Stanislovas Tomas : Kiekviena auka man leidžia Jums arba kokiam nors pensininkui prisijungti prie kolektyvinio ieškinio prieš Lietuvos debilų vyriausybę

Peržiūros: 1216
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 2.75 (2 Votes)

 Juozas IVANAUSKAS

 

PROTO SUTEMOS

(antroji dalis)

 

Atlaikęs nemenką naujojo tautos „mesijo“ spaudimą, grasinančio netgi „uždaryti laikraštį“, LL redaktorius Aurimas Drižius pastebi: „Naujausia Stanislovo Tomo iniciatyva – surinkti iš pensininkų 50 tūkst. eurų, kad galėtų parašyti skundą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui, kuris neva po kažkiek metų privers Lietuvos vyriausybę  mokėti senjorams 600 eurų pensijas. Su tokia iniciatyva S. Tomas buvo apėjęs pensininkų organizacijas, tačiau jam buvo parodytos durys – pasakyta, kad skundą jis gali parašyti, tačiau ne už 50 tūkst. eurų, o už sutartą honorarą. Dar įdomiau, kad toks pensininkų pensijų nusiurbimo mechanizmas buvo sugalvotas pasitelkiant visuomeninę organizaciją Lietuvos visuomenės tarybą (LVT), į kurią susibūrė žmonės, nukentėję nuo lietuviškos mafijinės teisėsaugos. LVT valdybos pirmininkas Zigmas Vaišvila atsivedė S. Tomą į LVT, o tie organizacijos nariai, kurie suabejojo tokia S. Tomo iniciatyva, minėtos LVT Teisės ir teisingumo grupės pirmininko Kęstučio Eivos buvo išvadinti „šunimis, kurie loja, tačiau karavanas eina“.

LL publikacijos PROTO SUTEMOS tęsinyje drauge su kolega Valdu ANELAUSKU aptariame ne tik garbaus amžiaus žmonių mulkinimo, bet ir, galimai, nusikalstamos Stanislovo Tomo grupuotės finansinės veiklos kriminalinį aspektą.

 

----------------------------------------------------------------------------------------------------

 

VALDAS ANELAUSKAS:  Šių metų sausio 13-tą socialiniame tinkle „Facebook“ Prof. Dr. Stanislovas Tomas, Advokatas, parašė: „Europos teisė reikalauja mokėti mažiausia 600 € pensiją. Šiuo metu 494 000 pensininkų gauna mažiau 600 €. 230 000 mažiau 300 €, 50 000 mažiau 200 €. Nė vienas Europarlamento narys lietuvis per 4 kadencijas apie šį Europos teisės pažeidimą nė karto nekalbėjo – todėl kandidatuoju aš. Kviečiu palaikinti mano puslapį ir aukoti po 50 € pensininkų bylai į mano sąskaitą LT19 7300 0101 5746 2530. Kiekviena auka leidžia Jums arba kokiam nors pensininkui prisijungti prie kolektyvinio ieškinio prieš Lietuvos debilų vyriausybę. Taip pat galima aukoti ir mano advokatų kontorai.“

Panašius pranešimus fb S. Tomas daro vos ne kiekvieną dieną: „Pradedam daryti kolektyvinį ieškinį dėl pensijos (pati mažiausia 600 €) ir minimalios algos (šiuo metu 625 €) pagal Europos teisę. Kolektyvinio ieškinio dalyvio prisidėjimas 50 €. Stanislovo Tomo sąskaita LT19 7300 0101 5746 2530. Mokėjimo paskirtis: „auka – pensija – Jūsų email“ arba „auka – MMA – Jūsų email“. Jei nepriklausote jokiai grupei – tada paskirtis „auka – bendra.“

Tiesa, pastarosiomis dienomis, pasikeitė skelbiamas banko sąskaitos numeris ir siūlomas pensijos dydis: „Jeigu norite įstoti į kolektyvinę bylą dėl minimalios algos (625 €) ir Europos bazinės pensijos (307 €), reikia paaukoti 50 € į projekto sąskaitą LT97 3500 0100 0280 7310. Taip pat galite paremti net jeigu asmeniškai nedalyvaujate byloje. Europos teisė reikalauja mokėti 625 € MMA ir 307 € bazinę pensiją.“--- šis tekstas nukopijuotas iš S. Tomo fb paskyros socialiniame tinkle, informacija absoliučiai autentiška.

J.I.:  Vis tiktai, turime pripažinti, pats vienas Stanislovas Tomas tokios avantiūros Lietuvoje prasukti tikrai negalėtų, tačiau jo „biznio planui chuliganui“ pritaria pastaruoju metu jį palaikantys ir reklamuojantys – „ekspertas“ Audrius Nakas, kandidatuojantis į prezidentus Kazimieras Juraitis, signataras Zigmas Vaišvila bei kt. asmenys. Kita vertus, šio Ostapo Benderio rėmėjų stovykloje jau pasigirsta protesto balsai: „Beatodairiška S. Tomo gynimo kampanija, suorganizuota Zigmo Vaišvilos, tik patvirtina, kad Lietuvos naudai ir gerovei sukurtą visuomeninę organizaciją siekia užvaldyti kažkoks neaiškus tipas su neaiškia biografija, siekiantis „Išjoti ant balto žirgo“ į Europos parlamentą, prisidengdamas Lietuvos pensininkų ar vaikų gynėjo kauke... Jis privalo pasirinkti – Stanislovo Tomo draugystė ir narystė kruvinų parašų partijoje ar – Lietuvos visuomenės taryboje“, – sako Aldona Birutė Jankevičienė vasario 23 d. portale LL paskelbtoje publikacijoje „Kaip Stanislovas Tomas suvedžiojo Zigmą Vaišvilą?“.

Taigi, ne visi žmonės Lietuvoje yra jau tokie naivūs. Kažkoks Eldaras Petrokas po minėtu S. Tomo kreipimusi „Facebook“ parašė komentarą: „Stanislovai Tomai, sakykit o kam jums aukos byloms? Juk pats esate advokatas, tai tikriausiai ieškinį rašysite pats, taip? Kaip suprantu 1000 žmonių po 50 eurų yra 50000 eurų, taip? Sakykit ką darysit su tais pinigais? Žinant kad į EP patekti neturit šansų, dėl siauros rinkėjų auditorijos, suprantama kad pensininkus paveikt yra lengviausia, nes jie tiki viskuo ką jiems sakot, jei tik naudojat žodžius, kuriuos jie nori girdėt. O kaip yra su kitom tikslinėm grupėm? Aš kaip potencialus rinkėjas domiuosi, kadangi tas jūsų aukų rinkimas atrodo kaip paprasčiausia pasipinigavimo schema, t.y. sumeskit man pinigus, o aš kovosiu, kad minimumas ir pensija būtų tokio dydžio. Tai yra populistinė nesąmonė ir tai tik parodo jūsų menkas žinias apie ekonomiką. Pateikit argumentus bei konkretų veiksmų planą, kur ir kaip panaudosite pinigus bei kokiais būdais pasiektumėt tokios minimalios algos ir pensijos.“

Panašiai kalba ir buvęs Lietuvos Aeroklubo prezidentas, aktyvus visuomenininkas Jonas Mažintas: „Bet kuris mąstantis žmogus supranta, kad tai, ką siūlo teisės genijus S. Tomas, yra blefas ir negraži tamsi afera“.

 

V.A.:  Betgi iš tikrųjų būtent taip ir yra!... Negana to, kad supriešino, suskaldė ir galutinai sukompromituos, pribaigs opoziciją valdžios svertus šalyje uzurpavusiam landsgrybinės diktatūros režimui, tuo pat metu ponas Stanislovas Tomas dar bando apgaut žmones, pasipelnyti pačių vargingiausių visuomenės sluoksnių sąskaita, o tai jau tikra niekšybė!.. Manau, pats laikas įsikišti prokuratūrai ir tą „didįjį kombinatorių“ pagaliau nutupdyt, o gal net ir patupdyt, nes čia nusikalstamos veikos sudėtis akivaizdi. Už tokio pobūdžio nusikalstamą veiklą, sukčiavimą stambiu mastu, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

J.I.:  Suprantama, finansinės aferos autorius, siekdamas „užkabint“ ant šios aferos kabliuko kuo daugiau žmonių, bando juos kažkaip sugundyti, pritraukti. Juolab, kad atsiranda ir tokių veikėjų, kurie LT Ostapo Benderio žodžiuose įžvelgia „tiesą“. Pavyzdžiui, S. Tomą pastaruoju metu liaupsinantis tinklaraštininkas Algimantas Lebionka neseniai parašė (beje, ir apie jus, Valdai): „Valdui irgi pasisekė, gyvena gražiai ant amerikonų sprando, mus moko, kaip gyventi. Ypač Lietuvos senelius, gyvenančius už 200 ar 300 eurų per mėnesį, kai kainos dvigubai už amerikoniškas didesnės?! Smerkia mus už tai, kad advokatą Stanislovą Tomą norime kolektyviai samdyti, kad šis mūsų interesus gintų. Kitų būdų samdyti advokatus, žinia, mes, ubagų armija, neturime, nes mes pavieniui pinigų ne tik advokatui, bet net duonai ir vaistams neturime.“ --- Matyt, atsiranda manančių, jog kritikuodami šitą veikėją, mes neužjaučiame Lietuvoje vargstančių senelių, kuriems LT Ostapas Benderis neva nori padėti. Ką atsakytumėte suklaidintiems žmonėms?

V.A.:  O gi štai ką: jeigu norite samdyti advokatą, tai ir samdykit tikrą advokatą, o ne kažkokį ten advokataujantį aferistą, kuriam mažiausiai rūpi vargstantys Lietuvos pensininkai, o tik tie 50 eurų, kuriuos tikisi iš kiekvieno lengvatikio išmelžt, žadėdamas tai, ko apskritai negali padaryti.

Beje, kalbėdamas apie Lietuvos pensininkus ir minimalias algas gaunančius, S. Tomas sako tiesą, nes dauguma pensininkų Lietuvoje dabar gyvena gal net blogiau už šunis. Arba, kaip minėtas Algimantas Lebionka, pasiremdamas istoriniais dokumentais, neseniai bandė įrodyti, kad Lietuvoje kai kurie pensininkai dabar maitinasi blogiau už vokiečių belaisvius Rusijoje antrojo pasaulinio karo metu. Minimalios pensijos Lietuvoje lyg pasityčiojimas iš žmogaus, kaip ir minimali alga. Lietuvoje šiandien daug kas yra lyg pasityčiojimas iš paprastų žmonių. Gerai, kad ponas Stanislovas Tomas kelia svarbius klausimus, tik tegul nemeluoja, kad pensijas ir algas esą galima padidint per kažkokius kolektyvinius ieškinius, tarptautinius teismus, nes tai absoliutus MELAS, žmonių mulkinimas. Kad S. Tomo pažadai skurstantiems pensininkams „su dvigubu dugnu“, išduoda ne tik jo kalbos maniera, bet ir žybsinčios akys. Tai ne šiaip sau melagis, o demagogas virtuozas!.. Čingischanas už tai jo tikrai nepaglostytų...

J.I.:  Prieš keletą metų viename savo interviu jis tvirtino, kad pagal Europos socialinės chartijos 4 straipsnį minimali alga Lietuvoje šiuo metu turi būti 427 eurai, o neseniai sakė, kad 625 eurai. Europos socialinė chartija, pasak S. Tomo, yra ES šalims privaloma sutartis, nes jeigu Seimas nebūtų jos ratifikavęs, Lietuva nebūtų priimta į Europos Sąjungą. Tą patį jis kalba ir apie pensijas, kaskart mini šią chartiją, betgi tai absoliutus blefas?

V.A.:  Kartoju, visa tai tėra populistinė demagogija, nieko daugiau!.. Kaip apskritai kažkoks advokatas gali siūlyti didinti pensijas, jei tam nėra pinigų?!.. Tegul nors ir šimtas Europos chartijų būtų, kokiu būdu tokia ubagiška valstybė, kaip Lietuva, galėtų staiga drastiškai padidinti algas ar pensijas?! Iš kur tam imtų pinigų?.. Beje, algas ne valstybė daugumai moka, o jei darbdavius „pakabint už kojų“, kaip pasakoje apie Buratiną, tai gal ir pribyrėtų pinigų kažkiek, o kad valstybės biudžete, lydekai paliepus man panorėjus, staiga ims ir atsiras pinigų didesnėms pensijoms, mažai tikėtina... Ypač kai kasmet Lietuvą palieka po keliasdešimt tūkstančių darbingo amžiaus žmonių, tuoj šalyje teliks vien pensininkai. Kas jiems padidintas pensijas tada uždirbs, kas mokesčius valstybei mokės?...

O gal ponas Stanislovas Tomas turi stebuklingą lazdelę, kuria mostelėjęs visus badaujančius, nelaimingus Lietuvos senolius ir, pasak jo, „minimalistus“ (gaunančius minimalų atlyginimą) iškart sočiais, laimingais padarys?..  Tokių pažadų neįmanoma teisiškai įgyvendinti. Tai ne teisė, o ekonomika. Žodžiu, visi tie S. Tomo pažadai pensininkams tėra fantazijos, kaip liaudis sako, „šyvos kumelės sapnas“...

Jis teigia, kad teisę į „orią“ pensiją neva „garantuoja“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (laisvė nuo žeminančio elgesio). Na, o Strasbūro teismas bylose Lariošina prieš Rusiją ir Budina prieš Rusiją, sako, neva yra išaiškinęs, kad žmogaus orumą gali pažeminti net ir per maža pensija. Kartoju – tai šyvos kumelės kliedesiai, neturintys absoliučiai jokio ryšio su realybe!..

Čia toks grynai, kaip amerikiečiai sako, „wishful thinking“ – „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite ir rasite, belskite ir bus jums atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma“ (Evangelija pagal Matą 7:7-8).

Stanislovas Tomas savo kalbose visur dabar kiša Lariošiną su Budina, kaip Strasbūro teismo precedentus, tačiau nutyli, kad abi bylas Strasbūro teismas paprasčiausiai ATMETĖ. Esu susipažinęs su abejomis tomis bylomis (Lariošina prieš Rusiją, Nr. 56869/00, ir Budina prieš Rusiją, Nr. 45603/05), jų sprendimus nesunkiai galima surasti internete, ten tikrai nėra nieko tokio, kas galėtų, pono S. Tomo tvirtinimu, suteikti vargstantiems Lietuvos pensininkams bent trupinėlį vilties!...

Skaičiau ne tik Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus tose bylose, Aleksandros Lariošinos byloje 2002 balandžio 23 dieną, o Antoninos Budinos 2009 metų birželio 18-tą, priedo mačiau dar kelis teisės specialistų komentarus apie jas, keliose ganėtinai rimtose knygose. Pavyzdžiui knygos „Pagrindinės socialinės bei ekonominės teisės ir Europos žmogaus teisių teismas“ (Core Socio-Economic Rights and the European Court of Human Rights), kurią parašė Nyderlanduose esančio Leideno universiteto profesorė Ingrid Leijten, 270 puslapyje sakoma, jog Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis galėtų būti pritaikomas nebent tik tokiu atveju, kai dėl pernelyg mažos pensijos žmogaus gyvenimas pasiektų jau tokį lygį, kada tiesiog darosi visai neįmanoma gyvent, kai viskas nukrenta žemiau absoliutaus minimumo. Tačiau pabrėžiama, šio minimumo vertinimas EŽTT yra santykinis ir leidžia atsižvelgti į socialinius poreikius. Byloje Budina prieš Rusiją EŽTT patvirtino, kad labai sunku rasti ir pripažinti tą absoliutaus minimumo ribą, ypač jei žmogus nėra paliktas be medicininės pagalbos reikalui esant.

Kitoje knygoje, „Tarptautinė sveikatos teisė: solidarumas ir teisingumas sveikatos priežiūros srityje“ (International Health Law: Solidarity and Justice in Health Care), 45 puslapyje rašoma, jog asmuo, kuris skundžiasi, kad jo gyvenimo sąlygos tokios blogos, jog nebeįmanoma gyvent, turėtų pirmiausia įrodyt, jog nuo to nukentėjo jo fizinė ar psichinė sveikata. Tačiau Strasbūro teismas nepateikia konkrečių kritinio gyvenimo sunkumo lygio apibūdinimo, koks jis turėtų būti, tad ir įrodyt, kad nuo jo atsiranda fizinė ar psichinė žala, labai sunku ar tiesiog neįmanoma.

Dar vienoje knygoje, „Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas: komentarai, bylos ir medžiaga“ (The International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights: Commentary, Cases, and Materials), kurią parašė Ben Saul, David Kinley ir Jacqueline Mowbray, trys teisės bei ekonomikos profesoriai iš Australijos, 652 puslapyje sakoma, kad Lariošina prieš Rusiją byloje EŽTT būtent kaip tik ir nustatė, kad vien maža pensija dar nereiškia ir neparodo, jog tai kažkaip pakenkia jos fizinei ar psichinei sveikatai. Nežiūrint į tai, jeigu jos pensija yra netgi mažesnė už Rusijoje nustatytą skurdo ribą.

Taigi, labai sunku nustatyt, koks gi tas absoliutus minimumas ar skurdas. O iš kitos pusės, ką reiškia orus gyvenimas? Kaip teisingai kažkas pasakė: „pats orumas subjektyvi sąvoka – vienam užtenka gabalėlio sviesto prie grikių, kitam galbūt reikia omaro, kad jis jaustųsi oriai“. Tai pernelyg subjektyvu. Lietuvos pensininkai, aišku, gyvena nepalyginamai blogiau už, sakysim, Norvegijos ar Airijos pensininkus, tačiau, iš kitos pusės, nepalyginamai geriau už kokios Zimbabvės pensininkus, jeigu ten išvis yra tokia sąvoka, kaip pensija...

Taip pat ponas Stanislovas Tomas tvirtina, neva situaciją Lietuvoje galėtų pagerinti Europos socialinės chartijos 23 straipsnis, kur kalbama apie pagyvenusių žmonių teisę į socialinę apsaugą. Tačiau ten išvis nieko nėra pasakyta apie pensijos dydį, ten tik pastebima, kad reikėtų įvairiais būdais pagyvenusiems žmonėms sudaryti sąlygas kuo ilgiau būti naudingais visuomenės nariais. Tame tarpe „skiriant pakankamai lėšų, leidžiančių jiems normaliai gyventi ir aktyviai dalyvauti visuomenės, socialiniame ir kultūriniame gyvenime“. Chartija apskritai yra greičiau deklaratyvus dalykas. Kas jau kas, bet advokatas tą tikrai turėtų žinoti. Juolab, kad dauguma valstybių, tame tarpe ir Lietuvą, šio straipsnio net nėra ratifikavusios.

Tą patį galima būtų pasakyti ir apie minimalios algos dydį. Ponas S. Tomas teigia, jog Europos socialinė chartija neva įpareigoja nustatyti tam tikrą minimalią algą ir kiekvienas uždirbantis mažiau neva galėtų tą skirtumą prisiteisti. Atseit, chartijoje nustatyta, kad minimali alga „į rankas“ turi sudaryt 60% vidutinės algos „į rankas“. Bet, vėlgi, niekur toje socialinėje chartijoje nekalbama apie jokius procentus (kiekvienas gali nesunkiai internete tą dokumentą susirasti ir įsitikinti). Taip, yra ten 4 straipsnis „Teisė į teisingą atlyginimą“, kur raginama siekti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į teisingą atlyginimą už darbą, ir šalys įsipareigoja „pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį“, tačiau nė žodžio nėra pasakyta, kokio dydžio tas atlyginimas turėtų būti. O apie galimus teismus chartijoje apskritai neužsimenama, todėl galimybės, net ir teoriškai, iškelti tokią bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, mano supratimu, nėra.

J.I.:  Šioje vietoje, manau, vertėtų pacituoti, ką apie tai mano teisininkas Jonas KOVALSKIS: „Į mane anksčiau kreipėsi pensininkai prašydami padėti prisiteisti iš Lietuvos padoresnes pensijas. Todėl susipažinau su ne vienu EŽTT sprendimu panašiose bylose – jie visada būdavo neigiami, pareiškimai atmetami kaip nepagrįsti. Net Rusijos piliečių skundus dėl pensijų padidinimo EŽTT visus atmetė. Net iš Rusijos EŽTT nebandydavo priteisti didesnių pensijų, nors Rusijos atžvilgiu EŽTT sprendimai visada būdavo politiškai angažuoti ir tenkindavo net žinomų teroristų, tarptautinių nusikaltėlių pareiškimus prieš Rusiją. Tačiau pensijų klausimų EŽTT būdavo kategoriškas – atmesti. Todėl žmonėms paaiškindavau padėtį, EŽTT poziciją pensijų klausimu, jų mistines galimybes laimėti bylas prieš Lietuvą dėl pensijų padidinimo ir jie mane suprasdavo.“

V.A.:  Labai teisingas Jono Kovalskio komentaras. Tuo tarpu ponas Stanislovas Tomas tvirtina, esą išsireikalauti geresnių pensijų ar minimalaus atlyginimo už darbą teisiniais būdais yra labai paprasta. Be abejo, tai klaidinanti nuomonė. Jis, pvz., sako: „Europos žmogaus teisių teismo ir Jungtinių Tautų precedentų teisė – tai socialinės transformacijos mechanizmai. Žaidimas su šitais mechanizmais yra daug įdomesnis nei pinigai. Mano tikslas yra nustumti jurisprudenciją kiek įmanoma toliau horizonto link.“ – Matyt, jam tai tik žaidimas, tuo labiau, kad į Strasbūro teismą S. Tomo net pro duris neįleistų. Jis ten jau seniai, kaip kartais sako fb vartotojai, „užbanintas“.

J.I.:  Panašiai „didmeistris“ Ostapas Benderis gundė Vasiukų miestelio šachmatininkus šviesiomis ateities perspektyvomis, tik nereikėtų pamiršti, kuo viskas jam užsibaigė. Tikėkimės, taip bus ir šįkart. Turės S. Tomas bėgti iš Lietuvos ir gal jau daugiau niekad nepasirodys. Apgauti lieka tie, kurie po 50 eurų į LT Ostapo Benderio sąskaitą jau pervedė. Neveltui sakoma: kvailą ir bažnyčioje muša.

V.A.:  Na taip, žmonės realiai jam pinigus pervedė – už pastipusio asilo ausis!.. Tokiu būdu „susižvejos“ Lietuvoje kokį 100 tūkstančių eurų, paskui išmaus į kokius nors Bahamus, gulės pliaže ir juoksis, susiėmęs už pilvo, iš Lietuvos lochų... Jau ir dabar jis sako, kad pas lietuvius IQ neva mažiausias Europoje.

J.I.:  Panašios „eksvunderkindo“ kalbos, mano nuomone, tėra populistinės utopijos. Jis ciniškai manipuliuoja teisinėmis sąvokomis ir žmonėmis, save liaupsina, kitus dergia, šantažuoja, socialiniuose tinkluose paskleidžia visokias nesąmones. Kodėl LT Ostapo Benderio kalbomis apskritai dar kažkas tiki?

V.A.:  Todėl, kad patikliems, naiviems žmonėms jis sugeba melą pateikti už tiesą. Pažiūrėkit, kiek visokiausių video jis jau yra prikūręs, apie ką tik juose nekalba!.. Sakau, tai demagogijos virtuozas!.. S. Tomas naudoja klaidinančią retoriką ir tokiu būdu tarsi užhipnotizuoja naivius, patiklius pensininkus bei, pasak jo, „minimalistus“, gaunančius minimalią algą. Tereikia pažiūrėt S. Tomo skelbimus jo internete: „Bylinėsiuosi dėl orios pensijos“, „Bylinėsiuosi dėl minimalios algos“ – Kolektyvinį ieškinį koordinuoja daugelio pasaulio valstybių advokatas, profesorius Stanislovas TOMAS, Paryžiaus Sorbonos universiteto teisės daktaras!

Čia panašiai, jeigu kažkokiai bobutei naktį paskambintų nepažįstamas žmogus ir pasakytų, kad jos sūnus pateko į nelaimę, o jam išgelbėti reikia kuo skubiau sumokėti kelis tūkstančius eurų. Patikli bobutė atiduoda pinigus sukčiui, o paskui prisimena, kad jokio sūnaus niekada ir neturėjo. Telefoninis sukčius lengvatikę moterį savo įtaigia kalba tarytum užhipnotizuoja...

Man šita nešvari istorija padeda giliau suvokti, ką iš tikrųjų reiškia PROTO SUTEMOS. Geresnio apibūdinimo tam, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, neįmanoma būtų rasti. Tai ne proto užtemimas, o būtent sutemos, nes užtemimas užeina ir praeina, o sutemos tęsiasi. Panašių periodų žmonijos istorijoje būta nemažai, kada atsirasdavo visokios sektos, absurdiško žmonių fanatizmo, masinių psichozių priepuoliai. Manau, ir Lietuvoje dabar toks periodas. Įvairūs „kašpirovskiai“ visada tuo naudojosi ir naudosis. Kadangi pasaulyje yra pakankamai, kaip rusai vadina, lochų, kodėl gi jais nepasinaudoti?.. Tiesa pasakius, aš puikiai suprantu šitą Ostapą Benderį, jeigu žmonės patys ant meškerės prašosi, kodėl gi jam jais nepasinaudoti?.. Taigi, PROTO SUTEMOS tęsiasi...

Beje, mane labai nustebino, kad biomedicinos mokslų daktaras Algimantas Lebionka, kurį anksčiau laikiau rimtu, protingu žmogumi, irgi dalyvauja šitame gėdingame „lochatrone“ – lengvatikių medžioklėje. Tai jau tikrai sektantiška psichozė!..

J.I.:  Žmonijos istorijoje gausybė atvejų, kai visuomenę užvaldo masinė psichozė, į kuria įsitraukia dešimtys tūkstančių ar net milijonai žmonių.

V.A.:  Prisiminkime, pavyzdžiui, vadinamąsias „finansų piramides“, kiek lengvatikių žmonių tokiu būdu buvo apmulkinta, milijonai!.. Prieš metus Maskvoje mirė bene įžymiausias sukčius, finansų piramidės MMM įkūrėjas Sergejus Mavrodis, tapęs savotišku dvidešimto amžiaus pabaigos Rusijoje simboliu. Jis siūlė Rusijos gyventojams už indėlius beprotiškas palūkanas, daug kas susigundė, jo populiarumas augo kaip ant mielių ir greitai jo MMM tapo didžiausia apgaule Rusijos istorijoje. Milijonai rusų, skurstančių dėl didžiulės infliacijos, patikėjo įtaigia reklama apie žaibišką praturtėjimą, todėl atiduodavo MMM visas savo santaupas. Mavrodis liko skolingas žmonėms milijardines sumas ir atsidūrė kalėjime, bet išėjęs į laisvę vėl tęsė nusikalstamą veiklą. Bandė tai daryti net ir Lietuvoje, 2012 metais patikliems naivuoliams siūlydavo pasakišką pelną – 55 procentų metinių palūkanų. Teigiama, kad Lietuvoje iš žmonių jis tesurinko „tik“ apie pusantro milijono litų, bet nė vienas iš 1,5 tūkst. indėlininkų nesiskundė nukentėjęs – visi kantriai laukė žadėtojo pelno. Vėliau Sergejus Mavrodis ieškojo lochų netgi Afrikoje...

J.I.:  Kaip žinote, didžiausiu visų laikų finansiniu aferistu įvardijamas Amerikos žydas Bernardas Madoffas, sukūręs didžiausią pasaulyje sukčiavimo piramidę, įvertintą net 65 milijardais dolerių. Į jo pinkles pakliuvo apie 5000 investuotojų. Tai bene didžiausia istorijoje finansinė apgavystė. B. Madoffo apgaule patikėjo daugybė žinomų Amerikos verslininkų ir net labdaros fondų. Kai kurie iš jų patikėdavo jam iki 95 procentų savo lėšų.

Kita masinės psichozės rūšis vadinama „ekstrasensų pamišimu“. Prisiminkim, griūvant Tarybų Sąjungai atsirado daugybė įvairiausio plauko vadinamųjų „ekstrasensų“, kurių paklausa tada buvo kaip niekad išaugusi, milijonai jais tikėjo!.. Kai kurie „ekstrasensai“ patekdavo į televiziją, surinkdavo milžiniškas auditorijas žiūrovų.

V.A.:  Tuo metu manęs Tarybų Sąjungoje jau nebuvo, bet aš gerai prisimenu tai, ką skaičiau spaudoje ar mačiau dokumentiniuose filmuose. Tai buvo „ekstrasensų“ aukso amžius – tikriausios proto sutemos!..  Verstis visokiais „burtais“ arba „gydymu per atstumą“ buvo itin pelninga, tai buvo verslas iš fikcijos arba iš nieko. Liaudis nuoširdžiai tikėjo įvairiom šarlatanų nesąmonėmis, krapštydavo paskutinius skatikus ir grūsdavosi į jų „seansus“.

Legendinis ekstrasensas Anatolijus Kašpirovskius turėjo galimybę „gydyti“ savo pasirodymais televizijoje, jo „gydomuosius“ seansus žiūrėjo dešimtys milijonų. Nenuostabu, kad įtaigesni, silpnesnės psichikos žmonės, įpuldavo į transą. Kašpirovskis nuolat gyrėsi savo galiomis, stebuklingais pagijimais, o netrukus tapo vienu turtingiausių Rusijos žmonių. Žodžiu, ponui Stanislovui Tomui yra iš ko pasimokyti.

J.I:  Nežinia, kodėl net ir šiais laikais atsiranda abejojančių, kad visokie kašpirovskiai paprasčiausiai „zombino“ patiklesnius piliečius, o kai kuriems jų atsirasdavo narkotinė priklausomybė nuo tokių „gydymo“ seansų?.. Studijoje žmonės alpo, mojavo rankomis, klykė, raudojo, pagyvenusios moterėlės puldavo bučiuoti „šventam gydytojui“ rankas...

V.A.:  Tikėkimės, dabar Lietuvoje tokios psichozės tikrai nebus.

Beje, buvo dar vienas ano meto „stebukladarys“ – Alanas Čumakas, surinkdavęs pilnus stadionus pacientų. Jis per atstumą „įkraudavo gydomąja energija“ vandens pripiltus indus, kuriuos jo gerbėjai laikydavo priešais televizorių ekranus. Paskui jie tą vandenį gerdavo. Vėliau kai kurie laikraščiai spausdindavo „įkrautas“ A. Čumako nuotraukas, kurias reikėdavo pridėti prie ligos pažeistų kūno dalių. A. Čumako nuotraukas kabindavo ant sienų, virš lovos, prie jų padėdavo indus vandens, kurį „įkraudavo“ teigiama energija šio ekstrasenso nuotraukos. Baisu net pagalvoti, iki ko proto sutemos gali žmones privesti.

Rusijoje ir dabar šimtai tūkstančių apsišaukėlių aiškiaregių, burtininkų, raganų. Užtektinai jų yra ir Amerikoje. Visi jie žada, kad gali padėti įvairiais klausimais – asmeniniais, verslo, sveikatos ar net teisiniais. Panašiai žada ir mūsų aptariamas „daugelio valstybių advokatas“ Stanislovas Tomas.

J.I:  Ne tik Rusijoje, bet ir kitose šalyse, o taip pat ir Lietuvoje apstu visokių raganų ir ekstrasensų, kurie užsiima lengvatikių piniginių tuštinimu. Bulvarinėje spaudoje nuskamba naujos istorijos apie tai, kaip jie pelnosi iš lengvatikių.

Žinoma pastarojo meto „burtininkė“ Ala Naruševičienė, kuriai, atrodytų, išsilavinę, pasiturintys, sveiko proto žmonės „už sėkmės ir meilės priviliojimą“ atidavė apie 100 tūkstančių eurų. Naruševičienės klientai irgi gėrė „užburtą“ vandenį, pirkdavo už didžiulę kainą amuletus, trynėsi kapų smėliu, tačiau... neišsipildžius lūkesčiams, pasijuto apgauti ir padavė jiems paslaugas teikusią „aiškiaregę“ į teismą. 2015 metais teismas A. Naruševičienei skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Dabar tie žmonės kraipo galvas ir nesupranta, kaip leidosi apmulkinami kažkokios „būrėjos“. „Ši byla tikrai išskirtinė. Keista pati situacija – žmonės jai nešė labai dideles pinigų sumas. Kaip jie buvo paveikti psichologiškai, kad taip elgėsi? Nukentėjusieji – ne tamsuoliai, visi išsilavinę“, – stebėjosi viena Kauno prokurorė, kuravusi Naruševičienės bylą, ir dar pridėjo: „Ekstrasensės reakcija į kaltinimus yra nepakitusi po šiai dienai – savo kaltės nepripažįsta nuo pat pirmos apklausos. Ji laikosi tokios pozicijos: žmonės patys pas ją atėjo, žinojo, ko eina“. Anot prokurorės, ekstrasensė tikino, kad visus savo pažadus įvykdžiusi ir savo darbą atlikusi.

A. Naruševičienė žurnalistams gyrėsi, neva ji padėjo ateiti į valdžią buvusiam Rusijos prezidentui B. Jelcinui. Teismo nuosprendį vėliau ji apskundė Lietuvos Aukščiausiam teismui, bet ir tas pripažino, kad įvairaus plauko burtininkus, aiškiaregius, ekstrasensus galima laikyti SUKČIAIS. Jie turi teisę gyvuoti tol, kol neperžengia įstatymų. Tą patį reikėtų priminti ir tokiems, kaip S. Tomas, abejotiniems advokatams, kurie naudojasi patiklių žmonių naivumu, siekdami iš to pasipelnyti.

V.A.:  Beje, kai pasigirsta kalbos apie Lietuvoje buvusius ar esamus „stebukladarius“, kažkodėl dažniausiai prisimenama, kaip Lena Lolišvili prezidentą Rolandą Paksą „tualetiniu popieriumi buvo apvyniojusi“. Betgi tai aiškiai parodo landsgrybinės PROPAGANDOS poveikį žmonių smegenims. Dabar ir mūsų kelis kartus paminėtas, staiga tapęs intelektualiniu šuleriu Algimantas Lebionka būtent šią „kortą“ iš rankovės išsitraukė...

Bet kažkodėl visi „užmiršta“ (ar tiesiog nutyli), kad reikalų su Lena Lolišvili turėjo ir daugelis kitų Lietuvos valdžios vyrų. Galime tik spėlioti, ar šiandien lietuviai apskritai prisimintų gruzinę Lena Lolišvili, jeigu 1993 metais tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas jai nebūtų suteikęs pilietybės. A. Brazauskas ne kartą naudojosi jos paslaugomis, buvo net padovanojęs Lenai Lolišvili Bibliją lietuvių kalba – su savo ir žmonos Kristinos autografais. „Lena visą laiką sekė mano karjerą. Padėjo man ją daryti. Lena ar Dievas – net nežinau. Ji labai daug padėjo Lietuvos žmonėms“, – taip apie Lolišvili  yra pasakęs A. Brazauskas.

Kaip lietuviškame internete buvo parašyta, Lenos Lolišvili paslaugų neatsisakydavo ir „dėdulė“ V. Landsbergis. Ar tai tiesa? Juk apie tai jūs kažką pasakojote Rūtos Janutienės knygoje apie Landsbergių dinastiją.

J.I:  „Dėdulė“ V. Landsbergis, berods, neslepia, kad pas L. Lolišvilį kažkada svečiavosi. Pvz., viename interviu, 2003 metų kovo 18 dienos laikraštyje „Vakarų ekspresas“, V. Landsbergis apie ją sakė: Lolišvili – charizmatinė asmenybė. O pati Lena Lolišvili 2003 m. kovo 1 dieną laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistui pasakojo: „Iš vakaro susapnavau keistą sapną. Guliu lovoje. Staiga į mano kambarį įeina V. Landsbergis ir deda galvą ant mano pagalvės šalia manęs. Aš jo ir klausiu: „Kur tu klaidžiojai, kur buvai iki šiol?“ Jisai tik kaltai šypsosi ir nieko nesako. Nepraėjo nė poros dienų, ir man skambina jo sūnus režisierius – sako, kad nori su tėvu ateiti į svečius. <...> Paskui kitą kartą mane pakvietė į svečius į savo namus. Nusifotografavome – aš su V. Landsbergiu, paskui su visais jo anūkais.“

Berods, tada Landsbergis jaunesnysis man ir pasakė: „Žinai, Lenuška mano tėvą su Dievu sutaikė“, kai susitikęs su L. Lolišvili dvi valandas drauge praleido... Apie tai papasakojau žurnalistei Rūtai Janutienei, rengusiai publikavimui knygą „Dinastija“.

V.A.:  Žinote, man kartais atrodo, kad landsbergistai Lietuvoje – tarsi kokia sekta, prieš eidami miegoti lyg mantrą skanduoja: „Lands-ber-gis! Lie-tu-va! Lands-ber-gis-Lie-tu-va!..“. Jau vien tai, kad „Dėdulės“ V. Landsbergio paraginti per vieną dieną virš 20 tūkstančių piliečių pasirašė už landsgrybių kandidatę į prezidentus Ingridą Šimonytę labai daug ką pasako!..

J.I.:  Ne vien tik landsbergistai, landsgrybiai, bet apskritai lengvatikiai bet kada gali pakliūti į visuomenės nuomonės manipuliatorių pinkles, o pasekmės gali būti labai liūdnos. Paminėjome tik kelis žinomus, ekstremalius atvejus, tačiau panaudoję įvairias sukčiavimo schemas, apipainioję žmogaus protą, pavertę jį manipuliacijų objektu, aferistai per apgaulę iš žmonių labai dažnai išvilioja pinigus, nes ant jų kabliuko užkibusios aukos tarytum pačios savo valia mielai leidžiasi būti apgaunamos.

V.A.:  Ir todėl tie, kurie šiandien įtikėjo „burtininko“ Stanislovo Tomo pažadais, turėtų atsikvošėti ir suprasti, kol dar nevėlu, jog tai tėra tuščias burbulas, pažadai tušti ir melas. Tai elementarus sukčiavimas. Toks pat, kaip ir tų sukčių, kurie siūlo internete užsidirbti milijonus. Lengvatikiams žadamos pieno upės su medaus krantai, tačiau atvėrusiems pinigines vėliau tenka skaudžiai nusivilti. Sukčiavimo būdų yra daugybė. Kai kurie sukčiai tokie sumanūs, kad supančioja net ir išsilavinusį žmogų. Patys sukčiai savo aukas vadina „žąsinais“. Tad ir Lietuvos pensininkams reikėtų aiškiai pasakyti: nebūkite žąsinai, neužkibkite ant šito sukčiaus kabliuko!..

 

                                                                             (Laukite tęsinio)

 

FOTO komentaras (paryškinta) 

 

Kad Stanislovo TOMO pažadai skurstantiems pensininkams „su dvigubu dugnu“, išduoda ne tik jo kalbos maniera, bet ir žybsinčios akys. Tai ne šiaip sau melagis, o demagogas virtuozas!.. Čingischanas už tai jo tikrai nepaglostytų...

Pats vienas Stanislovas Tomas tokios avantiūros Lietuvoje prasukti tikrai negalėtų, tačiau jo „biznio planui chuliganui“ pritaria pastaruoju metu jį palaikantys ir reklamuojantys – „ekspertas“ Audrius Nakas, kandidatuojantis į prezidentus Kazimieras Juraitis, signataras Zigmas Vaišvila bei kt. asmenys.

 

Komentarai   

+9 # Hm 2019-02-28 17:37
Gydykites abudu.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Hm 2019-03-02 10:32
Erina Brokovich surinko žmonės į kolektyvinį ieškini, net nebuvo juriste. Byla laimėjo. Žmonės gavo 200 mln dolerių, O Erina 2 mln. Dolerių. Eikit gydytis, disidentai atsirado.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Aldona Jankevičienė 2019-03-03 10:25
Čia gi kino filmas, Erina Brokovich, o ne realybė
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-3 # Kęstutis Eiva 2019-03-02 15:36
bet gerai, kad straipsnio autoriai viešai pripažįsta savo psichikos sveikatos problemas , kaip jie rašo ir pasirašo - "proto sutemos", Yra vilties, kad pagis. To ir linkime
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Rimas 2019-03-02 17:58
Man tai įdomu ką apie viską mano signataras Rolandas Paulauskas, kurį savo dvasiniu vadovu vis nurodo Kazimieras juraitis
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # ot 2019-03-02 20:08
duokite sulikienes tel, nr. turiu info arlekinassetagmail.com
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # taigi 2019-03-05 09:02
Teko matyti youtube'je irašą, kur S.Tomas siųlosi žemaičių kokiai tai bendrijai bylinėtis dėl nepriklausomybės. Mano matymu, tai tas Tomas visus kiršina, sukiršino Vaišvilą ir kitus su Paksu, Press Jazz su Laisvu laikraščiu, dabar ėmėsi žemaičius kiršint su kitomis lietuvių bendruomenėmis....bet kaip žmonės pasiduoda tokioms aferoms, negi nemato šito dalyko ?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti