip pat erzino ir 2009-2010 metais AB banko Snoras uždirbtas pelnas, kuomet jie rinkai tegalėjo pateikti informaciją apie patirtus nuostolius.

Pokalbių su Lietuvos banko vadovais: LB valdybos pirmininku Reinoldijumi Šarkinu, valdybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Dariumi Petrausku, valdybos nariu Audriumi Misevičiumi ir kitais centrinio banko atsakingais darbuotojais metu, kai kada tekdavo išgirsti užuominas, kad esą Snoras turėtų elgtis “kaip skandinavai”, t.y. nefinansuoti verslo, nesiūlyti patrauklių indėlių palūkanų ir rodyti rinkai, kad AB bankas Snoras irgi dirbtų su nuostoliu. Labiausiai šiais klausimais “spausdavo” Snoro banką Lietuvos banko valdybos pirmininko pirmasis pavaduotojas D.Petrauskas. Aiškiai galima buvo justi, kad Lietuvos banko vadovai yra stipriai įtakojami švedų bankų.

Savaime suprantama (kas šiandien yra žinoma) , kad Snoro banko vadovams tokia pozicija buvo netinkama, apie ką ne kartą AB banko Snoras valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas garsiai  buvo išsakęs savo nuomonę susitikimuose su tuomečia Lietuvos banko vadovybe.

Visų pirma, AB bankas Snoras neturėjo motininio banko užsienyje, iš kur galėtų gauti papildomų finansavimo šaltinių, todėl turėjo orientuotis į vietinę rinką, antra, Snoro bankas galėjo kredituoti verslą ir tą darė. Trečia, AB bankas Snoras dirbo pelningai ir buvo nesuprantama, kodėl jis turėtų dirbtinai formuoti paskolų portfeliui ir banko turtui specialiuosius atidėjinius, neva, blogoms paskoloms ateityje dengti ir tuo būdu deklaruoti veiklos nuostolį?!

Šiandien jau nekelia nuostabos, kad skandinaviško kapitalo bankai, turėdami didžiulę finansinę įtaką Lietuvos ūkiui, ėmėsi pačių drastiškiausių veiksmų daryti įtaką per valstybės valdymo ir valdymo institucijas, kad būtų sunaikintas taip nemėgiamas konkurentas.  Nuostabą kelia tik tai, kad Lietuvos vadovai, nesiskaitydami su jokiomis pasekmėmis, pasidavė tada tokiam spaudimui.

 

Nusikalstamai prieš Snoro banką veikė ir Prezidentūros patarėjai

 

Prezidentūros komandoje (kaip parodė vėlesni Snoro istorijos įvykiai), neskaitant pačios prezidentės Dalios Grybauskaitės, ypač aktyviai reiškėsi ir visuose Snoro įvykiuose (net nuolat duodami įsakmius nurodymus teisėsaugos organų vadovams), aktyviai dalyvavo prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius, patarėjas teisės ir teismų valdymo klausimais Ernestas Rimšelis bei vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos  klausimais Nerijus Udrėnas. Beje, pastarasis buvo išeivis iš švediško SEB banko. Tuo viskas ir pasakyta.

 

Politikai, ir komerciniai bankai turėjo Lietuvos banke šnipų, kurie jiems nutekindavo informaciją

 

Skandinaviško kapitalo bankai, turėdami didžiulę finansinę įtaką Lietuvos ūkiui, ėmėsi pačių drastiškiausių veiksmų daryti įtaką per valstybės valdymo ir valdymo institucijas Lietuvos bankui, kad būtų sunaikintas taip nemėgiamas konkurentas - Snoras

O toliau kalbant ir norint įrodyti, kad ir Lietuvos banko vadovai, iš tikrųjų, nuolat buvo spaudžiami skandinaviškų bankų ir dažnai pasiduodavo tokiam spaudimui, tą puikiai galima įliustruoti ir tokiais žinomais faktais.

Tiek ir buvęs Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas, tiek ir valdybos narys A.Misevičius, tiek ir LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas keletą kartų buvo pokalbiuose vykusiose Lietuvos banke buvo sakę ir asmeniškai įspėję AB banko Snoras ir Ūkio banko vadovus, kad didžiųjų šalies švedų  bankų - SEB banko ir Swedbanko - vadovai ir kiti tų komercinių bankų atsakingi pareigūnai ne kartą yra kreipėsi į juos ir /ar/ net į K.Ramoną asmeniškai ir reikalavo (tiesiog spaudė!) duoti susipažinti su savo konkurentų lietuviškų bankų - AB banko Snoras ir Ūkio banko - kasmetinėmis inspektavimo ataskaitomis (t.y. konfidencialia informacija!).

Tai pastoviai vyko 2009-2011 m.m. laikotarpyje. Pats K.Ramonas teigė, kad kai kurie jų (švedų bankų vadovų) prašymai buvo labai įsakmūs. Bet kadangi  tai buvo konfidenciali informacija, o tokios informacijos atskleidimas trečiąjai šaliai yra neteisėtas, tai pats LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius K.Ramonas tvirtino, jog jiems yra ne kartą atsakęs neigiamai. Tačiau kartu K.Ramonas  privačiai dar ne kartą buvo perspėjęs AB banko Snoras ir Ūkio bankų vadovus, kad tai, - ką skandinavų bankų vadovai prašė asmeniškai jo, jie pilnai galėjo gauti ir kitais keliais, t.y. per kitus Lietuvos banko valdybos narius ar atsakingus darbuotojus.  Taip pat K.Ramonas tvirtino, kad ir politikai, ir komerciniai bankai turėjo Lietuvos banke šnipų, kurie nutekindavo ijiems nformaciją…

 

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/liudininkas_is_lietuvos_banko_brsnoro_sturma_laimino_prezidente/

 

Buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas taip pat yra minėjęs (kaip jam žinoma), kad ypač aktyviai ir atkakliai šiuo klausimu domėjosi ir, galima sakyti, konkrečiai veikė SEB banko vadovo  patarėjas Gitanas Nausėda. Tas pats G.Nausėda, kuris šiandien kandidatuoja į šalies prezidentus! G.Nausėda ankščiau yra dirbęs Lietuvos banke, G.Nausėda savo laiku net buvo paskirtas Lietuvos banko valdybos nariu. Todėl G.Nausėda visiškai laisvai lankydavosi Lietuvos banke (kaip savo buvusioje darbovietėje), turėjo ten daug pažįstamų darbuotojų, ir ne tik savo buvusių pavaldinių tarpe.

Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius K.Ramonas, neatmetė galimybės, kad SEB banko vadovai ir /ar/ pats G.Nausėda praktiškai galėjo gauti šią juos dominančią slaptą konfidencialią informaciją apie kitų komercinių bankų (konkrečiai AB banko Snoras ir Ūkio bankų), - t.y. SEB banko didžiausių konkurentų - veiklos inspektavimą ir iš kitų LB atsakingų darbuotojų.

Pavyzdžiui, K.Ramonas pokalbiuose susitikimų Lietuvos banke metu buvo minėdavo ir savo pavaldinės to paties Kredito įstaigų priežiūros departamento Inspektavimo skyriaus tuometės viršininkės Aldonos Jočienės pavardę. Taip pat buvo pasakyta, kad  G.Nausėda asmeniškai pats puikiai bendraudavo ir su daug  aukštesnes pareigas užimančiais  Lietuvos banko pareigūnais - LB valdybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Dariumi Petrausku, valdybos nariu Vaidievučiu Ipolitu Gerulavičiumi bei su Ekonomikos departamento direktoriumi Mindaugu Leika. Pastarieji, jau seniai darbuodamiesi Lietuvos banke, ir anksčiau, tiesiog atvirai reiškėsi kaip švedų komercinių bankų (tiksliau, - SEB banko) lobistai, o tuo pačiu buvo akivaizdžiai priešiškai  nusistatę prieš jų stipriausią konkurentą - AB banką Snoras.

 

Politikams ypač kliuvo Snoro investicija į „Lietuvos rytą“

 

Toliau kalbant apie AB banko Snoras veiklos sustabdymo (moratoriumo) ir banko nacionalizavimo priežastis, visgi tenka konstatuotu, kad  pagrindinis susidorojimo su AB banku Snoras motyvas buvo jo sprendimas dar 2009 metų viduryje pirkti 34 proc. UAB “Lietuvos rytas” leidybinės grupės akcijų paketą.

Iš tikrųjų politikams, o ypač konservatoriams ir prezidentei D.Grybauskaitei (prisiminkime, kuri buvo išrinkta su konservatorių partijos palaikymu) labiausiai kliuvo Snoro investicija į „Lietuvos rytą“. Per tuometį Lietuvos banko vadovą Reinoldijų Šarkiną ir kitus banko valdybos narius ne kartą bandyta Snorą „paprotinti“, kad užčiauptų neklystančius išrinktuosius nuolat kritikuojantį dienraštį. Nepavyko. Tad naujoji Lietuvos banko vadovybė su D.Grybauskaitės statytiniu, buvusiu jos prezidentinės rinkiminės kompanijos štabo vadovu V.Vasiliausku priešakyje, ėmėsi kitokios taktikos. Iš anksto parengė veiksmų planą, banką užgrobė, nacionalizavo ir uždarė.

Tiek prezidentė D.Grybauskaitė , tiek nuo 2008 metų pabaigos šalį valdžiusi A.Kubiliaus  vadovaujama konservatorių ir liberalų  koalicinė centro–dešinės vyriausybė negalėjo atleisti AB banko Snoras pagrindiniams akcininkams  už objektyviai  kritiškus  „Lietuvos ryto“ straipsnius bei todėl tuometė valdžia ir ėmėsi neteisėtų, nepamatuotų ir tokių drąstiškų veiksmų prieš Snorą - tiesiog sunaikinti banką.

Politinė AB banko Snoras užgrobimo ir sunaikinimo esmė yra tokia. Iki 2008 metų rudens Lietuvoje valdžioje buvo socialdemokratai, su kurių partijos lyderiu – savo laiku buvusiu šalies prezidentu, premjeru bei Seimo pirmininku, šviesios atminties a.a. Algirdu Mykolu Brazausku  AB banko Snoras valdybos pirmininkas  Raimondas Baranauskas  buvo gerai pažįstamas,  draugavo šeimomis  ir tai plačiai buvo žinoma Lietuvoje.

2008 m. gruodžio mėnesį atėjus į valdžią  konservatoriams, jų valdymo veiksmų politika pasireiškė antirusišku nusistatymu. Konservatoriai  stipriai  eskalavo Rusijos oligarchų įtaką šalyje, o prisiminkime, kad pagrindinis AB banko Snoras akcininkas buvo rusas Vladimiras Antonovas.

Ir kai tik 2010 metų pradžioje AB bankas Snoras užbaigė 2009 m. birželio mėn. pradėtą UAB „Lietuvos rytas“ akcijų paketo įsigyjimo sandorį, politikai pradėjo kištis į privataus verslo, t.y. AB banko Snoras veiklą ir reikalus. Nors paketas nebuvo kontrolinis (sudarė tik kiek daugiau, nei 30 proc. viso akcijų paketo), tačiau šiandien manome , kad tai buvo AB banko Snoras pabaigos pradžia.

Tai buvo viena iš priežasčių, galima sakyti, viena svarbiausių priežasčių, - kodėl buvo sužlugdytas AB bankas Snoras!

 

Kodėl buvo atakuojamas AB bankas Snoras?

 

Taigi, kodėl vis dėlto buvo atakuojamas AB bankas Snoras bei jo vadovai, o ne, pavyzdžiui, UAB “Lietuvos rytas”, norint  išeliminuoti dienraštį iš aktyvios media  rinkos?  Atsakymas aiškus, - AB bankas Snoras turėjo ir valdė įtakingos žiniasklaidos grupės UAB “Lietuvos rytas” blokuojantį (!) 34 proc. akcijų paketą, kuris buvo sutelktas, taip sakant, vienose rankose, o kitų 66 proc. akcijų savininkai – pavieniai  fiziniai asmenys, kuriems daryti įtaką yra sudėtinga, todėl visas dėmesys, siekiant „sutramdyti“ nepalankias publikacijas „Lietuvos ryte“ buvo nukreiptas į AB banką Snoras. Be to, būtina pažymėti, kad bankų veikla dar yra ir licenzijuojama, o bankinę licenciją galima ir atšaukti... O čia jau buvusio prezidentės D.Grybauskaitės rinkimų štabo vadovo V.Vasiliausko, tos pačios prezidentės,  kaip politinės figūros, šiltai patūpdyto į Lietuvos banko vadovo kėdę, veiklos sfera! Juk šiaip, visiškai nesvarbu, kad šalies Centriniam bankui vadovauti paskirtas visiškas diletantas, nieko bankininkystėje nenutuokiantis asmuo.  Juk nesvarbu, kad be kompetencijos, - svarbu, jog “bestuburis”, nuolankus, o svarbiausia, - lojalus bei ištikimas Daukanto aikštės šeimininkei, atsiprašome, šalies prezidentei D.Grybauskaitei.

 

Iš tiesų, tikrovė su „Lietuvos rytu“ akivaizdžiai buvo kitokia

 

Šiandien paklaustas, bet kuris „Lietuvos ryto“ vadovų ar darbuotojų, galėtų  patvirtinti, kad nei AB bankas Snoras, nei jo dukterinė įmonė “Snoras media investicijos” – tiesioginė UAB „Lietuvos rytas“ akcijų savininkė – nedarė ir nesiekė daryti įtakos tiesioginei „Lietuvos ryto“ veiklai ir jos publikacijų turiniui. AB bankas Snoras buvo tik UAB „Lietuvos rytas“ finansinis investuotojas. Nežiūrint to, AB bankas Snoras vadovai  nuolatos  periodiškai  gaudavo informaciją, tam tikrus signalus iš skirtingų valstybės institucijų bei tarnybų, iš politikų dėl raginimų  daryti įtaką  UAB „Lietuvos rytas“ vadovybei, kad publikacijose būtų  minimalizuota  kritika  prezidentės  D.Grybauskaitės ir konservatorių vyriausybės atžvilgiu ir/arba/ buvo raginama parduoti turimą „Lietuvos ryto“ paketą. Be abejo, ši informacija mums buvo perduodama per tarpininkus. Buvo raginimų net ‚Lietuvos ryto“ vyr. redaktoriaus pavaduotoją R.Valatką atleisti iš darbo, kuris, neva,  labai aštriai savo straipsniuose kritikuodavo šalies vadovę D.Grybauskaitę!

Vertinant iš šios dienos perspektyvos, Snoro vadovų  sprendimas ignoruoti tokius perspėjimus buvo neatsakingas. Tačiau tuo metu buvo įsitikinimas, kad Lietuva, būdama demokratine valstybe ir Europos Sąjungos nare, neišdrįs dėl politinių motyvų imtis tokių drąstiškų priemonių, kurios buvo panaudotos prieš banką Snoras ir asmeniškai prieš banko pagrindinius akcininkus.

Šiandien yra žinoma, kad čia aukščiau išdėstytą faktinę informaciją patvirtina ir UAB „Lietuvos rytas“ akcininko ir vyriausiojo redaktoriaus Gedvydo Vainausko dar 2012 m. liudijimas Seimo laikinąjai tyrimo komisijai ir Seimo Antikorupcijos komisijai.

 

Rusofobiškas purvas

 

Kai tik 2009 m. birželio mėnesį AB bankas Snoras NASDAQ vertybinių popierių biržai paskelbė , kad per antrinę banko įmonę  „Snoras media investicijos“ įsigijo 34 proc. įtakingos šalies žiniasklaidos  grupės – UAB  „Lietuvos rytas“ akcijų,  ir kuriai taip pat priklausė  nacionalinis televizijos kanalas  „Lietuvos rytas.tv“,  žinomas internetinis žinių portalas - l.rytas.lt, dvi šiuolaikinės modernios spaustuvės ir didžiausias pagal tiražą šalies dienraštis „Lietuvos rytas“, šalies žiniaskaidoje pasipylė rusofobiškas purvas.

Viename iš to meto spaudos straipsnių (žiūr. 2009-07-18 d. straipsnį “Lietuvos ryto” ir “Snoro” sandoris gali slėpti Kremliaus interesus”) buvo rimtai rašoma: <…> “Pasak “Kauno dienos”, ironiška, jog antirusiška retorika garsėjęs dienraštis “Lietuvos rytas” atiteko bankui, kurį valdo rusiškas kapitalas, 68,95 proc. Snoro akcijų valdo Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas <..>. Lietuvos politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai baiminasi Snoro investicijos padarinių <…>. Rusijos kapitalo investicijos į “Lietuvos rytą” neramina ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri taip pat užsimena apie Rusijos kapitalo veržimąsi į Lietuvos žiniasklaidos rinką”

Nors reikia pažymėti, kad AB bankui Snoras per savo antrinę  įmonę, išpirkus naują „Lietuvos ryto“ akcijų emisiją, ir tapus didžiausiu akcininku, kuriam priklausė 34 proc.akcijų, visada atvirai deklaruojama Snoro pozicija buvo tokia - tai yra tik verslas. Prasidėjus pasaulinei finansinei krizei ir visam verslui buvo ne geriausios dienos, tai ir „Lietuvos rytas“ , kaip ir visi kiti žiniasklaidos verslai Lietuvoje turėjo problemų.

Investicijoms reikėjo pinigų, kuriuos „Lietuvos rytas”,, kaip ir visi kiti verslai Lietuvoje, skolinosi iš bankų. O tuo pačiu, kaip ir visi tikėjosi tas paskolas grąžinti ekonomikai ir toliau augant. Tačiau ši nebeaugo.

“Lietuvos rytui”reikėjo rasti būdą išgyventi. Tas būdas - turimų paskolų kapitalizavimas. Nieko naujo, tai normali verslo praktika. Krizės metu padėjo Snoras. O Snorui tai buvo gera ilgalaikė investicija. Ir jokios politikos. Buvo planuojama, sunkmetis baigsis, o jam pasibaigus - „Lietuvos rytas“ vėl susigrąžins turėtas pozicijas, o su moderne skaitmenine „Lietuvos ryto televizija“ jas dar ir sustiprins. Įvertinus visa tai, o dar pridėjus ir krepšinį  („Lietuvos ryto“ krepšinio komandą), Snoro investicijos ir jų paskaičiavimai rodė, kad AB bankas Snoras elgėsi racionaliai. Su perspektyva uždirbti. Taigi, verslas ir nieko daugiau. Tačiau politikai ir dalis visuomenės elito manė kitaip... Ir tuo metu politikai (kad ir slapta) pradėjo kištis į privataus verslo, t.y. AB banko veiklą. 

 

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/lietuvos-ryto-ir-snoro-sandoris-gali-slepti-kremliaus-interesus-662-49157 

https://www.alfa.lt/straipsnis/10278939/nieko-sau-kompanija-lietuvos-rytui

http://racas.lt/rusai-vel-puola-si-karta-ziniasklaida/

 

Prezidentūra: „Kritikuokite ką norite, tik ne prezidentę

 

Iš prezidentūros patarėjų stovyklos kartą  net buvo perduota tokia žinia : „ Kritikuokite ką norite, tik ne prezidentę“. Tokią žinią 2010 metų pabaigoje banko Snoras vadovams perdavė tuometinis šalies Policijos departamento generalinis  komisaras Vizgirdas Telyčėnas (Policijos departamentas, kaip juridinis asmuo, buvo AB banko Snoras klientu),  po jo oficialaus apsilankymo prezidentūroje.

Po to prasidėjo atkaklus spaudimas, reikalaujant atleisti iš pareigų dienraščio “Lietuvos rytas” vyr. redaktoriaus pavaduotoją Rimvydą Valatką, kuris daugiausiai rašė prezidentę D.Grybauskaitę kritikuojančių straipsnių (turėjęs dieraštyje “Lietuvos rytas” savo skiltį).  Reikia pažymėti, jog R.Valatka, iš tiesų, buvo atleistas 2011 m. viduryje.

Apie šią aukščiau įvardintą situaciją kalba ir buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius K.Ramonas. Jis, duodamas interviu dienraščiui “Lietuvos rytas” bei atsakydamas į žurnalisto klausimą, - “kas vyko Lietuvos banke, kai Snoras įsigyjo “Lietuvos ryto” akcijų”, teigė: - “Sulaukiau skambučio – R.Šarkinas nurodė išsiaiškinti, kas įvyko. Jis sakė, kad politikai skambina, klausinėja. Išsikviečiau R.Baranauską, jis man paaiškino, kad buvo nuspręsta už skolas perimti dalį akcijų. Taip ir paaiškinau R.Šarkinui. <…> Kurį laiką buvo tylu, bet “Lietuvos rytas” pradėjo kritikuoti prezidentę. Po vieno vizito į Daukanto aikštę R.Šarkinas atėjo pas mane ir pasakė: “Prezidentūra nepatenkinta straipsniais”.

 

 

 

Neklystantiesiems išrinktiesiems reikėjo žūt būt užčiaupti nuolat juos kritikuojantį dienraštį „Lietuvos rytas“

 

Tą patį Kazimieras Ramonas teigė ir interviu laikraščiui ‘Respublikai”. Jis atskleidė, kad “politikams, o ypač prezidentei labiausiai kliuvo “Snoro” investicija į “Lietuvos rytą”. Per tuometį Lietuvos banko vadovą Reinoldijų Šarkiną ir kitus banko valdybos narius ne kartą bandyta “Snorą” “paprotinti”, kad užčiauptų neklystančius išrinktuosius nuolat kritikuojantį dienraštį. Nepavyko. Tad naujoji Lietuvos banko vadovybė ėmėsi kitokios taktikos”. Iš anksto parengė veiksmų planą, banką užgrobė, nacionalizavo ir uždarė.

K.Ramonas tvirtino, kad nurodymų šiuo klausimu buvo gavęs iš ankstesnio Lietuvos banko vadovo R.Šarkino. “Tai buvo dar 2009 m. Pasikvietė mane R.Šarkinas ir sako: “Spauda rašo, kad “Snoras” įsigijo “Lietuvos ryto”akcijų. Mane spaudžia, reikia pažiūrėti, kodėl jie pirko tas akcijas”. Aš pasikviečiau “Snoro” vadovą R.Baranauską, ir jis paaiškino, kad už paskolą. Sakiau jam, kad gerai nebus, nes skandalinga ta mūsų spauda, su politikais susidėjusi, o bankai remia tai vieną, tai kitą partiją. Bet R,Baranauskas patikino, kad jie į politiką nesikiš, o jei leistų “Lietuvos rytui” bankrutuoti, bankas prarastų pinigus. Aš visa tai atraportavau R.Šarkinui ir viskas pusmečiui nutilo”.

O į “Respublikos” žurnalistės klausimą – “O R.Šarkinas kam raportavo apie tai, nujaučiate?” K.Ramonas atsakė: “Pirmininkas paprastai bendraudavo su prezidente, o valdybos narys Audriu Misevičius (kuruojantis Kredito įstaigų priežiūros departamentą) su Prezidentūros patarėjais… Po kurio laiko jie abu vėl mane paragino pasikalbėti su Baranausku. Esą “Lietuvos rytas” kritikuoja politikus, prezidentė nepatenkinta. Nežinau, iš kur pirmininkas ištraukė, kad prezidentė nepatenkinta, bet ir A.Misevičius panašiai samprotavo apie Prezidentūros reakciją. Bet aš dar kartą kalbėjau su R.Baranausku, patariau pasišnekėti su “Lietuvos ryto” redaktoriumi, kad Rimvydas Valatka liautųsi puldinėjęs D.Grybauskaitę, nes valdžia nepatenkinta”.

 

https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2015/05/13/news/isiutino-straipsniai-o-smogti-nutare-bankui-3316351/

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/liudininkas_is_lietuvos_banko_brsnoro_sturma_laimino_prezidente/

 

Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas: „Norite ramiai gyventi, parduokite „Lietuvos ryto“ akcijas“

 

Būtina atskirai pažymėti, kad AB banko Snoras  investicijų  į „Lietuvos ryto“ akcijas klausimais ypač domėjosi  dabartinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas, buvęs D. Grybauskaitės prezidento rinkimų štabo vadovas V.Vasiliauskas. Ne kartą Lietuvos banke vykusių dalykinių susitikimų, kuriuose kaip paprastai būdavo aptariami Snoro banko veiklos ir jo kontrolės reikalai, su AB banko Snoras vadovais metu būdavo, jog V.Vasiliauskas  nukreipdavo pokalbį į „Lietuvos ryto“ akcijų perleidimo klausimą, primygtinai klausinėdamas, ar bankas parduos „ Lietuvos ryto“ akcijas,  kada tai numato padaryti ir, svarbiausia , kas jį domino , tai galimas akcijų paketo pirkėjas. Šių pokalbių metu AB banko Snoras vadovams buvo duodama suprasti, kad turimas UAB „Lietuvos rytas“ akcijų paketas sukelia tiek banko vadovams asmeniškai, tiek ir bankui „papildomų problemų“, kurių galima būtų išvengti, jei akcijų, kokiu nors būdu, būtų atsisakyta. Akcijų perleidimo  atveju, neva, būtų galima „ramiai gyventi“. Apie tai kalbėta ir tai taip pat patvirtinta liudininkų parodymais teisme Londone.

Kadangi minėta investicija į “Lietuvos ryto” grupę AB bankui Snoras nebuvo esminė ir didelė, taigi negalėjo niekaip įtakoti banko veiklos rezultatų, o tai reiškia, kad „problemos“ galėjo būti tik politinio pobūdžio. O būtent, kritinės dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos prezidentės ir tuometės konservatorių  suformuotos vyriausybės atžvilgiu. Ir tai reiškia, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko lūpomis AB banko Snoras vadovams tik  buvo garsiai perduodama šalies vadovės D.Grybauskaitės nuomonė.

Apie tokius vykusius pokalbius, kai Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas susitikimuose su Snoro banko vadovais kalbėdavo ne tik apie jo finansinę padėtį, bet buvo kalbama ir apie „Lietuvos rytą“ bei jo akcijų perleidimą, Seimo laikinąjai tyrimo komisijai, tyrusiai banko žlugimo aplinkybes, yra liudijęs ir dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas.

Reikia konstatuoti, jog ne kartą AB banko Snoras vadovams taip pat buvo siunčiama informacija su pastabomis dėl kritiškų, tačiau snoriečių nuomone, objektyvių straipsnių  apie šalies vadovę D.Grybauskaitę ir vyriausybės narių, tame tarpe ir atskirų ministrų veiklą.

Šiaip Vito Vasiliausko ateitis niaukiasi - baigiasi jo Daukantinio "stogo" kadencija. Na, nors nuolankus „stogo“ tarnas kartu su dabartine „žmonių“ partijos kandidate į prezidentus I.Šimonyte bent jau Poniai davė uždirbti perkant - parduodant konservatorių vyriausybės krizines obligacijas, juk procentas buvo milžiniškas - taip atsidėkojo buvęs rinkimų štabo viršininkas V.Vasiliauskas už šiltą postą. Ar aš klystu?...

 

Krizės laikotarpiu Lietuvoje švedų bankai „pasnikavo“

 

2008 m. pabaigoje pasaulį sukrėtus finansų krizei, daugelis bankų sustabdė klientų finansavimą ir paskolų teikimą. Ne išimtis buvo ir Lietuvoje veikiantys skandinaviško kapitalo bankai. Jie sustabdė net jau pradėtų verslo projektų finansavimą, kas bankų klientams sukėlė itin didelius nuostolius. Krizės metu Lietuvoje dėl bankų atsisakymo skolinti žlugo įmonės, bankai versdavo pirma laiko grąžinti paskolas, atiminėjo turtą ir panašiai.

AB bankas Snoras, skirtingai nuo konkurentų, krizės laikotarpiu nenutraukė klientų kreditavimo, dėl ko didelė dalis skandinaviško kapitalo bankų klientų tapo AB banko  Snoras klientais.

Snoras ne tik skolino, priešingai nei skandinaviško kapitalo bankai, ir tokia Snoro pozicija rinkoje visiškai nepatiko švedų bankams. Galima sakyti, kad tai skandinaviškus bankus net erzino. Pavyzdžiui, nusižiūri jie kokį klientą ir pradeda jį spausti: grąžink pinigus pirma laiko, parduok turtą ir panašiai. O AB bankas Snoras tas paskolas iš skandinavų bankų paprasčiausiai perpirkdavo, taip nuolat didindamas savo banko klientų skaičių bei pajamas, gaunamas iš augančio kreditų portfelio.

Taigi, reikia dar kartą priminti, jog skandinaviško kapitalo šalies bankai krizės metais paskolų išdavimą buvo praktiškai visai sustabdę, siekdavo iš klientų perimti užstatytus už paskolas nekilnojamojo turto objektus ar net perimti verslą ir pan. Tokiu būdu skandinavų bankai dar labiau gilino krizės padarinius verslui bei šalies ūkiui.

 

Snoro bankas per krizę, priešingai skandinaviško kapitalo bankams, sėkmingai plėtė savo verslą

 

Skandinavų bankai buvo labai nepatenkinti savo konkurentu - AB banku Snoras, kuris krizės metais, priešingai nei švedų bankai, dirbo pelningai, bei savo aktyviais veiksmais kartu viliojo tų bankų klientus, tiesiog perpirkdamas (refinansuodamas) jų suteiktas paskolas (kaip buvo ir šiuo atveju, t.y. su “Lietuvos ryto” įmonių grupe).

Būtina pažymėti, kad AB banko Snoras klientų skaičius per 2009 metus padidėjo 51 tūkstančiu. 2009 m. pabaigoje banko Snoras paslaugomis jau naudojosi kas trečias šalies gyventojas - bankas jau aptarnavo iš viso 1,089 mln. klientų arba 51 tūkst. (4,6 proc.) daugiau nei 2008 m. pabaigoje.

2009 m. bankas Snoras pritaukė 2400 naujų verslo klientų (!) , kurių skaičius metų pabaigoje jau viršijo 16 tūkst.  Ir tai buvo daugumoje klientai, kurie sėkmingoje konkurencinėje kovoje buvo perimti iš skandinaviško kapitalo bankų. Ypač šioje konkurencinėje kovoje nukentėjo švedų bankai – SEB bankas ir Swedbankas.

2010 m. verslo klientų skaičius Snoe vėl ženkliai padidėjo, banke atsidarė sąskaitas 1200 naujų korporatyvinių klientų.

 

 

SEB bankas per krizę „sukinėjo rankas“ savo klientams

 

Be to, reikia pažymėti, jog 2009 metų pradžioje, finansinės pasaulinės krizės laikotarpyje, “Lietuvos ryto” bendrovei atsiradus sunkumams su paskolų aptarnavimu, SEB bankas konkrečiai pradėjo spausti UAB “Lietuvos ryto” vadovą, vyr. redaktorių Gedvydą Vainauską “padėti bendrovės raktus ant stalo SEB banko vadovui”, norėdami atimti užstatytą bankui turtą, o tuo pačiu ir verslą. Tą G.Vainauskas atvirai ir atsakingai savo laiku yra pasakęs AB banko Snoras prezidentui R.Baranauskui jų tarpusavio pokalbyje, kuriame tuo pačiu prašė kiek įmanoma skubiau perkredituoti SEB banke jų turimas paskolas. Tuo pačiu reikia pažymėti, jog šiame švedų banke – SEB banke - “Lietuvos ryto” bendrovė buvo paėmųsi didžiausią savo paskolą, kurią ji buvo investavusi į naujosios “Lietuvos ryto” modernios šiuolaikinės spaustuvės statybą Vievyje.

Akivaizdu, jog SEB bankas taip pat buvo labai nepatenkintas, kai AB bankas Snoras jiems iš panosės ištraukė tokį svarbų jų klientą – didžiausią ir įtakingiausią šalies žiniasklaidos grupę “Lietuvos rytas”.

 

Artėjant 2012 m. Seimo rinkimams, prezidentė ir valdantieji konservatoriai norėjo „eliminuoti“ grėsmę iš Snoro banko pusės

 

Lietuvos rytas“ turėjo potencialą  įtakoti politiką ir kitas visuomenės gyvenimo sritis bei temas, susiliejimas su finansine institucija, tai jau buvo didelė jėga, kaip rodėsi konservatoriams ir šalies prazidentei D.Grybauskaitei, kuri pati 2009 m. liepos mėnesį buvo inauguruota  su aktyviu tų pačių konservatorių palaikymu, nors buvo nepartinė kandidatė.

Darytina išvada, kad artėjant 2012 m. Seimo rinkimams, prezidentė ir valdantieji konservatoriai norėjo „eliminuoti“ grėsmę iš kitų asmenų (ruso V.Antonovo ir socdemų draugo R.Baranausko) ir jiems nelojalios, bet objektyvios žiniasklaidos (Snoro turimo „Lietuvos ryto“).

Nacionalizavus, t.y. suvalstybinus AB banką Snoras, valstybė automatiškai įgijo 34 proc. UAB “Lietuvos rytas”, kuriam priklausė nacionalinis televizijos kanalas “Lietuvos rytas TV”, žinomas internetinis portalas, dvi modernios spaustuvės ir didžiausias pagal tiražą šalies dienraštis “Lietuvos rytas”, akcijų paketo kontrolę, tuo pat metu tapdama didžiausia šios žiniasklaidos grupės akcininke.

Taigi, svarbiausias bei lemiamas žingsnis AB banko Snoras sužludyme ir buvo Lietuvos banko valdybos 2011-11-16 d. nutarimas dėl AB banko Snoras veiklos sustabdymo, ir vėliau sekęs LR vyriausybės nutarimas nacionalizuoti banko akcijas.

Užbėgant įvykiams už akių, vėliau gyvenimas parodė, kad galų gale konservatoriai  „apsiskaičiavo“, pervertino savo jėgas ir rinkimus 2012 m. į Seimą visgi pralaimėjo. O dar vėliau, 2016 m. Seimo rinkimuose konservatoriai liko visiškame užribyje. Labai jau skambi ta Snoro sužlugdymo istorija pasirodo buvo!

Išvadoje: Rinkėjų valios nenupirksi ir nepalauši, kaip, kad ir nuo pat pradžių teisėsaugos pagalba, išleidus net Europos arešto orderius, norėta palaužti, norėta taip pasielgti ir su AB banko Snoras pagrindiniais akcininkais!

 

Londono teisme liudijęs “Lietuvos ryto” vyr. redaktoriaus pavaduotojas R.Valatka: „Man buvo žinoma, jog prezidentės ir konservatorių  vyriausybės negalima kritikuoti“

 

2008-2009 metų pasaulinės finansinės krizės išdavoje  “Lietuvos ryto” padėtis, kaip ir kitų šalies žiniasklaidos įmonių buvo prasta. “Lietuvos rytas” galėjo užsidaryti, bankrutuoti arba jį, kaip planavo,  būtų nupirkę  su konservatorių jėgomis susijusios verslo struktūros.

Buvęs “Lietuvos ryto” vyr. redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka Londono Vestminsterio magistrato teisme prisiekęs liudijo, kad jam buvo žinoma, jog prezidentės ir vyriausybės negalima kritikuoti, o užtildyti spaudą konservatoriaus A.Kubiliaus vadovaujama vyriausybė norėjo uždėdama 40 proc didesnius mokesčius. Kad UAB “Lietuvos rytas” media grupės finansinė padėtis tikrai tuo metu buvo prasta ir Snoras nupirkdamas trečdalį  “Lietuvos ryto” akcijų paketo, savo investicijomis praktiškai išgelbėjo dienraštį ir praktiškai visą žiniasklaidos grupę, buvo gal tik vieša paslaptis.

Apie tai, kad savo parodymus Vestminsterio magistrate teisme Londone davė Rimvydas Valatka, buvęs ilgametis „Lietuvos ryto“ dienraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, laikraštyje dirbęs  nuo 1992-ųjų iki 2012-ųjų, tuo laiku rašė ir šalies žiniasklaida. Šis žinomas publicistas į procesą Londone buvo pakviestas kaip gynybos liudininkas.

Paklaustas apie „Lietuvos ryto“ aštrią kritiką D.Grybauskaitės ir buvusio konservatorių premjero Andriaus Kubiliaus atžvilgiu, R.Valatka atsakė, kad dienraščio filosofija nuo pat susikūrimo 1990 m. yra tokia: būti vienodai kritiškam „visų valdžių atžvilgiu“. Paklaustas, ar Snoro bankui 2009-ųjų vasarą tapus stambiausiu dienraščio akcininku, redakcijai buvo daromas koks nors spaudimas iš bankininkų pusės, R.Valatka buvo kategoriškas: <…> „Tikrai ne. Tokio poveikio nejutau. Tik žinojau, kad 34 proc. akcijų priklauso „Snorui“.

 

 

 

Krizės metu „Lietuvos rytą“ išgelbėjo Snoras

 

Paklausus liudininko išsamiau paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis prieš ketverius metus Snoras tapo stambiausiu „Lietuvos ryto“ bendraturčiu, R.Valatka teismui teigė: <…> „2008 m. pasaulinė finansinė krizė pasiekė ir Lietuvą. Tų metų pabaigoje į valdžią atėjo A.Kubiliaus Vyriausybė, kuri per vieną naktį padidino mokesčius žurnalistams 40-čia procentų. Mokesčiai pakilo, ir tuo pat metu žymiai sumažėjo pajamos iš reklamos. Mūsų pačių apskaičiavimais, „Lietuvos rytas“ būtų bankrutavęs 2009-ųjų lapkritį“.

O į klausimą, - “Tad laikraštį išgelbėjo Snoras?“ – R.Valatka atsakė: <…>„Taip. 2009-ųjų birželį – liepą bankas nusipirko 34 proc. akcijų, ir grėsmė išnyko“.

R.Valatka dar teismui papasakojo, jog iš Prezidentūros aplinkos pareigūnų jis yra girdėjęs, kad Snoro banko buvimas dienraščio akcininku yra įvardijamas kaip „problema“. „Esu girdėjęs tokią frazę, – „Snoras“ turi dvi problemas: „Lietuvos rytą“ ir mane, nes aš turėjau savo nuomonių skiltį laikraštyje“, – prisiminė R.Valatka.

 

https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2013/10/07/news/buvusiu-snoro-savininku-teisme-londone-kalbejo-r-valatka-4807703/

 

Prezidentūros, Lietuvos banko ir konservatorių - šio nusikalstamo susivienijimo  “operacija” prieš AB banką Snoras pavyko

 

Be abejo, žiūrint į tolimesnę Snoro istoriją, galima teigti, jog ta prezidentūros, Lietuvos banko ir konservatorių vyriausybės “operacija” prieš AB banką Snoras pavyko: Snoras nebedirba, “Lietuvos rytas” – kastruotas, o „blogietis“ dienraščio  vyr. redaktoriaus pavaduotojas R.Valatka – atleistas. Viskas pereina nuo prezidentės D.Grybauskaitės, - nes planuota iš anksto banką nacionalizuoti – visa tai ir tik patvirtina to reikalo politinius motyvus…

Daug kas Snoro investicijoje į “Lietuvos rytą“ įžvelgė (ar norėjo įžvelgti) tam tikrus politinius aspektus ir tuo norėta viešai kaltinti banką ir jo vadovus. Tai patvirtina ir tas  faktas, kad tuometėje žiniasklaidoje net buvo rašoma: <…>„Ironiška, bet antirusiškomis nuostatomis ir retorika iki to garsėjęs „Lietuvos rytas“atiteko bankui, kurį jau daug metų valdė rusiškas kapitalas (?) <…> Ką čia ir bepridursi...

 

http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/gvainauskas-molinemis-kojomis-451051

„Lietuvos ryto“ akcijų įsigyjimo sandoris ir buvo AB banko Snoras pabaigos  pradžia

 

AB bankui Snoras įsigijus “Lietuvos ryto” įmonių grupės 34 proc. akcijų, – žingsnis nepopuliarus - tarp banko savininkų ir vadovų, vienas rusas, o kitas, - tuomečio šalies socdemų  lyderio draugas.

„Lietuvos ryto“ akcijų paketo įsigijimas buvo pradžia to, kad šalies valdžios valdančiosios institucijos, politikai (!) pradėjo  aktyviai  kištis į AB banko Snoras ir jo įmonių grupės veiklą. Šiandien  objektyviai  vertinant tuomečius įvykius, būtina konstatuoti, kad AB bankas Snoras, įsigydamas UAB „ Lietuvos rytas“ akcijų paketą per antrinę banko įmonę, nors ir veikė skaidriai ir aiškiai, laikėsi įstatymų, gavo reikiamą LR Konkurencijos tarnybos leidimą, tačiau tas akcijų įsigyjimo sandoris tikrai tapo AB banko Snoras pabaigos  pradžia!

Visiems buvo aišku, kad bankas Snoras buvo užsitraukęs konservatorių nemalonę, Tereikia prisiminti aršios konservatorės, tuometės Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės viešus pasisakymus (pvz.”Žinių radijuje”), kuriuose pastaroji atvirai vadino „ Lietuvos ryto“  dienraštį  „Snoro rytu“.

Reikia pasakyti, jei ši konservatorių partijos „talibė“ taip apie Snorą kalbėjo 2010 metais (bet tai reikalo esmės nekeičia), tai šiomis dienomis Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R.Kuodis nuėjo dar toliau. Paklausykite, kaip ciniškai interviu vienam iš žiniasklaidos portalų jis išsireškė apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S.Jakeliūną, kuris, kaip žinome, Seimo pavedimu tiria krizės laikotarpį, siekdamas  nustatyti tikruosius jos kaltininkus, prisidėjusius prie krizės padarinių gilinimo bei nori kartu įvardinti, kas iniciavo Snoro ir Ūkio banko bankrotus.

R.Kuodis straipsnyje teigė: „Dabar gi vienas buvęs Snoro Ryto bendradarbis (koks sutapimas) išėjo į karą su naujuoju LB, kuris „Snorą" ir uždarė. Jis, kartu su oficialiais premjero (!) piarščikais vaikšto pas Janutienes, organizuoja dramatiškas spaudos konferencijas, tada „eina pas premjerą“, „kreipsis į prokuratūrą“. Taigi, taip žurnalistui aiškino R.Kuodis ir dar tikino, kad tai nuobodu,

 

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/kuodis-ivertino-jakeliuno-skandala-ar-bus-saldzios-tokios-purvinos-pergales.d?id=80810375

 

 

 

 

Politikai nuolat kišosi į privataus AB banko Snoras veiklą

 

2010 metų pabaigoje tuometis Seimo Finansų ir biudžeto  komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas kartu su šio komiteto pirmininko pavaduotoju, konservatorių partijos vicepirmininku Vitu Matuzu net  lankėsi  Lietuvos banke, kur susitikimo metu  su buvusiu Lietuvos banko vadovu Reinoldijumi Šarkinu, su LB valdybos nariu, kuravusiu komercinių bankų veiklą, Audriumi Misevičiumi ir LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriumi Kazimieru Ramonu  pokalbyje įspėjo šiuos,  jog perduotų  AB banko Snoras vadovams informaciją, kad jiems geriau parduoti turimas „Lietuvos ryto“ akcijas,  kurias valdė AB banko Snoras grupės antrinė įmonė. Taip pat buvo postrigaujama, kad kažkas su tuo banku Snoras atsitiks, jei jie neparduos tų turimų žiniasklaidos akcijų.

 

Seimo BFK pirmininkas K.Glaveckas tendencingai neigiamą informaciją apie AB banko Snoras veiklą nuolat gaudavo iš savo buvusio žento vieno iš LB vadovų

 

Manoma, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas liberalsąjūdietis K.Glaveckas nuolat gaudavo tendencingai neigiamą informaciją apie AB banko Snoras

veiklą iš Lietuvos banko valdybos pirmininko pirmojo pavaduotojo Dariaus Petrausko (dabar jau buvusio savo žento). Tuos faktus, duodamas interviu laikraščiui “Respublika” atskirai patvirtino ir buvęs Lietuvos banko Kreditų įstaigų priežiūros departamento direktorius  K.Ramonas.

Kaip žinoma K.Glaveckas šia tendencingai neigiama informacija apie Snorą, gauta iš savo žento D.Petrausko (kaip ir kita konfidencialia informacija), laisvai dalinosi su konservatoriu partijos vicepirmininku V.Matuzu. O pastarasis visa tai perduodavo toliau, - konservatorių partijos vadovams, kurie, padedami švedų bankininkų, rengė AB banko Snoras sunaikinimo planą. Taigi, kaip dabar žinoma, pats K.Glaveckas, veikdamas išvien su biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju konservatoriumi Vitu Matuzu yra asmeniškai ne mažai prisidėjęs prie AB banko Snoras sužlugdymo reikalų.

Atsakydamas į “Respublikos” žurnalisto klausimą, kas galėjo iš išorės įtikinti Lietuvos banko valdybą pasirinkti nacionalizuoto Snoro bankrotą, K.Ramonas (žiūr. 2014-05-22 straipsnį „Liudininkas iš Lietuvos banko: “Snoro” šturmą laimino prezidentė”) aiškiai ir konkrečiai teigė: ‘Sklandaus darbo Lietuvos banko valdyboje nebebuvo dar nuo 2006 m., nes joje atsirado naujas narys, buvęs LB Atviros rinkos departamento vadovas Darius Petrauskas. Išsiskyręs su žmona ir vedęs Seimo nario Kęstučio Glavecko dukterį, jis staiga padarė milžinišką karjerą. Banke net sklandė kalbos, kad jis yra R.Šarkino įpėdinis. Paskirtas pirmuoju pirmininko pavaduotoju, jis elgėsi kaip banko šeimininkas, pradėjo kištis į visus reikalus”.

 

LB valdybos nariai V.I.Geralavičius ir D.Petrauskas, pažeisdami įstatymus, nešiojo slaptą informaciją apie Lietuvos banko atliktus inspektavimus politikams

 

“O kai Valdo Adamkaus nebeišrinko prezidentu, mano požiūriu, Lietuvos banko valdyba pasidalino į dvi dalis, vienoje – R.Šarkinas ir A.Misevičius, kitoje – Vaidievutis Ipolitas Geralavičius ir D.Petrauskas. Šitie du ponai nuo 2008 m., pažeisdami įstatymus, nešiojo slaptą informaciją apie Lietuvos banko atliktus inspektavimus politikams, į vyriausybę, kitaip tariant, nešiojo gandus. Tai galiu teigti nors ir prieš melo detektorių, nes byloje yra medžiaga” (tvirtino K.Ramonas).

Kad LB valdybos narys  V.I.Geralavičius nešiojo slaptą informaciją, jis pats to neslėpė ir  net pasigyrė Seimo laikinąjai tyrimo komisijai (pirmininkas V.Mazuronis), kad dar 2009 m. po Snoro banko inspektavimo lankėsi pas tuometį premjerą Andrių Kubilių, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, informavo prezidento patarėją Nerijų Udrėną (reikia pastebėti, kuris buvo išeivis iš SEB banko – AB banko Snoras konkurento), neva, apie “esą grėsmingą padėtį banke, tačiau jokių priemonių tąkart nebuvo imtasi”.

 

Snorą uždarę Lietuvos banko vadovai spruko į užsienį

 

Iškalbingas ir tas faktas, jog iškart po Snoro banko subankrotinimo ir liudijimo Seimo laikinajai tyrimo komisijai, 2012 m. pradžioje D.Petrauskas, aiškiai vengdamas atsakomybės už Snorą, išvyko (o tiksliau, pabėgo!) į JAV studijuoti ir negrįžta iki šiol.

Reikia pastebėti, jog ten pat, į JAV, išvyko studijuoti ir negrįžta iš ten (manau, irgi pabėgo nuo atsakomybės!) ir LB Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika, kuris, beje, pats betarpiškai vadovavo Lietuvos banko darbuotojų grupei, atvykusiai kartu su paskirtuoju laikinuoju administratoriumi Simon Freakley 2011-11-16 d. užimti Snoro ir ten banke, po AB banko Snoras tyčinio subankrotinimo,  „darbavosi“ porą trejetą gerų savaičių. Tai tas pats M.Leika, kuris gindamasis nuo atsakomybės, neturėdamas nei menkiausių tam įrodymų, ir pasakė (tiesiog pamelavo!) Seimo laikinąjai tyrimo komisijai, tada vadovaujamai parlamentaro V.Mazuronio kad, gal būt, jau 2009 m. buvo prielaidų, kad Snoras buvo, neva, galimai nemokus (?!). Aišku, keistai viskas gavosi, - kad užuot pateikęs Seimo komisijai skaičius ir įrodymus savo teiginiams patvirtinti, M.Leika, iškart po to liudijimo, pats pabėgo į užsienį ir jau 8-ti metai, kaip negrįžta į Lietuvą. Paskaitykite to laikotarpio 2014-03-06 d. straipsnį „Respublikos“ dienraštyje „„Snorą“ uždarę Lietuvos banko vadovai spruko į užsienį“ ir jums viskas taps aišku.

Vis dėlto, kyla logiškas klausimas, - o buvusio K.Glavecko žento D.Petrausko studijas, kurios yra 73 972 JAV doleriai už metus (ir tai yra minimum required based upon conservative estimates of living expenses and moderate student lifestyle) pagal Universiteto duomenis, įdomu, Snoro bankroto administratorius N.Cooperis ar stebuklingi Aitvarai apmoka? Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas paklaustas žurnalistų, pamenu, dievagojosi, jog jis nesiuntęs savo pavaldinių, - nei D.Petrausko, nei M.Leikos į užsienį studijuoti. O D.Petrauskas turėdamas 3 vaikus, 2 ex žmonas ir sugyventinę, ir dar kreditus, savo santaupų ir turto pagal oficialias VTEK deklaracijas tikrai neturėjo. Tai kas apmoka?

O apie buvusį LB Ekonomikos departamento direktorių M.Leiką ir jo šiandieninę „veiklą“ Jungtinėse valstijose galima pasiskaityti straipsnyje - „Banko "Snoras" grobikai maudosi vogtuose milijonuose“. Tad, be komentarų...

 

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/snoro_nacionalizavimo_kronika/snora_uzdare_lietuvos_banko_vadovai_spruko_i_uzsieni/

https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=2931:banko-snoras-grobikai-maudosi-vogtuose-milijonuose&catid=51&Itemid=220

 

Ir dar. Tai tie patys Lietuvos banko valdybos nariai D.Petrauskas ir V.I.Geralavičius,  kurie kartu su Lietuvos banko valdybos pirmininku V.Vasiliausku ir valdybos nariais A,Misevičiumi bei R.Kuodžiu tą lemtingą Snorui 2011-11-16 d. popietę be jokio realaus pagrindo, neturėdami net neseniai pasibaigusio Snoro banko kasmetinio inspektavimo ataskaitos (kuri, beje, niekada taip ir nebuvo surašyta!), pirmieji priėmė AB bankui Snoras lemtingus sprendimus, ko pasėkoje bankas buvo sužlugdytas, o Snoro turtas bei piniginės lėšos (per paskesnius 7 metus!)  buvo išvogti bankroto administratorių.

 

Parlamentarai K.Glaveckas ir V.Matuzas nuolat domėjosi ir kišosi į Snoro banko veiklą

 

O grįžtant prie temos apie politikus K.Glavecką ir V.Matuzą bei Snoro banką, - kaip teigiama K.Ramono, reikia pažymėti, kad ta pačia tema analogiški pokalbiai yra dar ne kartą vykę ne tik Lietuvos banke, bet ir Seime, kai į Biudžeto ir finansų komiteto posėdžius dalyvauti darbo klausimais buvo kviečiami Lietuvos banko vadovai.

2011 m. pradžioje, kaip teigė pats LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius K.Ramonas, jis  buvo pakviestas dalyvauti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje ir ten vėl susitiko su to komiteto pirmininku K.Glavecku bei komiteto pirmininko pavaduotoju V.Matuzu.  Po posėdžio pastarieji su juo vėl kalbėjo apie banką Snoras, kad kažkas bankui gali atsitikti, nes artėja rinkimai.

Štai kaip aukščiau aprašytą situaciją buvęs LB Kreditų įstaigų departamento direktorius K.Ramonas savo interviu papildomai įvardino ir “Respublikos” žurnalistei A.Zinkuvienei: “Sutvarkyti tokį banką (kaip Snoras) reikia pasiruošti. Pirmieji požymiai, kad kažkas atsitiks su “Snoro” ir Ūkio bankais, pasirodė baigiantis 2010 m. Lietuvos banke lankėsi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK)  pirmininkas K.Glaveckas ir jo pavaduotojas, konservatorių partijos vicepirmininkas Vitas Matuzas. Mums bepietaujant K.Glaveckas prabilo apie Seime sklandančiaus gandus, kad kažkas rengiasi provokacijai prieš du bankus – “Snoro” ir Ūkio. Nesakė, kas tą provokaciją rengia, tik pasvarstė, kad būtų labai  negerai, nes artėja 2012 m. rinkimai”.

“Vėliau po vieno posėdžio Seimo komitete K.Glaveckas pasikvietė mane į kabinetą ir ėmė klausinėti, ar “Snoro” ir Ūkio bankuose viskas gerai, kodėl sklando gandai apie kažkokį sąmokslą. Paaiškinau, kad jie neblizga – tiesiog bankai kaip bankai. Bet ir politikai, ir komerciniai bankai turėjo Lietuvos banke šnipų, kurie nutekindavo informaciją“...

Išvadoje: Iš to aiškiai matome, kad politikai nuolat domėjosi, tiesiogiai kišosi (kad ir slapta) į AB banko Snoras veiklą.

 

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/liudininkas_is_lietuvos_banko_brsnoro_sturma_laimino_prezidente/

 

Liberalsąjūdietis K.Glaveckas buvo gerai pažįstamas su konservatorių partijos „šešėliniu“ iždininku V.Matuzu

 

Konservatorių partijos vicepirmininkas V.Matuzas buvo „šešėlinis“ partijos iždininkas. Pastarasis pakeitė šiose neoficialiuose, bet labai svarbiose pareigose anksčiau tą darbą dirbusį savo bendrapartietį Vilių Navicką, kai šis buvo išrinktas Vilniaus m. meru ir kuris iki tol rūpinosi konservatorių partijos „šešėliniu“ finansavimu.

Tai tas pats V.Matuzas, kuris, beje, jau būdamas teisiamas už sukčiavimą ir kyšio paėmimą, ir toliau kartu su premjeru A.Kubiliumi mynė dviračio pedalus į Baltarusiją, tą kartą pas prezidentą A.Lukašenką, tvarkyti TS-KD partijos lyderio p.Kubiliaus sūnaus verslo reikalų.

Bet, reikia pastebėti, kad pats konservatorių partijos vicepirmininkas V.Matuzas buvo glaudžiai susijęs korupciniais ryšiais su dabar liūdnai pagarsėjusio MG Baltic koncerno vadovais D.Mockumi ir R.Kurlianskiu, bet tai ne kiek netrikdė ir netrukdė (?!) tuomečiam Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui K.Glaveckui kartu su V.Matuzu ir konservatorių partijos vadovu A.Kubiliumi „sukti“ bendrų aferų. Kaip liaudyje sakoma, - toks tokį pažino...

K.Glaveckas perduodavo konservatorių vadovams visą konfidencialią informaciją nelegaliai gaunamą iš savo buvusio žento LB valdybos pirmininko pavaduotojo, o šie (taip vadinami „žmonių“ partijos „talibai“) jau savo partijos tarybos posėdžiuose, pasirodo, dar 2010 metais jau pradėjo kurpti planus, kaip sužlugdyti didžiausią švedų bankų konkurentą - AB banką Snoras.

Atskirai dar reikia būtinai pažymėti, kad K.Glaveckas nors ir „suko“ ilgą laiką aferą prieš Snorą, bet po tų lemtingų AB bankui Snoras 2011 m. lapkričio 16 d. įvykių, būdamas iš prigimties bailys, tuo susirgo, kai tik Seime opozicija pradėjo kalbėti apie būtinumą sukurti laikinąją komisiją dėl situacijos apie subankrotintą Snoro banką išsiaiškinimui. Žiauriai bijodamas atsakomybės bei nežinodamas, sukūrus Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kaip joje liūdys buvę Lietuvos banko vadovai, - o gal bus tarp aferistų įvardinta ir jo pavardė, kaip asmeniškai prisidėjusio prie Snoro banko sužlugdymo aferos, K.Glaveckas atsigulė į ligoninę ir ten pragulėjo net keletą mėnesių, kol visa situacija kiek aprimo.

 

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kglaveckas-pateko-i-ligonine.d?id=52942661

 

Būtina prisiminti to meto įvykius, kas vyko Seime. 2011-12-13 d. Seimas po svarstymo buvo pritaręs laikinosios komisijos, kuri aiškintųsi Snoro bankroto aplinkybes ir šalies komercinių bankų priežiūrą, sudarymui. Tačiau, reikia pasakyti, stipriai spaudžiant konservatorių ir liberalų pozicijai 2011-12-15 d., t.y. numatytą svarstymo dieną, šis klausimas Seimo pirmininkės konservatorės I.Degutienės nurodymu į Seimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas.

Seimo opoziciją nemaloniai nustebino ne tik staiga pasikeitusi Seimo vadovybės pozicija dėl komisijos sudarymo svarbos, bet ir tokie Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko nuogąstavimai, neva, komisijos, kuri tirtų Snoro nacionalizavimo ir bankroto aplinkybes, darbas išprovokuotų neigiamą visuomenės reakciją ir padidintų nepasitikėjimą bankų sistema (?!).

„Keista girdėti tokias Centrinio banko vadovo mintis. Jei Snoro nacionalizavimas vyko teisėtai, nei Lietuvos bankui, nei vyriausybei nėra ko baimintis.Tačiau vengimas atsakyti į elementarius klausimus, kvepia kažkuo nešvariu. Mano nuomone, Snoras sėkmingai būtų veikęs dar 200 metų – net ir laikinasis administratorius S.Freakley 2011-11-17 d. pabrėžė, kad bankas Snoras nebuvo nemokus ir likvidumo problemų neturėjo, tačiau kažkam buvo naudingiau jį nacionalizuoti“, tuo metu kalbėjo  Seime parlamentaras E.Lementauskas.

 

(Žiūr. 2011-12-15 d. Seimo nario E. Lementausko pranešimas: „Snoras“ būtų veikęs dar artimiausius 200 metų!

https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15371&p_k=1&p_t=118182

http://www.news.lt/Bankines-technologijos/E-Lementauskas-SNORAS-butu-veikes-dar-artimiausius-200-metu.im?id=327608&tid=274&Date=2011-07-28

 

Aktyviai Snoro istorijoje veikė išeivis iš SEB banko tuometis korumpuotas prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas N.Udrėnas

 

O atskirai būtina pažymėti, kad prezidentės D.Grybauskaitės vyriausiojo patarėjo ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijaus Udrėno (minimo aukščiau) visoje toje Snoro istorijoje vykdomų aktyvių veiksmų įtakoje (iškart po AB banko Snoras tyčinio subankrotinimo), visi AB banko Snoras klientai (Snoro banke buvo 1,3 mln. klientų sąskaitų!) per vieną dieną patapo SEB banko klientais!

SEB bankui buvo pervesti valstybės pasiskolinti milijardai litų, skirti AB banko Snoras indėlininkų kompensacijoms išmokėti. Iš viso SEB bankas gavo 1,173 milijardų eurų (4,05 mlrd. litų) sumą šioms išmokoms. Iškart vien tik 420 tūkst. Snoro indėlininkų, turėjusių banke indėlių sumą savo sąskaitoje iki 100 tūkst.eurų, buvo perduota SEB bankui.

Užbėgant įvykiams už akių, reikia pasakyti, kad kai po to N.Udrėnas paliko prezidentūrą, tai prezidentė D.Grybauskaitė įtaisė savo buvusį patarėją į „šiltą“ vietelę dirbti – jis tapo  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos pirmininku. Akivaizdžiai matosi prezidentės nepotizmas ir savo patarėjų protegavimas.

 

A.Kubilius ir I.Šimonytė Lietuvos  indėlininkų pinigais per krizę “gelbėjo” švedų bankus!

 

Reikia būtinai pažymėti, kad, tada, po AB banko Snoras neteisėto ir neįstatymiško  “suvalstybinimo” bei paskesnio tyčinio subankrotinimo,  SEB bankui konservatorių vyriausybės premjero A.Kubiliaus ir finansų ministrės I.Šimonytės suteikta virš 4 milijardų litų (beveik 1,2 mlrd. eurų) “injekcija” stipriai pagelbėjo šiam bankui ir, galimai, jį  krizės metu išgelbėjo.

O vėliau, tai net sudarė galimybę SEB bankui išvesti savo pinigus, tiksliau Lietuvos indėlininkų pinigus, į Švediją, į savo motininį banką!

Be abejo, šiame reikale premjerui A.Kubiliui aktyviai padėjo ir finansų ministrė I.Šimonytė, ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, ir jau minėtas prezidentės vyriausiasis patarėjas  ekonominės ir socialinės politikos klausimais. N.Udrėnas. Štai taip Vyriausybės – Lietuvos banko – Prezidentūros nusikalstamas susivienijimas,  prieš tai bendromis pastangomis sužlugdę AB banką Snoras, po to Lietuvos  indėlininkų pinigais per krizę “gelbėjo” švedų bankus!

O štai, kaip tą pačią aukščiau aprašytą švedų bankų „gelbėjimo“ operaciją komentavo buvęs  LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius K.Ramonas, duodamas interviu “Respublikos” žurnalistams. Atsakydamas į klausimą, kam buvo naudingas Snoro bankrotas, K.Ramonas pasakė: “ Manau, kad džiūgavo skandinaviški bankai, kuriems Snoras ir Ūkio bankas buvo kaip rakštis.Ypač prasidėjus krizei. Kiek man žinoma, Švedijos centrinis bankas pareiškė, kad daugiau rizikuoti Baltijos šalyse nereikia, pinigai turi būti repratijuoti į Švediją. Dar man tebedirbant Lietuvos banke “Swedbank” sugebėjo sugrąžinti visus pinigus: ne lietuviškas “Swedbank” buvo skolingas Švedijai, o atvirkščiai. Kitaip sakant, indėliai išplaukė į Švediją. SEB bankas to padaryti tuo metu nesuspėjo, bet, mano manymu, padarė tada, kai Lietuvos bankas pasiūlė perimti Snoro banko indėlius. Dabar šis bankas tikriausia irgi nebeskolingas Švedijai”.

 

Jakeliūnas yra teisus, tačiau jis yra atakuojamas vagių konservatorių partijos senojo „raugo“

 

Pilnai suprantama, kad sunku, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui tirti buvusios krizės padarinius bei nustatyti tikruosius kaltininkus, kuriems, beje, šiandien jau patiems vagims kepurės dega ir padai svyla. Buvo anksčiau taip pat kalbama, jog tame tyrime bus įvardinti ir lietuviškų bankų - Snoro ir Ūkio bankų - bankroto iniciatoriai.

Bet juk neįmanoma konstruktyviai dirbti, kai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose šalia pirmininko S.Jakeliūno sėdi ir Seimo narys konservatorius A.Kubilius, kuris tuo metu būdamas konservatorių vyriausybės premjeru, pats ir buvo vienas iš svarbiausių krizės kaltininkų, o taip pat isvarbiausias ir Snoro banko sužlugdymo organizatorių bei vykdytojų.

Taip pat komitete dirba buvęs A.Kubiliaus vyriausybės patarėjas Mykolas Majauskas, kuris kartu su tuomete finansų ministre Ingrida Šimonyte dar iki tos lemtingos Snorui 2011 m. lapkričio 16 d., vaikščiojo į Lietuvos banke, vykusius slaptus pasitarimus (į kuriuos, beje, iš užsienio atvykdavo ir S.Friklis su savo britų patarėjų komanda), dar tik rengiant tuose pasitarimuose AB banko Snoras sužlugdymo planą.

 

 

 

K.Glaveckas 4 metus per pačią krizę būdamas Seimo BFK pirmininku, nei piršto nepajudino, kad suvaldyti skandinaviškų bankų savivaliavimą

 

Šiuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas yra Kęstutis Glaveckas, kuris 2008-2012 m.m. Seime vadovavo tam pačiam komitetui (BFK) ir kuris kartu su tuomečiu BFK pirmininko pavaduotoju konservatorių partijos vicepirmininku Vitu Matuzu taip pat yra ‚rankas prikišę“ prie Snoro istorijos. K.Glaveckas 4 metus per pačią krizę, būdamas Seimo BFK pirmininku, nieko nedarė, kad suvaldyti skandinaviškų bankų savivaliavimą, kai tarpusavio karteliniu susitarimu šie bankai manipuliuodami rinka dirbtinai sukėlė „Vilibor“ palūkanų normą ir apiplėšė tūkstančius šalies žmonių. Kas atsakingas už visus tuos nusikaltimus? Akivaizdu, kad atsakingi jie visi: Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas, konservatorių vyriausybės premjeras A.Kubilius, finansų ministrė I.Šimonytė ir Lietuvos banko pirmininkas V,Vasiliauskas. O ką veikė tuo metu kyšininkų partijos atstovas liberalsąjūdietis K.Glaveckas? Ogi, nieko. Švedų bankų "pamalonintas" arba, galimai, gavęs atskaičiuotą savo dalį iš MG Baltic koncerno vadų D.Mockaus ir R.Kurlianskio „dovanotos“ viskio dėžutės, ramiai tuos 4 metus Seime sėdėjo ir, matomai, „orą gadino“.

Taigi, K.Glaveckas 4 metus per pačią krizę būdamas Seimo BFK pirmininku, nieko nedarė, kad suvaldyti skandinaviškų bankų savivaliavimą todėl, kadangi pats buvo užsiėmęs visiškai savanaudiškais darbais – įtaisė savo dukrą į darbą pas konservatorių ministrą D.Kreivį Ūkio ministerijoje - kur ta ponia-panelė darbe nesirodydavo, tik atlyginimą gaudavo. O gerasis tėtušis K.Glaveckas pats laiką leido Vilniaus universitete "dėstydamas" už gerą atlyginimą. Na, dar prisimenant šio buvusio kėpėėsėsininko partsekretoriaus pirmąją kadenciją Seime, tai labiausiai įstrigo jo gastrolės tarnybiniu Seimo automobiliu į Europos pakraštį, į Ispaniją prie Atlanto vandenyno!!!

 

Lietuvoje veikiantys skandinaviško kapitalo komerciniai bankai  manipuliavo „Vilibor“ indeksu

 

O Lietuvoje veikiantys skandinaviško kapitalo komerciniai bankai 2009-2010 m.  manipuliavo „Vilibor“ indeksu.   Jie iš „Vilibor“ skaičiavimo, susitarę su Lietuvos banku, net buvo išjungę Snoro banką (kaip didžiausią šalyje veikusį neskandinaviško kapitalo banką), - kad jis jiems (švedų bankams) neįtakotų skaičių ir netrukdytų „biznio“ daryti, apiplėšinėjant Lietuvos žmones. Jei netikite, pasidomėkite Lietuvos banke. O žmonės dėl to galėjo jiems permokėti apie 700 mln. eurų palūkanų. Lietuvos bankas tokią informaciją bando parodyti kaip nereikšmingą, tuometinis premjeras Andrius Kubilius ir tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas ragina nesikapstyti po praeitį. Tačiau kodėl? Juk, jei žmonės permokėjo švedų bankams milijonus, kas nors turi atsakyti už tai, jei žmonės buvo apmulkinti, bei atlyginti nuostolius, jei tokių būta.

Taigi, apvogė tautą per per sukeltą „Vilibor-ą“ švedų bankai. Tai iš kieno kišenės tuos nuostolius vis dėl to skaičiuos? Asmeniškai iš Kubiliaus, Šimonytės, o gal iš Nausėdos? Nes juk kitų tuo metu atsakingesnių, lyg, ir nebuvo, o du iš jų dar į Prezidentus taikosi? O Prezidentė? Ar tik netalkino jiems kaip ir per Snoro ir Ūkio bankų išgrobstymą? Na, manau, Seimo Krizės tyrimo komisijos darbas tikrai reikalingas, kol galai dar nėra sumesti „į vandenį“ ir galima būtų kaltininkus išryškinti, kad daugiau nebelįstų į valdžią, turintys ilgus pirštus.

 

Ar gali žulikas ir melagis kyšininkų partijos atstovas vadovauti Seimo Antikorupcijos komisijai?

 

Mano galva, - tai tikrai ne. Negali kyšininkavimu kaltinamos liberalų sąjūdžio partijos atstovas vadovauti šiai komisijai jos nekompromituodamas. O čia, atsistatydinus Vitalijui Gailiui, Seimo liberalai teikia Kęstučio Glavecko kandidatūrą į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas. Pats V.Gailius neseniai savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose buvo išrinktas Joniškio rajono meru, todėl pasitraukė iš komisijos pirmininko pareigų.

Juolab, manau, negalėtų Seimo antikorupcijos komisijai vadovauti parlamentaras K.Glaveckas, kuris aiškiai dalyvavo Snoro banko užgrobimo ir sužlugdymo aferoje, nuolat perdavinėdamas konservatoriams nelegaliu keliu iš LB vadovų gautą konfidencialią informaciją apie Snoro banką bei  kartu su savo vadovaujamo komiteto – BFK – pirmininko pavaduotoju, konservatorių partijos vicepirmininku V.Matuzu rengė banko sužlugdymo planą. Iš tikrųjų, negali toks nesąžiningas ir korumpuotas žmogus, kaip K.Glaveckas vadovauti tai Antikorupcijos komisijai.

Iš pradžių ir Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas BNS minėjo siūlysiąs savo kandidatūrą į Antikorupcijos komisijos vadovus, tačiau vėliau persigalvojo. Dar gerai, kad E.Getvilas sugalvojo atsiimti savo kandidatūrą, nes to dar betrūko! Juk beveik kiekvienas klaipėdietis žino, kokia, švelniai tariant, yra E.Gentvilo reputacija. Kai E.Gentvilas dar buvo Klaipėdos m. meru, tai jau tada Klaipėdoje jis buvo vadinamas – „Žora -5 procentai“.

Šiaip ir valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis neseniai žurnalistams sakė abejojantis, ar šios pareigos liks opozicijai. Jis tvirtino nematąs, kas galėtų vadovauti
 komisijai jos nekopromituodamas.

 

 

Ir pabaigai

 

Kai paskaitai pastaruoju metu žiniasklaidoje po straipsniais apie Snoro aferą parašytus komentarus, tai iš komentarų SKAIČIAUS ir TURINIO matosi KO NORI ŽMONĖS. Jei šiandien pravestume REFERENDUMĄ - ne tik Kubilius, Vasiliauskas, Grybauskaitė ir Šimonytė,  bet ir pats PATRIARCHAS atsidurtų TEISIAMŲJŲ SUOLE. Gal nereikia jiems spyriotis, gal ta Seimo komisija savotiškai juos IŠGELBĖS nuo VISUOTINIO ŽMONIŲ PYKČIO. Geriau jau KABINETINIS PASMERKIMAS, nei KAMERA iki gyvos galvos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Peržiūros: 4341

Komentarai   

+28 # Kostas 2019-04-18 12:39
Mano nuomone tokie niekšeliai ir naikina valstybę, Tautą. Kinijoje manau jau butų teisiami senai ir apkaltos butų įvykusios.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+23 # Rimas Kanapienis 2019-04-18 12:40
Jei kas pažįstate ir atsimenate K.Glavecka iš anksciau, tai galima suprasti,ne tas didžiojoje ir mažoje galvytėse dėjosi.Jauna žmona,dar jodinėja kažkur,dar lekcijos-dėjo ant to ViliBoro,bet ne ant EuroBoro-ekonomistui būtų neatleistina.Tai nuleido ant tūkstančių banko vergų ir toliau sau ramiai gyvena.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+19 # SNORAS 2019-04-18 12:41
Ar pasirašei sutartį Velniu? Grybauskaite? Ar turi sutartį, kad amžiais atgimsi įvairiais šnypščiančiais pavidalais Žemėje? Nes Rojus tau Bestija nesišviečia net iš tolo, žmonių neigiamos mintys neduos ramybės tavo tuščiai sieliūkštei! Ryk dabar dar kiek gali, kitos tokios galimybės gal neturėsi.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-13 # Klausimėlis 2019-04-18 15:13
labai ginantiems snoro banką, kur dabar Snoro banko savininkai a ???? kokij kameroj a, baikit vieną kartą grobikėlius gint.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-8 # Aktyvus visumennkas 2019-04-18 15:51
Gina ne Snorą, gina porą oligarchų "savo kruvinu prakaitu" neatsitraukdami nuo staklių uždirbusius milijonus :)))
Reikėtu geriau klausti kodėl darbo liaudis taip aktyviai, be perstojo ie nenurimdami gina svetimus milijonus kaip savo ? :)))
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+11 # jeronimas 2019-04-18 15:20
Lietuvos valdzios nieksu snoro banko uzgrobimas ir isvogimas ,liks kaip didziausia amziaus ziulikyste.Todel svarbiausias tiek nauju ir saziningu i valdzia patekusiu pareigunu darbas,padaryti viska,kad snora uzverte ir isvoge ziulikai butu nuteisti.Teisine sistema turi buti reanimuota is pagrindu, kur nauji ir nesusikompromitave teisininkai privaletu sudaryti snoro vagims ir ziulikams tokias salygas,kad nepavyktu ne vienam issisukti nuo atsakomybes.O ar ziulikas pabeges i amerika ar i koki briuseli,tai neturi buti del to galimybe issisukti nuo bausmes.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+16 # Atsakymas klausimeli 2019-04-18 15:29
Jei Snoro vadovai butu pasilikę Lietuvoje, jiems kaip Kiesui butu nupjautos galvos, tas klausimėlis nevisai teisingai įvertino ši klausimą .Mafija pries juos sudirbo galingai...Gyvu nebutu palikę .Valdziazmogiai pavoge milijardais.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Nu jo 2019-04-19 01:55
Snoro savininkams labiau pasisekė, nei B. Lubiui, G. Kiesui. ir Visagino AE direktoriui S.Vasiliauskui,
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # Antanas 2019-04-18 20:33
O kur jų atsakomybė? Kodėl niekur nėra kitų, be V.Vasiliausko, tuomečių LB valdybos narių: D.Petrausko, V.Gerulavičiaus, R.Kuodžio, A.Misevičiaus abrozdėlių, kurie pirmieji ir priiminėjo tuos sprendimus “suvalstybinti” ir subankrotinti Snorą?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # anekdotas 2019-04-18 20:36
Ateina SEBas, SWEDas, Danskis, Nordas ir DnBas pas blondinę į prezidentūrą ir sako: - tu ką juokauji, koks dar SNORAS, greit tą nykštuką nušluot nuo žemės paviršiaus, jau mes patys nuspręsim kaip ir iš ko toje Lietuvėlėje uždirbti, kokias palūkanas rinkoj palikt. Ar mums kito kandidato į prezidentus paieškot? :-)
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # anekdotas II 2019-04-18 20:37
Ateina JAV, Švedijos valdžiažmogiai pas blondinę į prezidentūrą ir sako: tas rusas Antonovas kėsinasi į mūsų automobilių pramonę, SAB-ą, Spykerį, o ir tavo praeitį "L.Ryte" vis primena, greit tą nykštuką nušluot nuo žemės paviršiaus, jau mes patys nuspręsim kaip ir iš ko toje Lietuvėlėje uždirbti, kokias palūkanas rinkoj palikt. Ar mums kito kandidato į prezidentus paieškot?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # anekdotas III 2019-04-19 16:05
Vatinių sambūris. Vatinukai renka aktyviausią ir nusipelniusi kovotoją kandidatu į LR prezidentus:
- Jei balsuosime už tave, kaip gerinsi mūsų gyvenimą ?
- Aišku vogsiu, ir daug ... kaip gi kitaip, kai visi vagia. Geresnio kandidato į prezidentus tarp mūsų galite ir neieškoti - tikrai nerasite ! :))
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # Ožgrybiams 2019-04-18 20:43
Yra dar Dievo teismas, kur pinigai, ir auksas yra niekis ! Ir atsakyt jame reikės visiems, kupročiai dvasioje...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Mafijos galva 2019-04-19 01:08
Viskas būtų gerai, jei ta galva nebūtų šalies prezidentė, apsimetanti skaidruole,šventuole, teisuole, tyruole, teisinguole. Apkaltą šitai APSIMETĖLEI !!! Melage ji gimus!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # Romačius 2019-04-19 01:35
Bestija yra nėščia nusikaltimais. :sad:
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Visame tame 2019-04-19 01:37
Konservatorių ausys kyšo
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # Ravinti pienes 2019-04-18 20:45
Suprantu, ką reikia daryti ir ko banda nedaro.. Suprantu, kad negalima rinkti į prezidentus Gry baus kaitės kalkuliatoriiaus. Ši tik dangstys Dinastijos nusikaltimus. Dangstys save. Dangstys konservatorių partijos aferistus.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # Vilija 2019-04-18 20:46
Pas mus įprasta.
Mažeikiai už 1 litą, Snoras, Ūkis su visais milijardai į š...ą, Paskola - Sekundės banko tikroji sesuo, Independensas, kurį įsigijo ir rusai, tik trys kartus pigiau. ...... Kiek tęsis tas grobuonių siautėjimas?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Mieli 2019-04-19 01:26
Lietuvos zmones idomu kada apkalta bus pareiksta Prezidentei ir vagiui Qubiliui juk jie issvaiste SNORO ir UKIO banku milijonus , ir i kokias milijardines skolas ikiso visa Lietuva, kodel niekas neuzsiima sitais vagymis.Sunys koncervai ir liberalai loja o marijonete Dalia jiems padeda ir juos uzstoja nes kartu voge Lietuvos zmoniu milijonus.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Panama Papers 2019-04-18 20:50
Pamenu, pasitvirtino tada viešai pasirodžiusi informacija, kad prieš tapdamas centrinio šalies banko vadovu Vasiliauskas turėjo įgaliojimus veikti ofšorinės įmonės, susijusios su Rusijos milijardieriumi oligarchu Nikolajumi Cvetkovu, vardu. Taip pat tuo laikotarpiu Vasiliauskas taip pat įgaliojimus turėjo atlikti bet kokius veiksmus ir Britų Mergelių salose registruotos įmonės „Redder Investments“ vardu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš teikdama tvirtinti antrai kadencijai Vasiliausko kandidatūrą užimti LB vadovo postą Seimui, puikiai žinojo šį biografijos faktą, jog jis tvarkė Rusijos oligarcho sąskaitas, tačiau prezidentės tai nesulaikė nuo to veiksmo, bet ji dargi ir nuslėpė nuo Seimo narių šią Vasiliauskui nenaudingą informaciją. Melage ji yra gimus, abu labu tokie pat.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # Vasiliauskas 2019-04-18 20:54
Dabar jau kalba švedų bankų užsakymu eina apie Kredito unijų Lietuvoje "nuSnorinimą" ir nuŪkinimą"?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # O aš 2019-04-18 21:06
PALAIKAU ŪKIO BANKO ROMANOVĄ. JIS PAVADINO GRYBAUSKAITĘ - IŠKRYPĖLIŲ MOTINA. UŽSKAITAU. ŠAUNUOLIS VLADIMIRAS.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Nagi nagi 2019-04-18 21:19
Ko tulpių paštas tyli?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # Neatsakytas klausima 2019-04-19 01:11
paskrudint tulpę kaip reikalas ir prisipažins, kad mafijai vadovavo
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Valė 2019-04-19 01:51
Nekenčiu Grybauskaitės, ne tik kaip vadovo, bet ir kaip žmogaus. Atrodo, kad ši persona be širdies ir be jokio jausmo, moteriškė tanke ir tiek... atseit kovotoja, bet už ką ir dėl ko, tikriausiai ir pati nežino...svarbu kovoti, kurstyti karą, juk tai kurstyti blogį... kažkas su ja ne taip.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Dievas ras VAISTĄ 2019-04-18 21:20
Kaltieji atsakys ligomis ir nelaimėmis 10-eriopai kol atidirbs KARMĄ>
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Snoras liuks bankas 2019-04-19 01:23
Snoro banko bankrotas buvo dirbtinis, užsakytas skandinavų, tarpininkaujant amerikonams,užsakymą vykdant lietuviams, vagys samdyti atvyko iš Britanijos. O kodėl jį reikėjo padaryti ne lietuvišku? Ką, skandinaviški bankai yra labiau lietuviški? Nediskutuotina jokio kapitalo kilmė, jei jis dirba tautos naudai, moka mokesčius. Nėra viešų teisminių procesų ar nusiskundimų Snoro banko veikla iki jo užgrobimo ir bankroto paskelbimo - faktas, verčiantis atmesti prievartinį Snoro banko nacionalizavimą, kaip neišvengiamybę.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Molio Motiejus 2019-04-19 01:30
Žąsys išgelbėjo Romą. Vasiliauskas "išgelbėjo" Snorą. Kuperis išgelbėjo Vasiliauską. Kuperis išsigelbėjo pats. Gerai, kai mafijos "stogas" pati Grybauskaitė.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Glaveckai 2019-04-19 01:32
Ar Friklis pritarė šitoms Jūsų išmonėms ir kiek kainavo "konsultacijos"?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Marija 2019-04-19 13:35
Saunu.. Labai gerai, kad situos aferistus istempiate i dienos sviesa. Bekonas turejo labai gera "stoga", bet viskam ateina galas. Grybas issinesdins, tai ir bekonui bus galas. Pagarba ir p. Jakeliunui.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Vygantas T. 2019-04-19 15:20
"Baltos" pirstines, magnoliju kvapas , tulpiu smarve ir susvinke konservai-viskas viename. :lol: :lol: :lol:
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Batas 2019-04-20 23:16
Pamenat istorija kai Glaveckui sveikata sustreikavo Aleskon? Ir kai neužteko draudimo pinigū širdies (berods) operacijai? Kas tada apmokėjo likusia suma? Ar netas laikotarpis kai galimai buvo "pakabintas"?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Kūkalis 2019-04-22 10:49
Banko “Snoras” administratorius Neil’as Cooper’is, kuris yra Didžiosios Britanijos firmos “ Zolfo Cooper LLP partneris, namuose yra kaltinamas labai rimtais kriminaliniais nusikaltimais, pradedant bendrininkavimu ir apgavystėmis, reketu ir trukdymu vykdyti tyrimą. Kalbama apie tai, kaip minėta įmonė administravo vieno milijardo dolerių vertės fondą “Coutts Bank Strand Carroll Trust”. Teigiama, kad administratoriai klastojo šio fondo sąskaitas ir pavedimus, kas smarkiai pakenkė šio fondo likvidavimui. “Šaltiniai, artimi Federalinių tyrimų biurui ir Skotland Jardo Specialiųjų operacijų direktoratui, patvirtino, kad Neil‘as Cooper‘is yra laikomas „aukšto lygio įtariamuoju“ („high value suspect“), kuris yra įvardyjamas Didžiosios Britanijos labiausiai pavojingu taip vadinamų „baltųjų apykaklių“ („white collar“) nusikaltėlių sindikatų vadovu, - teigiama interneto svetainėje www.worldbankadvisor.blogspot.com
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Bestija nėščia 2019-05-07 14:41
Kam mums tas Nausėda su Šimonyte ... greit ir taip turėsim įpėdinių... . Skambbina Grybas felčeriui Pranskiečiui ir giriasi... Daktarėli , gali pasveikinti aš pagaliau pastojau... Na sveikinu , bet iš kur žinai ?... P.r.i.š.i.k.a.u. ant testo... parodė teigiamai...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Edita 2019-07-29 22:38
Sveiki,
Ar ieškote patikimo skolintojo, pavargote nuo bankų atmetimo ir hipotekos, ar esate pavargęs ieškoti lėšų savo verslui finansuoti, ar esate finansiškai susigėdęs, kad negalite sumokėti skolų ir vekselių? Ar galvojate gauti finansinę pagalbą? neskubėkite dabar ir griebkite savo garantuotos ir užtikrintos paskolos šiandien, susisiekite su mumis el. paštu: , jei norite gauti greitą pokalbį arba „WhatsApp“ / +35677926593.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti