PROTO SUTEMOS (Šešta dalis)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)

Juozas IVANAUSKAS

 

PROTO SUTEMOS

(Šešta dalis)

 

         Nestokojantis humoro jausmo teisininkas Jonas KOVALSKIS, pastaruoju metu atidžiai stebintis „eksvunderkindo“ Stanislovo Tomo priešrinkiminį šou Lietuvoje, šmaikščiomis pastabomis demaskuoja garbaus amžiaus žmonių mulkintoją: Šv. Stanislovo Tomo Satja Sai Babos šventų darbų nešventi užkulisiai. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtariamo genijaus Stanislovo Tomo sukčiavimo. Keli piliečiai, kurie kreipėsi dėl įtariamų kandidato į Europos parlamentą Stanislovo Tomo sukčiavimo epizodų, gavo pranešimą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padaryto nusikaltimo pagal BK 182 str. „tas, kas apgaule įgijo svetimą turtą, baudžiamas...“.

Mat Stanislovas Tomas buvo viešai paskelbęs, kad renka iš pensininkų po 50 eurų neva kolektyviniam ieškiniui prieš Lietuvos Respubliką, reikalaujant padidinti pensijas iki 307 eurų. Nemažai pensininkų susiviliojo tokia perspektyva – mat S. Tomas buvo pažadėjęs, kad per Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetą pasieks, kad minimali pensija bus 307 eurų, ir pervedė pinigus S. Tomui į nurodytą sąskaitą. Tačiau pastarasis minėtais pensininkų pinigais susimokėjo savo užstatą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Negana to, paaiškėjo, kad S. Tomas neturi advokato licenzijos ir todėl negali atstovauti pareiškėjams Lietuvos teismuose.

Kai girdite kokio nors guogos ar visiško stanislovo šlykščias treles apie tai, kaip jie, jeigu juos išrinksite į Europos Parlamentą, pakels pensininkams pensijas ar darbuotojams darbo užmokestį iki Europos Sąjungos lygio, jūs girdite begėdišką, cinišką, siaubingą MELĄ. EP nenustatinėja ES šalių gyventojų darbo užmokesčio ar socialinių išmokų dydžio – socialinis aprūpinimas yra kiekvienos šalies vidaus reikalas ir yra toks, kokį jį apibrėžia vidaus parazitinės konservatorių ir liberalų partijos – šios partijos rūpinasi išimtinai tik savo savanaudiškais interesais, jos Lietuvos vardu prisiima įsipareigojimus, gauna kreditus, kuriuos išvagia siaurame savo narių rate, o skolą grąžinti yra priversti visi lietuviai. Kol guogos ar visiški stanislovai riebiai puotauja Briuselyje, Strasbūre. Tokiais pažadais jau 30 metų konservatorių ir liberalų aferistai maitina žmones, dar nebuvo nei vieno atvejo, kad jie savo pažadus įvykdytų, tačiau žmonės vėl ir vėl juos renka. Negalima, pasiklausius eilinio rinkimų cirko klouno pasakų, savęs klausti – už ką balsuoti?, kuris kandidatas yra geresnis?. Jie visi yra klounai. Klausti reikia savęs: ar neatėjo laikas totalinei Lietuvos delandsbergizacijai, ar nėra laikas per 30 metų galutinai susikompromitavusią parazitinę liberalią melo demokratija keisti, keisti visą politinę sistemą?..

Lietuvoje vyksta rinkiminė kampanija. Atėjo superadvokatas stanislovas į mėsos turgų ir mėsos pardavėjams pažadėjo, jeigu taps Europos Parlamento nariu, pakelti mėsos kainas tris kartus, pirkėjams nuleisti mėsos kainas tris kartus, o kiaulėms pažadėjo neliečiamybę. Kaip už tokį kandidatą nebalsuoti?!.. Ukrainoje rinkimai vyksta Kiaulės metais. Rinkimų rezultatus skelbia Kvailio dieną. Rinkimų lyderis klounas. Man jau neramu, kokius veikėjus mes išrinksime į Europos Parlamentą, kai klausau stanislovo teisinių batalijų viktorijų istorijas?!..“, - savo FB sienoje teigia teisininkas J. Kovalskis.

     Drauge su JAV gyvenančiu disidentu Valdu ANELAUSKU tęsiame LL pokalbių ciklą aktualia tema, demaskuojant šiuolaikinio Ostapo Benderio politinius viražus Lietuvoje. 

------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

  1. I.: Kandidatavusio į prezidentus Kazimiero Juraičio klounada jau užsibaigė, o Stanislovo Tomo, deja, vis dar tęsiasi. Tikėtina, jog artimiausiu metu LT Ostapo Benderio „pasivaidenimai“ lyg ir turėtų užsibaigti, nes piliečių parašų rinkimo tempas, bent jau internete, gerokai sulėtėjo...

Portale „Ekspertai.eu“, regis, lyg ir neliko kitų temų, nuolat reklamuojamas prof. Stanislovas Tomas, o pastarasis, nė iš šio nė iš to, vėl prisiminė neva „laimėtą“ Rolando Pakso bylą. Viename kasdieninių „aktualių“ pašnekesių su „ekspertu“ Audriu Naku per šešias minutes S. Tomas keturis kartus pakartojo, esą R. Pakso bylą „laimėjo“ būtent jis. Socialiniame tinkle „Facebook“ kovo 27 dieną parašė: „Padedu R. Paksui, nors jis to nevertas, ir linkiu jam pralaimėti rinkimus“.

Manau, PROTO SUTEMŲ šeštoje dalyje mums vertėtų kiek plačiau aptarti Stanislovo Tomo dalyvavimą, jo tariamus „nuopelnus“ prezidento Rolando Pakso byloje. Tai bene vienintelis dalykas, kuo jis labiausiai visur ir visada giriasi.

VALDAS ANELAUSKAS:  Atrodo, „daugelio valstybių advokatui“ Stanislovui Tomui lyg ir nebėra daugiau kuo girtis, tuščios, pagyrūniškos jo kalbos mažai ką bendro turi su realybe, mat šis ponas nuolatos meluoja, dažnai pasiklysdamas savo fantazijose...

Visų pirma, prie prezidento Rolando Pakso tikrosios bylos Strasbūro Teisme, mano supratimu, S. Tomas iš tikrųjų ne kažin ką teprisidėjo. Tokią nuomonę susidariau, atidžiai patyrinėjęs laisvai internete prieinamą EŽTT medžiagą. Kažkokiu būdu, galimai, įsitrynė pas amžinatilsį Oigeną Zalpijų padėjėju ir sukinėjosi, trynėsi aplinkui. Kaip žinia, pats prezidentas R. Paksas rekomendaciją S. Tomui buvo parašęs, tad iš viso to šis „baronas Miunhauzenas“ vėliau ir sukurpė apie save legendą, esą būtent jis R. Pakso bylą laimėjo?!.. Aš atidžiai pasidomėjau, koks iš tikrųjų buvo S. Tomo vaidmuo ir nuopelnas minėtoje  byloje.

Turiu omenyje bylą Strasbūro Teisme, kur prezidento R. Pakso advokatais buvo Oigenas ZALPIJUS, Vytautas SVIDERSKIS ir Zalcburgo universiteto teisės profesorius Fransas METČERIS. Na, o Stanislovas Tomas, kaip aš supratau, ten sudalyvavo, viso labo, kaip kažkoks tyrėjas (angl. researcher). Ką teismo bylos kontekste tai reiškia, man sunku pasakyti. Strasbūro Teismo sprendimo lietuviškame vertime Stanislovas Tomas yra įvardintas tiktai kaip Paryžiaus-Sorbonos universiteto doktorantas.

Nežinau, gal ir buvo kažkoks S. Tomo indėlis prezidento R. Pakso bylos prieš Lietuvą parengiamajame etape? Apie tai galėtų papasakoti advokatai O. Zalpijus ar V. Sviderskis, tačiau abiejų, deja, jau nebėra gyvųjų tarpe. Todėl dabar ponas Stanislovas Tomas jaučiasi galįs laisvai fantazuoti apie tą savo veiklos epizodą, ką tik nori ir kaip tiktai nori!.. Bet aš nepatingėjau atidžiai pažiūrėti visą prezidento R. Pakso bylos nagrinėjimo Europos Žmogaus Teisių Teisme – 2011 m. sausio 6 dienos vaizdo įrašą, net pusantros valandos sugaišau, tačiau Andoros ir Moldovos advokato niekur ten nepamačiau. Šalia prezidento Rolando Pakso sėdėjo tik advokatas Oigenas Zalpijus, kuris ir kalbėjo paskui, kaip pastarąjį atstovavęs advokatas.

J.I.:  Būtent tai viename pokalbyje patvirtino šviesios atminties advokatas Oigenas Zalpijus. Matyt, todėl pernai rudenį Stanislovas Tomas labai pasipiktino, perskaitęs mano parengtą interviu LL su advokatu O. Zalpijum, nes suprato, kad ima griūti Ostapo Benderio kortų namelis. Tad beliko griebtis lyg skęstančiajam šiaudo: skundo parašymą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui vadinti „bylos laimėjimu“?!..

V.A.:  Tai, kad S. Tomas 2014-tais metais Rolandui Paksui atstovavo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete (JT ŽTK), galima sakyti, apskritai jokios reikšmės  beveik neturi ir niekada neturėjo, nes tai nėra teismas. Tame komitete juk ir nebuvo teisminė byla, o paprasčiausias skundo svarstymas.

J.I.:  Betgi S. Tomas būtent tuo nuolatos giriasi, neva „laimėjo“ R. Pakso bylą JT Žmogaus teisių komitete?!.. Nors, pasak advokato Oigeno Zalpijaus, minėto skundo pateikimas JTŽTK nebuvo būtinas, nes teisinių pasekmių neturės.

V.A.:  Aš irgi taip manau, prezidentui Rolandui Paksui apskritai nereikėjo ten lįsti. Juk yra aiškiai pasakyta: JT Žmogaus teisių komiteto sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, tai yra, valstybei neprivalomi.

Nesvarbu, ką dabar bekalbėtų ponas Stanislovas Tomas ir jam antrinantis „ekspertas“ Audrius Nakas, aš manau, 100 procentų šiuo atveju teisi yra Lietuvos Vyriausybės atstovė Karolina Bubnytė, dėl ko S. Tomas pernai vasarą apskundė ir ją, prašydamas JT ŽTK rekomenduoti Lietuvai atleisti iš darbo K. Bubnytę už tai, kad ji „neigia JT ŽTK Konstatavimų ir Baigiamųjų pastabų privalomąjį pobūdį“.

Kalbant apie Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadas, egzistuoja esminiai skirtumai dėl jų vykdymo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 46 straipsnio 1 dalį, „Konvencijos aukštosios susitariančiosios šalys yra įsipareigojusios vykdyti galutinį Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą kiekvienoje byloje, kurios šalys jos yra“. Tai reiškia, jog EŽTT sprendimai šaliai yra būtent PRIVALOMI.

Tuo tarpu Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas tėra nepriklausomų teisės ekspertų institucija, įsteigta 1966 metais Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pagrindu. JT ŽTK paprasčiausia stebi, kaip įgyvendinamos minėto pakto ir jo papildomų protokolų nuostatos valstybėse - Jungtinių Tautų Organizacijos narėse, vykdo monitoringą, kokia padėtis su žmogaus teisėmis įvairiose šalyse, taip pat duoda rekomendacijas šalių vyriausybėms, kokiu būdu efektyviausiai padėtį pagerinti, jeigu ji nepakankamai gera. Veikdama tarptautiniu mastu ši institucija vykdo konkrečias funkcijas ir jos kompetencija yra visiškai kitokia negu Europos Žmogaus Teisių Teismo.

 Ypač svarbu pabrėžti, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas apskritai nėra institucija, kuriai būtų galima, pavyzdžiui, apskųsti sprendimus, priimtus Europos Žmogaus Teisių Teismo. Tai yra savarankiškas subjektas, stebintis žmogaus teises pasauliniu lygiu, į kurį galima kreiptis net nesikreipus į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Svarbiausia, kartoju, yra tai, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas – apskritai nėra teismas. 

Pagal savo kompetenciją, JT ŽTK gali paskelbti išvadas, kurios yra rekomendacinio pobūdžio, bet nėra privalomos, neturi teisinės galios. Ką paistė ponas Stanislovas Tomas apie kažkokį ten Barbadoso precedentą, jokios teisinės reikšmės neturi. Jokie komitetų sprendimai nėra privalomi valstybėms narėms, nes priimamos išvados yra neprivalomojo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad JT ŽTK sprendimai nėra privalomi, komitetas negali pareikalauti, kad valstybės, pavyzdžiui, sumokėtų asmeniui piniginę kompensaciją, atšaukti ar pakeisti teismų ar valstybinių institucijų sprendimus, pakartotinai tirti nacionalinių teismų bylų faktinės medžiagą, nubausti valstybės pareigūnus ar privačius asmenis, panaikinti ar keisti valstybių įstatymus ir kitus teisės aktus.

    JT ŽTK išvadų neprivalomasis pobūdis sudaro valstybėms prielaidas kvestionuoti komiteto išvadų teisinę galią, jei priimtas sprendimas joms nėra palankus. Visos priimtos komiteto išvados valstybėje narėje yra įgyvendinamos išimtinai geros valios principu, kuris išplaukia iš Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės. Geros valios principo esmė yra ta, kad sutarčių vis tiktai reikėtų laikytis, negražu nesilaikyti. JT ŽTK  vadovaujasi „aksominių pirštinių“ principų priimamų sprendimų vykdymui ir apeliuoja į valstybių narių gerą valią. Paprastai laikomasi nuomonės, kad sprendimų viešumas bei tarptautinis dėmesys neva galįs „priversti“ valstybes, grubiai pažeidusias žmogaus teises, pakeisti priimtus sprendimus ar įgyvendinti jų prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. JTŽTK tegali tikėtis, kad valstybės narės pačios suteiks teisinę galią jo priimtiems sprendimams, pasinaudojant visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis.

Taigi, nors JT Žmogaus teisių komiteto sprendimai neturi tiesiogiai įpareigojančios galios valstybėms narėms, aišku, vis gi turėtų būti jų laikomasi ir jie turėtų būti įgyvendinami, o jų įgyvendinimas kaip ir užtikrinamas valstybių įsipareigojimais laikytis tarptautinių sutarčių. Bet visa tai graži teorija, bet praktikoje, mes matom, yra taip, kaip yra. Prezidento Rolando Pakso byla prieš Lietuvą – geriausias to pavyzdys.

J.I.:  Atsakingos už žmogaus teises institucijos Lietuvoje, krūvon suplakant neprivalomą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadą ir Strasbūro Teismo sprendimą, kurio vykdymas valstybei yra privalomas, būtent tuo dabar ir naudojasi, nevykdant nei vieno, nei kito?!...

V.A.:  Betgi ir ponas Stanislovas Tomas dažnai viską į vieną krūvą suplaka. Kadangi prie EŽTT bylos ne kažin ką teprisidėjo, tai dabar pirmiausia S. Tomas kiša būtent JT Žmogaus teisių komiteto sprendimą, bandydamas visus įtikinti, kad šis jo „laimėjimas“, atseit, yra kur kas svarbesnis.

Lygiai taip S. Tomas nemirksėdamas melavo, kad po JT Žmogaus teisių komiteto ataskaitoje pernai vasarą pareikštų pastabų Lietuvai – dėl VSD ataskaitų apie grėsmes nacionaliniam saugumui, visi šiose ataskaitose paminėti asmenys neva gali dabar reikalaut iš Lietuvos valstybės kažkokių kompensacijų. Betgi tai tokia nesąmonė, kad net ir komentuot nesinori, absurdas kažkoks!..

J.I.:  Ko gero, mums šio Ostapo Benderio pasisakymai visai nerūpėtų, tegul savo video kalbose šis „eksvunderkindas“ paisto, ką tiktai nori, jeigu ne S. Tomo pastarojo meto chamiški išpuoliai prieš SISTEMOS faktiškai nė už ką nuverstą Prezidentą Rolandą Paksą bei amoralus šio „profesoriaus“ elgesys, dergiant šviesios atminties advokatą Oigeną Zalpijų, apsiginti negalintį, staiga mirusį žmogų!...

V.A.:  Galima būtų imti ir pacituot S. Tomo rašytus išties šlykščius, chamiškus laiškus, kur Prezidentą  jis vadina „kiaule“. Jau vien dėl to šis žmogus taip žemai yra puolęs, kaip rusai sako, žemiau plintuso. Su tokia leksika Stanislovo Tomo ne tik į advokatūrą negalima priimti, bet ir patikėti viešojo tualeto valytojo pareigas, o šis ponaitis dabar taiko į Europos Parlamentą?! S. Tomo įžūlumui, regis, nėra ribų...

J.I.:  Viešai apsimelavęs Ostapas Benderis mano išleistą knygą „R. P. Vardan ko?“ pavadino „melu ir kvailomis fantazijomis“!.. Negi jis galvoja, garbius žmones Lietuvoje debilais ir idiotais vadindamas, nesulauks į tai jokio atsako?!.. Kai kas nors apie S. Tomo chamišką elgseną teisybę pasako ar parašo, iškart bėga skųstis Žurnalistinės etikos komisijai ar netgi teismui, o pats visus „šūdais“, „dalbajobais“ vadina.  Ar tai labai etiška?!.. Yra lietuvių patarlė: „kaip šauksi, taip ir atsilieps“.

Ir toks žmogus vadina save profesoriumi?!.. Beje, bemaž visi S. Tomo „moksliniai pasiekimai“ ne tik mums kelia abejonių. Jei tikėtume portalo „15min.lt“ pateikta informacija, Lietuvos studijų kokybės vertinimo centras yra patvirtinęs tik du S.Tomo diplomus – Vilniuje esančio Europos humanitarinio universiteto teisės bakalauro ir Briuselio katalikiškojo universiteto teisės teorijos magistro. Lietuvos mokslų tarybai jis pateikė Paryžiaus Sorbonos universiteto daktaro laipsnį patvirtinantį diplomą ir tuo pagrindu Lietuvoje buvo lyg ir nostrifikuotas jo daktaro mokslo laipsnis. Ką gi, patikėsim, juk negalime netikėti „tik kokybiškos informacijos“ portalu, ar ne?.. Tuo labiau, kad jokios kitos kažkiek objektyvesnės informacijos lyg ir nėra. 

Bet kažin ar tai reiškia, kad S. Tomas apie savo išsilavinimą nieko nemeluoja, net jeigu jo trys diplomai yra pripažinti Lietuvoje? Juk jis giriasi, neva studijavęs dvylikoje universitetų, turįs du bakalauro diplomus ir tris magistro. Tik kažkodėl kitų savo diplomų Lietuvos studijų kokybės vertinimo centrui S. Tomas taip ir neparodė, kad patvirtintų?..

V.A.:  Kaip kuriamos legendos apie „eksvunderkindą“ Stanislovą Tomą, taip ir jo išsilavinimas, yra apgaubtas, vaizdžiai tariant, paslapties šydu. Neseniai transliuotame viename video reportaže S. Tomas demonstravo ant stalo sukrautą krūvą visokiausių diplomų, bet argi tai įrodymas, kad visi jie yra tikri?!.. Kuo daugiau save liaupsindamas jis tuos savo diplomus visur kiša, tuo labiau įtartinais jie man atrodo.

Kad disertaciją paruošė ir turbūt Sorbonoje apsigynė – tai faktas. Aš pats S. Tomo disertacijos tekstą suradau internete, parsisiunčiau, bet kadangi prancūzų kalbos nemoku, tai perskaityt negaliu. Todėl daviau vienam draugui, kurio prancūzų kalba yra gimtoji. Jis perskaitė, nežinau, visą ar tik dalis, ir apibūdino labai trumpai ir aiškiai, vienu prancūzišku žodžiu – „galimatias – kas lietuviškai būtų, kaip visiška nesąmonė. Ir dar pridėjo, kad prancūzai paprastai tokius dalykus apibūdina žodžiu „merde,“ - labai jau nemandagus toks apibūdinimas...

Manau, taip ir yra, nes tas mano draugas pats turi mokslų daktaro laipsnį, tiesa, ne teisės ir ne iš Sorbonos, bet apie disertacijų kokybę šį bei tą supranta. Aš pats tai skaičiau Stanislovo Tomo paskaitos Vilniaus vadinamajame „laisvajame universitete“ (sutrumpintai LUNI – kaip suprantu, tai joks ne universitetas, o kažkokia kairuoliškų pseudointelektualų sueiga) tekstą, kuris vadinasi „Įvadas į teisės nebuvimą ir teisminį šamanizmą“. Tą paskaitą jis perskaitė 2008 metais, tada jis savo disertacijos Sorbonoje dar nebuvo apsigynęs. Disertacijos pavadinimas irgi panašus: „Šamaniški ritualai Europos Teisingumo Teisme“ (Le rituel chamanique de la Cour européenne de justice).

Manęs tai visai nestebina, nes pats S. Tomas 2007 metais „tv3.lt“ portale štai kaip apibudino studijas Paryžiaus universitetuose: „Profesoriai Jacques Derrida, Gilles Deleuze ir Jean Baudrillard atvirai lygina liberalų ir konservatorių diskursą, visą politologiją, filosofiją ir klasikinį teisės mokslą su pornografija, skirta besimasturbuojantiems šizofrenikams. Profesorius Deleuze sukūrė fekalijų ir spermos srovės teoriją tam, kad geriau paaiškintų klasikinių socialinių mokslų plėtrą Europoje. Teisės fakultete dėstoma, kad „konstitucinė teisė“ – tai apgavystė, sukurta tam, kad būtų lengviau valdyti neišsilavinusius žemdirbius. Mokslininkai postmodernistai yra šiuolaikinis intelektinis Paryžiaus veidas.“

Todėl man kyla įvairių minčių ir apie S. Tomo paryžietiško išsilavinimo kokybę. Tiek Amerikos, tiek ir Europos aukštosiose mokyklose, dabar yra nemažai gan keistų studijų programų, kurių vien pavadinimai patys už save kalba. Pavyzdžiui, „Hario Poterio mokslas“ (Frotsburgo valstybiniame universitete) arba „Pokemonų studijos“ (Kalifornijos universitete). Oregono universitete vienas litvakų kilmės profesorius dėstė homoseksualumo geografiją (ir pats tokiu buvo). O vienas, beje, į S. Tomą labai panašus veikėjas, norėdamas gauti „taikos studijų“ magistro laipsnį, visą semestrą gyveno palapinėje, pasistatęs ją pačiame Oregono universiteto miestelio centre. Žodžiu, visa tai veda link mokslo profanacijos, tiesiogine prasme.

J.I.:  Susigalvoji kokią nors pačią keisčiausią arba kvailiausią teoriją, ir jau mokslų daktaras?!..

V.A.: Stanislovas Tomas save vadina teisminio šamanizmo ir teisės neegzistavimo teoretiku. Tvirtina, kad šiuo metu Sorbonoje dominuoja teisinis postmodernizmas. Viename savo interviu prieš dešimt metų jis teigė, kad būtent dėl teisminio šamanizmo teorijos jį „vienbalsiai“ priėmė į Sorbonos doktorantūrą.

Kitur apie savo disertacijos temą aiškina štai kaip: „Šiai dienai sukūriau apie 850 naujų sąvokų ir apibrėžimų. Šios sąvokos reikalingos tam, kad kuo tiksliau apibūdintume tai, ką daro aukščiausieji teismai. Dirbu Paryžiaus postmodernizmo, Amerikos realizmo ir kritinių teisės studijų tradicijoje. Pagrindinis šios disertacijos tikslas – prisidėti prie profesorių Duncan Kennedy ir Pierre Legendre projekto, siekiant susprogdinti dogmatinį ir stagnacinį XX amžiaus teisinį mąstymą (profesoriai Ronald Dworkin, H. L. A. Hart ir John Finnis), o po to jį palaidoti.“ [tv3.lt, 2008.07.23, „Vunderkindas iš Paryžiaus šaukia Revoliuciją Lietuvai“]

Bent jau man, panašios Stanislovo Tomo (ir jo mokytojų) skleidžiamos „postmodernistinės teisės“ idėjos kvepia tiesiog teisės mokslų užribiu, su didele teisinio nihilizmo doze. Tai iš tiesų tėra teisės teorijų redukavimas į savąją poziciją, o paskui mosavimu tuo lyg vėzdu, kvailinant kitus. „Man nerūpi, kad kas nors nesutinka su mano teisės vizija, nes teisė yra fikcija“, – drąsiai rėžia Stanislovas Tomas kitame interviu. Todėl aš S. Tomo teisininku apskritai negalėčiau pavadinti, geriausiu atveju, teisėtyrininku.

Dar viename interviu 2015-tais metais S. Tomas aiškino, kad akademinė veikla jam labai įdomi, o jo tyrimai neva esą labai populiarūs: „Taip išėjo, kad mano tyrimai yra itin populiarūs tam tikrais laikotarpiais, todėl turbūt bandysiu tą laikotarpį išnaudoti. Prieš pusmetį man profesoriaus vardą suteikė du universitetai Kazachstane ir vienas Rusijoje, o tuomet gavau kvietimus į Ispanijoje ir Lenkijoje esančius universitetus. Todėl ketinu kiekvienais metais gauti dar vieną profesoriaus vardą vis kitoje valstybėje.“ Tada laikraščio „Vakaro žinios“ žurnalistė Justina Kabakaitė paklausė Stanislovo Tomo: „Profesoriaus vardo visam gyvenimui suteikimas yra daugiau pripažinimas ar viso gyvenimo darbas?“ Į tai šis „teisininkas postmodernistas“, „jauniausias profesorius Lietuvos istorijoje“, atsakė štai ką: „Kad tai gautum, reikia išplėtoti keletą teorijų, parašyti straipsnių, parengti knygą. Todėl tas paskelbimas yra net mano darbų postūmis kažkur toliau į tarptautinę akademinę rinką. Dėl šio postūmio esu dėkingas savo universitetui, kad suteikė tą pripažinimą“.

Gal aš nežinau, bet jokių publikacijų nei akademiniuose žurnaluose, nei kur kitur, pas prof. Dr. Stanislovą Tomą nebuvo ir nėra. Žiūrėjau ne tik internete, bet ir pasauliniame bibliotekų kataloge WorldCat. Tiesa, galų gale, man pavyko surasti vieną jo (kartu su kažkokiu Aleksiejumi Tirtyšnu) parašytą straipsnį, 2015 metais publikuotą Rusijoje (berods, Tiumenės universiteto) leidžiamame „BRICS Law Journal“, kuris vadinasi „Europos ir Rusijos teisinės sąmonės sąveika“ (Interaction of European and Russian Legal Consciousness). Tik tiek. Todėl man labai keista (daugiau nei keista, tiesiog įtartina), kaip gi S. Tomas galėjo tapti (kaip jis pats sako) iškart trijų universitetų profesoriumi? Už kokius „didžius“ nuopelnus jurisprudencijos mokslų srityje?!..

J.I.:  Nejau S. Tomas iš tikrųjų yra trijų universitetų profesorius? Negaliu tuo patikėti, net ir labai norėdamas!.. Jei prieš keturis metus šis „eksvunderkindas“ sakė, kad planuoja kiekvienais metais tapti profesoriumi bent vienoje naujoje valstybėje, kodėl jis tebėra tik trijų, kaip ir 2015-tais?..

V.A.:  Kaip dėl trijų, tai nežinau, labai abejoju, tačiau vieno universiteto profesorius S. Tomas tikrai yra. Ieškant  Maskvoje esančio Rusijos Naujojo universiteto oficialiame tinklalapyje, kur yra išvardinti toje aukštojoje mokykloje realiai dirbantys dėstytojai, Stanislovo Tomo pavardės tarp jų nerasite. Tačiau jis yra tarp vadinamųjų „garbės profesorių“!.. Kartu su kosmonautu Leonovu, buvusiu JAV senatoriumi Bilu Ouensu, Nobelio fizikos premijos laureatu Mari Gell-Manu, ir netgi kažkokiu Nobelių giminės atstovu! Iš viso tokių garbės profesorių Naujasis universitetas turi 22, bet kaip ten jais tampama, pagal kokius kriterijus, man visa tai didelė mįslė. Galimai, čia kažkas panašaus į K. Prunskienei kažkada suteiktą Rusijos kunigaikštienės titulą. Gal prisimenate, kaip jai kunigaikštiškas regalijas paštu dėžėje nuo lygintuvo atsiuntė?... Istorija, iš kurios juokėsi net patys rusai.

J.I.: Kaip žinia, egzistuoja pasaulyje, ypač Rusijoje, nemažai visokių neakredituotų įstaigų, pasivadinusių universitetais, institutais ar akademijomis, kurios suteikia neakademinius „mokslinius“ laipsnius bet kam. Tokių esama ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, yra kažkokia „Ezoterinių mokslų akademija“ Kaune. Užsienyje panašių „akademijų“ daugybė. Žodžiu, ne kiekvienas asmuo, prie kurio vardo yra prierašas „dr.“ ar „prof.“, yra tikras mokslininkas. Galbūt neapsišvietusiam asmeniui gali atrodyti kaip rimtas mokslininkas, nors faktiškai esi paprasčiausias apsišaukėlis.

V.A.:  Pasaulyje begalė tokių įstaigų, kurios už atitinkamą mokestį suteikia neakademinį daktaro laipsnį bet kam, kas sumoka pinigų. Viena iš gerai žinomų tokių įstaigų, vadinamoji „Niujorko mokslų akademija“ (New York Academy of Sciences), kur „akademiku“ tapti gali bet kas. Tiesa, kiekvienais metais teks mokėti nario mokestį, kuris JAV gyventojams yra $108, o kitų šalių „akademikams“ $129. Netgi yra taikomos nuolaidos, jei sumoki iškart už du ar tris metus.  Čia visa esmė tame, kad toks laipsnis ir diplomas iš tikrųjų yra nieko vertas, nes tikrą akademinį laipsnį gali suteikti tiktai akredituota aukštoji mokykla.

Vis tiktai Maskvos Naujasis universitetas, kuriame ponas Stanislovas Tomas turi „garbės profesoriaus“ vardą, nėra kažkoks „diplomų malūnas“. Berods, šio universiteto rektoriumi kažkada buvo žinomas pasaulyje akademikas Sergejus Kapica. Tai gan rimtas universitetas, ne geriausias ir ne prasčiausias. Tad labai keista, kaip mūsų Ostapui Benderiui pavyko ten „įsitrinti“, neturint mokslinių pasiekimų?..

Paprastai, norint tapti kokio nors rimto universiteto profesoriumi, pirmutinis reikalavimas tame universitete – pastoviai dirbti dėstytoju. Betgi ir to nepakanka. Dar būtina parašyti nemažai mokslinių straipsnių, kurie būtų publikuoti solidžiuose akademiniuose žurnaluose, dar geriau – išleisti keletą knygų. Bet ir tada profesoriaus vardas, toli gražu, nėra garantuotas. Daug kas pradėstytojauja visą gyvenimą, bet profesoriumi taip ir netampa. Bent jau Amerikoje tapti tikru profesoriumi (full professor) yra išties sudėtinga. Gali būti vadinamuoju asocijuotu profesoriumi, bet tai nėra tas pat, kaip „pilnas“ profesorius, t. y., profesorius iki gyvos galvos. Tokia tvarka yra daugelyje pasaulio universitetų.

Reikalavimai užimti profesoriaus pareigas visur yra gan aukšti. Kandidatas turi būti pasiekęs reikšmingų mokslinių laimėjimų savo srityje ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. Jis turi vykdyti originalius mokslinius tyrimus, įskaitant išradimus, o taip pat įnešti reikšmingą indėlį savo institucijos plėtotei. Daugelyje šalių profesoriaus pareigoms užimti reikia publikuoti savo straipsnius ne mažiau 30-40 straipsnių tarptautiniuose, aukštą mokslo reitingą turinčiuose leidiniuose.

Gi apie profesoriaus Stanislovo Tomo publikacijas, kaip sakiau, išvis nieko negirdėti, jų paprasčiausiai nėra. O gal labai jau užkonspiruoti jo „genialūs rašiniai“, kad apie juos niekas nieko nežino?..

Anoniminis „Anicetas“ kovo 11-tą  parašė gerą komentarą portale ekspertai.eu, manau, vertėtų pacituoti: „Gerbiami ekspertai.eu, galvojau, kad internetas visagalis, tačiau niekaip negaliu rasti habilituoto daktaro, tris kartus iki gyvos galvos profesoriaus Stanislovo Tomo mokslinių straipsnių, jo darbų. Gal galėtumėte pagelbėti su nuorodomis į daktaro Stanislovo Tomo mokslinius straipsnius?“. 

J.I.:  O gal Maskvos Naujasis universitetas garbės profesoriaus vardą ne tik savo dėstytojams duoda? Sakot, tarp garbės profesorių ten yra netgi kosmonautas, nors kažin ar jis tame universitete kada nors ką nors dėstė? Nebent kelias šviečiamąsias paskaitas perskaitė, ir viskas?

V.A.:  Nežinau, gal ir taip. Tuo labiau kad garbės profesorius Stanislovas Tomas Maskvos Naujajame universitete, kiek suprantu, vis gi šiek tiek trumpai yra dėstęs. Pavyzdžiui, universiteto tinklalapyje yra informacija apie tai, kad 2014-tų rudenį jis dvi savaites skaitė paskaitas tema „Tarptautinis žmogaus teisių gynimas“. Gal to ir pakako, kad gautum profesoriaus vardą? O jeigu iš tikrųjų taip, tai jau vien šitoks faktas man daug ką pasako ir apie paties universiteto „kokybę“ bei „prestižą“.

Dar S. Tomas tame universitete pernai gruodžio mėnesį sudalyvavo, tiesa, tik per Skaipą, tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Konstituciniai-teisiniai žmogaus ir piliečio teisių gynimo mechanizmai Rusijoje ir pasaulyje“. Ši konferencija buvo skirta dabartinės Rusijos Konstitucijos 25 metų jubiliejui ir tarybinės Rusijos Konstitucijos šimtmečiui. Stanislovas Tomas buvo pristatytas kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo advokatas, nors jau keli metai kaip šitam ponui ten apskritai uždrausta advokatu būti?! Ir dar S. Tomas buvo pristatytas, kaip Rusijos Naujojo universiteto garbės profesorius. Kalbėjo jis pusę valandos. Beje, jis pastoviai dalyvauja kažkokiame to universiteto ruošiamame žaidime „Teisės savanoriai“, skirtame, kiek supratau, vidurinių mokyklų moksleiviams. Tik per 2014 metais vykusį žaidimą S. Tomas buvo netgi pristatytas kaip... доктор права, профессор Литовского университета (?!), t.y. Lietuvos universiteto profesoriumi! Taip ir parašyta, tik nepatikslinta, kurio būtent Lietuvos universiteto. Be abejo, tai jau yra tiesiog įžūlus melas!..

Žodžiu, ką aš norėjau pasakyti, Rusijos Naujojo universiteto profesoriumi Stanislovas Tomas tikrai yra, nemeluoja, tačiau tas jo „profesoriavimas“ ten man labai panašus į jo „advokatavimą“ Sarko salos feode.

J.I.:  O ką manote apie kitus du universitetus, kurie, kaip teigia pats S. Tomas, yra jo gimtajame Kazachstane?

V.A.:  Į šitą klausimą atsakyti man dar sunkiau, nes labai mažai informacijos, beveik jokios. Nė vienos iš dviejų S. Tomo minimų Kazachstano aukštųjų mokyklų (Eurazijos teisės akademijos ir Liaudies ūkio „Narchozo“ universiteto) profesorių sąrašuose aš jo neradau. Tiesa, paminėtas jis vienoje vietoje, kaip kviestinis dėstytojas, bet pristatomas ne kaip profesorius, o kaip „daktaras PhD“. Dar yra informacija, kad 2016 metų lapkritį S. Tomas dalyvavo kažkokioje mokslinėje-metodinėje konferencijoje Kazachstano nacionaliniame Al-Farabi vardo universitete, bet ten pristatomas, vėlgi, kaip asocijuotas profesorius iš... Lietuvoje esančio Europos humanitarinio universiteto. Išties sunku aiškiai suprasti, kas jis toks...

J.I.:  Matyt, belieka pritarti teisininko Jono Kovalskio nuomonei, jog Stanislovas Tomas, visų pirma, yra aferų darymo profesorius

                                                                             

                                                                                   (Laukite tęsinio)

---------------------------------------------------------------------------------------------

 

FOTO komentaras (paryškinta) 

 

Atsakingos už žmogaus teises institucijos Lietuvoje, krūvon suplakant neprivalomą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadą ir Strasbūro Teismo sprendimą, kurio vykdymas valstybei yra privalomas, būtent tuo dabar ir naudojasi, nevykdant nei vieno, nei kito?!..  Betgi ir ponas Stanislovas Tomas dažnai viską į vieną krūvą suplaka. Kadangi prie EŽTT bylos ne kažin ką teprisidėjo, tai dabar pirmiausia S. Tomas kiša būtent JT Žmogaus teisių komiteto sprendimą, bandydamas visus įtikinti, kad šis jo „laimėjimas“, atseit, yra kur kas svarbesnis.

 

Peržiūros: 916

Komentarai   

-1 # nelinas 2019-04-08 10:08
uz kieno pinigus jus prikibot prie Staso?Pakso?pinigai?jei Stas tike uzdirbtu,kiek ppaksius "pasivoge."..ar eitu jis i ES?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-1 # Daiva Guobiene 2019-04-09 12:14
Oho, kokie analitiniai-biografiniai skrodimai/mesinejimai vyksta :lol:
Tenka pripazinti, kad, ka berasytu apie St.Toma, jis jau perzenge zmogisko supratimo ribas - tapo tikru reiskiniu Lietuvoje.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti