18 ekskomisarų - narkobaronų siūloma iki 18,5 metų kalėjimo

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

18 ekskomisarų - narkobaronų siūloma iki 18,5 metų kalėjimo

Alvydas VEBERIS

 

EKSKOMISARAI-NARKOBARONAI  PALIEKA PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMĄ

Viena iš daugelio,- Šiaulių AVPK ONTT ekskomisarų nusikalstamo susivienijimo rezonansinė byla pasibaigė Panevėžio apygardos teisme. Aštuoniolika kaltinamųjų pasakė baigiamąjį žodį ir gegužės 23 d. laukia teismo verdikto. Štai jų puokštė:

 

 nuotr. prieš teismo posėdžius, ekskomisarų susivienijimas aptaria bylos eigą ir prisimena įvykius prie Panevėžio J.Miltinio dramos teatro plakato ,,GYVENIMAS GALI GERĖTI‘‘. Jei kaltinamieji ekskomisarai negaus realių laisvės atėmimo bausmių, kurių prokuroras Gelgaudas Norkūnas teismo užprašė net iki 18,5 metų įkalinimo, tai gyvenimas ekskomisarams pagerės.  Be darbo neliks ir galės toliau vystyti narkotikų prekybos ,,verslą‘‘. Tik be uniformų. Nusikaltimų schemos jau atidirbtos. Galės budėti ,,ožiais‘‘ prie čigonų taboro. Praktikos turi, o tikrinimus atliks jų pažįstami kolegos.  Taip sakant, visi savi.

 

Teismo posėdžiai tik Panevėžio apygardos teisme truko vos ne penkerius metus,- nuo 2014 spalio mėn. Valstybinį kaltinimą palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gelgaudas Norkūnas. Kai kurių posėdžių metu jam talkino Panevėžio apygardos prokurorai. Paskutiniame posėdyje klausė kaltinamųjų aimanų prokuroras Robertas Diksa.  Per tą laikotarpį keitėsi posėdžių sekretorės, kai  Neringą Aukštuolienę pakeitė  Edita Marcinkevičienė.  Teisėjas Pranas Šimkus pervargo, nuseno ir  išėjo į pensiją.  Jį pakeitė jaunesnis 58 metų baudžiamųjų bylų  skyriaus pirmininkas Sigitas Bagdonavičius.  Bylą teko nagrinėti iš naujo.

Paskutinio posėdžio metu, galima sakyti, kaltinamieji savo baigiamosiose kalbose nepasakė nieko naujo. Jeigu pradžioje guodėsi, kad jie neturi profesionalių teisinių žinių, neskiria nusikalstamų grupių nuo susivienijimų, na ir aplamai teisiniuose dalykuose daug ko nesusigaudė, tai dabar žėrė vieną po kito baudžiamojo kodekso ar tarptautinės konvencijos straipsnius, kuriais manipuliavo ir kaltino prokurorą.

Ypač ilgą kalbą rėžė Vytenis Maščinskas. Anot jo, kaip ir daugelis kitų, jis  jokio nusikaltimo nepadarė, ir prašė išteisinti. Kadangi po sulaikymo įkalintas norėjo greičiau išeiti į laisvę, tai ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, ne viską išsamiai išsakė. Buvo įbaugintas. Su darbo kolegomis konfliktavo, vyko intrigos, pliatkai (apkalbos), todėl tokie, kaip R.Ivanovas, T. Ruchtinas irgi davė prokurorui naudingus  parodymus, kad patys išvengtų atsakomybės ir greičiau išeitų į laisvę. Prokuroras ėjo lengviausiu keliu pasinaudodamas klaidinga informacija.  V.Maščinsko prašymai ignoruoti, netenkinti, neapklausti liudininkai, neištaisytos klaidos.  Dėl prokurorui naudingų parodymų, kuriuos davė T.Ruchtinas, pastarasis greitai buvo paleistas į laisvę. Prokuroras pasikliovė ir   R.Ivanovo parodymais. Nenorėdamas nustatyti objektyvios tiesos, vadovavosi prielaidomis, dezinformacija, gandais ar bendro pobūdžio įvertinimais. Paleisti į laisvę kaltinamieji pakeitė parodymus. Daugelio aplinkybių, kuriomis yra  kaltinamas V.Maščinskas, jis net nežino. 

Apie kelias dešimtis nusikaltimo epizodų pasakojo kaltinamasis Remigijus Zykas. Jis samprotavo, kad prokuroro paprašyta jam 17 metų laisvės atėmimo bausmė yra nereali. Jis prašė teismo vertinti kritiškai R.Ivanovo parodymus, nes jis buvo veikiamas kitų pareigūnų, prokuroro. Darbinė praktika buvo tik tai, kad susirinkęs kolektyvas aptardavo planą, kaip veikti, norint išsiaiškinti daromus nusikaltimus, bet kad patys juose dalyvautų ir susiburtų į nusikalstamą susivienijimą, tai neigė.  Nepaisant to, dalį nusikaltimų prisipažino padaręs, atsiprašė nukentėjusių, prašė skirti švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis Gediminas Aina  nepaliko be dėmesio prokuroro. Jis kaltino, kad jo parodymus prokuroras vertino nenuoširdžiais. Dešimtys pateiktų kaltinimų neša tik administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.  Jokio susivienijimo nebuvo, tik darbiniai santykiai, prokuroro kalbą vertino kritiškai. Atsiprašė nukentėjusių, nuoširdžiai gailisi,  prašė teismo skirti švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis Renatas Ivanovas nesikartojo, nieko neneigė, nes yra viską anksčiau išsakęs.  Kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusių, prašė skirti švelnesnę bausmę.

 

Kalinamasis Giedrius Vaitkus nieko nusikalstamo taip pat nėra padaręs. Buvo kolegų įbaugintas, grąsinta susidorojimu, supjaustytos automobilio padangos, kad nepraneštų vadovybei apie padarytus nusikaltimus. Prašė išteisinti.

Kaltinamasis Rolandas Grigaraitis nedaugiažodžiavo. Yra nekaltas. Nieko nusikalstamo nėra padaręs. Prašė išteisinimo.

Kaltinamasis Arminas Lipskis teigė, kad Šiaulių vadovybė, iškilus skandalui, dėl padarytų nusikaltimų, norėjo išsivalyti ir prašė, kad geruoju įtariamieji paliktų   tarnybą, išeidami į pensiją ar iš darbo. Pažadėjo, kad nusikaltimai bus užgesinti, jokių kaltinimų ir tyrimų jų atžvilgiu nebus. Priešingu atveju, niekam neduos ramiai dirbti. Iš tiesų, pradžioje tas buvo ir padaryta, kol neįsikišo į tyrimą generalinė prokuratūra, pagal nekaltai įkalintų sutuoktinių Malinauskų skundus. Arminas Lipskis skaitė, kad nieko nėra nusikalstamo padaręs ir savo noru iš darbo neišėjo. Tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pateikti kaltinimai. Baigiamojoje kalboje teismo prašė, kad jis būtų išteisintas.

Kaltinamieji Arvidas Budrys, Robertas Paštuolis, Kęstutis Pilvinis ir kt. prašė išteisinimo ar skirti kuo švelnesnę bausmę. Kai kurie kaltinamieji prisidengė šeimos narių sveikata, mažamečiais vaikais, motinų ar žmonų ligomis bei jų pačių sugadintais gyvenimais ir kt.

Apibendrinant galima teigti, kad buvę pareigūnai visiški bailiai. Bijo net savų kolegų, nekalbant, kad, kaip pelės po šluota tyli prieš žiniasklaidos atstovus. Teismo rūmuose bėgioja laiptais, slapstosi pakampėmis,  lenda, kaip zuikiai po kėdėmis, dengia veidus...

Kaltinamasis T.Ruchtinas pagal generalinės prokuratūros skundą, kitoje jam inkriminuotoje byloje, dar mina slenksčius LR Aukščiausiame teisme. Jam Klaipėdos apylinkės teismas jau buvo skyręs 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę. Nutartį T.Ruchtinas apskundė. Klaipėdos apygardos teismas panaikino anksčiau skirtą realią puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę ir 2018 metų spalio mėn. paskelbtu nauju nuosprendžiu T.Ruchtinui skyrė tik 2,5 metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Generalinė prokuratūra siekia, kad baudžiamosios bylos suklastojimą organizavusiam dabar jau buvusiam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkui Tomui Ruchtinui būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė.  Panevėžio apygardos teisme metų seklį prokuroras prašo įkalinti 18 metų. Geriausiu policijos sekliu išrinktas pareigūnas imitavo kovą su mafija: jo dėka buvo įkalinti sutuoktiniai Tatjana ir Ričardas Malinauskai.  Jie nebuvo padarę jokio nusikaltimo. Prokurorai įsitikinę, kad nuosprendis buvo pakeistas nepagrįstai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo T. Ruchtinui būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

 

 

 

 

Tomas Ruchtinas ir advokatas Zigmantas Lipnevičius

© DELFI / Kiril Čachovskij

  

2019-04-02 d. į Aukščiausiąjį teismą atvykęs T. Ruchtinas ir jam atstovaujantis advokatas Zigmantas Lipnevičius  išsakė savo  pageidavimus,–  teisėjų paprašė panaikinti jam visus kaltinimus, o pradėtą baudžiamąjį procesą visiškai nutraukti.

Panevėžio apygardos teisme su 18 Šiaulių policijos pareigūnų yra kaltinamas ne tik dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, bet ir kvaišalų platinimu ir net jų pasisavinimu. T. Ruchtinui inkriminuojama net apie 50 nusikalstamų veikų. Aukščiausiame teisme nuosprendis bus skelbiamas balandžio 30 dieną. Apie teismo eigą A.teisme skaitykite daugiau D.Sinkevičiaus straipsnyje:

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/slaptas-policijos-informatorius-pagal-mano-suklastotus-parodymus-nuteise-nekaltus zmones.d?id=80788909

 

nuotr. ekskomisarai drąsa ne trykšta. Nuleisti ant žemės. Gal sužinos išlaikytiniai kieno duoną iki šiol valgė?

 

 

Drąsūs tik tada, kai turėdami po skvernu ginklą ar tarnybinį pažymėjimą su silpnesniais ar pažeidžiamais daro ką tik nori.  Tenka priminti, kad lazda turi du galus. Jų kolega Šiaulių AVPK NTB SNTS tyrėjas Artūras Balčiūnas bandė apkaltinti narkotikais ir mane: reketavo, tyrimo metu darė psichologinį spaudimą, darydamas pats nusikaltimus. Tačiau generalinė prokuratūra ir jo tiesioginė valdžia,- vadovas E.Lapinskas  savus pridengė. Liko nenubausti ne tik A.Balčiūnas, jo darbą kuruojanti prokurorė Diana Voskoboinikova, gener. Prokuratūros prokuroras Arūnas Meška, Šiaulių prokuroras  S.Dobilauskas, P.Andruškevičius,  vyr, prokuroro pavaduotojas T.Grušas, l.e. vyr prokuroro pareigas Laima Mušauskytė-Griciuvienė, prokuroras V.Lukošius, teisėja Nina Raugienė bei daugelis Šiaulių AVPK tyrėjų, kaip antai G.Čekas, M.Jackevičius..., kuriuos nebesinori net vardinti. Būtų visa jų virtinė. Jie dengė vieni kitus ir bandė nusikaltėlį visaip ištraukti nuo atsakomybės. Nusikaltėlis ne eilinis. Vieno Šiaulių galimai pedofilo įsūnis. Galimai pedofilas turėjo stiprų užnugarį aukščiausiuose ,,teisingumą‘‘ vykdančiųjų sluoksniuose. Užtenka paminėti jo pavardę ar sulaukti skambučio ir byla išsprendžiama nusikaltėlio naudai. Šį kartą taip neįvyko, nes aukštas pareigas einantis pareigūnas paliko šią šeimą ir nenorėjo nieko bendro turėti su šia byla. Matyt žinojo, kad ji kvepia neskaniai.

Gaisrui prigesinti, dėl narkotikų ir kt. padarytų ekskomisarų nusikaltimų, Šiaulių AVPK vadovą E.Lapinską, pasibaigus kadencijai, pagal Rotacijos komisijos sprendimą  sukeitė  su Panevėžio apskrities VPK viršininku Rimantu Bobinu. Jis Šiauliuose ilgai neužsibuvo. Jau paaukštintas pareigose ir dirba policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Jei šalyje nevyrautų teisinis išsigimimas-nihilizmas, daugelio korumpuotų ar atmestinai dirbančių, nekvalifikuotų darbuotojų seniai nebūtų teisingumą vykdančių gretose. Deja, korumpuota valdžia ir ,,teisingumą“ vykdanti išsigimėlių armija, net po jų kolegų (teisėjų) sulaikymo su antrankiais,  nesureagavo. Priešingai. Tapo aktyvesni, dengiant nusikaltimus.  Teisingumas neatstatytas.  Teisieji teismuose ir toliau negali rasti tiesos. Apie tai garsiai jau prašneko  ministras pirmininkas S.Skvernelis.

 

POSOVIETINĖ CIVILIZACIJA LIETUVOJE. KĄ DAVĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ?

 

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir prieš įstojant į Europos Sąjungą (2004.05.01), Didžiosios Britanijos Karalystės ministrė pirmininkė Margaret Thatcher, vadinama ,,Geležinė ledi‘‘ patarė Lietuvai neskubėti iš vienos sąjungos pulti į kitos sąjungos glėbį. Ji  numatė ateities neigiamus padarinius. Šiuo metu visa tai puikiai iliustruoja įvykiai (BREXIT) jų šalyje, kai  norėdami pabėgti iš Europos Sąjungos gniaužtų, niekaip su jais negali rasti bendros kalbos. 

M.Thatcher viena ryškiausių JK asmenybių

Pasaulio akyse M. Thatcher buvo griežtos, bet teisingos lyderės simboliu.  Britanijoje ją visuomet lydėjo ne tik palaikymas, bet ir arši kritika. Savo šalyje M. Thatcher suformulavo ribas, nuo kurių per toli nenueita, – tai kritika pernelyg stipriai Europos integracijai arba supervalstybės formavimuisi. Ji atsirado paskutiniais M. Thatcher metais, o britai ir dabar yra toje „orbitoje“.

  1. Girniaus teigimu, principinga ir dažnai neigiama M. Thatcher nuomonė Europos Sąjungos atžvilgiu sukėlė daugelio konservatorių nepasitenkinimą ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ilgametė partijos lyderė buvo priversta pasitraukti.

„Didelis M. Thatcher laimėjimas buvo, jog jai pasisekė išreikalauti, kad iš bendro biudžeto Anglijai būtų grąžinama daug pinigų, ir tos nuolaidos tebegalioja. Taigi tokia antieuropietiška politika ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl partija sukilo ir nuvertė M. Thatcher“, – sako politologas. Šalį ji valdė daugiau nei 11 metų ir Ministrės pirmininkės poste išbuvusi tris kadencijas, M. Thatcher premjero rezidenciją paliko 1990 m.

Prisimindami aktyvią M. Thatcher užsienio politiką, politologai pabrėžia jos indėlį į Šaltąjį karą. Tuomet Britanijos premjerė ir Jungtinių Valstijų prezidentas R. Reaganas kartu stojo į kovą su Sovietų Sąjunga ir griežtai pasisakė prieš komunizmą. Tačiau, pasak politologo K. Girniaus, M. Thatcher viena iš pirmųjų pamatė, kad su Michailu Gorbačiovu Vakarai gali pradėti kalbėtis ir jis ateityje gali imtis reformų, pakeisiančių tuometinę Sovietų Sąjungą. Kaip teigia politologas, M. Thatcher neblogai sutarė su M. Gorbačiovu – jau 1984 m., kai M. Gorbačiovas dar nebuvo generalinis sekretorius, ji pasakė, kad tai tas žmogus, su kuriuo galima bendrauti. Ir vėliau ji bendravo su M. Gorbačiovu ir kai kuriais atžvilgiais jį palaikė.

Lietuvos politikai uolūs didžiųjų valstybių padlaižiai

Nors M.Thatcher įspėjo Lietuvą neskubėti jungtis į naują Sąjungą, tačiau Lietuvos valdžia padarė viską, kad suklastojant referendumą įstotume į ES. Tam tikslui, kad surinkti reikiamą gyventojų parašų skaičių pratęsė rinkimus iki dviejų dienų.  Ne gana  to, balsuotojų jaukui (papirkimui) mesti milijonai, kad juos  suvilioti su alaus buteliu ar skalbimo miltelių pakeliu.

Lietuvos aktyvistai, kaip ir JK ministrė pirmininkė žinojo vakarų šalių neigiamus padarinius: įsigalės pedofilija, narkotikai, nelegalūs viešnamiai, prekyba žmonėmis, kontrabanda, korupcija, reketas, žmonių išnaudojimas, soc. atskirtis, bedarbystė, ekonominis nuosmukis ir kt. Ši banga, kaip cunamis,  netruko iš vakarų atslinkti į Lietuvą. Banditų siautėjimas įgavo pagreitį. Parduotuvėse budėjo automatais ginkluoti apsauginiai, siautėjo nusikalstamos grupuotės. Po kurio laiko, apraminus gatvės banditus, nusikaltimai persikėlė į valdžios struktūras. Šiandien Lietuvoje teisinis nihilizmas, korupcija, narkotikai, vaikų atėmimas iš šeimų, bedarbystė, žmogžudystės, pedofilija, vagystės, soc. atskirtis... pasiekė neregėtas aukštumas. Gatvės banditų nusikaltimus perėmė profesionalūs uniformuoti nusikaltėliai ir įstaigos.  Jie visi išlaikomi iš biudžeto (visų piliečių) lėšų. Šalies vadovams diktuoja sąlygas oligarchai. 

 

 

Peržiūros: 805

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti