Bankai žmonių pavogė milijardus

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.17 (3 Votes)

 

 

Ar jau visi perskaitė Lietuvos banko paskelbtą ataskaitą, kurią 2012-aisias parengė ir spalį banko valdybai svarstyti pateikė dvi rimtos banko tarnybos?

 

Taip, tai ta pati ataskaita, dėl kurios Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (atliekančio 2008-2009 krizės parlamentinį tyrimą) pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlo kreiptis į prokuratūrą dėl Lietuvos banko veiksmų. Daugiau apie šitai post'o gale.

Žinoma kad ne visi perskaitėte. Ji buvo paskelbta tik antradienį vėlai vakare. Ją nėra paprasta surasti. Kad tai padaryti, reikia pagrindiniame lb.lt tinklapyje spausti ant antraštės " Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus komentaras", paskaityti iki pabaigos, tada paspausti ant nuorodos "Analitinė pažyma Paskolų kainodaros trūkumai, galimos alternatyvos ir makroprudencinės priemonės".

Tiesioginė nuoroda čia: https://www.lb.lt/…/D%C4%97l%20VILIBOR%20alternatyv%C5%B3.p…

Įdomesnės citatos iš pažymos - kiek žėmiau šitame poste.

Šioje pažymoje cbank'o staff'as dėsto nuomonę apie VILIBOR palūkanų normą - tą, kuria remiantis palūkanos buvo nustatomos paėmusiems būsto paskolas litais. Tai sena istorija, VILIBOR nebeegzistuoja: 2015-aisiais įvedant eurą, visos paskolos litais tapo paskolomis eurais, o VILIBOR pakeitė europinė palūkanų norma EURIBOR.

Valstybės pareigūnų aiškių pozicijų VILIBOR nustatymo klausimu nepamenu, buvo tik kalbančių užuominomis apie "skaidrumo trūkumus". Tad ši ataskaita yra bene stipriausia, ką yra pasakę atsakingi žmonės, kad ir vidiniame dokumente, kad ir pažymėtame, jog "nebūtinai atitinka banko oficialios pozicijos".

Žinia, VILIBOR iki 2008-ųjų daugmaž atitiko EURIBOR, kuria remiantis palūkanų norma nustatoma paėmusiems būsto paskolas eurais; 2008-ųjų gale, šaliai balansuojant ties nemokumo bedugne ir vis garsiau šnabždant "d" žodį ("devalvacija"), VILIBOR pašoko, skirtumas tarp VILIBOR ir EURIBOR askirais laikais siekė 8 pct; ir 2010-ųjų pradžioje vėl nusileido.

"Pusė-Vilniaus-kalbėjo-kad" VILIBOR dėl nustatymo būdo galimai neatspindi objektyvios rinkos, tad - galimai - galėjo ir pakilti aukščiau, nei turėjo, ir nusileisti vėliau, nei turėjo. Bankai abejones griežtai neigė.

VILIBOR buvo nustatomas bankus apklausiant, paprastai sakant, už kiek jie vieni kitiems skolintų litais (panaši sistema taikoma Vakaruose). Tokio skolinimo litais nebuvo, tad bankai nurodydavo įverčius, už kiek galimai skolintų. Bankai nesutiko su abejojančiais, kad tokia sistema gali būti neobjektyvi.

Krizės metu pašokus VILIBOR, pašoko ir būsto paskolų litais palūkanos. Išsigandusiems ar nesugebantiems išsimokėti bankai siūlė keisti paskolų valiutą į eurus, tada palūkanas nustatyti pagal mažesnį EURIBOR, taip (a) klientui prisiimant valiutos devalvavimo riziką: jei litas būtų neišlaikęs spaudimo, turtas nuvertėtų, o kliento įsipareigojimas bankui nesumažėtų; (b) padidinant paskolos palūkanų "maržą" - antkainį prie bazinio dydžio.

Tuo metu EURIBOR ir VILIBOR stipriai skyrėsi, ir su didesne marža palūkanos eurais buvo mažesnės. Dabar, su 10 metų perspektyva, viskas atrodo kitaip nei 2009-ųjų panikoj; bet gavosi taip: 2010-aisiais EURIBOR ir VILIBOR susilyginus, su didesne marža sutikę klientai turi mokėti daugiau, nei jei būtų nieko nekeitę. Ir mokės daugiau, kol turės tą paskolą, kai kuriais atvejais dešimtmečiais. Žinoma, krizė galėjo baigtis kitaip, pasekmės irgi galėjo būti kitokios, 2009-aisiais viskas atrodė kitaip.

Tačiua tokioje situacijoje abėjonės - ar pagristos, ar ne - dėl VILIBOR nustatymo objektyvumo lėmė/lemia potencialą trinčiai tarp bankų ir visuomenės. Net ir praėjus 10 metų po įvykių. Todėl yra galimybė atskiriems politikams jas efektingai prikelti.

Yra paskaičiusių šitą cbank'o staff'o ir pasakiusių - taigi nieko naujo, apie tai jau kalbėta ir kalbėta. Gal. Berods, žinioje svarbu ne tik žinia, bet ir jos šaltinis. Už šitos žinios stovi šalies centrinio banko, pagrindinės finansų institucijos, specialistai iš pagrindinių priežiūros tarnybų - Ekonomikos ir finansinio stabilumo (tuo metu vadovavo Rūta Rozko, dabar valdybos pirmininko pavaduotoja) bei Priežiūros (vadovas Vytautas Valvonis).

Šitą ataskaitą jie ją laikė pakankamai gera, kad galėtų pateikti banko valdybai; V.Vasiliauskas sako, kad ja remiantis buvo priiminėjami banko sprendimai (citatos žemiau).

Taigi įdomesnės citatos:

"yra rizika, kad klientai permoka už paskolas, susietas su VILIBOR"

"VILIBOR [2009-aisiais] didėjo kur kas labiau negu galima paaiškinti vien devalvacijos rizikomis."

"Bankų sektorius, turintis rinkos galią ir galimybę pagal savo poreikius lanksčiai keisti paskolų nebankiniam sektoriui bazines palūkanų normas (6 mėn. VILIBOR), gali perkelti neproporcingai didelę rizikos dalį silpnesniajai paskolų sandorių pusei: namų ūkiams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms, kaip ir įvyko 2008–2009 m. krizės metu."

"kotiruotes skelbiantys bankai gali patys turėti įtakos VILIBOR lygiui ir jie siekia užtikrinti, kad VILIBOR atitiktų bankų sektoriaus interesus"

"Bankai turi dideles paskatas ir galimybes traktuoti VILIBOR kaip strateginį kainodaros instrumentą ir jį suvokti daug plačiau negu menkai funkcionuojančios tarpbankinės rinkos indikacines palūkanų normas."

"(VILIBOR nustatymo metodologijos trūkumas yra tai, kad atsiranda) bankų galimybės perkelti neprofesionaliems rinkos dalyviams (namų ūkiams ir nefinansinio sektoriaus įmonėms) neproporcingai didelę bankų nenumatytos ar išprovokuotos rizikos dalį"

"bankų sektorius turi rinkos galią ir paskolų kainodaros mechanizmą perkelti neproporcingai didelę rizikos dalį (neretai kylančią dėl savo praeities klaidų) silpnesniajai paskolų sandorių pusei: namų ūkiams ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. 2008–2009 m. krizės metu bankai, padidinę VILIBOR ir jo skirtumą su EURIBOR privertė daugelį būsto paskolas litais paėmusių namųūkių jas pakeisti į paskolas eurais ir sutikti su didesnėmis maržomis bei prisiimti valiutos kurso riziką. Tuo metu patys bankai taip keitė savo balansų valiutinę struktūrą, apsisaugodami nuo devalvacijos rizikos."

"(nustatydami VILIBOR) tiesioginės finansinės rizikos bankai praktiškai nepatiria. ... kotiruotes skelbiantys bankai gali be tiesioginių neigiamų finansiniųpasekmių kelti VILIBOR kotiruotes, jei siektų daryti vienašališką įtaką klientams suteiktų paskolų palūkanų normoms "

"(dėl VILIBOR nustatymo metodologijos) Tiesioginių nuostolių dėl devalvacijos rizika bankams iš dalies kontroliuojama, nes didėjant devalvacijos rizikai, smarkiai keliamas VILIBOR ir klientai priversti skubiai keisti paskolos valiutąį eurus"

"VILIBOR ekonominė svarba, atsižvelgus į indekso nustatymo ypatumus, yra neproporcingai didelė. 2007 m. beveik 26 mlrd. litų vertės bankų paskolųūkiui palūkanų normos buvo susietos su VILIBOR. Krizės metu bankams ženkliai padidėjus VILIBOR ir dėl to pabrangus naujoms ir anksčiau išduotoms kintamų palūkanų normų paskoloms litais, tokių paskolų 2012 m. viduryje sumažėjo iki 17 mlrd. litų."

"Mažėjant EURIBOR ir esant fiksuotoms klientų kredito maržoms, (2009-ųjų gale) šalies bankų eurais išduotų paskolų palūkanos išties sumažėjo ir netgi tapo mažesnės negu eurais priimamų indėlių palūkanų normos, tačiau tai suteikė papildomą stimulą branginti paskolas litais (keliant VILIBOR)."

"Apytiksliais vertinimais, dėl žymaus VILIBOR atotrūkio nuo EURIBOR nuo 2008 m. pabaigos iki 2010 m. pradžios, skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų papildomų palūkanų (apytiksliais vertinimais, tik apie pusė šios sumos tiesiogiai sietina su devalvacijos rizikos išaugimu). "

"Apie 5-6 mlrd. litų vertės paskolų buvo konvertuota iš litųį eurus skolininkams prisiimant valiutos kurso riziką. Paskolųvaliutą pakeitusių klientų vidutinės kredito maržos buvo padidintos nuo prieš tai buvusio 1 proc. punkto iki 3 proc. punktų, ir šis padidėjimas skolininkams papildomai kainuoja apie 100 mln. litų per metus."

"2008 m. pabaigoje 38 procentai paskolų namų ūkiams ir 33 procentai paskolų nefinansinėms įmonėms buvo suteiktos litais, tad 2009 m. ženkliai šoktelėjęs VILIBOR padidino paskolų grąžinimo naštą ir paspartino eurizaciją (žr. 2 pav.). Remiantis namų ūkių, turinčių paskolas būstui įsigyti apklausos rezultatais, 45 proc. paskolą būstui įsigyti paėmusiems namų ūkiams paskolos grąžinimas 2010 m. tapo didelė našta, nors 2008 m. tai teigusių respondentų tebuvo 26 proc."

"nedideli sistemos patobulinimai nepašalins paskatų bankams VILIBOR traktuoti pirmiausia ne kaip tarpbankinės rinkos instrumentą, o kaip strateginį paskolų nebankiniams klientams įkainojimo instrumentą"

Verta pastebėti, jog dėstomos tik prielaidos (kad bankai turi motyvaciją ir galimybes manipuliuoti VILIBOR) bei netiesioginiai požymiai (kad VILIBOR dydis, cbanko staffo nuomone, neatitiko padėties rinkoje). Nėra nieko, kas leistų aiškiai teigti, jog manipuliacija išties vykti.

-

Tolimesnė posto dalis yra bandymas susidėlioti timeline ir esmines citatas, susijusias su dabartine politine aktualija - įsivažiuojančio konflikto tarp Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybės ir Lietuvos banko dėl šio tyrimo.

Jei kažką praleidau ar netiksliai aprašiau, prašau, pataisykite komentaruose.

-

2018 gruodžio 29 d. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko raštas Lietuvos bankui:
https://www.lb.lt/uploads/documents/files/190102-9897.pdf

"...prašome informuoti, ar Lietuvos banke buvo atlikti tyrimai ir vertinami VILIBOR metodikos nustatymo objektyvumas ir efektyvumas, šio indekso kaitos 2008-2009 metais priežastys bei šio proceso įtaka gyventojų, paėmusių būsto paskolas litais, palūkanų išlaidoms..."

2019 sausio 23 d. Lietuvos banko atsakymas 
https://www.lb.lt/…/20190111_LB%20atsakymas%20LRS%20BFK%20d…

Atsakyme 2012-ųjų spalio tyrimas nėra paminėtas.

Atsakyme yra vienareikšmis teiginys, jog "VILIBOR augimą 2008-2009 m. lėmė ekonominės priežastys ir rizikos vertinimo pokyčiai."

Galimai atspindint pasikeitusią Lietuvos banko poziciją, šiame atskyme yra kitoks požiūris į VILIBOR trajektoriją bei bankų veiksmus krizės laikotarpiu, nei 2012-ųjų cbank'o staff'o ataskaitoje.

Pvz, skirtingai nuo 2012-ųjų spalio tyrimo, pabrežusio, jog realaus skolinimo litais tarp bankų nebuvo, tad realios įtakos jų tarpusavio skolinimui VILIBORas neturėjo, LB ataskyme rašoma: "Siekdami sumažinti trumpąją poziciją eurais, bankai siekė pritraukti daugiau lėšų litais tiek tarpbankinėje rinkoje (tai didino VILIBOR), tiek iš įmonių ir gyventojų, didindami terminuotųjų indėlių litais palūkanų normas".

Taip pat, pvz., nebėra 2012-ųjų tyrimo akcento, kad bankai turėjo galimybę naudotis savo galia ir silpnesnei sandorių pusei - pavieniams klientams - perkelti valiutos riziką ir padidinti paskolų maržą, nors patys tuo pačiu metu mažino savo valiutos riziką.

"Mažesnės paskolų eurais palūkanų normos mažino palūkanų naštos didėjimą. Gyventojams, kurie keitė paskolos valiutą, paskolos eurais palūkanų marža dažnai padidėdavo, tačiau bendra paskolos palūkanų norma po tokio pakeitimo, tikėtina, turėjo sumažėti."

-

Antradienį ryte S. Jakeliūnas spaudos konferencijoje Seime pareiškė, kad, persakant jo žodžius, jis kaip tyrimo vadovas, žinojo apie šią ataskaitą, prašė jos iš Lietuvos banko, šis nepateikė, bet S. Jakeliūnas visvien gavo "nutekintą" jos versiją. Ir pateikė kelias citatas iš jos, ir pridėjo savo analizę šioms citatoms.

Po valandos Vyriausybėje premjeras Saulius Skvernelis, po susitikimo su S. Jakeliūnu minėjo "galimai labai svarbios informacijos nepateikimą ir nuslėpimą, kurios pagrindu ar deka musu salies gyventojai, tureje paskolas litais galejo patirti didžiulius nustolius", ir kalbėjo apie galimybę Vyriausybei trečiadienį kreiptis į prokuratūrą " ivertinti, ar tinkamai atstovaujamas viešasis interesas, ar nėra pagridno prokuraturai įsigijungti į viešo intereso gynimą".

Premjeras savo bryfinge aiškiai neapibrėžė, kame jis mato galimą viešojo intereso pažeidimą. Informacijos nepateikime? VILIBORo išaugime? Ir ten, ir ten?

-

Dar vėliau antradienį, apie pietus, bryfinge spaudai Lietuvos banke, jo vadovas Vitas Vasiliauskas kalbėjo taip (kontekste to, ką Lietuvos bankas apie VILIBOR nustatymą pasakė S. Jakeliūno komisijai į jos klausimus):

"žinutė mūsų buvo kad mes neįžvelgiame 2008-2009 metais, kad bankai būtų susitarę piktybiškai kelti palūkanų normas, konkrečiai VILIBOR". ... Lietuvos bankas visa laika bendradarbiavo su laikina tyrimo komisija, ir mes teikėme visą informaciją, kurios buvome paprašyti. ... man labai keista, kad ponas Jakeliūnas sako, kad mes nebendradarbiaujame"

...

Q: Dėl bankų, ar yra nors menkiausias įtarimas, kad jie per daug sukėlė paskolų palūkanas?

A: "Mes, kada nagrinėjomės tą situaciją, mes nenustatėme kažkokių tai specialių susitarimų. Bet vėlgi, mūsų galimybės yra ribotos, iš tikrųjų. Teisėsaugos institucijų galimybės yra gerokai platesnės. Tai iš tos informacijos, kurią mes analizavome, kurią mes turėjome, mes kažkokų piktnaudžiavimų nenustatėme ir mes tai labai aiškiai pasakėme Biudžeto-finansų komiteto pirmininkui savo rašte".

Q: Ar greitai pakilęs ir ilgą laiką išlikęs aukštas VILIBORas objektyviai atspindėjo padėtį rinkoje?

A: "Mes manom, taip. Mes manom, taip. Ir pagrinde, manome, tai nulėmė būtent rizikos, šalies rizikos padidėjimas, spekuliacijos dėl valiutos kurso devalvavimo ir, na, įžengimas į krizinį laikotarpį iš principo nepasiruošus".

Q: Jakeliūnas minėjo 2012 metų tyrimą, kad Lietuvos bankas atliko, dėl VILIBORo. Tai jis matė tą tyrimą, ar ne, ar jam buvo nusiųstas?

A: "Na aš tikrai nežinau, apie kokį tyrimą jisai kalba. Ką aš sakiau, tai buvo būtent (2019) metų sausio pabaigos mūsų atsakymas Biudžeto-finansų komitetui. Na, sakau dar kartą, kartais sunku pagauti mintį tų interpretacijų, kurias daro gerbiamas komiteto pirmininkas. Mes savo tinklapyje paviešinome visą susirašinėjimą, kad dar kartą niekam nekiltų jokių abejonių, kad mes bendradarbiaujame su laikinaja tyrimo komisija".

-

Dar po keleto valandų, antradienį vakare, skatinamas kai kurių žurnalistų, Lietuvos bankas savo tinklapyje paskelbia 2012-ųjų spalio staffo ataskaitą.

-

Antradienį vakare, laidoje Dienos tema, V. Vasiliauskas ir S. Jakeliūnas apie tyrimą kalbėjo taip:

  1. Jakeliūnas: "Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kuris pats inicijavo studiją, turimomis žiniomis, ir ta studija yra atlikta ir pateikta valdybai 2012 metų spalio mėnesį, atsakydamas (Seimo komisijai) nepaminėjo, kad tokia studija yra atlikta, ir nuslėpė iš esmės informaciją".
  2. Vasiliauskas: "Mes tikrai nuo pat tyrimo pradžios bendardarbiavome ir bendradarbiaujame ... Gavome klausimus, pateikėme atsakymus, o tai, ką ponas Jakeliūnas mini mūsų 2012 metų tyrime, tai to tyrimo rezultatai yra įdėti į atsakingo skolinimo nuostatas, dėl palūkanų šoko ir kitų dalykų. Jo rezultatais buvo pasinaudota, niekas nieko nenuslėpė".

...

  1. Vasiliauskas: "Prokuratūros tyrimo mes visiškai nebijome, mes ne vieną esame pergyvenę ir tikrai esame atviri, nieko nuo nieko neslėpiame, ko mūsų klausia, mes atsakom. Taip kad aš čia nematau problemos".

...

Q: Jūs įtariate, kad Lietuvos bankas Jus sąmoningai klaidino, pateikdamas informaciją apie tuos VILIBORo pokyčius?

  1. Jakeliūnas: "Taip, aš manau, kad tam pagrindo yra, nes tyrime, vertinime, kurį ir pats Lietuvos bankas ir atliko, tarpdepartamentinis, kaip aš suprantu, inicijuotas paties Vito Vasiliausko, teigiama, kad galimai patirta žala siekia apie 700m litų, ir po 100m litų papildomai kasmeti. Tai viso žala galėtų būti apie 500m eurų.

Tai nepateikti tokios informacijos, tuo labiau, kad būtent to ir buvo klausima ... tai visa informacija yra spalio mėnesio vertinime Lietuvos banko, ir jisai jos nepateikė. Pateikti atsakymai tikrai netenkina ir aš svarstysiu variantą arba kreiptis į prokuratūrą, arba kaip alternatyva kreiptis į Lietuvos banką, kad būtų jau oficialiai šita atsakaita būtų pateikta ir tuomet jau jos pagrindu spręsime ir vertinsime".

...

Q: Ponas Vasiliauskai, ar yra kokio nors pagrindo manyti, kad Jūs sąmoningai nepateikėte kažkokios informacijos?

  1. Vasiliauskas: "Tikrai nėra pagrindo, nes buvo užduoti klausimai, mes į tuos klausimus ir atsakėme. Mes atsakymuose labai aiškiai pasakėme: mes savo tyrimuose nenustatėme, kad bankai būtų specialiai susitarę dėl kažkokio sisteminio palūkanų kėlimo.

Tai, ką mini ponas Jakeliūnas, taip, tas, vadinkime taip, darbinis popierius buvo, mes jį diskutavom ir į jį atsižvelgėme priiminėdami sprendimus dėl vieningo skolinimo nuostatų, vėliau dėl su nekilnojamu turtu susijusio kreditavimo įstatymo, ir taip toliau. Kažkokio nuslėpimo tikrai nebuvo".

 

Peržiūros: 2036

Komentarai   

+10 # Komentatorius 2019-04-03 12:30
Straipsnyje minimas
"Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus komentaras"...
Pavardė šiek tiek girdėta...
Kažin, ar čia tų žymiųjų kauniškių Garbaravičių giminė...?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+13 # jeronimas 2019-04-03 16:34
Kodel seimas ir komiteto pirmininkas Jakeliunas nekelia esminio klausimo del snoro uzgrobimo ?? Juk del Lietuvos banko melo ,melagingos pazymos kurios nebuvo,buvo ivykdytas snoro banko brutaliausias uzgrobimas??? Ar Vasiliauskas cia ne prie ko???Pagaliau eina kalba apie 200 milijardu euru praplovima per skandinavu bankus Lietuvoje??? Ar cia nieko baisaus,kad "ponas" Vasiliausas net nemato reikalo pasiteirauti tu skandinavisku banku ,apie tokius nusikaltimus padarytus Lietuvai???
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # zenonas lapinskas 2019-04-03 20:43
Sako žiūri, kaip žmogui sukaupti juodai dienai. Kaupiau Šved banke, apsidraudžiau dešimčiai metų 15 000 litų. Atskaičiavo iš atlyginimo kiek priklauso. Pasibaigus terminui davė 10 000 litų ir pasakė džiaukis, kad tiek gavai. Pas juos foje kabo . plakatas: "Mes žinome žuvingas vietas". Valstybei tai niekiniai pinigai, mažiau negu seimo nariui rašalui, o man buvo suplanuoti. Deja pakliuvau į tariamos nepriklausomos Lietuvos spąstus.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # cuzuyiq 2019-04-09 19:16
http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/ - Amoxicillin 500mg Amoxicillin 500 Mg rks.qxew.laisvaslaikrastis.lt.fpi.zt http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # axeqeqeg 2019-04-09 19:51
http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/ - Amoxicillin No Prescription Amoxicillin 500 Mg gvt.wxyy.laisvaslaikrastis.lt.agt.cw http://theprettyguineapig.com/amoxicillin/
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti