Skundas dėl teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Generaliniam prokurorui

Pareiškėjas Aurimas Drižius, a.k 

Konstitucijos per. 23b, Vilnius

2019 m. kovo 20 d.

Skundas dėl atsisakymo pradėti tyrimo teisėjų atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo

 

2019-02-22 kreipiausi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Vilniaus apygardos teismo (VAT)  teisėjų Audriaus Cinino,  Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio dėl piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo.

Nurodžiau, kad minėtų teisėjų kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 mane nuteisė kalėjimo bausme už teisėtą veiklą – žurnalistiką ir straipsnių rašymą. Teisėjų kolegija sąmoningai piktnaudžiavo teise, žinodami, kad cenzūra uždrausta Lietuvos Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo, žinodami ir suprasdami, kad vadinamas nukentėjęs Alvydas Sadeckas duoda melagingus parodymus, vis tiek mane nuteisė kalėjimo bausme.

Gavau prokuratūros prokuroro Dariaus Čapliko raštą Nr. 17.2-1309, kad mano skundas neatitinka kažkokių Čapliko sugalvotų reikalavimų, todėl jis dėl jo nepriėmė nutarimo pradėti arba nepradėti tyrimo.

Prokuroras D.Čaplikas dalyvavo šios nusikalstamos teisėjų grupuotės veikloje, pats palaikė man kaltinimą cenzūros byloje, žinodamas, kad aš esu teisiamas už teisėtą veiklą, o dabar toliau dengia šios gaujos nusikaltimus.

Todėl reikalauju, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir prokuroro Dariaus Čapliko atžvilgiu pagal BK straipsnį piktnaudžiavimas – prokuroras, žinodamas, kad cenzūra Lietuvoje uždrausta, mane vis tiek persekiojo už teisėtą veiklą, pasiekė, kad aš būčiau nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir taip man padarė didelę žalą.

Prokuroras D.Čaplikas, nenorėdamas tirti teisėjų nusikaltimų,  prirašė visą puslapį išvedžiojimų, tačiau jų esmė yra viena – jis teigia, kad teisėjai yra aukščiau įstatymo, ir jokie įstatymo reikalavimai negalioja teisėjams. Formuluotė, kad „prokuratūra neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo kvestionuoti teisėjų priimtų sprendimų“ neturi pagrindo, nes Teismų įstatymas aiškiai nurodo, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų teisėjų nusikalstamų veiklų gali tik generalinis prokuroras.

 Be to, BK straipsnius „piktnaudžiavimas“ nenurodo, kad šio straipsnio reikalavimas nėra taikomas teisėjams. Priešingai – Konstitucijos   7 straipsnis nurodo, kad „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. O Konstitucijos 29 straipsnis Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs..

Žinoma, kad tai eilinė nusikalstama prokuroro D.Čapliko veikla, nes Konstitucija aiškiai sako, kad prieš įstatymą visi Lietuvos piliečiai lygūs.

Todėl teisėjai negali dengtis savo „nepriklausomybe“, nes tokiu atveju jie gali pradėti vykdyti atvirus nužudymus ir sakyti – „aš esu nepriklausomas ką nors nužudyti“. Ir tada mes turėsime žiūrėti, kaip teisėjai toliau vykdo sunkius nusikaltimus. Toks požiūris tik dar kartą patvirtina, kad prokuratūrai reikia atsinaujinti, ir traukti atsakomybėn žmones, kurie padeda nusikaltėliams. Teisėjų suėmimas parodė, kad jie tokie patys žmonės, ir jiems taip pat taikomi įstatymo reikalavimai.

Nors minėtai teisėjų kolegijai buvo išaiškinta kas yra cenzūra, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.".

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.

Tai, kad minėta VAT kolegija žinojo ir suprato, kad siunčia mane į kalėjimą už teisėtą veiklą, įrodo ir tas pats jų paskelbtas nuosprendis  baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014:

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas yra įvedęs cenzūrą jam spausdinti atitinkamus teiginius, o po jų išspausdinimo taikė jam baudžiamąjį persekiojimą. Apelianto manymu, cenzūros taikymas neatitinka nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams, bei pažeidžia žurnalistų teisę informuoti visuomenę apie neigiamus reiškinius. Pasak apelianto, vien už tai, kad jis nepaisė šios cenzūros, ir toliau pateikdamas įrodymus rašė straipsnius apie A. Sadecko ir jo firmos .Ekskomisarų biuras" dalyvavimą "Mažeikių naftos" privatizavime bei valdyme, ir buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009-04-09 sprendimu šioje byloje.

Anot apelianto, minėtu teismo sprendimu buvo siekiama kontroliuoti skelbiamos informacijos tūrinį iki jos paskelbimo, ir "Laisvam laikraščiui“ įvesta cenzūra, už kurios pažeidimą buvo nuteistas jau penkiose bylose, A.Sadeckui duodant šioje byloje melagingus parodymus. Tik Vilniaus apygardos teismas 2013-03-15 nutartimi nurodė prokuratūrai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų A.Sadecko parodymų, tačiau Vilniaus apylinkės prokuratūra net neapklaususi A.Sadecko tyrimą nutraukė.

Apeliantas taip pat nurodo, kad A.Sadeckas dar 2008-01-21 kreipėsi teismą, kad apeliantui būtų uždrausta savaitraštyje "Laisvas laikraštis" skelbti straipsnius, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas su AB "Mažeikių nafta", jos privatizavimu bei Gedimino Kiesaus nužudymu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009-04-09 sprendimu patenkino šį A. Sadecko skundą ir uždraudė apeliantui savaitraštyje "Laisvas laikraštis" spausdinti minėtus straipsnius. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino to fakto ir pateiktų dokumentų, įrodančių, kad savaitraščio "Laisvas laikraštis" (popierinio varianto) leidybos teisės dar 2009-10¬26 d. buvo perleistos UAB "Laisvo laikraščio leidyba", kuris buvo įsteigtas specialiai šiam tikslui. Todėl apelianto manymu, kadangi teismo sprendimo, draudžiančio UAB "Laisvo laikraščio leidyba" spausdinti straipsnius, kuriuose apeliantui būtų uždrausta spausdinti minėtus teiginius, nėra, todėl ir jo daug metų besitęsiantis persekiojimas yra neteisėtas“.

Tokiu būdu minėta teisėjų kolegija, suprasdama, kad siunčia į kalėjimą nekaltą žmogų, taip ir padarė. Tokiu būdu minėti teisėjai A.Cininas, V.Pakalnytė-Tamošiūnaitė, G.Dzedulionis padarė nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.

BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas nurodo, kad Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Aš buvau nuteistas šioje byloje, mano turtas buvo areštuotas ir parduotas varžytinėse, todėl man buvo padaryta didžiulė žala. Be, to, teisėjai atliko ir nusikaltimą netinkamas pareigų atlikimas ( BK 229 str., kuris numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko,: dėl to valstybė. ES. tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė dideles žales. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Todėl objektyvioji nusikaltimo pusė šio nusikaltimo įstatyme įtvirtinta išsamiai: 1) priešinga valstybės tarnyba veika - neatlikimas valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigų arba jų atlikimas netinkamai: 2) pasekmės - valstybės tarnybos pareigų neatlikimu padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Neatlikimai savo pareigų - tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje. Asmuo nevykdo tų pareigų, funkcijų, kurios priklauso jo, kaip valstybės tarnybos tarnautojo ar pareigūno kompetencijai, ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti. Netinkamas atlikimas savo pareigų - tai situacija, kai kaltininkas atlieka savo tarnybines pareigas, vykdo pavestus įgaliojimus, bet daro tai netinkamu laiku, pavėluotai, nevisiškai, paviršutiniškai, nepakankamai aktyviai, neatidžiai, nekokybiškai, bet kaip, formaliai atmestinai, neefektyviai.

 

Nuotr. : Sadecką aptarnaujantys advokatai M.Kukaitis ir prokuroras Darius Čaplikas. 

Nuotraukoje : posėdžio metu : A.Sadeckui aiškiai nepavyko dar ir su advokatu. Mindaugas Kukaitis praeitame posėdyje pritrenkė visus savo išradingu samprotavimu: esą tai, kad A. Sadeckas rengė įstatymus, susijusius su Mažeikių naftos privatizavimu, nereiškia, kad jis dalyvavo privatizavime. Nes esą tuomet Seimo narys, rengęs Medžioklės įstatymą, galės būti apkaltintas dalyvavimu medžioklėje. Įstabiausias advokato logikos perlas. 

 

 Šiame savo "nutarime" prokuroras Čaplikas nurodo, kad teisėjams įstatymai netaikomi, o prokuratūra "neturi teisės kvestionuoti jų veiksmų"

 

Būtent taip ir elgėsi minėti Vilniaus apygardos teismo teisėjai. Jie atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, nors turėjo pareigą juos įvertinti. Žinodami, kad negali jų paneigti, jie tiesiog juos ignoravo, ir mane nuteisė, taip padarydami man didelę žalą. 

Be to, minėta teisėjų kolegija visai nevertino mano pateiktų įrodymų, kad nukentėjęs A.Sadeckas teismo proceso metu duoda melagingus parodymus. T.y. aš pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra „Mažeikių naftos“ privatizavime, atlikęs esminius privatizavimo veiksmus. T.y. A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 2001 m. asmeniškai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001-08-02 priimtą Akcinių bendrovių „Būtingės nafta", „Mažeikių nafta" ir „Naftotiekis" reorganizavimo Įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šių įstatymų pakeitimo tikslas - leisti Rusijos kompanijai "Jukos" įsigyti trečdalį "WiIliams" valdomų "Mažeikių naftos" akcijų, o taip pat įsigyti ir naujai valstybės išleidžiamą ir valdomą akcijų paketą, kad pirkėjas valdytų daugiau nei 51 proc. "Mažeikių naftos" akcijų. Kitaip sakant, A.Sadeckas vienasmeniškai padirbėjo, kad kontrolinis "Mažeikių naftos" valdomų akcijų paketas pereitų Rusijos kompanijos "Jukos" nuosavybėn. Tam reikėjo pakeisti kelis įstatymus, kurie draudė Lietuvos strategines įmones pirkti įmonėms iš šalių, kurios nėra NATO narės, t.y. Rusijos bendrovėms. Asmeniškai A.Sadeckui „pataisius" šį projektą, buvo pakeista jau minėto reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją taip: Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta" akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai" 1 dalies 4 skyriaus skirsnio „Ekonominė politika" apribojimų.

Asmeniškai A. Sadeckui pakoregavus šį įstatymą, „Mažeikių naftos" pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, šiame įstatyme buvo numatytos įvairios sąlygos, kuriomis AB „Mažeikių nafta" akcijų pirkėjas galės įsigyti šios įmonės naujos emisijos akcijų, įstatyme išsamiai aprašyta, kaip ir kokiomis sąlygomis „Mažeikių naftos*' pirkėjas galės pirkti šios įmonės akcijų, t. y. ją privatizuoti.

Tuometinis Nacionalinio saugume gynybos komiteto pirmininkas A. Sadeckas teismo posėdžio metu prisipažino, kad „pakeitimo įstatymo projektai mano pačio pataisyti", prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose paneigė - neva jis nedalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime, ir niekaip su šiuo privatizavimu nesusijęs. Neva įstatymus pakeitė Seimas, o ne konkretus pilietis - A.Sadeckas.

Iki šiol tiek prokuratūra, tiek ir teismai visaip išvedžiodavo, bandydami pateisinti cenzūrą. Visi tokie išvedžiojimai yra nusikalstami ir neteisėti, todėl taip pat turi būti persekiojami.

 

Remdamasis išdėstytu, prašau :

  1. Pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo VAT) teisėjų Audriaus Cinino,  Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio atžvilgiu  dėl piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo.
  2. Pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl šių piliečių nusikalstamos veiklos. Aš ne kartą kreipiausi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos 1A-815- 497/2014 atnaujinimo, nurodydamas iš esmės analogiškas aplinkybes, kad buvote nepagrįstai nuteistas už teisėtą veiklą, nes cenzūrą draudžiama (buvo priimti tokie nutarimai atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą: 2015 m. liepos 1 d. generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas D. Raulušaičio nutarimas; 2015 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. Jancevičiaus nutarimas, 2015 m. gruodžio 17 d. generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas D. Raulušaičio nutarimas; 2016 m. gegužės 5 d. generalinio prokuroro E. Pašilio nutarimas). Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl prokurorų Dariaus Čapliko, Darias Raulušaičio, R.Jancevičiaus, E.Pašilio neteisėtų ir nusikalstamų veiklų, pridengiant cenzūrą. Tokiais savo veiksmais minėti asmenys padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba ir netinkamą tarnybos atlikimą.
  3. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, pripažinti mane nukentėjusiuoju šioje byloje.

 

Peržiūros: 1557

Komentarai   

+7 # Bezdulionis 2019-03-20 22:32
Juk žinai Aurimai, kad teisėjai yra laisvi, nepakaltinami ir nepriklausomi, išskyrus €. Todėl tu jau pralaimėjai, nes neturi tiek otkatų. Be to advokatai yra teisėjų kasininkai. Tokia ta tavo Lithuinia :cry:
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti