Seimo ultimatumas "nepriklausomai" teismų gaujai

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.40 (10 Votes)

Apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas prie suskilusios geldos: „Meldžiu atleisti už tai, kad mus, teisėjus, pagavo dėl kyšininkavimo!“

 

Ugnė Kryžiutė

 

2019-03-20 dieną šliaužiančiai teisminės valdžios okupacijai suduotas skaudus smūgis. Ir padėtas riebus taškas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino karjerai. Dabar dėl to niekam nekyla abejonių. Klausimas tik dėl procedūros: ar A.Valantinas pats atsistatydins iš teisėjo pareigų, ar bus reikalinga inicijuoti jam apkaltą. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė įspėjančiai pliaukši botagu – ji nesvarsto Seimui pateiktų trijų kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus. Teisėjų taryba jaučiasi beveik sumenkinta, nes kandidatus į LAT teisėjus svarstymui yra pateikusi daugiau nei prieš du mėnesius. Tai nedviprasmiška žinutė, kad pasitikėjimas Teisėjų tarybos pirmininku A.Valantinu Seime krito iki rekordinių žemumų. Įstatymų leidėjai, ko gero,  tiesiog nemato prasmės priimti už gryną pinigą to, ką jiems bando pateikti ant lėkštutės A.Valantinas.

 

Pranytė-Zaleskienė išgarsėjo atvirai dirbdama mafijai, dabvar ekcelenzija ją stumia į aukščiausiąjį teismą

 

Praėjusių metų gruodžio 20 dieną per Seimo plenarinį posėdį prezidentės D.Grybauskaitės patarėja Rasa Svetikaitė pristatė tris valstybės vadovės siūlomas kandidatūras į LAT teisėjus. LAT teisėjais siūloma skirti Klaipėdos apygardos teismo pirmininką Arvydą Daugėlą, apeliacinio teismo teisėjas Daivą Pranytę-Zalieckienę ir Godą Ambrasaitę-Balynienę. Galima prielaida, kad Seimo komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės abejones sukėlė tai, kad beveik tuo pat metu Teisėjų taryba nubalsavo už naują pirmininką. Rimvydą Norkų pakeitė Seime prieštaringai vertinamas Algimantas Valantinas, siekiantis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą deleguoti  dvi apeliaciniame teisme  išugdytas teisėjas.

Po patirto nokauto teisėjų korupcijos byloje A.Valantinas negali atsigauti. Ir, kažin, ar atsigaus. 2019-03-08 dieną įvyko Teisėjų tarybos susitikimas su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovais. Logiška, kad nei A.Valantinas, nei buvęs Teisėjų tarybos pirmininkas R.Norkus ant scenos nepasirodė. Susitikimo metu teismuose diegiamas priemones pristatė ne Teisėjų tarybos pirmininkas A.Valantinas, bet Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas. Tokiu būdu A.Valantinas nutarė išvengti atsakomybės, kadangi per susitikimą STT vadovas Žydrūnas Bartkus, būdamas aštresnio proto,  pagautų A.Valantiną pasisakymo metu duodant parodymus prieš save. Žinant, kad teisėjų korupcijos byloje generalinė prokuratūra  A.Valantiną  gali pripažinti specialiuoju liudytoju. Buvo priimtas saugus sprendimas per susitikimą su STT vadovu (nusi)šnekėti ne A.Valantinui ar R.Norkui,  bet teisėjui R.Gadliauskui.

 

2019-03-08 dieną pranešėjas R.Gadliauskas (nuotr. viršuje) savo pasisakyme gyrėsi, kad teismų antikorupcinė programa Teisėjų tarybos buvo patvirtinta dar 2012 metais; vadovaudamiesi šia programa, teismai kiekvienais metais atlieka korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą. Dabar jau aišku, kodėl šio pranešimo neskaitė A.Valantinas. Kovo 20-osios ir vėlesnių įvykių šviesoje  taip vadinama teismų „antikorupcinė“ programa ir „kasmetiniai vertinimai“ gali būti drąsiai išmesti į šiukšlių dėžę, o programą sudariusiems, patvirtinusiems  ir vykdžiusiems  teisininkams prokuratūra turėtų pareikšti įtarimus vien jau dėl pareigų nevykdymo.

 „Iki teisėjų korupcijos skandalo teismų sistema nebuvo gavusi signalų dėl per mažo dėmesio kovai su korupcija,“ -  net nerausdamas toliau dėstė R. Gadliauskas. Teksto autorė vėl norėtų paprieštarauti. Pone Gadliauskai, sutikite su tuo, kad į Teisėjų tarybą žmonės rašo skundus būtent dėl to, kad dėka korupcijos  teismai priima neteisingus sprendimus. Mano rankose – 2018-10-10 Teisėjų tarybos pirmininko R.Norkaus atsakymas į žmogaus teisių aktyvisto Z.Šegždos  skundą. Iš atsakymo numerio matyti, kad 2018 metais tai buvo šimtas dvidešimt pirmas atsakymas. Šimtas dvidešimt vienas skundas per 2018-uosius. Ir Jūs drįstate sakyti, kad teismų sistema nebuvo gavusi signalų dėl korupcijos?!

Praėjusių metų pabaigoje Teisėjų tarybos pirmininku išrinktas A.Valantinas matomai tiesiog paniškai vengia arba nežino kaip atremti Z.Šegždos skundų teisinius argumentus, skirtus Teisėjų tarybai. Detaliau apie tai - atskiroje publikacijoje. Tad nuo šiol atsakymus Z.Šegždai pasirašo ne A.Valantinas. Spėkite kas? Negaliu patikėti, bet turiu du Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo R.Gadliausko 2019 metais pasirašytus Z.Šegždai adresuotus atsakymus dėl korupcijos teismuose! Ir nepaisant to, pone Gadliauskai, leidžiate sau teigti, kad teismų sistema negauna signalų dėl korupcijos?! Informuoju, kad nuo 2016-ųjų Z.Šegžda vien tik į Teisėjų tarybą yra parašęs apie 20 skundų dėl korumpuotų teisėjų veiklos. Bet R.Gadliauskas pasirinko tikėti A.Valantino, R.Norkaus arba E.Laužiko „nulinės tolerancijos“ skaičių magija.

2019-03-08 dieną R. Gadliauskas pranešime  toliau pūtė miglą į akis, esą korupcijos pasireiškimo tikimybė bylų skirstymo srityje yra lygi nuliui (!): „Absoliučiai visos bylos teismuose yra skirstomos automatizuotai, kai teisėjus atsitiktine tvarka parenka kompiuterinė programa, siekiant tinkamai įgyvendinti nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principus. Kitos galimybės teismuose skirstyti bylas teisėjams nėra(!).“

Manau, kad teisėjas R.Gadliauskas kalba netiesą, jog teisėjus sistema skirsto automatizuotai. Sistema tik parodo, kurie teisėjai turi mažiausiai bylų. Tuomet teismo skyriaus pirmininkas (pvz.,Vilniaus apygardos teisme - Neringa Švedienė arba Daiva Kazlauskienė) rankiniu būdu išrenka parankiausią teisėją. Arba galima grupei „savų“ teisėjų skirti bylų mažiau, kad juos Bylų skirstymo modulis visada paduotų skirstytojui po ranka, kai gaunamas užsakymas. Nesukalbamo teisėjo galima neskirti, pavyzdžiui, dėl jo ligos, atostogų arba komandiravimo į kursus.Yra daug būdų kaip apeiti Bylų skirstymo modulį. Dar 2017 metais jie aprašyti portaluose „Laisvas laikraštis“ ir „Bičiulystė“:

Zigmantas Šegžda. Vilniaus apygardos teismas demonstruoja teisės viršenybės standartą: pirkite katę maiše

http://biciulyste.com/aktualijos/zigmantas-segzda-vilniaus-apygardos-teismas-demonstruoja-teises-virsenybes-standarta-pirkite-kate-maise/

 

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=4927:apie-tai-kaip-vilniaus-apygardos-teismo-teisejos-neringa-svediene-ir-daiva-kazlauskiene-kate-maise-pirso&catid=31&Itemid=101

Bado akcija S.Daukanto aikštėje atskleidė  Lietuvos teisminės valdžios bejėgiškumą užkardant plataus masto valstybės tarnautojų korupciją. Tapinų ir jasukaityčių demagogija dėl bado akcijos didvyrių  tik dar labiau išryškino Lietuvą užvaldžiusių sovietinių komunistų nomenklaturščikų konvulsijas. S.Daukanto aikštėje badaujantys Piliečiai yra pasiryžę mirti ant Prezidentūros slenksčio, norėdami paskelbti pasauliui, kad teisės viršenybė, teismo nepriklausomumas, pagarba žmogaus teisėms, pagarba žmogaus orumui mūsų valstybėje yra tik tušti žodžiai, kuriais gali patikėti nebent tūlas naivuolis.

Teismų veiklos skaidrumas ir nepriklausomumas neįmanomas, kol teismuose darbuojasi pažeidžiami valstybės tarnautojai. Dėl daromo neteisėto poveikio teisėjas sprendimus teisme gali priimti ne vadovaudamasis įstatymais, savo teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu, bet iš baimės, kad nebūtų išviešintas kompromatas. Reikalingos bylos paskiriamos nagrinėti teisėjams, priklausantiems pažeidžiamųjų grupei.  Štai kodėl didžiausią poveikį teismo sprendimui daro asmuo, paskiriantis reikalingą bylą  iš anksto numatytam teisėjui. Teksto autorius išanalizavo bylų skirstymo teisėjams plonybes ir nustatė, kaip gali būti piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais.           

Visų teismų teisėjams bylos privalo būti paskiriamos naudojant kompiuterines programas, t.y. naudojant automatizuotą teisėjų atrankos būdą. Šis būdas reiškia, kad teisėjai parenkami   naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis), kai, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo principų, užtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų. Bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai teismo darbuotojai LITEKO sistemoje suformuoja bylą – elektroninę bylos kortelę. Teisėjo parinkimą Modulis atlieka automatizuotu būdu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į teisėjui jau paskirtų bylų skaičių, teisėjo užimtumą „kitoje veikloje“, į laikotarpius, kada teisėjas negali nagrinėti bylų (pvz., dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ir kt.) arba dėl teisėjo akivaizdžiai didesnio darbo krūvio.

 Autoriaus nuomone, Teisėjų tarybos „Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas“ pateikia eilę metodų, kaip galima priversti tarnauti bylų skirstymo modulį taip, kad šis sugeneruotų reikalingą teisėją. Šio pažeidimo atveju teismuose naudojama gudri sąvoka – „nukrypimas nuo Modulio sudaryto eiliškumo.“ Teoriškai yra  numatyta, kad Modulis, nustatydamas bylos paskyrimą teisėjui, sudaro teisme galinčių šią bylą nagrinėti teisėjų eilę, kurios laikantis skiriamas bylą nagrinėsiantis teisėjas. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos), skiriamas kitas eilės tvarka Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje esantis teisėjas.

Bylų paskirstymo teisėjams „sistema“ numato eilę išimčių, kada galima „nukrypti“ nuo Modulio sudaryto eiliškumo. Tokiais atvejais reikalinga byla paskiriama tam, kam reikia, apskritai nesinaudojant automatizuotu atrankos būdu, bet naudojantis funkcija „privalo nagrinėti“. Autoriaus nuomone,  taip vadinama funkcija „privalo nagrinėti“ sudaro galimybę piktnaudžiauti ir paskirti pažeidžiamus teisėjus.

Ypač originalus būdas, kaip galima modifikuoti arba iki minimumo sumažinti teisme galinčių konkrečią bylą nagrinėti teisėjų eilę, yra išrastas Vilniaus apygardos teisme 2015 metais. Šią aplinkybę patvirtina autoriui adresuotas 2017-07-07 minėto teismo raštas Nr.CR-133. „Liaudžiai prašant“ nuo 2015 metų civilinių bylų teisėjai (skyriaus vadovė Neringa Švedienė) įsivedė taip vadinamą  specializaciją  dėl šeimos teisinių santykių, nors iki tol šią bylų kategoriją nagrinėjo visi be išimties civilinių bylų skyriaus teisėjai. Toliau, dar gražiau –  teismo pirmininko Vytauto Zeliankos įsakymais „šeimos santykių“ teisėjų skaičius buvo nuosekliai mažinamas. Jeigu 2015 metais šeimos bylos buvo skiriamos penkiems teisėjams, tai nuo 2016 metų šios bylos skiriamos trims teisėjams – Loretai Bujokaitei, Andrutei Kalinauskienei ir Zitai Smirnovienei. O nuo 2016 m. balandžio mėnesio bylas dėl šeimos santykių nagrinėja tik teisėjos Loreta Bujokaitė, Andrutė Kalinauskienė ir Jūra Marija Strumskienė. Jeigu kada nors išaiškėtų, kad pastarosios teisėjos patenka į pažeidžiamųjų sąrašą, tuomet apskritai  nebūtų jokios kalbos apie teisės viršenybę ar kokį nors teismo nepriklausomumą.

Bylų paskirstymo „sistema“, autoriaus nuomone,  numato ir kitus būdus reikalingiems teisėjams filtruoti ir taip „teisėtai“ išvengti automatizuoto teisėjų atrankos būdo. Pavyzdžiui, galima keletui valandų imituoti teismų informacinės sistemos išjungimą (tuo atveju teismuose sakoma: „gedimas sistemoje“). „Gedimo“ atveju Teisėjų tarybos taisyklės numato, kad teisėjus galima paskirti ir nesinaudojant Moduliu, kadangi atlikti veiksmus automatizuotu atrankos būdu „nėra techninių galimybių“. Paskyrus bylą teisėjui  nesinaudojant Moduliu, vėliau, atsiradus „techninėms galimybėms“, paskirtas bylą nagrinėti teisėjas į elektroninę bylos kortelę įvedamas naudojantis funkcija „privalo nagrinėti“.

Be to, kiekvienas teismas nusistato taisykles, kam yra suteikiama  „filtravimo“ teisė, t.y. teisė į LITEKO sistemą įvesti duomenis naudojant funkcijas – „priežasčių šablonus“ ir „prioritetinių bylų klasifikatorių“.  Naudojantis  „priežasčių šablonų“ funkcija Modulyje standartizuotai nurodomos priežastys ir teisiniai pagrindai, dėl kurių „nukrypstama“ nuo skirstomų bylų eiliškumo arba keičiamas bylą nagrinėti paskirtas ir nagrinėjantis teisėjas. Taigi, tuo atveju, jei Modulis sugeneravo neparankų teisėją,  nekyla jokių problemų jį pakeisti teisėju, patekusiu į pažeidžiamųjų sąrašą. Tereikia mokėti tinkamai naudotis įvairiomis bylų paskirstymo „sistemos“ funkcijomis.

Dabar laikas susipažinti, kaip dirba bylų skirstymo meną labiausiai išmanantys asmenys – Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus vadovė, teisėja  Daiva Kazlauskienė bei civilinių bylų skyriaus vadovė, laikinai teismo pirmininko pareigas einanti teisėja Neringa Švedienė.

Atsakydama į autoriaus 2017-07-17 skundą, 2017-07-28 rašte Nr. TR- 563 teismo pirmininkė  Neringa Švedienė dievagojosi, kad „visos teisme gautos bylos yra registruojamos LITEKO sistemoje, todėl jų paskirti nesinaudojant paskirstymo moduliu – nėra galimybės (…) Visi Jūsų skunde nurodyti pareiškimai/skundai buvo paskirti naudojantis (…) bylų paskirstymo moduliu ir bylų skirstymo taisyklių pažeidimų – nenustatyta.“ Autorius galvoja, kad teisėja Neringa Švedienė, švelniai tariant, persūdė, nes, kaip jau buvo minėta,  Teisėjų tarybos taisyklės numato, kad teisėjus galima paskirti ir nesinaudojant Moduliu.

Be to, autorius turi pagrįstą manymą, kad kažin, ar teisėja Neringa Švedienė buvo motyvuota realiai ištirti, surasti ir paviešinti savo pačios ir savo kolegės teisėjos  Daivos Kazlauskienės padarytus galimus pažeidimus. 2017-08-07 dieną autorius paprašė Vilniaus apygardos teismo pirmininką pateikti detalų išaiškinimą, kaip veikia bylų skirstymo modulis autoriaus skundų nagrinėjimo atveju. Be to buvo prašoma paaiškinti, kodėl 2016-2017 metais baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė šešis autoriaus skundus paskyrė nagrinėti tai pačiai teisėjai – Ainorai Kornelijai Macevičienei. Dar autorius domėjosi, kodėl 2016-2017 metais teismo pirmininkė  Neringa Švedienė autoriaus iškeltoje civilinėje byloje paduotus penkis atskiruosius  skundus paskyrė nagrinėti  išimtinai „etatinėms“ teisėjoms – Jūrai Marijai Strumskienei ir Andrutei Kalinauskienei. Kiti labiausiai įsimintini „etatiniai“ teisėjai, kuriuos skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė paskyrė nagrinėti autoriaus skundus, – tai Algimantas Valantinas (dabartinis Apeliacinio teismo pirmininkas), Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Stasys Punys, Arūnas Kisielius,  Stasys Lemežis, Regina Pocienė.

Kaip matome iš autoriui adresuoto 2017-08-09 Vilniaus apygardos teismo pirmininkės  Neringos Švedienės rašto Nr. CR-161, pastaroji negalėjo tinkamai paaiškinti, kaip konkrečiai veikia bylų skirstymo modulis autoriaus skundų nagrinėjimo atveju.

Teisėjų tarybos taisyklės numato, kad tuo atveju, kai bylas teisėjams skirstantis asmuo (šiuo atveju – Daiva Kazlauskienė ir Neringa Švedienė)  patvirtina bylos paskyrimą teisėjui, Modulis išsaugo šiuos duomenis suformuodamas teisėjo paskyrimo dokumentą – teisėjo skyrimo protokolą. Protokole nurodomi šios bylos duomenys, teisėjų sąrašo kriterijai, pritaikyti koeficientai ir kita reikšminga informacija. Nors autorius ir prašė, teismo pirmininkė  Neringa Švedienė atsisakė pateikti jį dominančių bylų elektronines bylų korteles ir bylų paskirstymo teisėjams protokolus skiriant tekste išvardytus teisėjus. Teisėja Neringa Švedienė atsirašė, kad tokių duomenų teikimas reikalauja papildomo LITEKO duomenų apdorojimo, tad prašomi duomenys nebus teikiami.

Autorius mano, kad teisėja šiuo klausimu nebuvo visiškai sąžininga, kadangi bylų skirstymo modulis leidžia atspausdinti jau sudarytą teisėjų skyrimo protokolą, nes modulis išsaugo suformuotą teisėjo skyrimo elektroninį dokumentą. Tai reiškia, kad norint pateikti autoriaus prašomus duomenis, papildomas LITEKO duomenų apdorojimas nereikalingas.

Pagrįstas abejones tekste išvardytų teisėjų veiklos skaidrumu turėtų kelti ir teismo pirmininkės  Neringos Švedienės prieštaringi teiginiai. 2017-07-28 rašte Nr. TR- 563 teismo pirmininkė  tvirtino, kad „visos teisme gautos bylos yra registruojamos LITEKO sistemoje“. Tai reiškia, kad LITEKO sistemoje privalo būti registruojamos ir visos teismo nutartys, priimtos šiose bylose. Gi, 2017-08-09 rašte Nr. CR-161 teismo pirmininkė  Neringa Švedienė teigia, kad autoriaus nurodytos šešios (!) teisėjos Neringos Švedienės nutartys nėra užregistruotos LITEKO sistemoje.

Taigi, turime dar vieną galimybę toliau aiškintis, kokią katę maiše mums nori įpiršti Vilniaus apygardos teismo etatiniai teisėjai.

 

AtsakytiPersiųsti

Peržiūros: 3084

Komentarai   

+30 # Val@ntinas 2019-03-11 19:05
Esu laisvas, nepriklausomas ir nepakaltinamas. Veikiu LIetuvos RESPUBLIKOS VARDU. Tie teisėjai privalėjo nešti otkatus aukščiau. Deja nesidalino. Visą kitą MASKI ŠOU, ar BUTAFORIJA su ta teisine Lietuva :-| Mano praktika didelė tuo klausimu.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+23 # dvivalentis 2019-03-11 22:07
valstybinio valdymo sistema-pradedant nuo bet ko neveikia,o labiausisi slubuoja teisetvarkos?//korpusasa i kuri ieina visa dinastija ekspolicininku,prokurosru,teiseeju ir nei vieno tikro advokato
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+33 # povalentinis pūlinys 2019-03-11 22:14
Išvadinau teisėją Neringą Venckienę PŪLINIU ir gavau privilegiją, nes esu savas, nepakaltinamas ir nepriklausomas, kaip ir Valantinas, Norkus bei kiri Grybauskaitės gaujos nariai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+20 # Albina Adomonienė 2019-03-12 06:44
Pas mus Lietuvoje išbujojo praktika, kai akivaizdžiai neteisingas nutartis priėmę teisėjai kopia karjeros laiptais. Pvz tokia buvusi Apyl. T. teisėja Jurga Vasiliauskienė, vos tik spėjusi paskelbti, kad pratybų Kaune (prie VDU Jonavos g-vėje) metu, kariūno Arūno Venckaus užpultas ir stipriai sužalotas neįgalus žmogus yra užpuolikas, o pats jaunas kariūnas - nukentėjęs, todėl (be jokių abdukcijų) vertas 100 eurų "premijos" iš sužalotojo kišenės- vos po savaitės, tiesiog šovė į Apygardos teisėjas!!!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # TEISINGUMAS ČIA YRA 2019-03-12 10:53
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-27 ,ad.byla Nr.A-4--858/2017 Pirmininkaujant teisėjui Ramūnui Gadliauskui rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą,kurioje buvo duomenų ,kaip į buvusiu dvarų žemes ,kurių įpėdinių neišliko buvo atkūriamos nuosavybės teisės,rementis LTSR žemės ūkio komisijos nutarimu,kurie neįrodo įgijimo pagrindų,be to jame matosi taisymų,šis LTSR valdžios nutarimas galėjo įrodyti tik buvusia teisę naudotis LTSR žeme.Žemės planuose figuruoja ir Kunigaikščių Oginskiu žemė.Nutartis buvo konstatuota ko prašė atsakovas Lietuvos NŽT prie ŽŪM.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # arbe 2019-03-12 11:38
karbauskis priims istatyma,kad lietuviai/negriztu,o pilietybe turetu ir gyvendami ispanijoj,rusijoj,mongolijoj,sibire ar cikagoj/lietuvoj bus tik jo valdzia ir kolukis
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # 2025 metai 2019-03-12 11:52
Durnių laivo teisėjų, antstolių, notarų, prokuroryno ir policajų elitas vėl maitina GUL-ago blakes ir utėles savo krauju.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+16 # Remigijus 2019-03-12 13:20
Teisėja Goda Ambrasaite-Balyniene yra korumpuota. Ji ir Snoro byloje vykdė Prezidentūros , t.y. Grybauskaitės gaujos nurodymus. Turiu tam įrodymu. Jokių būdu negali Seimas tai kandidatūrai pritarti.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # internavas 2019-03-13 11:24
visos tos operacijos s u teisesauga -tik akiu dumimas pries skvernelio rinkimus-ar negaejo to padaryti pries metus,ka ikalciu nera zmones badaujja ,o ikalciu nera-slunkiai valdzioje
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti