"Mano senelis žudė žydus", - teigia generolo Jono Noreikos anūkė

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 1.33 (3 Votes)

Kovo 27 d., trečiadienį, Vilniaus apygardos administracinis teismas numato skelbti sprendimą dėl Grant Arthur Gochino skundo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Kalifornijoje gyvenantis Lietuvos pilietis G.A.Gochinas prašė teismo įpareigoti LGGRTC naujai, išsamiai, nešališkai, nepiktnaudžiaujant valdžia, susipažinti su jo pateikta "Užklausa dėl Jono Noreikos nusikaltėlių gaujos" ir jos prieduose esančius dokumentus. Jis tikisi, kad Centras pakeis savo istorinę pažymą dėl J.Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, kad būtų aišku, jog J.Noreika nelaikytinas didvyriu. J.Noreikos aukų giminaitį G.A.Gochiną žeidžia J.Noreikai skirti paminklai, paminklinės lentos, gatvių ir mokyklos pavadinimai. Tuo tarpu LGGRTC ginčijo, kad šioje byloje G.A.Gochinas neturi materialaus intereso.

Tarptautinė žiniasklaida susidomėjo Lietuvos valstybės istorijos politika po to kai kpt. J. Noreikos anūkė Silvia Foti pritarė G.A.Gochino užklausai. Chicago Tribune teismui skyrė savo pirmojo puslapio pagrindinį straipsnį. 75 milijonai klausytojų klausėsi BBC World Service Outlook 23 minučių ilgio laidos, "Tiesa apie mano senelį 'didvyrį'". Kovo mėn. 20 d., Wikipedijos portalas anglų kalba savo įvadiniame puslapyje paskelbė, "Ar jūs žinote, kad Jonas Noreika yra Lietuvoje įamžintas paminklinėse lentose ir gatvių pavadinimuose, nors jisai aktyviai dalyvavo Holokauste?" Šis puslapis kasdien sulaukia 18 milijonų lankytojų.

 

 Grant Gochin (Courtesy); Accused Nazi collaborator Jonas Noreika (Courtesy); and granddaughter Silvia Foti (Ina Budryte/via JTA)

 


Vilniaus apygardos administracinis teismas
Žygimantų g. 2, Vilnius
Pareiškėjas:
Grant Arthur Gochin
Gimimo data:1963-11-02
Adresas: 10 900 Winnetka ave, Chatsworth, CA 91311
Jungtinės Amerikos Valstijos
Pareiškėjo atstovas (adresas korespondencijai):
Advokatas Rokas Rudzinskas
A. Mickevičiaus g. 14-2, LT-08119 Vilnius


Institucija kurios sprendimas skundžiamas:
BĮ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Juridinio asmens kodas : 191428780
Adresas: Didžioji g. 17/1, Vilnius
SKUNDAS
DĖL ATSISAKYMO PAKEISTI ISTORINĘ IŠVADĄ
2018 m. rugpjūčio 10 d., Vilnius
1. FAKTINĖS APLINKYBĖS
Pareiškėjas ir inciatyvinė grupė Lietuvos istorikų ir intelektualų kreipėsi į Vilniaus miesto merą su
prašymu nukabinti memorialinę lentą Jonui Noreikai - Generolui Vėtrai, esančią ant Mokslų
akademijos Vrublevskio bibliotekos sienos. Prašymas buvo remiamas tuo, kad anot Plungės
komendatūros sekretoriaus A.Pakalniškio prisiminimų Jonas Noreika kaip LAF Telšiai vadas 1941
m. liepos mėn. davė žodinį nurodymą sušaudyti visus Plungės žydus uždarytus ir kalintus
sinagogoje. Prašymas taip pat paremtas tuo, kad yra išlikę Jono Noreikos pasirašyti įsakymai dėl
žydų izoliavimo getuose ir jų turto nusavinimo.
Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą (toliau - Centras), kad ši
instituciją pateiktų savo išvadą dėl Jono Noreikos dalyvavimo Holokausto įvykiuose.
Centras 2015 m. liepą Vilniaus miesto merui pateikė Joną Noreiką ginančią ir išteisinančią išvadą.
Ši išvada paviešinta Centro tinklalapyje. 2015 m. spalio mėn. Centras parengė dar vieną Noreiką
ginančią išvadą apie, kurią publikavo savo internetiniame tinklapyje ir persiuntė Vyriausybės
kancleriui, Vilniaus merui ir Vrublevskių bibliotekos direktoriui.
Dėl išvadose išdėstytų teiginių pareiškėjas kreipėsi į centrą raštu, prašydamas paaiškinti kuo
remiantis centras teigia, kad “istoriografijoje žydų izoliavimas ir masinės žudynės nėra
vertinamos kaip du tapatūs dalykai”, “nėra žinių apie tai, kad J.Noreika buvo susijęs su žydų
masinių žudynių organizavimu ar vykdymu”. Centras atsakydamas pareiškėjui pateikė 6 lapų
istorinių šaltinių sąrašą, daugelis, kurių buvo centro istorikų Rukšėno ir Bubnio darbai.
Pareiškėjas kreipėsi į seimo kontrolierių įstaigą, nurodydamas, kad Centras pažeidžia skaidraus
administravimo ir objektyvumo principus, nurodė, kad Centras savo išvadose advokatauja Jonui
Noreikai ir pateikdamas subjektyvias ir nepagrįstas nuomones iškraipo istorinius įvykius, o
teisindamas Noreikos asmenybę neigia jo prisidėjimą prie Holokausto Žemaitijoje ir Šiauliuose.
Taip pat nurodė, kad Noreikos veiksmai yra vertinami ne pagal taisykles nustatytas Niurnbergo
tribunolo statute ir JT Genocido Konvencijoje. Seimo kontrolierius pareiškėjo prašymą pripažino
pagrįstu ir įpareigojo Centrą pateikti išsamų atsakymą į pareiškėjo klausimus, taip pat informavo
Seimą apie tęstinius asmenų aptarnavimo tvarkos pažeidimus.
Atsakydamas į pareiškėjo raštą Centras iš esmės neatsakė į pareiškėjo klausimus, nurodė, kad
“Centras pagal savo kompetenciją negalėjo nustatyti ar J Noreika tikrai pasirašė šį raštą (dėl
Žagarės geto sudarymo) ir ar jis žinojo ar turėjo žinoti apie vykdytojo tikslą sunaikinti dalį grupės”,
Centras negalėjo teigti, kad Noreika dalyvavo Holokauste, atsižvelgdamas į nekaltumo
prezumpciją ir turimus duomenis”.
Pažymėtina, kad Centro 2015 m. išvadose pateikta informacija iš esmės nesiskiria nuo tos, kuri
buvo pateikta Vyriausiam policijos komisariatui 2014-03-27 raštu. Nors Centras spalio mėn.
išvadoje nurodo, kad atliko papildomus tyrimus, tačiau visuomenei nebuvo pateikta daugiau
informacijos nei Centras turėjo 2014 m. Nuo to laiko centro pozicija nesikeitė, Centro vadovė
Teresė Burauskaitė aktyviai gynė Joną Noreiką, nepagrįstai atmesdama visus metamus kaltinimus.
Lietuvos teisėsaugai ir visuomenei centro pateikta informacija neatskleidžia Jono Noreikos
nusikaltimų prieš žmonija, tuo išvengiant teisinio šio asmens įvertinimo ir apgaunant Lietuvos
žmones.
2018 m. pareiškėjas inicijavo nepriklausomą archyvinių dokumentų tyrimą, Lietuvos centriniame ir
Ypatingame archyvuose. Tyrimą atliko nacių nusikaltimų tyrinėtojai Evaldas Balčiūnas ir Andrius
Kulikauskas. Tyrimo metu atrasti dokumentai ir istorikų sąsajos su jau žinomais ir publikuotais
dokumentais (įskaitant Lietuvių nacionalistų partijos sekretoriaus Z.Blyno 2010 m. išspausdintą
išsamų įvykių dienoraštį) liudija, kad Centras nuo 2015 m. aktyviai dezinformavo ir klaidino
visuomenę bei valdžios žmones dėl Jono Noreikos sąsajų su Holokaustu Žemaitijoje ir Šiauliuose.
Atrasti dokumentai liudija, kad Jonas Noreika vadovavo LAF Telšiai - organizuotai grupuotei, kuri
1941 m. vasarą buvo aukščiausia valdžia Žemaitijoje. LAT Telšiai nariai užėmė svarbiausias vietas
teisėsaugos ir civilinėse įstaigose, taip pat organizavo ir vadovavo savarankiškiems savisaugos
padaliniams (Tautinio Darbo Apsauga, TDA, LAF, “baltaraiščiai”) kurie vykdė Plungės ir Telšių
žydų žudynes. Dokumentai patvirtina, kad LAF Telšiai vadavietė buvo įsikūrusi tame pačiame
pastate kaip ir Lietuvių komendatūra, kad LAF Telšiai vadas išduodavo ir tvirtindavo leidimus
ginklams (LAF ir TDA nariams), rengė karo lauko teismus, nagrinėjo malonės prašymus ir vykdė
egzekucijas. LAF Telšiai leido oficialų laikraštį Žemaičių žemė, kuriame yra atvirai skelbiami
antisemitiniai pareiškimai ir skatinamas susidorojimas su žydais. Spauda, leidžiančioji ir
vykdančioji valdžia buvo sukoncentruota vienos organizuotos žmonių grupės LAF Telšiai rankose.
Šiai grupuotei vadovavo Jonas Noreika.
1941 m. vasaros dokumentai ir spauda apie vokiečius Žemaitijoje nekalba, tik Zenonas Blynas
užsimena apie keletą nuo fronto užsilikusių vokiečių kurie dalyvavo egzekucijose ir save įvardino
kaip sadizmo turistai.

Šio tyrimo pasekoje pareiškėjas kreipėsi į Genocido centrą su užklausa įvertinti argumentus ir
pateikiamus dokumentus ir atitinkamai pakeisti oficialią istorinę išvadą (Priedas Nr 20). Centras
2018-07-19 savo tinklapyje paskelbė atsakymą į pareiškėjo užklausą, taip pat paviešino pareiškėjo
istorinį tyrimą menkinantį atsišaukimą. Skundžiamame atsakyme centras atsisakė pakeisti
istorinę išvadą. Pažymėtina, kad atsakyme nėra nė žodžio užsimenama apie pareiškėjo
pateiktus dokumentus (Priedas Nr 21), liudijančius Noreikos dalyvavimą karo nusikaltimuose.
Pareiškėjo nuomone atsisakymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Naujai atrasti
istoriniai dokumentai, o taip pat užklausos argumentai ir šiame skunde išdėstyti argumentai sudaro
pagrindą panaikinti skundžiamą atsisakymą ir įpareigoti Genocido centrą atlikti objektyvų tyrimą
ir paviešinti nešališkas išvadas.
III. GENOCIDO CENTRO ISTORINIŲ IŠVADŲ ARGUMENTAI
Centro vadovė 2015-2018 m. aktyviai neigė J.Noreikos nusikalstamą vaidmenį.
Žemiau yra pateikiamos citatos iš Genocido centro 2015 m. liepos ir spalio pažymų apie Joną
Noreiką (Priedas Nr 7 ir 8). Pažymime, kad tai yra vieninteliai oficialūs duomenys apie šį asmenį -
pateikti istorinius tyrimus vykdančios valstybės institucijos.
“Centro istorikai visapusiškai ištyrė Jono Noreikos veiklą vokiečių ir sovietų okupacijos
laikotarpiu “ (2015 spalio pažyma);
“Centro istorikų atlikti pakartotiniai išsamūs tyrimai nepatvirtino <...> Antano Pakalniškio
prisiminimuose pateiktų teiginių esą, J.Noreika yra buvęs žydų naikinimo operacijos
dalyvis.“ (2015 spalio pažyma)
“Centro istorikai remdamiesi galimai visų šiuo metu prieinamų archyvinių dokumentų
analize nustatė, kad minėtų įvykių aplinkybės paneigia A.Pakalniškio prisiminimuose pateiktus
teiginius.” (2015 spalio pažyma).
“LGGRTC tirdamas Jono Noreikos veiklą rėmėsi visais jam pasiekiamais informacijos
šaltiniais” (2018-02-26 atsakymas Seimo kontrolieriui ir pareiškėjui)
Centras savo publikacijose nurodo, kad “nėra žinių apie tai, kad J.Noreika buvo susijęs su žydų
masinių žudynių organizavimu ar vykdymu”, tačiau 2017 spalio 24 d. rašte adresuotame
pareiškėjui nurodo, kad praėjus 16 metų nuo įstaigos įkūrimo centras “Lietuvos Nacionalistų
Partijos veiklos netyrė,” ir mano, kad “tai bus naudinga padaryti ateityje”.
Pasisakydama dėl J.Noreikos talkininkavimo nacių režimui, Teresė Birutė Burauskaitė išvadoje
nurodo, kad “istoriografijoje žydų izoliavimas ir masinės žudynės nėra vertinamos kaip du
tapatūs dalykai”, “žydų suvarymas į getus <...> teikė naciams galimybę pereiti prie žydų
žudymo, t.y. juos sunaikinti kaip nepageidaujamą rase”, tačiau nėra žinių apie tai, kad
J.Noreika buvo susijęs su žydų masinių žudynių organizavimu ar vykdymu”. (2015 liepos
pažyma)

Toks oficialiose ir viešose centro pažymose pateikiamas istorinių įvykių aiškinimas iškreipia
objektyvią tiesą ir parodo nesugebėjimą susitaikyti su Holokausto įvykiais. Nėra suprantama,
kuriuo laiko momentu Lietuvos “istoriografijoje” talkininkavimas vykdant genocidą pradėtas
vertinti atsietai nuo šio nusikaltimo žmonijai? Getų formavimo ir žydų turto nusavinimo
negalima vertinti atsietai nuo masinių žudynių - tai nusikaltimo vadinamo genocidas dalis.
Nors vaidmenys gal ir ne tie patys, bet veiksmai nukreipti į vieną tikslą. (2015 liepos pažyma)
Nepaisant nustatytų aplinkybių, kad Noreika siejamas su organizacijomis žinomai vykdžiusiomis
žydų tautos naikinimą Šiaulių apskrityje (1941 rugpjūčio - 1943 sausio mėn.), Genocido tyrimų
centras, išvadoje konstatuoja, kad “Reikia pastebėti, kad jis tokių funkcijų negalėjo atlikti, nes
vokiečių okupacinė valdžia žydų naikinimo operacijoms organizuoti, vykdyti, naudojo ne
lietuvių civilinės valdžios, o policinių struktūrų pareigūnus, pagalbinę policiją, savisaugos
batalioną. J.Noreika savo ruožtu buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos darbuotojos
ir jos vadovas”.
Ištirtuose archyviniuose dokumentuose ir istorikų darbuose nerasta jokių žinių, net užuominų, kad J.
Noreika būtų buvęs Šiaulių apskrityje vykusių masinių žydų naikinimo operacijų dalyvis. (2015
spalio pažyma)
Trečioji aplinkybė - kpt. Jonas Noreika pats savo asmeninė iniciatyva negalėjo įsakyti
sušaudyti Plungės žydų net ir tuo atveju, net ir tuo atveju jei jis ir būtų buvęs šių žudynių dalyvis.
Istoriniai tyrimai rodo, kad masinės visų žydų - vyrų moterų ir vaikų - naikinimo operacijas lietuvių
policinių struktūrų darbuotojai, pagalbinės policijos nariai atliko ne savo pačių inicijuotas
tarnybines užduotis, o vykdydami vokiečių saugumo policijos ir SD įstaigos pareigūnų, kitų
okupacinių įstaigų nurodymus. (2015 liepos pažyma)
Taip pat yra žinių, kad J. Noreika 1941 m. liepos mėn. gyveno Telšiuose. Čia jis vadovavo
Telšių aps. LAF organizacijai ir aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Vadovaudamas
vietos aktyvistų štabui, jis prisidėjo prie teisinio persekiojimo asmenų, kurie 1940–1941 m.
bendradarbiavo su sovietų okupaciniu režimu. (2015 spalio pažyma)
Apibendrinant galima teigti, kad 1941 m. liepos mėn. kpt. Joną Noreiką siejo tarnybiniai ryšiai su
dvejomis įstaigomis – Telšių LAF organizacija ir Plungės komendantūra. (2015 spalio pažyma)
Antroji aplinkybė - po karo suimtų ir teistų buvusių Plungės pagalbinės policijos būrio narių ir kitų
asmenų bylose, kpt Jonas Noreika neminimas kaip masinių žudynių ties Kaušėnų kaimu dalyvis ar
organizatorius, turintis teisę įsakinėti. Tardymo metu suimtieji nurodė, kad žudynių
organizatoriai buvo vokiečiai <...>. (2015 liepos pažyma)
Čia minėtose bylose J. Noreika nefigūruoja kaip masinių žudynių ties Kaušėnų kaimu
organizatorius ar dalyvis. Kaltinamieji ir liudininkai per apklausas liudijo, kad žudynių
organizatoriai buvo vokiečiai, o žydų konvojavimui ir sušaudymui ties Kaušėnais vadovavo
Povilas Alimas ir jo pagalbininkas Pabrėža (LYA, f. K-1, ap. 58, b. 6964/3, l. 18, 18 a.p., 24 a.p., 76
a.p., b. 15668/3, t. 1, 29, 56, 56 a.p.).
Išdėstyti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad 1941 m. liepos mėn. nacių okupacinei valdžiai
nepavyko įtraukti J. Noreikos į Telšių aps. Plungės vls. vykusią žydų naikinimo operaciją.
5
Apibendrinant galima teigti, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs
žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse. Tačiau okupacinei nacių
valdžiai jį, kaip ir kitus lietuvių civilinės administracijos pareigūnus, pavyko įtraukti į su žydų
izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą. (2015 spalio pažyma).
Centro leidžiamame žurnale 2016 m. pasirodė centro istoriko Alfredo Rukšėno 26 lapų straipsnis
(Priedas Nr 19) vaizduojantis Noreiką kaip globojusį žydus, nieko nežinojusį ir neturėjusį jokių
genocidinių ketinimų. A.Rukšėnas akcentuoja tik Noreikos veiksmus dėl turto nusavinimo,
sukurdamas jiems apibrėžti naujadarą - “ekonominis genocidas”, tuo sušvelnindamas Noreikos
nusikaltimus. Istorinio tyrimo ir archyvinių dokumentų šviesoje, Jono Noreikos “ekonominis
genocidas” turėtų būti suprantamas kaip etninės grupės naikinimas dėl ekonominių išskaičiavimų,
tačiau centras šio asmens įvaizdį piešia visai kitomis spalvomis.
Centro išvadose ir straipsnyje pateikta informacija yra pagrįsta prielaidomis ir neatitinkanti
tikrovės. Žemiau išdėstyti argumentai dėl dalyvavimo karo nusikaltimuose sudaro pagrindą
keisti išvadą iš esmės.
III . NAUJAI ATRASTŲ ISTORINIŲ DOKUMENTŲ SVARBA
Istorikai ištyrę 1941 m. birželio sukilimo ir vėlesnių įvykių aplinkybes, nustatė, kad Telšių LAF
nebuvo pavaldūs nacių nurodymams, jie veikė savo iniciatyvą, be nacių žinios, patys apsirūpino
ginklais ir “Nacionalzocialistinės” partijos nario leidimais jiems nešioti. Ši organizacija 1941 m.
vasarą Žemaitijoje buvo aukščiausia valdžia.
Istorikai nustatė, kad 1941 m. antrąjį pusmetį vykęs žydų tautos naikinimas Žemaitijoje buvo
skatinamas LAF leidžiamame laikraštyje “Žemaičių žemė”, LAF platinamuose atsišaukimuose,
kartu su žudynėmis buvo rengiamos miesto šventės, kuriose buvo išsakomos kalbos šlovinančios
lietuvių tautos darbą, nacistinę Vokietiją ir Adolfą Hitlerį. Šie įvykiai vyko Telšių LAF vado Jono
Noreikos žinioje, jam vadovaujant ir aktyviai dalyvaujant.
Pažymėtina, kad Saugumo policijos ir SD vadas visai Lietuvai buvo SS štandartenfiureris Karlas
Jėgeris (1941-07-02 - 1943-07-31), jis kartu buvo ir 3/A operatyvinio būrio (EK 3), A operatyvinės
grupės naikinimo būrio vadas. 1941 m. gruodžio 1 d. buvo parengta detali ataskaita, kurioje Jėgeris
detaliai aprašė 137 346 žmonių likvidavimą (iš kurių didžioji dauguma žydai), įvykdytą nuo 1941 m.
liepos 2 d. iki lapkričio 25 d. Dokumente pateikiamos tikslios žudynių datos ir vietos, aukų skaičius
ir jų suskirstymas į kategorijas (žydai, komunistai, nusikaltėliai ir kt.). Iš viso išvardinta per 100
žudynių epizodų 71 skirtingoje vietoje.
Plungės ir Telšių žudynės neminimos Lietuvos žydų išžudytojo Einsatzkommando 3 (Hamano
būrys) vadovo Jėgerio ataskaitoje, nė Lietuvos paribio žydų išžudytojų Tilžės Einsatzkommando
teismo liudijimuose. Iš Einsatzgruppe A vadovo Štalekerio ataskaitos galime suprasti, kad formaliai
už žudynes Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, Biržuose ir Šiauliuose atsakė Latvijos žydų
išžudytojų, Einsatzkommando 2, vienas Šiauliuose esantis būrys, buvęs 100 km nuo Plungės.
Iš tiesų Telšių vyrų žydų žudynėse dalyvavo tiktai kokie 8 vokiečiai, tai yra, vienas skyrius. Visa tai
sutampa su Štalekerio 1941 m. spalio 15 d. ataskaita, iš kurios matyt, kad vienas Einsatzkommando
2 būrys (maždaug 30 karių), atsakingas už visą Šiaulių apygardą, įstengė išžudyti 42,000 žydų,
kuomet Jėgerio Einsaztkommando 3 (150 karių ) Kauno apygardoje išžudė tiktai 32,000. Iš Jėgerio
6
ataskaitos teksto galime suprasti, kad jo būrys, vadovaujamas sociopato Hamano, buvo labai
skrupulingas, dirbo 5 dienas per savaitę. Ką tai gali reikšti, kad žudynės vykusios Noreikos LAF
vadovaujamose apskrityse vyko be nacių žinios ar naciai paprasčiausiai nevedė dviejų apskričių
žudynių ataskaitos?
Šios tyrimo metu nustatytos aplinkybės sudaro stiprų pagrindą teigti, kad Telšių apskrityje 1941 m.
buvo vykdoma stambaus mąsto propaganda prieš žydų tautybės asmenis, žydų naikinimas buvo
pateisinamas ir kurstomas viešuose LAF vadovybės pasisakymuose ir jos leidžiamoje spaudoje,
argumentuojant, kad lietuvių tauta turi vienytis ir apsivalyti nuo nepageidaujamo elemento. To
pasekoje galima teigti, kad Telšių LAF ir jos vadas Jonas Noreika yra tiesiogiai atsakingi
mažiausiai už 1800 Plungės (1941 m. liepos 12-13) ir 800 Telšių (1941 m. liepos 20-21) žydų
nužudymą ir jų turto išgrobstymą.
Jono Noreikos vadovavimo Šiaulių apskrities administracijai laikotarpis yra labiau dokumentuotas.
Susirašinėjimai, pažymėjimai ir įsakymai patvirtina, kad Jonas Noreika aktyviai prisidėjo prie
žagarės geto sukūrimo ir turėjo realią valdžią spręsti žydų likimus. Dokumentai patvirtina, kad
Noreika aktyviai dalyvavo priverčiamojo darbo stovyklų steigime, administravime ir užmokesčio už
belaisvius surinkime. Taip pat patvirtina, kad Noreika aktyviai sprendė žydų turto nusavinimo ir
paskirstymo klausimus Šiaulių apskrityje. Pinigus už realizuotą turtą surinkinėjo į Šiaulių apskrities
administracijos sąskaitą. Šiuos teiginius geriausiai nusako pridedama įvykių chronologija, paremta
archyvuose rastais dokumentais, LNP sekretoriaus Z Blyno dienoraščiu ir kitais istoriniais šaltiniais.
Pateikiami archyviniai dokumentai (LCVA FR 1099 a-1-b2) liudija, kad J.Noreika eidamas
apskrities viršininko pareigas tvarkė žydų išnaudojimo priverstiniams darbams klausimus,
organizavo jų apsaugą, rūpino ginklus ir leidimus sargybiniams, organizavo žydų paėmimągrąžinimą į getą. Yra nustatytas dokumentuotas atvejis dėl geležinkelio tiesimo, patvirtinantis, kad
Jonui Noreikai buvo teikiami privatūs užsakymai dėl žydų darbininkų parūpinimo.
Getai buvo SS žinioje, tačiau juos valdė Lietuviška administracija, SS valdė koncentracijos lagerius.
Prie Šiaulių savivaldybės buvo paskirtas įgaliotinis žydų reikalams, o savivaldybė už žydų darbą
gaudavo užmokestį iš užsakovų, ūkininkų ir įmonių.
Yra J.Noreikos 1941-11-05 raštas Šiaulių savivaldybei, iš kurio galima suprasti, kad savivaldybė
pasigedo pinigų už Jono Noreikos organizuotą žydų darbą prie geležinkelio, Jonas Noreika
savivaldybei siūlo kreiptis į vergų užsakovą - Geležinkelių valdybą (LCVA-fR-1099-a1-b2- l504).
Yra išlikęs 1942 m. rugpjūčio 24 d. Pažymėjimas pasirašytas Šiaulių apskrities viršininko ir
buhalterio, patvirtina, kad Lietuvių savisaugos dalių Šiaulių apygardos štabo kariai tikrai yra
gavę iš Šiaulių apskrities viršininko nuo 1941-09-20 iki 1941-11-01 atlyginimą sumoje 53
3350,03 Rb. (LCVA-fR-1099-a2-b2-l133) Palyginimui yra išlikę dokumentai liudijantys, kad
Apskrities viršininko J.Noreikos oficiali alga tuo metu buvo 1000 rublių per mėnesį,
policininkų 250-330 rublių.
Tai patvirtina, kad Šiaulių apskrities administracija (Jonas Noreika) mokėjo atlyginimą už laikotarpį
kai Šiaulių apskrityje buvo vykdomos žydų masinio naikinimo operacijos (Žagarės gete 1941-10-
02). Istorikų teigimu Šiaulių apygardoje veikęs 14-bataljonas buvo sudarytas iš LAF Telšiai karių
kuopų. Jonas Noreika buvo LAF Telšiai vadas. Lietuvos kariuomenės kaip tokios nebuvo.
7
Istorinio tyrimo ir jame nustatytų faktų autentiškumą patvirtina Silivia Foti - Jono Noreikos
anūkė. Pridedame dokumente (Priedas Nr 21-29) ji nurodo, kad Jono Noreikos kaip Lietuvos
Aktyvistų Fronto vado ir Holokausto vykdytojo vaidmens nuslėpimas yra vienas iš didžiausių
praeito amžiaus sąmokslų Lietuvoje.
IV. NETEISĖTAS ATSISAKYMAS PAKEISTI IŠVADĄ
Vertinant susiklosčiusias aplinkybes, matyti, kad centras vengia dialogo su Lietuvos piliečiais,
manomai, siekdamas apginti Joną Noreiką ir iš esmės ydingą genocido nusikaltimo dalyvių teisinių
santykių aiškinimą.
Pažymėtina, kad A.Pakalniškis (1941 m. vasarą dirbęs Plungės komendatūros sektretoriumi) savo
memuarų knygoje nurodė, kad tuo metu kai vyko siaubingi dalykai komendatūroje buvo keli
vokiečiai, o Jonas Noreika tame pačiame pastate - LAF štabo durys greta. Centras nurodo, kad
Jonas Noreika negalėjo dirbti komendatūroje iš ko seką, kad negalėjo įsakyti šaudyti Plungės žydus
(Pakalniškis teigia, kad Noreika įsakė žodžiu ir jau vėliau, šaukdamas įsakymą pakartojo jaunam
vokiečiui, paklaususiam ką daryti su 2 savaites sinagogoje laikomais Plungės žydais). Centras iš
esmės atsisako vadovautis A.Pakalniškio prisiminimais, motyvuodamas, kad jie yra nepatikimi, nes
juose yra prieštaravimų - tarp knygos leidimo versijų. Centras teigia, kad naujesnėse knygos
versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima. TAI YRA
NEMOTYVUOTAS, VIENINTELIO TIKRO LIUDININKO VERSIJOS ATMETIMAS.
Pažymėtina, kad centras, žydų naikinimą Telšiuose, Plungėje, Žagarėje vertina kaip nacių darbą.
Tokia pozicija grindžiama argumentu, kad Lietuvos savisaugos bataljonai ir komendatūros buvo
griežtai pavaldžios nacių SD ir SS. Centras visiškai nevertina LAF įtakos, jos narių ir asmeninio jos
vado Žemaitijai vaidmens sprendžiant žydų likimą. Centras nevertina ir išvadose nepasisako dėl
dokumentų liudijančių LAF savarankiškumą ir savivaldą Žemaitijoje 1941 m. vasarą - rudenį.
Pasisakydamas, kad Noreika negalėjo įsakyti sušaudyti Plungės miesto žydus, centras visiškai
ignoruoja tą aplinkybę, kad Noreika vadovavo jo paties organizuotai ginkluotų asmenų grupuotei,
taip pat ignoruoja jo asmenines ir antisemitines LAF pažiūras.
Pažymėtina, kad centras atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl istorinės išvados pakeitimo, savo 2018
m. atsakyme (skundžiamame rašte) neaptaria nė vieno iš pateiktų svarbių istorinių dokumentų.
Centras selektyviai pasirinko atsakymo temas, išvengdamas pagrindinės temos - Jono Noreikos ir
LAF vaidmens Žemaitijos žydų žudynėse.
Pareikšėjui 2018 m. pateikus istorinius dokumentus ir užklausą dėl išvados pakeitimo, centras savo
tinklapyje paviešino skundžiamą atsakymą (pačios užklausos ir dokumentų nepridėjo) ir 2018-07-23
paskelbė tokio pabūdžio pranešimą
1
:
“Skelbiame LGGRT centro atsakymus į Lietuvos piliečio G. A. Gochino „69 puslapių tyrimą” apie
J. Noreiką. Atkreipiame dėmesį, kad LGGRT centras jau kelinti metai atsakinėja į G.A. Gochino
kaltinimus, kurie tik stiprėja ir plečiasi

1
http://genocid.lt/centras/lt/2969/a/
8
G.A. G. Gochino “tyrime” apie J. Noreiką, nepateikiant svarių įrodymų, galimai pažeidžiant LR
Konstituciją ir LR Baudžiamąjį kodeksą, kaltinama daug asmenų: Juozas Brazaitis <...> Viktoras
Ašmenskas.
Ypač pabrėžtini G.A. Gochino kaltinimai Holokausto vykdymu 1946 m. sovietų sušaudytam Telšių
vyskupui Vincentui Borisevičiui ir kitiems Telšių vyskupijos kunigams
Bandydamas sumenkinti J. Noreiką ir kitus lietuvius, kalėjusius Štuthofo koncentracijos
stovykloje, G. A. Gochinas savo „tyrime“ aiškina, neva jie ten nevargo, jų veikla nebuvo tirta, neva
jie kalėjo tik „kaip lietuvių tautos įkaitai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokio turinio pranešimais yra siekiama suformuoti visuomenei klaidingą
nuomonę apie Joną Noreiką, o tuo pačiu ir sumenkinti pareiškėjo reputaciją. Užklausoje nėra
metami kaltinimai nei Brazaičiui, nei Ašmenskui, nei Telšių kunigams. Tyrime nėra menkinami
lietuviai kalėję Štuthofe. Nurodytu pranešimu, pateikiant tikrovės neatitinkamą informaciją ir
metant kaltinimus pareiškėjui yra bandoma apginti savo nepagrįstas, Joną Noreiką šlovinančias
išvadas.
Pažymėtina, kad pareiškėjui kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę, centras dar 2015 m. paviešino
pažymą apie Joną Noreiką, vėliau, kiek pakeistą įkėlė savo tinklapyje www.genocid.lt. Tuo metu,
Centro vadovė 2015 m. lapkričio 16 d., socialinio tinklapio “Facebook” Genocido tyrimo centro
paskyroje paskelbė žinutę:
“Lietuvos patriotų niekinimą organizuoja kaimynai iš Rytų. Jiems talkina ne tik kai kurie žydai, bet
ir pakankamai daug lietuvių: jų pavardės surašytos po prašymais atimti ordiną, nuimti lentą,
šmeižikiškais straipsniais spaudoje... Vieni tai daro sąmoningai, kiti – iš kvailumo.”
Aukščiau pateiktų pranešimų turinys, aplinkybė, kad bendravimas su centru tapo įmanomas tik su
pakartotiniu Seimo kontrolieriaus įsikišimu, Jono Noreikos išvadų turinys suponuoja, kad Centras
vengia geranoriškai keisti istorinę išvadą, joje įtraukiant naujai paaiškėjusius faktus apie Jono
Noreikos dalyvavimą Holokauste. Centras, turimomis priemonėmis aršiai gina šį asmenį, savo
išvadas grindžia subjektyvia nuomone, neparemta įrodymais. Jono Noreikos veiklos analizė yra
paremta atsietai nuo to fakto, kad jis buvo ginkluoto pasipriešinimo būrio vadas, kad LAF
Žemaitijoje turėjo didelę įtaką ir galią. Centras Jono Noreikos asmenybės paveikslą piešia
remdamasis jo LAF bendražygių liudijimais, prisiminimais iš Štuthofo kalėjimo, jo būrio narių
liudijimais SSSR saugumui. Tai nėra objektyvūs įrodymai. Centras tokiais sąmoningais veiksmai
kryptingai klaidina visuomenę ir valdžios žmones.
Norėtume pabrėžti, kad centras yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla nagrinėjamu atveju pažeidžia
žmogaus teises ir laisves viešojo administravimo srityje, o tiksliau Viešojo administravimo įstatyme
(3 str ) nustatytą:
Objektyvumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs
viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Genocido ir rezistencijos tyrimų centro pateikiamas istorinių aplinkybių interpretavimas ir
aiškinimas, yra neobjektyvus. Centro pateikiamas genocido nusikaltimo dalyvių elgesio vertinimas
yra neobjektyvus ir teisiškai ydingas.
9
Išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi
atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos
turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar
skundo turinį.
Centras išvadose nepasisako dėl įrodymų liudijančių kaltę, nutyli svarbias aplinkybes supusias
vieną ar kitą įvykį (pvz. nesivadovauja išleistu Lietuvos Nacionalistų Partijos sekretoriaus Zenono
Blyno dienoraščiu, detaliai aprašančiu 1941 m. Žemaitijos įvykius). Centras įvykius ir Jono
Noreikos veiklą vertina fragmentiškai, atmesdamas ir visiškai nepasisakydamas dėl susijusių
aplinkybių, asmeninių ryšių t.y. vertinime neatsispindi bendra aplinkybių visuma, nepasisakoma dėl
Jono Noreikos ryšių su kitais LAF nariais (pvz, kad Plungėje LAF biuras (verbuojantis žmones į
savisaugos dalinius) buvo tame pačiame pastate kaip ir P. Alimo vadovaujama komendatūra).
Nepiktnaudžiavimo valdžia principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams
draudžiama priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės
aktų nustatyta, tikslų.
Pažymėtina, kad vienas iš Genocido centro įstatyminių uždavinių (Įstatymo 4 str.) yra okupacinių
režimų 1939-1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido tyrimas,
istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas. Centras neteisėtai ir nepagrįstai gindamas Joną Noreiką
iš esmės nevykdo savo uždavinių, kadangi dėl asmeninių centro vadovės ar kitų asmenų interesų
veikia priešiškai įstatymo nustatytiems tikslams.
Genocido rezistencijos tyrimo centras atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi dėl Jono Noreikos
dalyvavimo vykdant genocidą, nepateikė argumentų objektyviai pagrindžiančių centro poziciją,
nepasisakė dėl archyvinių dokumentų liudijančių Noreikos dalyvavimo Holokauste Žemaitijoje.
Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti centro sprendimą ir įpareigoti atlikti pareiškėjo
užklausos vertinimą pagal teisės aktų reikalavimus ir pakeisti išvadą pasisakant dėl visų Jono
Noreikos gyvenimo kontraversijų.
Pažymime, kad įpareigojimas Genocido centrą atlikti objektyvų ir išsamų Jono Noreikos veiklos
tyrimą ir paviešinti nešališkas istorines išvadas yra svarbus viešojo intereso klausimas. Lietuvos
Respublikos piliečiai ir valdžios žmonės turi teisę žinoti tiesą apie istorinius įvykius ir asmenybę.
Šiuo metu įstaiga yra paviešinusi išvadą kuri idealizuoja ir gina Joną Noreiką. Taip pat paviešintas
nepagrįstas atsisakymas, kuris istorinių subtilybių nežinančiam žmogui gali atrodyti ir pagrįstas,
kadangi valstybės įstaiga tuo pačiu paskelbė ir atsišaukimą, šmeižiantį ir sumenkinantį pareiškėjo
organizuotą istorinį tyrimą ir pastangas atkurti istorinį teisingumą. Ir tai daro valstybės įstaiga
apgaudinėdama mokesčių mokėtojus už jų pačių pinigus. Tokia padėtis turi būti ištaisyta, vardan
teisingumo.
Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis ABTĮ 5, 6, 17, 23, 47 str. gerbiamo Teismo prašome:
1. Panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2018-07-18 raštą Nr.
14R-52 ir įpareigoti atlikti administracinę procedūrą pagal G.A.Gochin pateiktą 2018-06-15
užklausą ir jos prieduose esančius dokumentus, t.y. atlikti tyrimą pagal teisės aktų reikalavimus,
įvertinti užklausos argumentus ir archyvinius dokumentus, pakeisti istorinę išvadą dėl Jono
Noreikos veiklos antrojo pasaulinio karo metais, pakeistoje išvadoje aptariant visus archyvinius
10
dokumentus pateiktus užklausos prieduose, akcentuojant šiuos dokumentus ir su jais susijusias
aplinkybes:
1.1. LAF organizacijos savivaldą ir įtaką Žemaitijoje 1941 m. birželio - rugsėjo mėn.
1.2. 1941 Telšių komendatūros leidimai ginklams;
1.3. LAF Laikraščio “Žemaičių žemė” antisemitinę propagandą;
1.4. Sprendimą dėl Telšių kalėjimo prižiūrėtojų malonės prašymų atmetimo;
1.5. Jono Noreikos veiklą organizuojant priverčiamųjų darbų stovyklų steigimą ir priežiūrą;
1.6. 1941-08-09 Jono Noreikos raštą dėl Tryškių miestelio žydų iškraustymo;
1.7. 1941-08-26 Jono Noreikos raštą Joniškio dėl žydų tautybės techniko likimo;
1.8. 1941-09-23 Siaurųjų geležinkelių Gubernijos depo prašymą Jonui Noreikai dėl ginklų
parūpinimo 20-iai asmenų ir su tuo susijusį Jono Noreikos prašymą Šiaulių apygardos komisarui;
1.9. 1941-10-01 Noreikos raštą dėl 27 žydų grąžinimo į Šiaulių getą;
1.10. 1942-08-24 Pažymėjimą dėl Šiaulių apskrities viršininko įstaigos sumokėto atlyginimo
Šiaulių štabo savisaugos kariams už laikotarpį kai Žagarės gete buvo naikinami Šiaulių apskrities
žydai.
1.11 1941-08-22 ir 1941-09-10 J. Noreikos įsakymus dėl nusavinto žydų turto pardavimo ir lėšų
įmokėjimo į Šiaulių apskrities valdybos kasą bei 1941-11-05 įsakymą dėl tų pačių pinigų gautų iš
žydų turto pardavimo įmokėjimo į Gebiets kommissar sąskaitą Reich Credit Banke Šiauliuose,
nurodant priežastis įtakojusias lėšų gavėjo pasikeitimą.
1.12 Jono Noreikos paskyrimo Šiaulių apskrities viršininku aplbinkybes (pagal Zenono Blyno
dienoraštį).
2. Pakeistą išvadą paviešinti internetinėje svetainėje www.genocid.lt
Visais teismo proceso klausimais, maloniai prašome kreiptis į advokatą Roką Rudzinską el. paštu
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. ar telefonu 861488303. Korespondenciją skirta pareiškėjui prašome siųsti adresu:
advokato Roko Rudzinsko kontora, Mickevičiaus g. 14-2, Vilnius.
PRIDEDAMA:
1. Žyminio mokesčio kvito nuorašas
2. Atstovavimo sutarties nuorašas
3. Genocido tyrimo centro atsakymas dėl Jono Noreikos pažymos
4. Genocido tyrimo centro viešas pranešimas dėl Jono Noreikos
5. 2015 m. Išrašas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro “Facebook” paskyros
6. Kolektyvinis kreipimasis į Vilniaus savivaldybę - 2015 06 13
7. Genocido tyrimo centro atsakymas dėl generolo vėtros- 2015 07 02
8. Genocido tyrimo centro pažyma apie Joną Noreiką 2015 spalis
11
9. Genocido tyrimo centro atsakymas dėl Holokausto interpretavimo ir istorijos iskraipymo 2017
04 10
10. Genocido tyrimo centro atsakymas dėl Holokausto interpretavimo 2018 02 26
11. Seimo kontrolieriaus įpareigojimas - 2018 Birželis
12. Jonas Noreika - Įvykių eiga - Telšiai ir Šiauliai 1941
13. Karl Jäger egzekuciju ataskaita (1941) (antroji-aiškinamasis raportas)
14. Šiaulių getas
15. LCVA-f1075-a2-b6-l35-Noreikos Isakymas LAF Telsiai-1941 07 25
16. Noreika 1941 08 22 įsakymas dėl žydų iškeldinimo į Žagarės getą
17. LCVA-fR-1099-a.1- b.2- l137-Noreikos įsakymas dėl Tryškių žydų iškeldinimo
18. LCVA-fR-1099-ap1-b1-l 239-Noreika įsakymas dėl žydų turto
19. A.Rukšėno straipsnis apie Joną Noreiką
20. Užklausa dėl Jono Noreikos išvados pakeitimo
21. Užklausos priedai:
(1) LCVA-fR-1099-a-1-b2- l520-byla Vidugiriui ir Chaleckui
(2) LCVA-fR-1099-a.1- b.2- l137-Tryskiai
(3) LCVA-fR-1099-a1-b2- l338-Slucka1
(4) LCVA-fR-1099-a1-b2- l440-Slucka2
(5) LCVA-fR-1099-a1-b2- l464-Noreikoskalejimas
(6) LCVA-fR-1099-a1-b2- l465-Noreikoskalejimas2
(7) LCVA-fR-1099-a1-b2- l466-Noreikoskalejimas3
(8) LCVA-fR-1099-a1-b2- l468-Noreikoskalejimas4
(9) LCVA-fR-1099-a1-b2- l468-Noreikoskalejimas5
(10) LCVA-fR-1099-a1-b2- l504-Slucka3
(11) LCVA-fR-1099-a1-b2-l-380-dantutechnikas
(12) LCVA-fR-1099-a1-b2-l294-į Šiaulių getą
(13) LCVA-fR-1099-a1-b2-l418-Juodeikino verslas
(14) LCVA-fR-1099-a2-b2-l133-Algos žydšaudžiams
(15) LCVA-fR-1099-ap1-b1-l 239-Noreikos 41 09 10 isakymas dėl likusio žydų turto
panaudojimo
(16) ŽemaiciuŽeme1941Nr.5 ištraukos
(17) Jonui Noreikai būdingos Mintys
(18) Jono Noreikos LAF Telšiai tinklas
(19) LCVA-f1075-a2-b5-l54A-ZyduPadetiesNuostatai
(20) LCVA-f1075-a2-b6-l35-NoreikosIsakymas LAF Telsiai-1941 07 25
(21) LCVA-f1075-a2-b19-l3R-Teisė Nešioti Ginkla
(22) LCVA-fR1099-a1-b32-l183-Karo Belaisviai
(23) LCVA-fR1099-a1-b32-l185-Karo Belaisviai Juodrastis
(24) LCVA-fR1099-a1-b38-l22-Parama Studentams
(25) LCVA-fR1441-a2-b10-Vladas Bauža - Mirties Bausmė
(26) Ištrauka iš Mato Krygerio knygos - Apie Noreika
(27) Vaižganto ir Sinagogos gatvės Plungėje
(28) Žemaiciu Žeme 1941 Nr.5
(29) Jono Noreikos anūkės Silvia Foti patvirtinimas.
12
Pagarbiai
Advokatas Rokas Rudzinskas

 

Kovo 28 d., ketvirtadienį, 16:00-18:00, G.A.Gochino užklausos autorius, filosofas dr.Andrius Kulikauskas kviečia visus į renginį susipažinti su teismo nuosprendžiu ir plačiau aptarti, kaip mums įvairiai atsakyti už Lietuvą?  Trijų dalių renginys vyks Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Didžiojoje salėje, Trakų g. 10, Vilniuje. Renginio dalyviai sutinka būti filmuojami. 

Renginio pirmoje dalyje, A.Kulikauskas papasakos, kaip kpt. J. Noreikos legenda išaugo ir kaip ji sunyko. 

Antroje dalyje vyks spaudos konferencija. A.Kulikauskas aptars teismo nuosprendį ir atsakys spaudos atstovų klausimus. G.A.Gochino bei LGGRTC atstovai ir įvairiausių požiūrių visuomeninkai taip pat bus kviečiami pasisakyti ir atsakyti spaudos atstovų klausimus.

Galiausiai visi bus kviečiami į platesnį pokalbį, kaip norėtumėme atsakyti už Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį?  Pokalbio tikslas išsakyti klausimais mums rūpimus skaudulius, troškimus, vertybes, svajones, jais sieti Lietuvos praeitį, dabartį ir ateitį, ir apibūdinti mums prasmingas veiklas.

Siūloma iš anksto susipažinti su Atsakingos Lietuvos savanorių tinklo "Lietuvos sąžinės" reikalavimais atsakyti už 1941 m. lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimus žmonijai. "Žemaičių saulutė" vasario mėn. 8 d. paskelbė 33 reikalavimų sąrašą ir aprašė Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos Centre vykusį jų suderinimą. Skubiausias iš reikalavimų, tai "Pajusti Lietuvos žydų skaudulį, kad seniausios Vilniaus žydų kapinės, kurias sovietai išniekino ant jų pastatydami Vilniaus sporto rūmus, nebūtų mūsų naujai išniekintos, juos paverčiant kongreso rūmais."

"Žemaičių saulutė" kovo mėn. 8 d. aprašė Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykusį pasitarimą šiais klausimais. Kun. brol. Gediminas Numgaudis OFM įtikino dalyvius atsakomybės klausimus spręsti dvasinėje plotmėje, kovoti su antisemitizmo piktąja dvasia.

Adomo Mickevičiaus bibliotekoje bus pasistengta į atsakomybės klausimą pasižiūrėti iš įvairiausių kampų, tad visi kviečiami.

Peržiūros: 1920

Komentarai   

+4 # vygantas 2019-03-26 06:25
panasu kad moterele turi kai kuriu priklausomybiu-pasididinkite nuotrauka
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # mmaciau 2019-03-26 09:45
buvo daug liudininku,kad zydai kankino lietuvius dirbdami tardytojais,stribais,sekretoriais,organuose
o kad lietuviai saudytu,ir ... be vokiecio ar zydoar komsorgo (Hitleris buvo zydas) isakymo i kitataucius -neteko girdeti
genocida vykdo didziosios tautos -ne isnaikintos tautos
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # pranys 2019-03-26 10:43
manyciau,kad zydu klausimas Lietuvai ne toks svarbus siai dienai,kaip musu tautos islikimo klausimas o>zydai jau ismoko savimi pasirupinti,nors antraji,kaip ir pirmaji pasaulini kara organizavo tie patys lobistai...ar skaitei |FRank Kruk P.Cvirkos-paskaityk
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Plikscia Zeme 2019-03-26 17:25
ir mano senelis galimai shaude zydus,,,,bet shaude jis ir rusus,,,,,tai dabar ka man daryrt,,,,,ar man reik dizdiuotis juo,,,,ar gedytis,,,, oka shitu atveju rasho Tvartelio istatuose ???
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # istorikė 2019-03-26 18:18
Visa oficiali žmonijos “istorija”-atviras melas:

sunaikinta-tiesa.jimdo.com/blog
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Prokuroratorius 2019-03-26 21:27
Ar nebūtų galima tuo pačiu nuteisti DUŠANSKĮ su ARADU?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti