EPILOGAS ŠIUKŠLYNŲ VALDOVŲ GELBĖTOJUI TEISĖJUI Donatui Vansevičiui

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.70 (10 Votes)

            EPILOGAS ŠIUKŠLYNŲ VALDOVŲ GELBĖTOJUI TEISĖJUI                                                                                         

 

                                                DONATUI VANSEVIČIUI

Dėl Jūsų Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sekretorės Rasos Šimkuvienės 2019 m. kovo mėnesio teismo pranešimo, dar kartą informuojame apie tai, kad Bažnytkaimio seniūnaitė Teismui jau anksčiau, 2019 m. sausio mėnesį, pranešė, jog: „p.  Jurgos Petraitienės rasti nepavyko, nes jos gyvenamoji vieta nėra deklaruota seniūnijoje. J. Petraitienė negyvena šiame kaime. Esant tokiai padėčiai, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ jokių paslaugų p. Jurgai Petraitienei neteikia ir negali suteikti“.

Vadinasi, nesąžiningas Pareiškėjas – UAB RATC privalo atsiimti arba atsisakyti skundo, nes jis pateikė teismui skundą (ar prašymą) dėl asmens – p. Jurgos Petraitienės, kuriai jokių paslaugų neteikia ir negali suteikti. Tarp kitko, nesąžiningas Pareiškėjas - UAB RATC 2019 m. kovo 1 d. pateikė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 11709610 sumokėti už nesuteiktas paslaugas p. Anuprui Petraičiui, už kurias jo vardu nurodytam gavėjui pervesta įmoka – 87 Eur 47 ct.

Jeigu neteikiamų paslaugų mokėtojas p. Anupras Petraitis, tai kokiu pagrindu UAB RATC bylinėjasi su p. Jurga Petraitienė? Neteikiamų paslaugų dvigubo apmokestinimo? Nusikalstamo UAB RATC ir VAAT bendrininkavimo?

Jeigu VAAT nusikalstamai nebendrininkauja su UAB RATC, tai teismas turi skubos tvarka baigti tokį p. Jurgos Petraitienės reketavimą ir nutraukti absurdišką bylinėjimąsi vadinama: „Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Proceso šalys į teismo posėdį nekviečiamos“. Nuostabi „tvarka“! Tokiu būdu sudaroma galimybė nesąžiningam Pareiškėjui - UAB RATC prisiteisti iš bet kurio jo pateikto teismui asmens „rinkliavą“ už neteikiamas paslaugas. Beje, ignoruojant LVAT nutartis ir sprendimus, net nekalbant apie viešojo intereso gynimą, pagrįstą sveiko proto, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Kiek ilgai VAAT teisėjai ketina toleruoti tokią „teisminę praktiką?“ Kol teisėjas bus įtrauktas į įtariamų, pažeidžiamų teisėjų sąrašą?

Lietuvoje savivaldybių uždarosios akcinės bendrovės (regiono atliekų tvarkymo centrai (toliau ir – UAB RATC)  reikalauja  žmones mokėti vadinamąją vietinę rinkliavą. Šiuo metu tokių pranešimų, reikalavimų nuorašus gauna visos Lietuvos gyventojai. Pabrėžtina tai, kad siuntinėjami minėtų pranešimų nuorašai be originalaus parašo. 

Kol kas apgailestaujant tenka pripažinti, mes, Lietuvos žmonės – esame toji nuolat pralaiminti šalis „šiukšlynų valdovams“ arba „šiukšlynų valdytojams“ - UAB RATC. Bandysime glaustai parodyti ne tik kokio nors vieno Anupro, bet ir daugelio Lietuvos žmonių pastangas bei kovą su proteguojamais visuose lygiuose ir įvairiose valstybės institucijose, išskirtinę padėtį savo lobistų dėka turinčiais „šiukšlynų valdovais“. Šią žmonių kovą labai apsunkina ir komplikuoja nenuosekli bei prieštaringa Lietuvos teismų pozicija. Lietuviškosios Temidės svarstyklės dažniausiai nulinksta „šiukšlynų valdovų“ naudai, pamiršdamos principą „Tegyvuoja teisingumas!“ ir ignoruodamos savo pačios sprendimus, paskelbtus žmonių labui ir viešojo intereso gynybai.

 “Šiukšlynų valdovai“ įstatymų leidėjų ir teismų dėka naudoja tokį pasiteisinimą: rinkliava nėra susijusi su paslaugos suteikimu, ją būtina mokėti už gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. Lietuvos rajonų  ir miestų savivaldybės: iki šiol  demonstruoja išskirtinį teisinį nihilizmą ir nevykdo nei įstatymų, nei įsiteisėjusių Teismo sprendimų. Gyventojams siuntinėjami UAB  RATC pranešimai apie jų bendradarbiavimą ir išieškojimą skolų.

„Šiukšlynų valdovai“ nepagrįstai ir neteisėtai  konstatuoja, kad Anupro veiksmai kvalifikuotini  dėl nuosavybės teise priklausančio turto, esančio kokiame nors kaime, todėl toks asmuo yra vietinės rinkliavos mokėtojas.  Manyčiau, kad  tai netinkamai interpretuotos teisės normos, todėl šis motyvas negali būti pagrindu reikalavimui tenkinti. Kitu atveju, net Anuprass gali įžvelgti neteisėtą valstybės pagalbą privačiai įmonei, pažeidžiančią  Europos Bendrijos Sutarties 87 straipsnį. Ar dėl to Anuprui galų gale teks kreiptis į Europos socialinių teisių komitetą dėl Europos socialinės chartijos 23 straipsnio pažeidimo? Šios Chartijos 23 straipsnis garantuoja pagyvenusiems asmenims teisę į socialinę apsaugą. Pastarąją teisę galima aiškinti kaip apsaugančią  žmones nuo nepagrįstų mokesčių už neteikiamą paslaugą.

Susipažinus su  UAB-ų  regiono atliekų tvarkymo centrų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, akivaizdu, kad jokios nurodytos pranešimuose atliekų tvarkymo paslaugos  konkrečiam asmeniui Anuprui nėra suteiktos, o jų reikalavimai neproporcingi ir peržengia sveiko proto ribas. Siuntinėti tokio pobūdžio įspėjimus nėra teisinio pagrindo, nes tarp minimų subjektų nefiksuotos jokios sutartys ar geros valios susitarimai. Daugeliu atveju kaimo sodybose net nėra pastatyta individuali šiukšliadėžė. Todėl skaičiuoti „mėnesienos mokesčius“ už tariamas šiukšlių teikimo paslaugas, kai pastarosiomis jų sistemingai reketuojamas pilietis nesinaudojo, „Šiukšlynų valdovas“, vadovaudamasis sveiko proto ir teisingumo kriterijais neturi jokios teisės. Tokia agresyvi „šiukšlynų valdovų“ elgsena pažeidžia žmonių teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, LR viešojo administravimo įstatyme, kituose galiojančiuose įstatymuose, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje.  Esant tokiai padėčiai, „šiukšlių valdovai“ turėtų gera valia nutraukti neteisėtus ir neproporcingus reikalavimus mokėti vietinę rinkliavą už neteikiamas ir pažeidžiančias proporcingumo principą atliekų tvarkymo paslaugas. Lietuvos regionų UAB RATC iki šiol apskritai nusikalstamai ignoruoja Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo“, paskelbtą „Valstybės žiniose“ bei leidinyje „Savivaldybės žinios“. Minėta aplinkybė suponuoja išvadą, kad „šiukšlynų valdovai“ turi sistemingą polinkį nevykdyti jiems nustatytos pareigos savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Mūsų Anupras, neigiamai žemiau vertindamas UAB  RATC reikalavimus jam dėl mokėjimo už nesuteiktas paslaugas, savo ruožtu turi reikalauti, kad  konkretus UAB  RATC atstovas su Anupru suderintu laiku atvyktų į  kaimo sodybą ir Anupro nurodytoje, suderintoje su  RATC,  teritorijoje pastatytų individualų konteinerį (šiukšliadėžę) bei sudarytų konkrečią sutartį su  konkrečiu Anupru, vadinamąją “vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį”. Bus šiukšlių – Anupras mokės, nebus šiukšlių – nemokės. Apie tai, inter alia savo nutartyse yra pasisakiusi jau ne viena LVAT  išplėstinė teisėjų kolegija (pvz., žr. LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 143-689/2013;  LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 556-334/2014; o taip pat Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1267-480/2011; LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 662-1480/2012, etc.). Teisingumas neturi būti selektyvus: teismo sprendimai visi privalo būti vykdomi, o ne pasirinktinai. Gal “šiukšlynų valdytojai” konkrečiam asmeniui pateiktų atsakymą į klausimą: kodėl Lietuvoje iki šiol tūkstančiai neįvykdytų teismo sprendimų ir nutarčių? Kam, kodėl ir už kiek suteikta teisė nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių? Iš dalies galima atsakyti į klausimą „kam?“: tai visi Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrai ir kelios dešimtys rajonų savivaldybių tarybų. Klausimas „kodėl ir už kiek?“ peržengia Anupro kompetencijos ribas. Esant tokiai padėčiai, norėtume išgirsti sveiko proto, sąžiningumo ir teisingumo  kriterijais pagrįstą LVAT sprendimą, „kodėl ir už kiek ?“ demonstratyviai nevykdoma Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. neskundžiama nutartis administracinėje byloje Nr. A143-689/2013 „Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo“, LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 556-334/2014, kada pagaliau RATC‘ai baigs neteisėtą Lietuvos  žmonių  prievartavimą ?

Anupro  nuomonė šiuo klausimu tokia: Lietuvos teismai privalo  baigti toleruoti į beprasmiškas kovas įveltų žmonių ir įmonių (bendrovių) tąsymus teismuose su iš tikrųjų ir realiai paslaugų neteikiančiais regionų atliekų tvarkytojais, pridengiančiais savo verslą “teise pasinaudoti” arba kokia nors tariama “legislatyvine omisija”. Pakankamai įrodymų apie agresyvią ir neteisėtą UAB-ų RATC veiklą Lietuvoje. Nederėtų to ignoruoti, nes tai yra neteisėta ir amoralu.  Vietinės rinkliavos mokėtojas turi turėti diskreciją pasirinkti dėl mokėjimo būdo.

Anupro nuomone, apmokestinimo už atliekų tvarkymą sistema turi būti racionali, nediskriminuojanti ir taikoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Rinkliava neturi tapti nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu, kai nepaisant fakto, kad atliekų surinkimo paslauga dėl Savivaldybės, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus ar komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančio atliekų tvarkytojo kaltės neteikiama (ar teikiama netinkamai) arba asmenys nėra atliekų turėtojai, nes atliekų objekte nesusidaro dėl to, kad jis nenaudojamas, Rinkliavą vis tiek reikalaujama mokėti.“ Pažymėtina, kad “šiukšlynų valdytojai” ignoruoja ne tik šias Anupro mintis, bet ir LVAT nutartis, o taip pat niekaip nemotyvuoja, kodėl savivaldybei būtų nepakeliamai brangu ir sudėtinga tikrinti, ar deklaruojami atliekų kiekiai yra realūs, kai, pavyzdžiui, asmenys naudojasi ne kolektyviniais, o individualiais konteineriais, ir kiekvieno atliekų turėtojo faktiškai išežamų atliekų kiekis yra nesunkiai nustatomas. Tokiu atveju lieka įstatymu neįgyvendinta atliekų turėtojui nustatyta pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą tiek, kiek ji verta, nes faktiškai pagal plotą apskaičiuotų atliekų kiekiai gali reikšmingai neatitikti paslaugos teikėjo patirtų išlaidų.

Anupro nuomone, Atliekų tvarkymo įstatymas yra skirtas užtikrinti ir Europos Sąjungos teisės aktų, be kita ko ir 2006-04-05 Europos Parlamento bei Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų taikymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 4 d.), todėl nacionalinės teisės nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę. Tais atvejais, kai įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų būti skaičiuojama pagal minėtą atliekų kiekį. Priešingu atveju, t.y. mokėtinos vietinės rinkliavos dydį apskaičiuojant pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį, būtų viršijama tai, kas yra būtina principui „teršėjas moka“ įgyvendinti.

Beje, Anupras žino, kad Lietuvos Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse, be kita ko numatyta, kad kintamoji rinkliavos dalis gali būti nustatoma pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių ir dydį; skaičių, dydį ir ištuštinimo dažnį, atiduodamų komunalinių atliekų svorį arba atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio normą, jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma. Kurį iš šių parametrų pasirinkti, turi apsispręsti savivaldybės. Anupras neturi teisės pasirinkti. Anupras turi tik pareigą – mokėti ir vėl nežinia už ką ir kodėl.

Pabaigai, Anupro nuomone, reikėtų prisiminti išvadas, suformuluotas Valstybinio audito ataskaitoje – „Regioninių atliekų tvarkymo sistemų veikla“ (2013 m., Nr. VA-P-20-9-11) ir kurios buvo įtvirtintos Lietuvos Respublikos 2013 m. Vyriausybės nutarime „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“: „Išanalizavę regioninių atliekų tvarkymo centrų duomenis nustatėme, kad šalyje nėra duomenų apie atliekų tvarkymo sąnaudas tenkančias vienam gyventojui ar vienai tonai atliekų. Tokia situacija leidžia pagrįstai abejoti, ar faktiškai veikia principas „teršėjas moka“, o tuo pačiu – ar nesudaromos prielaidos atliekų tvarkymo veikla užsiimančioms įmonėms gauti pelną atliekų turėtojų permokų už atliekų tvarkymą sąskaita. Informacija apie tai, kokios yra atliekų tvarkymo sąnaudos, leistų nustatyti, kiek atliekų sutvarkymas kainuoja vienam atliekų turėtojui ir leistų kontroliuoti atliekų tvarkymo sąnaudas“. Minėtoje Valstybinio audito ataskaitoje pateiktos ir šiuo metu nepraradusios savo aktualumo rekomendacijos: užtikrinti tikslią ir patikimą atliekų turėtojų ir atliekų apskaitą; pasiekti, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų teikiama sąnaudomis pagrįstomis kainomis, taikant vienodus metodus ir principus, ir skatintų atliekų turėtojus rūšiuoti atliekas; numatyti priemones, užtikrinančias savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir kitų atliekų tvarkytojų priežiūrą ir kontrolę“. Baigdamas šį straipsnį apie be galo lupikišką atliekų tvarkymo „šiukšlių valdovų“ rinkliavų epopėją Letuvoje, manyčiau, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi tvarka, toli gražu nesuteikia vilties Lietuvos Anuprams ir teisės valstybės institucijoms, savivaldybėms bei teismams pareikšti: Res judicata. (Klausimas išspręstas). Matyt, dar ne kartą teks grįžti prie šios problemos - aukso gysla tapusia ne žmonėms, bet besipuikuojantiems savo pajamomis ir viršpelniais Lietuvos šiukšlių valdovams. Taigi, šiuo konkrečiu atveju Lietuvos visuomenei tebėra aktualus klausimas: ar ji gali toliau pasikliauti Lietuvos valdžia in corpore, tokiomis savivaldybėmis, tokiais teismais bei pasyviai stebėti priimamus ydingus sprendimus, ar vis dėlto žmonės privalo patys imtis iniciatyvos ir prisiimti atsakomybę keisti turtingiesiems turtėti sutvertą šalies mokesčių sistemą, kuri šiuo atveju įvardinta „rinkliava“. Už nieką. Už nesuteiktas paslaugas. Vardan geresnio gyvenimo šiukšlynų valdovams ir jų apologetams. Todėl tokia eilinė a le atliekų tvarkymo reforma vėl bus imitacinė. Mes, Lietuvos Anuprai, turime siekti, kad valdžia įgyvendintų ne imitacinę, o realią ir teisingą, pilietinę sanglaudą tvirtinančią, o ne žlugdančią mokesčių reformą.

                                                           Jurgis  Geragalis

                                                          2019 m. kovo  13 d.

 

                                                       

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                           

 

Peržiūros: 450

Komentarai   

+5 # Petras 2019-03-14 22:03
Supuvus, neteisingai taikoma mokesčiu sistema, teismai išvis korumpuoti priima plankius sprendimus šukšlynų valdovams.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti