ĮŽEISTI TEISĖJAI PERSEKIOJA SAVO SKRIAUDIKĄ

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)
ĮŽEISTI TEISĖJAI PERSEKIOJA SAVO SKRIAUDIKĄ
 

Alvydas VEBERIS

 

NEPAKALTINAMIEJI

 

Tęsiama

 

 

 

Apie Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamą bylą, Donatas Šulcas išsamiau paaiškina, kodėl šios bylos akiratyje atsirado jis pats, nevyriausybinės visuomeninės organizacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos narys.

 

 

nuotr. Donatas Šulcas

 

,,Ikiteisminis tyrimas Romualdo Plungės ir Laimutės atžvilgiu pradėtas, kai save besivadinantis „nukentėjusiu“ tuometinis Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Vytautas Kursevičius (dabartinis Šiaulių apygardos teismo pirmininkas), 2013 m. rugsėjo 6 d. teismo teisės aktu, kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą informuodamas apie Laimutės Plungienės ir Romualdo Plungės nusikalstamas veikas numatytas BK 232 str. (1 t. b.l. 29-31). Susipažinus su šiuo „nukentėjusio“ Vytauto Kursevičiaus oficialiu įsiteisėjusiu Lietuvos Teismo raštu įgijusiu  net įstatymo galią, matosi, kad 2013-09-05 teisminio nagrinėjimo metu, advokato padėjėjai Gintarei Šlamaitei pateikus bylą nagrinėjančiai teisėjai Birutei Simonaitienei nušalinimą – CPK 66 str.  (tam pritarė ir Laimutė Plungienė, Romualdas Plungė ir Teodora Asačiovienė), „nukentėjusysis“ Vytautas Kursevičius nustatęs visą eilę Romualdo ir Laimutės Plungių nekorektiškų ir netinkamų veiksmų kituose teismo procesuose, advokato padėjėjos Gintarės Šlamaitės nušalinimo pareiškimą atmetė, o dėl L.ir R. Plungių veiksmų kreipėsi į prokurorus.

 

Iš pirmo žvilgsnio, tik susipažinus su 2013-09-06 „nukentėjusio“ Vytauto Kursevičiaus suformuotu teisės aktu, būtų lyg tai ir viskas tvarkoj, viskas aiškiai jame parašyta – ,,L.R.Plungiai ne vieną kartą reikšdami teisėjai Birutei Simonaitienei nepagrįstus ir nemotyvuotus nušalinimo pareiškimus piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina civilinės bylos nagrinėjimą, įžeidinėja kitus proceso dalyvius bei teismą, ... ir t.t. ir t.t.‘‘ Vienu žodžiu, tokie ,,žulikai“ kurie įžeidinėja teismą, privalo būti pasodinti.

 

Tačiau, aš pats gi, kaip nevyriausybinės visuomeninės organizacijos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos narys Donatas Šulcas, visuomeninio stebėtojo teisėmis su dar dviem aktyviais visuomenininkais buvau  2013 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje ir aiškiai girdėjau, ir netgi savo akimis mačiau, kad tą dieną įprastai vyko civilinės bylos nagrinėjimas, posėdyje pirmą kartą dalyvavo UAB „Plusta“ kreditorė Laimutė Plungienė kartu su advokate (advokato padėjėja), kreditoriai Romualdas Plungė bei Teodora Asačioviėnė, VMI atstovė Tatjana Bartoš („nukentėjusi“ šioje baudžiamojoje byloje) bankroto administratoriaus Jono Giniočio atstovas. Tą dieną, t.y. 2013-09-05 buvo paskirtas teismo posėdis, kur turėjo būti nagrinėjami Šiaulių apygardos teismo teisėjos Birutės Simonaitienės („nukentėjusi“ šioje baudžiamojoje byloje) veiksmai, kai ji, teisėja Birutė Simonaitienė suklastojusi bankroto bylos faktines aplinkybes (užrašiusi jog sprendimą priėmė visuotinis kreditorių susirinkimas – kurio nebuvo) priėmė faktinių aplinkybių neatitinkantį sprendimą  (bankroto byla Nr. B2-43-372/2013). UAB „Plusta“ kreditoriai Laimutė ir Romualdas Plungiai, matydami tokį teisėjos Birutės Simonaitienės įžūlumą teismo teisės akte, klastojant esminius faktus – fiksuojant visuotinį kreditorių susirinkimą kurio nebuvo, paprašė visuomenininkų, tame tarpe ir mane, surašyti atitinkamą skundą dėl teisėjos veiksmų, klastojant faktines aplinkybes aukštesnei teisminei institucijai. Kreipėsi į mus –nes advokatui samdytis neturėjo pinigų.

 

Susipažinus su Šiaulių apygardos teismo 2013-09-05 posėdžio (pirmininkaujanti teisėja Birutė Simonaitienė) matosi (juodu ant balto užrašyta), kad advokato padėjėja Gintarė Šlamaitė, esant abejonėms ar teisėja Birutė Simonaitienė spręsdama savo pačios bylą išliks nešališka ir teisinga (niekas negali būti teisėju savo byloje), paprašė ją nusišalinti (CPK 66 str.). Be to yra aiškiai 2013-09-05 teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad „nukentėjusioji“ Tatjana Bartoš, supratusi, jog bet kokiais būdais ir priemonėmis negali leisti kreditoriams L. ir R. Plungiams suprasti, jog teisėja Birutė Simonaitienė suklastojo teismo nutartį. Ji pradėjo gelbėti teisėją B. Simonaitienę ir „suokė“ jog padaryta techninė klaida – reikėjo teisėjai rašyti jog nutarimą priėmė kreditorių komitetas. Tačiau pabrėžiu – 2010 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių komiteto darbo reglamentas buvo pateiktas tik 2013-09-09, t.y. jau po ,,nukentėjusio“ Vytauto Kursevičiaus 2013-09-06 teismo teisės akto priėmimo, be to irgi suklastotas – užrašyta ne ta kreditorių komiteto sudėtis.

Žinant visas aplinkybes ir išstudijavus ,,nukentėjusio“ Vytauto Kursevičiaus 2013-09-06 teismo akto tekstą, šiandien atsakingai tvirtinu – baudžiamasis persekiojimas Laimutei Plungienei ir Romualdui Plungei buvo sufabrikuotas būtent ,,nukentėjusio“ Vytauto Kursevičiaus 2013-09-06 teismo teisės aktu, „nukentėjusių“ Birutės Simonaitienės, Tatjanos Bartoš iniciatyva ir tiesioginiais veiksmais su tikslu, bet kokiais būdais ir priemonėmis, šmeižimu, piktybišku pasinaudojimu tarnybinėmis pareigomis  ir Lietuvos Valstybės įgaliojimais, paslėpti savo padarytus sunkius tyčinius korupcinius nusikaltimus.

 

Baudžiamasis persekiojimas L. ir R. Plungiams pradėtas remiantis baudžiamojo proceso įstatymo tvarka – pagal ,,nukentėjusio“ Vytauto Kursevičiaus žinomai melagingą, aiškiai faktinių aplinkybių neatitinkančią 2013-09-06 informaciją (pareiškimą) dėl nepagarbos teismui. O aš, Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas šioje byloje kaltinamuoju atsiradau, kai negalėdamas ramiai iš šalies stebėti, kaip gerai organizuota grupė, susidedanti iš teisėjų ir valstybės tarnautojų, viduryje baltos dienos susidoroja su Lietuvos piliečiais, visuomeninės organizacijos LŽTSS vardu pradėjau informuoti Generalinį prokurorą ir aukščiausius valdžios pareigūnus. 

 

Kaltinamas mums pareikštas, kad mes lyg tai rašydami skundus aukštesnėms teisminėms institucijoms savo skundais reiškėme nepagarbą teismui. Tačiau vada pradėti ikiteisminį tyrimą yra ,,nukentėjusio“ Vytauto Kursevičiaus žinomai melagingas, aiškiai faktinių aplinkybių neatitinkantis 2013-09-06 teismo teisės aktas dėl nebūto (nepareikšto) nušalinimo pareiškimo.

Šie akivaizdūs ir nenuginčijami faktai rodo, kad Lietuvos valstybės teismai ir teisėjai siekdami paslėpti savo pačių padarytus sunkius korupcinius nusikaltimus gali padaryti su žmogumi bet ką: - atimti jo turtą, suklastoti dokumentus, apšmeižti ir t.t., o jeigu Žmogus dar skundžiasi, tinkamai naudojasi teisės teikiamomis galimybėmis, netgi sufabrikavus baudžiamąją bylą, persekioti, bausti ar net pasodinti į kalėjimą.

 

Dabar truputį paanalizuosiu kaip šioje sufabrikuoto baudžiamojo persekiojimo byloje atsiradau aš, nevyriausybinės visuomeninės organizacijos ginančios žmogaus teises bei laisves, viešąjį (įstatymo saugomą) interesą Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas Donatas Šulcas. Kaip ir buvau dėstęs anksčiau, pas mus visuomenininkus kreipėsi aktyvus narys Romualdas Plungė ir pateikęs dokumentinę medžiagą informavo, kad Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė („nukentėjusioji“) galimai suklastojo teismo nutartį. Kiek žinau, Romualdas Plungė jau kreipėsi  ir į kitas Žmogaus teises ginančias organizacijas, jos narius. Na mes, žinoma padėjome nuskriaustam žmogui, visi, kiekvienas surašėme atitinkamą skundą-patarimą ir įteikėme jį Romualdui Plungei.

 

Vienu žodžiu, įsitikinę jog teisėja Birutė Simonaitienė („nukentėjusioji“) savo nusikalstamais veiksmais, klastodama teismo nutartis, kėsinasi į Lietuvos konstitucinę santvarką – atlikome savo pareigą. Tą skundą tikrai rašiau ne aš vienas  Donatas Šulcas. Netgi teismo ekspertizė patvirtino, jog jis netgi spausdintas net dvejais spausdintuvais, o be to susipažinęs su bylos medžiaga, matau, kad jis net taisytas kažkieno ranka, o po to pasirašytas Romualdo Plungės ir Laimutės Plungienės. Tai kokią teisę turi prokurorė kaltinti mane surašius tą skundą, jeigu jį rašė bent keli žmonės (mažiausiai trys), o pasirašė visai kiti? O be to, nuo kada teisinėje demokratinėje valstybėje skundų rašymas aukštesnėm teisminėm institucijom yra nusikaltimas? Nuo kada Lietuvos teismai ir teisėjai gali baudžiamąja tvarka persekioti ir sodinti į kalėjimus žmones pranešusius atitinkamoms institucijoms apie korupciją ir teisėjų nusikaltimus? Man netgi kyla klausimas – ar Lietuva šiuo atveju yra teisinė demokratinė valstybė? Ar Lietuvoje galioja ir veikia Tarptautinės teisės ir Lietuvos Respublikos Konstitucinės normos draudžiančios persekioti asmenis už kritiką?

 

Iš šios bylos medžiagos akivaizdžiai matosi, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir prokurorai baudžiamojo proceso įstatymo tvarka pradėję baudžiamąjį persekiojimą L. ir R. Plungiams pagal žinomai melagingą „nukentėjusiojo“ Vytauto Kursevičiaus 2013-09-06 informaciją, neteisėtai, peržengdami įstatymo nustatytus pagrindus baudžiamajam persekiojimui pradėti, siekdami susidoroti su visais, kas vienaip ar kitaip gali žinoti apie Šiaulių apygardos teismo teisėjų padarytus nusikaltimus, tiesiog sukūrė baudžiamojo persekiojimo pagrindus tiesiog už skundų rašymą, t.y. sukūrė baudžiamojo persekiojimo pagrindus už teisėjų tyčinių nusikaltimų viešinimą. Pabrėžiu: nei vienas LŽTSS pareiškimas apie Šiaulių apygardos teismo teisėjų, teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus tyčinius nusikaltimus nei vienoje institucijoje nėra išnagrinėtas, nėra tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus ištirtas nei vienas aiškiai įvardintas ir aprašytas teisėjų padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas. O šis aiškiai sufabrikuotas baudžiamasis persekiojimas absoliučiai nurodo, kad Lietuvos valstybėje už paviešintus sunkius teisėjų korupcinius nusikaltimus yra baudžiama, žmonės ir visuomeninės organizacijos yra persekiojamos, nariai be kaltės sodinami į kalėjimus.

 

Dar kartą pabrėžiu: prokuroras Andrej Mirnij gavęs iš Generalinės prokuratūros LŽTSS pareiškimą dėl gerai organizuotos grupės nusikaltimų, 2014-04-28 „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ atsisako tirti NVO pranešimą apie sunkius korupcinius nusikaltimus (2 t. b.l. 147-148), o kitą dieną, t.y. 2014-04-29 Tarnybiniu pranešimu tiesiog atvirai duoda užduotį pradėti baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 232 str. ir 236 str. (2 t. b.l. 149-150). Man, tai akivaizdūs užsakomojo politinio baudžiamojo susidorojimo įrodymai.  Įrodymai, jog Lietuvos valstybė be teisingumo, valstybė tolygi plėšikų gaujai (Šv. Valentino žodžiai).

 

Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme girdėjome, kaip nuotolinio teismo posėdžio metu, „nukentėjusioji“ teisėja Birutė Simonaitienė būdama pasislėpusi už beveik 100 km nuo Panevėžio teismo rūmų – Šiaulių apygardos teismo akmeninių sienų, aiškino, jog Ji įsižeidė, kadangi Laimutė Plungienė ją pavadino „vagilka“.  Įdėmiai sekdamas viso šio sufabrikuoto teismo posėdžio eigą, visuomeniniais pagrindais dalyvaudamas beveik visuose teismo posėdžiuose, kur dalyvavo ar buvo viešai nagrinėjami L. Plungienės atitinkami skundai ar pareiškimai, niekada negirdėjau, kad L. Plungienė ką nors pavadintų ,,vagilka“ ar bent panašiai. O be to, L. Plungienę tik vieną kartą 2013-09-05 mačiau teismo salėje. Ją atstovavo advokatė, ji teismo posėdyje niekada nekalbėdavo, juolab įžeidžiančiai. Tačiau iš civilinių bylų, kuriuose pirmininkavo teisėja Birutė Simonaitienė, tikrai žinau, jog teisėja Birutė Simonaitienė, pagal bankroto administratoriaus Jono Giniočio prašymą, pavertusi BUAB „Plusta“ kreditorę L. Plungienę – debitore, iniciavo Romualdo ir Laimutės Plungių paskutinio ir vienintelio būsto atėmimą.

 

Man, kaip žmogui, kaip nevyriausybinės visuomeninės organizacijos ginančios Žmogaus teises bei laisves pirmininkui Donatui Šulcui yra tiesiog baisu stebėti šį atviro ir ciniško susidorojimo su žmonėmis procesą.  Dar baisiau jame būti ne žiūrovu, o tiesioginiu dalyviu – būti kaltinamuoju ir pačiam suprasti, matyti, kaip Lietuvos valstybė padedama visai suįžūlėjusių teisėjų bei prokurorų, ikiteisminių tyrimo pareigūnų tyčiojasi iš Lietuvos valstybės piliečių.

 

Ir vėl tenka pabrėžti: pirmos instancijos teismas atsisakęs man suteikti gynėją, kategoriškai atsisakęs apklausti mano nurodytus liudytojus (prokurorą Andrejų Mirnij, tyrėją Jolitą Zablockienę) iš Šiaulių apygardos prokuratūros išsireikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir t.t. sąmoningai tyčia daro procesinius pažeidimus, daro esminius Žmogaus teisių bei laisvių pažeidimus, kankina mane LŽTSS pirmininką Donatą Šulcą ir Laimutę bei Romualdą Plungius, savo veiksmais vykdo užsakomąjį teisingumą, dengia ir toleruoja sunkius tyčinius nusikaltimus padariusius asmenis, save besivadinančius „nukentėjusiais“, - baigia pasakoti savo išgyvenimus D.Šulcas. 

 

,,NEPAKALTINAMŲJŲ“ KASTOS PATYČIOS

 

Tai ne vienintelis atvejis, kurį aprašo Donatas Šulcas, kai visuomeninės organizacijos, pavieniai asmenys kenčia nuo išlaikytinių savivalės. Savo laiku įkalinimo bausme buvau nubaustas Panevėžio ,,teisingumą“ vykdančių išlaikytinių (atleista pasmirdusi nuo tabako dūmų teisėja D.Gadliauskienė, vėliau atleistas apygardos teisėjas už kyšius A.Šukaitis, abu dabar dirba advokatais, įžymusis ,,Ūkio“ banko byloje teisėjas  A.Gladutis...) už tai, kad pagelbėjau Fondo globotiniui Modestui Valintėliui, kai šis be kaltės buvo įkalintas sovietinio saugumiečio sūnaus Jarūno Stanislovaičio pagal melagingą pranešimą. Pastarasis ištisai tūnodavo aludėse. Brolis dirba prokuroru. ,,Varnai varnams‘‘ talkino. Atleista teisėja D.Gadliauskienė sugebėjo apkaltinti mane ir nubaudė už nepagarbą teismui. Pasirodo, kad per garsiai kalbu (pakeltu tonu), o ne šnaru tyliai panosėje, kaip tą daro prokurorai ar teisėjai, kai jų šnabždėjimo salėje neįmanoma išgirsti

 

Šiuo metu Fondas už pagalbą senoliams, našlaičiams mina teismo slenksčius ir esame apšmeižti.  Panevėžio savivaldybės klerkams, kurie nesirūpina soc. remtinais savo miesto gyventojais, paprašiau iškelti baudžiamąją bylą, ginant viešą 90 metų senolės M.V.Kasiulienės interesą. Tuomet biurokratai pradėjo dengti vieni kitų nusikaltimus: savivaldybės klerkai, policija, prokuratūra, teismai, netgi medikai, antstoliai. Galiausiai faktus apvertė aukštyn kojom.  Panevėžio miesto saavivaldybė, kai Fondas pasirūpino senole,  dabar su prokuratūros pagalba ,,gina“ patys senolės viešą interesą, netgi jai mirus. Su Panevėžio apylinkės teismo, prokuratūros, savivaldybės, Lavėnų globos namų direktoriaus E.Kriščiūno pagalba, uždraudė man, įgaliotam senolės asmeniui, ją lankyti globos namuose. Ją ten   laikė netinkamomis sąlygomis su jaunais psichinę negalią turinčiais globotiniais.

 

Galiausiai veiksnią sulaukusią 92 metų senutę su medikų, teismų pagalba pavertė psichiškai neveiksnia, numarino, sudegino palaikus, nepranešdami apie mirtį nei jos kaimynams, kurie ją lankę Lavėnų globos namuose, nei  man, įgaliotam močiutės asmeniui, kuriuo ji pasitikėjo. Apie tą istoriją esame daug rašę. Vienas paskutiniųjų straipsnis: http://www.tiesoskariai.lt/straipsniai-65/lt/alvydas-veberis-----parazituojantys-panevezio-maitvanagiai-357.html.

 

Kitas dirbantis našlaitis Egidijus Strikaitis turėjo palikti Lietuvą, kai už 90 eurų skolą Panevėžio savivaldybės išlaikytiniai (atsakingi už tokią betvarkę mieste atleistas meras R.Račkauskas, vedėjas V.Michailovas ir kt.) išmetė  iš jam skirto vieno kambario soc. būsto bendrabutyje į gatvę, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, talkinant teismui, antstoliams.

 

Neįgalus, turintis psichinę negalią, nedarbingas senolis Vladas Abromavičius, Panevėžio savivaldybės  išmestas į gatvę, irgi nesuteikiant kitos gyvenamos vietos. Jis iš menkos invalidumo pensijos negalėjo susimokėti už šildymo kaštus. Bandydamas atgauti jam suteiktą soc. būstą, kuriame išgyveno 37 metus, bent šešis metus varstė Panevėžio teismo duris, kol prieš pusmetį pasimirė. Kitai senjorei Elenai Ivanovai, neprisišaukusiai  iš Panevėžio savivaldybės pagalbos, teko amputuoti kojos pirštus.

 

Tokių pavyzdžių begalė. Kas svarbiausiai, veikia visas neliečiamųjų (nepakaltinamųjų) arsenalas. Sujudinus jų širšių lizdą, jie  ginasi ir tampo po teismus žmogaus teisių gynėjus, pavienius asmenis juos apkaltindami nebūtais dalykais. Kas įdomiausia, išrinktoji  valdžia ir atsakingos institucijos savais Lietuvos piliečiais nesirūpina, juos persekioja,  baudžia, įkalina, netgi numarina, o kviečia į Lietuvą įvairaus plauko pabėgėlius - afrikiečius, kurie padeda naikinti tas valstybes, į kurias jie patenka.

 

Peržiūros: 711

Komentarai   

+4 # jeronimas 2019-03-08 15:33
Laikykis ,Donatai !!Tau sukurpta byla atskleis dar viena teisinguma vykdanciuju "ponu" bureli,kurie bus sekancio STT tyrymo objektais.Zmones juk supranta,kad piliecio ginancio daugelio pilietines teises,negali netampyti po teismus ir prokuraturas?? Juk jeigu Taves,Donatai,supuvusios teisines sistemos "ponai" netampytu,tai reikstu ,kad esi visiskai beverte butybe,butum nuvertintas ne tik Tu,bet ir Tavo garbinga ir sazininga veikla.Tad laikykis ir stiprybes Tau,Donatai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # internavas 2019-03-08 21:12
ne skriaudika,o badautoja del teiseju ir LKP valdzios,tad jis dar nepradejes ginti kitu teisiamas pats kaip zmogaus teisiu gyneju asociacijos purmininkas,o seip kiekviena zmogu besipriesinanti si valdzia teisia ir,,,nieks nesuzino net
todel si asociacija turi veikti,o ne vienas uz visus kovoti
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti