Prokurorai vadovavo žudynėms?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.00 (4 Votes)


Prokurorai vadovavo žudynėms?

Aurimas Drižius

Redakcijos turimi dokumentai patvirtina, kad generalinės prokuratūros prokurorai tyčia ir sąmoningai klastojo vadinamosios pedofilijos bylos įrodymus.

 


Pvz., šios bylos tyrimui vadovavęs toks prokuroras R.Šileika (nuotr. viršuje) savo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų mažamečių – Deimantės Kedytės ir Orintos Naruševičiūtės prievartavimo nurodo, kad neva „ekspertizė parodė, kad O.N. storoji žarna buvo išplatėjusi dėl to, kad mergaitė sirgo liga“.


Tačiau iš tikrųjų profesoriaus Bagzevičiaus išvadoje buvo parašyta, kad „storosios žarnos išplatėjimą galėjo sąlygoti veikimas kietu buku daiktu“. Tačiau prokuroras nurodė, kad auka pati sirgo kažkokia liga, todėl nelaikė išmatų, todėl dažnai apsikakodavo. Tokia prokuroro išvada prieštaravo visiems bylos įrodymams, tačiau teismas ją priėmė kaip įrodymą, kad „jokios pedofilijos nebuvo“.
2009-09-18 apklausa liudininkė Neringa Venckienė parodė, kad iš Deimantės pasakojimo ji suprato, kad Andrius Ūsas, Jonas ir Aidas kartais nusirengdavo nuogai ir po to tiek ją, tiek ir Orintą seksualiai prievartavo. Iš Deimantės pasakojimo N.Venckienė tai pat suprato, kad Laima Stankūnaitė ir V.Naruševičienė žinojo apie tai, kad Deimantė ir Orinta buvo seksualiai prievartaujamos.
2009-11-13 apklausiant liudytoja N.Venckienę, uždavus konkretų klausimą, kada ir kokiomis aplinkybėmis tiksliai Deimantė Kedytė pradėjo pasakoti apie pusseserės Orintos seksualinį išnaudojimą ir jos motinos V.Naruševičienės vaidmenį šiuose veiksmuose, ši atsakė, kad nežino, kada tiksliai Deimantė pradėjo apie tai pasakoti, tačiau tikrai Deimantė pasakojo, kad Orintą prievartavo. „Jai dažniausiai kišdavo „sysalą“ į užpakalį. Dar Venckienė atsiminė, kad Deimantė pasakojo, kad ir Jonas jai kišdavo, Orinta verkdavo, o Laima Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė viską matydavo.
Dar Deimantė Kedytė pasakojo savo senelių kaimynei Olgai Girdauskienei, kad kai prievartautojai bandė laižyti Orintą, tai ši sakydavo: „ei tu, pidere, atsiknisk nuo manęs“. Tai ir Deimantė dabar sakys : „Pidere. Atsiknisk“.

 

Prokuroro Šileikos pedofilijos bylos nutraukimo dalis - nrs Deimantė pasakojo, kad jos pusseserei pedofilai kaišiojo "sysalą" į užpakalį, prokuroras Šileika nustatė, kad "pedofilijos nebuvo"

 


Prievartautos mergaitės tėvas Drąsius Kedys nurodė, kad mergaitė jam papasakojo, kad mergaites prievarta visi trys vyrai. ‚Tie patys asmenys prievartavo ne tik mano dukrą, tačiau ir Orintą Naruševičienę. Visa tai buvo daroma su jų motinų žinia, – teigė D.Kedys, - jis taip pat parodė, kad sulaukusi aštuonerių metų amžiaus Orinta vaikščiojo su pamperus, tačiau kodėl, nežino. Deimantė pasakojo, kad Jonas dažniausiai lįsdavo prie Orintos. Kai jis lįsdavo, mergaitė verkdavo“.
Prokuroras R.Šileika taip pat nurodė, kad V.Naruševičienė labai mylėjo savo dukrą, ir tai neva patvirtina visi liudininkai. Čia pat prokuroras R.Šileika rašo, kad „mylinti motina“ savo dukrą palikdavo savaitiniame darželyje, kur ji augdavo prižiūrima darželio auklėtojų.
Dar baisiau, kad vadinamąją pedofilijos bylą nagrinėję Panevėžio apygardos teismo teisėjai Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis dar 2010 m. pabaigoje nutraukė vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, „kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“. Nors toje pedofilijos byloje telefoninių išklotinių tarp minėtų asmenų apskritai nebuvo, nes prokuratūra tos medžiagos neįdėjo, teisėjai nieko nebijodami suklastojo savo nutartį įrašydami, kad jie „išanalizavo“ tuos telefoninius pokalbius, kurių net neturėjo. Tokia teisėjų savivalė dabar atima žadą, tačiau tada niekas, išskyrus Neringą Venckienę, į tai neatkreipė dėmesio. Beje, šią nutartį priėmusios kolegijos pirmininkas Eligijus Gladutis vėliau prezidentės Dalios Grybauskaitės rūpesčiu 2014 m. buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėju, o LAT atstovė, paklausa, kodėl teisėjas Gladutis klastojo savo sprendimus, atrašė, kad „tai subjektyvūs duomenis“.
.
Šileikos nutarime nurodoma, kad Deimantės tetos parodė girdėjusios, kad prieš septynerius metus teisėjas Jonas Furmanavičius kartu sus Andriumi Ūsu “Lietuvos” viešbutyje buvo įsivėlę į pedofilijos skandalą, o broliai Palubinskai jiems teikdavo vaikus ir prostitutes. To buvo klausiamas ir prokuroras Betingis, kuris atsakė, kad tokių duomenų neturįs.

Prokuroro Šileikos apklaustas Jono Furmanavičiaus draugas Kiselis parodė, kad teisėjai tikrai gyveno ne iš valdiškos teisėjo algos. Kiselis parodė, kad kartu su teisėju jie buvo Brazilijoje, Urugvajuje, Argentinoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje, Singapūre, Kanarų salose, kruize po Viduržemio jūrą. J.Furmanavičis visur važinėjo vienas, o Kiselis padėjo organizuoti šias keliones, tačiau nieko “keisto”, kad jaunas vyras visą pasaulį išmaišė vienas, Kiseliui nepasirodė

Apie teisėjų klastojamą bylą ir nutartis rašė ir Neringa Venckienė savo knygoje “Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę”:

Dėl ¡rodymų netyrimo

Teisėjas Bronius Varsackis viešai aiškindamas tokios nutarties (skubiai gražinti Deimantę jos motinai, kuri tuo metu buvo įtariama sąvadavimu) priėmimo motyvus. sakė, kad jis ¡rodymus tyrė keletą kartu, kai kuriuos - dešimt kartu. Taip pat sakė, kad perskaičius psichologo išvadas, jam pasidarė aišku, kad vaikas turi augti su motina.
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo B. Varsackio 2010 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodyta, kad nutraukdamas civilinę byla, teismas netiria ir nenagrinėja įrodymų. Nutartyje iš viso nieko nėra pasisakyta apie psichologų, socialinių darbuotojų išvadas. Taigi teisėjas, neištyręs įrodymų, parengiamajame teismo posėdyje nutraukęs bylą, neturėjo teisės vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. Stankūnaite.
Dėl aplinkybių, susijusių su L. Stankūnaite
Atsakovė L. Stankūnaitė neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena valstybės skirtame įslaptintame bute. Ji niekur nedirba, neturi pajamų, kurios jai leistų išlaikyti mažametę. Valstybė mergaitei skiria mėnesinę 390 Lt pašalpą. L. Stankūnaitė visiškai neremia mažametės materialiai, neprisideda prie jos išlaikymo. Nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. L. Stankūnaitė neatvyko nė į vieną susitikimą, kurių tvarka buvo nustatyta teismo nutartimi, su mažamete dukra. Biologinei mergaitės motinai iki šiol taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, o mažametei po jos tėvo nužudymo, t. y. 2010 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro R. Petrausko ir Lietuvos policijos generalinio komisaro V. Telyčėno bendru sprendimu Nr. SP-06 šios apsaugos priemonės nutrauktos.
Taigi aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, jog mažametei gyventi su L. Stankūnaite yra nesaugu. L. Stankūnaitė negali užtikrinti vaiko interesų ir saugių, tinkamų gyvenimo sąlygų.
Pažymėtina, kad kaltinimas dėl mažametės tvirkinimo pareikštas L. Stankūnaitės draugui Andriui Ūsui, kuriam ši neturi jokių pretenzijų dėl mažametės seksualinio išnaudojimo. Taigi mažametės gyvenamąją vietą nustačius su L. Stankūnaite, ji neužtikrintų mergaitės teisių ir teisėtų interesų baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis yra L. Stankūnaitės draugas A. Ūsas, kadangi L. Stankūnaitė teigia nebuvus mažametės seksualinio išnaudojimo.
Mažametę perdavus L. Stankūnaitei, ji būtų vienintelė mergaitės įstatyminė atstovė. Taigi mažametės teisės ir interesai būtų pažeisti ne tik šioje civilinėje byloje, bet ir baudžiamojoje byloje, kurioje mažametė pripažinta nukentėjusiąją.
Teisėjas B. Varsackis nutartyje nurodo, kad byloje (14 tomų) nėra net užuominų, absoliučiai jokių įrodymų, kad L. Stankūnaitės elgesys yra neleistinas ir pažeidžia nepilnamečio vaiko socialines teises ir interesus, kuris darytų ypatingą žalą vaiko dvasiniam vystymuisi. Pažymėtina, kad pats teisėjas B. Varsackis išreikalavo kaltinamojo akto išvadą, kurioje nurodyta, kad Andrius Ūsas kaltinamas tuo, kad jis nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų lapkričio 23 d. bute, kurį nuomavo Laimutė Stankūnaitė, tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų mažametei laižė įvairias kūno vietas, lytinius organus bei prašė mažametės laižyti savo kūną, taip tvirkindamas mažametį asmenį, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 153 str. Taigi kaltinamasis aktas patvirtina, kad L. Stankūnaitė galimai susijusi su kaltinamojoje išvadoje nurodyta nusikalstama veika, nes nusikaltimo vieta yra L. Stankūnaitės nuomotas butas.
Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta bylą nagrinėja parengiamajame teismo posėdyje, net neperėjus į teismo posėdį....
Kas galėtų paneigti, kad tiek 2010 m. gegužės 14 d., tiek 2010 m. gegužės 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Broniaus Varsackio nutartys iš esmės buvo pastangos užgniaužti visą pedofilijos istoriją? Tai reiškia, jog net neišnagrinėjus pedofilijos bylos, reikia grąžinti mažametę kaltinamojo pedofilija Andriaus Ūso draugei L. Stankūnaitei, kurios ta pati mažametė dukra pedofilijos byloje yra pripažinta nukentėjusiąją.
Gerai atsimenu, kaip A. Ūsas ir L. Stankūnaitė viešai žurnalistams kalbėjo apie jų pasitikėjimą teismais. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, Teisingumo ministras Remigijus Šimašius taip pat viešai kalbėjo, kad teismo nutartis privalo būti vykdoma. Visai nesvarbu, kad ta nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta per penkiolika minučių.
Norisi paklausti visų šių didžių vyrų - ar jiems neatrodo, kad visa tai, kas šiuo atveju vyko, tebuvo nevykęs suinteresuotų pedofilijos faktų užgniaužimu asmenų bandymas manipuliuoti įstatymais? Ar jiems neatrodo, kad netiesa šiuo atveju buvo tokia akivaizdi, kad teisybė badė akis? Ir kad Lietuvos žmonės, net nebaigę teisės mokslų, pajuto savo širdimis - tai dar vienas nevykęs bandymas sukurpti juodąjį scenarijų - kaip ir apie Kedį - „žudiką“, Kedį - „savižudį“, - taip ir apie „gerą“ motiną Stankūnaitę, galinčią ir turinčią auginti savo vaiką.
Deja. Tiesa buvo stipresnė.
Scenarijus nepavyko.
Ar teisėjo B. Varsackio neteisėta nutartis, kuri nebuvo įvykdyta, neiššaukė A. Ūso mirties?
Prieštaraujant teisėjo B. Varsackio neteisėtai priimtai nutarčiai, buvo surinkta apie 5000 Lietuvos žmonių parašų. Jie pateikti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, prašant Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjui Broniui Varsackiui iškelti drausmės bylą ir ją perduoti Teisėjų garbės teismui. Prašyme buvo nurodyta, kad toks teisėjo sprendimas skubiai vykdyti 2010 m. gegužės 14 d. nutarties dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo prasilenkia su sveiku protu ir neatitinka įstatymo reikalavimų; tokios teisėjo nutarties priėmimas laikytinas piktnaudžiavimu tarnyba; Teismų įstatymo 83 straipsnio pagrindu jam turi būti keliama drausmės byla..
Skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai 2010 m. birželio 7 d. buvo pateikusi r mano mama Laimutė Kedienė, prašydama Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjui Broniui Varsackiui iškelti drausmės bylą ir ją perduoti Teisėjų garbės teismui. Skunde buvo nurodyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis 2010 m. gegužės 1- d. nutartimi civilinę bylą pagal jos sūnaus, ieškovo Drąsiaus Kedžio, ieškinį atsakovei L. Stankūnaitei dėl motinos valdžios apribojimo ir L. Stankūnaitės priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios v e: :• nustatymo nutraukė; kad nustatė mažametės gyvenamąją vietą su L. Stankūnaite; kad nutarties dalis dėl mažametės gyvenamosios vietos nustatymo su L. Stankūnaite vykdoma skubiai.
Teisėjas Bronius Varsackis viešai aiškindamas tokios nutarties priėmimo motyvus, sakė, kad Iis visus įmanomus dokumentus studijavo dešimt kartu. Taip pat sakė, kad perskaičius psichologo išvadas, jam pasidarė aišku, jog vaikas turi augti su motina. Tačiau Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo B. Varsackio 2010 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodyta, kad nutraukdamas civilinę bylą teismas netiria ir nenagrinėja įrodymų. Iš tiesų, nutartyje iš viso nėra kalbama apie psichologų, socialinių darbuotojų išvadas. Vieši teisėjo B. Varsackio pasisakymai apie byloje esančių įrodymų tyrimą, psichologų išvadų analizę ir jo nutartyje išdėstyti motyvai, kad jis įrodymų netiria ir nenagrinėja, patvirtina, kad teisėjas Bronius Varsackis viešai MELAVO. Toks teisėjo melas nesuderinamas nei su teisėjo darbu, nei su jo etika.
Bet, deja, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pasirodė, kad skundai yra nepagrįsti. Žodžiu, teisėjas Bronius Varsackis gali nagrinėti bylas taip, kaip nori, rašyti. ką nori, ir kalbėti, ką nori. O gal jo žodžiai, kad jis įrodymus tyrė dešimt kartų. nors nutartyje rašo, kad įrodymai buvo netiriami ir nenagrinėjami, nėra melas?!..
Keisti sutapimai teisingumo ministro R. Šimašiaus kelyje...

Užsiminus apie Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą Remigijų Šimašių ir kaltinamojo pedofilija Andriaus Ūso mirtį, reikėtų pažymėti, kad būtent ministras tikriausiai (o gal A. Ūso gynėja advokatė Loreta Kraujutaitienė?), paskutinis matė A. Ūsą gyvą.
Beje, tiek aš, tiek mano mama L. Kedienė kreipėmės į Teisingumo ministrą R. Šimašių dėl nevykdomos 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties - įtarimų pareiškimo L. Stankūnaitei. Iš ministro 2010 m. liepos 2 d. buvo gautas atsakymas Nr. (1.23) 7R-5875, kuriame buvo nurodyta, jog atsakydamas į mūsų pateiktus prašymus, jis pirmiausia nori atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 3 ir 11 straipsniais, prokuroras atlikdamas savo funkcijas yra nepriklausomas ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais. Todėl valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą. Bet koks mėginimas paveikti prokurorą yra laikomas draudžiamu kišimusi į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. {...} Taip pat norima patikslinti informaciją, susijusia su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro liudijimu prokurorams dėl tiriamos rezonansinės bylos. Atkreipiamas dėmesys, kad Teisingumo ministras niekuomet neteigė matęs ar atpažinęs D. A. Ūsą. Atsitiktinai pastebėjęs panašias aplinkybes, kurios galimai susijusios su tiriama p. A. Ūso mirties byla, jis apie tai nedelsdamas paliudijo prokurorams.
Visi šie „pastebėjimai“ Lietuvos visuomenei - gan keisti. Kaip keisti ir „susitikimai“ kaimelio kelyje, keista pati gerb. ministro pozicija visos pedofilijos bylos atžvilgiu. Neaktyvi, neįsijaučianti, leidžianti susidaryti įspūdį, kad vaikai valstybės pareigūnams prilygtų daiktams. Dėliojamiems daiktams. Iš vienos vietos į kitą.
Pedofilijos „tiesų“ gynyba: kontekstai ir faktai
Pedofilijos bylos kontekste labai dažnai šmėžavo Artūro Paulausko ir Remigijaus Žemaitaičio figūros. Šie asmenys buvo kone nuolatiniai V. Gaivenio laidos „Abipus sienos“ svečiai. Prisimenant V. Gaivenį, labiausiai įsiminė jo „kelionės“ su Furmanavičiaus seserimi S. Uogintiene tarnybiniais Kauno apygardos teismo koridoriais. V. Gaivenį ir S. Uogintienę teisme mačiau ne vieną kartą. S. Uogintiene ėjo į mano kabinetą kalbėtis su manimi su slapta įrašymo technika. Vėliau įrašai buvo transliuojami V. Gaivenio laidose.
Girdint A. Paulausko kalbas, atrodė, kad jis nuodugniai, iki smulkmenų žino L. Stankūnaitės ir A. Ūso gyvenimą. Vienoje V. Gaivenio laidų A. Paulauskas tiesiog atrodė šių asmenų „meilės ekspertas“. Deja, niekada A. Paulauskas viešai nebuvo minėjęs, kokie kebai jį atvedė į Gaivenio laidą? Kas A. Paulauską siejo su A. Ūsu ir L. Stankūnaite?..
Reikėtų priminti, kad įtariamas pedofilas A. Ūsas turėjo keturis gynėjus: advokatus Deivį Valiulį, Mindaugą Vasiliauską, Loretą Kraujutaitienę ir Jeleną Smirnovą.
Būtent Deivis Valiulis buvo L. Stankūnaitės atstovas byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuri pasibaigė taikos sutartimi ir mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mano broliu Drąsiumi Kėdžių. Tuo metu L. Stankūnaitei kartu su D. Valiuliu atstovavo ir Andrius Ūsas. Deivis Valiulis - buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gamybos komiteto, kuriam vadovavo A. Sadeckas, vyresniuoju patarėju, Advokatų profesinės bendrijos „A. Paulauskas ir partneriai“ narys. Akivaizdu, kad A. Paulauską, A. Ūsą, L. Stankūnaitę siejo neatsitiktiniai santykiai, kurie buvo ypač ryškūs V. Gaivenio laidose.
Tiesa, vėliau Artūras Paulauskas dingo iš „žydrųjų ekranų“, t. y. iš V. Gaivenio laidų, tačiau jose pasirodė dar vienas A. Ūso ir L. Stankūnaitės gynėjas, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 2010 m. liepos 8 d. R. Žemaitaitis dėl neįvykdytos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties pareikšti įtarimus L. Stankūnaitei man atsiuntė raštelį Nr. SN-S-227, kuriame nurodė: „Apgailestauju, tačiau tiek Jūsų, tiek kitais panašiais atvejais pats asmeniškai kaip Seimo narys, kaip žmogus, negaliu kištis į teismų, prokuratūros darbą, daryti poveikį teisėsaugos institucijoms. Tokie mano veiksmai būtų priešingi teisei, galintys užtraukti baudžiamąją atsakomybę“.
Antra vertus, vienoje iš V. Gaivenio laidų tas pats ponas R. Žemaitaitis žadėjo kreiptis į prokurorą, kad neva mūsų dėdė Teisutis Markauskas slėpė ieškomą Drąsių. Jei R. Žemaitaitis iš tikrųjų kreipėsi, tai kaip tada? Ar tokie šio pono R. Žemaitaičio veiksmai neužtrauks jam baudžiamosios atsakomybės?..
Kiti mergaitės likimo „gelbėtojai” – Lietuvos valstybės pareigūnai
Grįžtant prie sužlugdytos pedofilijos bylos, prie pareigūnų siekio mažametę patalpinti į gydymo įstaigą, prie siekio mergaitę grąžinti įtariamo pedofilo draugei, prie mergaitės tėvo nužudymo, manau, reikėtų nurodyti su šia tragedija, su šia byla susijusių pareigūnų vardus ir pavardes. Dėl to, kad galbūt jų pavardės jau figūravo ar dar figūruos kitose rezonansinėse bylose. Tam, kad žmonės žinotų apie šiuos pareigūnus. Juk tėvas, kreipęsis įjuos dėl savo mažametės dukrelės seksualinio išnaudojimo, tėvas, ieškojęs tiesos ir pagalbos, pats buvo nužudytas!..
Vienoje iš baisiausių XXI amžiaus Lietuvos tragedijų figūruoja šių pareigūnų vardai: Genovaitė Ročienė, Rita Čivinskaitė, Andrius Kiuršinas, Kęstutis Betingis, Brunonas Maculevičius, Ramūnas Šileika, Ramutis Jancevičius, Algimantas Valantinas, Vytautas Barkauskas, Raimundas Petrauskas, Algimantas Kliunka, Janina Dabašinskienė, Bronius Varsackis, Silvija Jakštienė, Danutė Kregždienė, Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė, Arnoldas Šukaitis, Vytautas Krikščiūnas, Rita Bilevičienė, Daiva Gadliauskienė, Vitalijus Kondratjevas ...
Norėčiau išskirti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą Ramūną Šileiką, kuris nutraukė pedofilijos bylą L. Stankūnaitei, V. Naruševičienei, J. Furmanavičiui, o A. Ūsui kaltinamąjį aktą surašė tik dėl tvirkinimo. Jaunas vyras, bet, mano nuomone, visiškai praradęs sąžinę, praradęs žmogiškumą!..
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundų tyrimu, parlamentinio tyrimo išvadose buvo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas pedofilijos byloje iki 2009 m. spalio 5 dienos buvo atliekamas nekompetentingai ir nekvalifikuotai,
.

 

Peržiūros: 3561

Komentarai   

+39 # Kur žiūri INTERPOLAS 2019-03-31 20:10
Kodėl slepa nuotraukas?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+42 # Komentatorius 2019-03-31 20:46
Keista, kad niekas iš tų veikėjų dar "neskyla"...
Žinoma, pirmas kuris "suskils", bus iškart utilizuotas.
Resursai ir patirtis "utilizuoti" yra sukaupta pakankama.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+31 # paaiskinimas 2019-03-31 21:27
NESUPRANTU I KUR ZIURI LKP CK PB PABALTIJO APYGARDA,ar jau zydruma propaguoja
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+24 # Rasa 2019-04-04 13:14
Susaudyti tuos visus kuriu paminetos pavardes nes vieni pedofilai kiti eme is ju pinigus .
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-29 # Bile Koks 2019-05-01 18:39
Drižuiau, gal tabltetes išgerti pamiršai?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # Atas 2019-05-10 21:26
tu pats gerk!!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti