Maskvos - KGB generolas pasakoja apie Kaune atliktas operacijas

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.89 (14 Votes)

POLITIKAI KEIČIA SAVO POLITINĘ „ŠKŪRĄ“ IR TAI PRIPAŽĮSTA

Nemėgstantis bendrauti su žurnalistais, daug žinantis generolas sutiko pasikalbėti ir pasidalinti informacija apie 1991 metų įvykius Maskvos Lubiankos aikštėje ir dėl ko teko vienintelį kartą pabuvoti Lietuvoje vykdant KGB žvalgybinę užduotį.

 

Nikolaj Sergejevič Leonov, valstybės saugumo generolas leitenantas, buvęs TSRS KGB Informacijos analizės valdybos viršininkas, buvęs Valstybės Dūmos deputatas, istorijos mokslų daktaras.

 

  1. Nikolajau Sergejevičiau, buvusiųjų nebūna. Jūs ne tik ėjote aukštas pareigas Sovietų Sąjungoje, bet ir esate istorijos mokslų daktaras, tad pradėkime pokalbį nuo istorijos.

 

Prasidėjus 1991 metų rugpjūčio 19-22 d. vadinamajam Valstybinio Ypatingosios Padėties Komiteto organizuotam  perversmui, Maskvos Lubiankos aikštėje susirinko minios žmonių, sujaudintų pranešimų apie teisėtumo pažeidimus iš KGB pusės Sovietų Sąjungos egzistavimo laikais, skambėjo raginimai šturmuoti Valstybės saugumo komitetą. Tuo metu Jelcinas vadovavo Rusijos opozicijai. Jis išsigando, kad minia užims KGB pastatą Lubiankos aikštėje, ir į jos rankas pateks visi KGB archyvai., kas sukels pavojingų pasekmių šalies ateičiai, nes tuose archyvuose saugojamuose dokumentuose yra atskleidžiami informacijos šaltiniai, tai yra žmonės, kurie įskųsdavo, išdavinėdavo, apšmeiždavo kitus žmones, pavardės, ir tai gali tapti akstinu pilietiniam karui kilti. Labai trumpam KGB pirmininku buvo paskirtas Leonid Šebaršin ( aš pats buvau šio fakto liudininku). Tuo metu aš buvau KGB pastate, šalia jo. Leonid Šebaršin paskambino Jelcinui ir pasakė: „Gorbačiovas jau nebevadovauja šaliai, Jūs dar nesate šalies prezidentas, aš esu laikinai paskirtas KGB pirmininku, ir jeigu minia puls KGB rūmus, tai bus kruvinas susidūrimas. Šebaršin paprašė Jelcino atvykti į aikštę ir apraminti minią. Jelcinas atvyko po pusvalandžio ir, kreipdamasis į minią, prašė nerengti savavališko teismo, pabrėžęs, kad visus sprendimus priims būsimoji Rusijos Federacijos valdžia. Ir žmonės Jelcino paklausė.

Pagrindinis pavojus buvo tas, kad visa KGB dokumentacija būtų paskleista po visą pasaulį ir taptų  amžinu konfliktų šaltiniu. To reikėjo būtinai išvengti.

Prisiminkime, pavyzdžiui, Vokietiją. Juk Vokietijos kanclerė Merkel savo laiku buvo komjaunuolė ir partijos narė. Bet ji pati supranta ir vokiečiai supranta, kad tokia buvo sistema. Žmonės keičia savo pažiūras. Napoleono epochoje buvo toks garsus maršalas Nėjus. Kai Napoleonui teko atsisakyti sosto ir jis buvo ištremtas į Elbos salą, Nėjus tapo Burbonų karo ministru, bet kai Napoleonas atvyko iš Elbos į Prancūziją, Burbonų ministras perėjo į jo pusę. Tokie įvykiai nėra reti pasaulio politikoje, politinio kailio keitimas asmeniniais interesais yra įprastas reiškinys.

Prisiminkime kad ir mūsų Jelciną. Jis buvo Politinio biuro narys, komunistų partijos narys ir jos Centro Komiteto (CK) pirmininkas. Bet po dalyvavimo vadžios užgrobime jis pakeitė „politinį kailį“. Kaip ir paskutinieji KP Politinio biuro nariai, kurie  staigiai pakeitė savo pažiūras ir pamiršo, kas yra Valstybės interesai.

 

  1. Bet maršalas Nėjus vėliau buvo sušaudytas?

 

Taip, jis buvo sušaudytas.

 

 

  1. Nikolajau Sergejevičiau,  pavyzdžiui, Baltijos šalys .

 

Nereikia „mušti per savo pirštus“, bet kai kurios „gyvatės“ meta savo odą  ir lyg ir pradeda naują gyvenimą. Su dainomis ir šūkiais, kad bus karas su Rusija, kad Rusija puls Pabaltijį. Rusija niekad nepuls Baltijos šalių, juo labiau, kad jos yra Europos Sąjungos ir NATO narės. Įtampos didinimas ir isterija nulėmė Baltijos šalių žengimą separatizmo keliu. O juk dabar pats laikas normaliai bendrauti ir draugauti su Rusija.

Man, kaip analitikui, imponuoja Suomija, jos santykiai su Rusija yra puikūs.  Mes prekiaujame, važinėjame vieni pas kitus.  Jie tikrai „nemuša per savo pirštus“

Aš visada labai gerbiau Baltijos tautas, jų kultūrą ir istoriją. Sovietų laikais jų pramonės produkcija, tiekiama Rusijai, buvo puiki.

 

  1. Nikolajau Sergejevičiau, ar Jums teko būti Lietuvoje?

 

Taip, aš buvau visose trijose Pabaltijo Respublikose, vykdydamas KGB užduotį, - nuvykti ir pamatyti „nenuvargintomis akimis“, kas TEN vyksta (o tai buvo Sąjūdis, Liaudies frontai ir kt.). Aš buvau nustebintas, gavęs tokią užduotį, juo labiau, kad tai buvo Sovietų Pabaltijys, o aš užsiiminėjau JAV – daugiausiai užsienio problemomis. Kas gi vyksta, draugai iš Pabaltijo Respublikų KGB? Tačiau užduotis yra užduotis. Atvykęs pasikalbėjau su šalių vadovais, organizacijų nariais – kur eina Pabaltijys?

Vykdydamas užduotį, Lietuvoje  aš nuvažiavau į Kauną. Ten mes vykdėme vieną operaciją, susijusią su KGB veikla. Aš buvau gavęs ypatingą užduotį KGB žvalgybos rėmuose. Aš turėjau kontaktą  su vienu tarpukario Lietuvos ministru. 1939 metais jis išvyko į Vokietiją. Šis vienišas žmogus tyliai gyveno sau Vakarų Berlyne.

 

 

  1. Gal galėtumėte pasakyti ministro pavardę? Aš dabar neprisimenu, reikia surasti tą medžiagą. Tad jis visą karą gyveno hitlerinėje Vokietijoje. Bet jis liko lietuviu ir 9-jame dešimtmetyje nutarė padaryti senatvėje kilnų gestą – padovanoti savo Tėvynei Lietuvai ir konkrečiai Kaunui savo kolekcijos paveikslus. Mūsų žvalgyba, sužinojusi tą istoriją, nutarė  remti šį kilnų sumanymą: lietuvis, turintis nuosavą namą  Vakarų Vokietijoje, nutarė padovanoti senovinių (XVII, XVIII, XIX a.) paveikslų kolekciją. Mes viską suderinome su Lietuvos ir Kauno valdžia, Kultūros ministerija ir kt., pranešdami dovanotojo sąlygą – kad šiems paveikslams būtų pastatytas pastatas Kaune. Lietuvos vadžia tam pritarė, ir mes, jam padedant, pervežėme paveikslus Į Kauną. Vėliau buvęs ministras buvo nuvykęs įsitikinti, kad paveikslai pasiekė Kauną. Ar išliko ši kolekcija laisvojoje Lietuvoje?

      Štai kokią operaciją įvykdė KGB žvalgyba Kauno mieste.

      Mano svarbiausia užduotis buvo – parengti Pabaltijyje atlikto darbo ataskaitą.

P.S. Kitame pokalbyje generolas pasidalins itin svarbia informacija.

 

Tiesiai iš Maskvos – Birutė Mažeikienė 

Peržiūros: 1732

Komentarai   

+7 # kas nezino 2019-02-27 21:46
bet Zilinsko paveikslu galerija tikrai buvo lankoma Kaune,o kas dabar su ja?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti