Teisėjas Evaldas Vanagas pagaliau išaiškino : “teisėjai gali daryti bet kokius nusikaltimus, nes yra „nepriklausomi“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

 

Teisėjas Evaldas Vanagas pagaliau išaiškino : “teisėjai gali daryti bet kokius nusikaltimus, nes yra „nepriklausomi“

 

Aurimas Drižius

 

Pagaliau gavau „teismų sistemos“ atsakymą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Aivos Survilienės veiklos, sodinant į kalėjimą nekaltus žmones, o vėliau traukiant atsakomybėn už tai, kad „negerbia teismo“.

 

Kaip žinia, prieš metus buvau nuteistas tokio apylinkės teismo teisėjo D.Grizicko „už nepagarbą teismui“. Nes savo skunde paprašiau Vilniaus apygardos teismo pirmininko nušalinti teisėją A.Survilienė nuo mano skundų nagrinėjimo, nes ji „nuolat klastoja savo nutartis, aptarnauja nusikaltėlius ir jiems dirba“. Teismo pirmininkė labai pasipiktino, parodė savo kolegei A.Survilienei, pastaroji parašė skundą prokuratūrai, ir mane teisė toks teisėjas Grizickas, kuris teisme prisipažino, kad neblogai pažįsta savo kolegę A.Survilienę. ir visa ši gauja manė nuteisė dvejiems metams laisvės atėmimo lygtinai „už nepagarbą teismui“.

 

Teisėja A.Survilienė (nuotr. viršuje) prieš tai mane nuteisė už tariamą tokio Kriminalinės policijos biuro steigėjo Alvydo Sadecko tariamą šmeižtą.

Mat A.Sadeckas dar prieš dešimt metų teismų rankomis įvedė cenzūrą ir uždraudė man rašyti straipsnius apie A.Sadecko vaidmenį “Mažeikių naftos” privatizavime.

Nors pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra šiame privatizavime, vienasmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos “Mažeikių naftos” akcijos, ir pats apie tai gyrėsi  teismo posėdyje, tačiau teisėja A.Survilienė nusprendė, kad teismo posėdžio protokolas yra mano išgalvotas.

A.Survlienei nurodžiau, kad teismų praktika nurodo, kad “faktus labai lengva patikrinti ir įsitikinti, kad tai realūs įvykiai, o ne mano fantazijos vaisius”, ir pateikiau A.Sadecko parodymus teismo posėdyje, kuriame jis gyrėsi, kad “taisė įstatymo projektą”.

T.y. A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pagal savo kompetenciją išbraukė iš įstatymo projekto nuostatą, kad “Mažeikių naftą” gali įsigyti tik NATO šalyse registruotos įmonės. Tokiu būdu A.Sadeckas atvėrė kelią “Mažeikių naftą” įsigyti Rusijos įmonei “Jukos”. Tačiau kartu A.Sadeckas padavė “prevencinį ieškinį” uždrausti jį sieti su “Mažeikių naftos” privatizavimu, ir teismai dešimt metų šoka pagal A.Sadecko dūdelę nurodydami, kad jis niekaip nėra susijęs su minėtų privatizavimu.

 

Visus mano skundus dėl melagingų A.Sadecko parodymų teisme, kad jis niekaip nesusijęs su “Mažeikių naftos” privatizavimu, nagrinėjo tokia jau minėta A.Survilienė. Ji tris kartus suklastojo savo nutartis, pridengdama Alvydo Sadecko nusikalstamą veiklą. Teisėja A.Survilienė savo nutartyse nurodė, kad mano pateikti faktai tėra “mano subjektyvi nuomonė”, ir remdamasi savo melaginga išvada, atmetė mano skundus, o mane pati nuteisė dėl tariamo A.Sadecko šmeižto. Nors pateikiau faktus, kuriuos labai lengva patikrinti, ir tuos faktus įrodančius dokumentus, tačiau teisėja A.Survilienė visus šiuos faktus pavadino mano išgalvotais, ir nurodė, kad tokių dalykų nėra buvę, t.y. tai yra „subjektyvūs duomenys".

Kai teismo paprašiau nušalinti A.Survilienė nuo mano skundų nagrinėjimo, ji labai įsižeidė, padavė dar vieną skundą – dėl “nepagarbos teismui”.

 

Visiems šiems teismams buvo pateikti tokie įrodymai:

A.Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 2001 m. asmeniškai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001-08-02 priimtą Akcinių bendrovių „Būtingės nafta", „Mažeikių nafta" ir „Naftotiekis" reorganizavimo Įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šių įstatymų pakeitimo tikslas - leisti Rusijos kompanijai "Jukos" įsigyti trečdalį "Williams" valdomų "Mažeikių naftos" akcijų, o taip pat įsigyti ir naujai valstybės išleidžiamą ir valdomą akcijų paketą, kad pirkėjas valdytų daugiau nei 51 proc. "Mažeikių naftos" akcijų. Kitaip sakant, A.Sadeckas vienasmeniškai padirbėjo, kad kontrolinis "Mažeikių naftos" valdomų akcijų paketas pereitų Rusijos kompanijos "Jukos" nuosavybėn. Tam reikėjo pakeisti kelis įstatymus, kurie draudė Lietuvos strategines įmones pirkti įmonėms iš šalių, kurios nėra NATO narės, t.y. Rusijos bendrovėms.

Asmeniškai A.Sadeckui „pataisius" šį projektą, buvo pakeista jau minėto reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją taip: Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta" akcininkų struktūros, valdymo bei aprūpinimo energetiniais ištekliais klausimai sprendžiami netaikant Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio „Nacionalinio saugumo pagrindai" 1 dalies 4 skyriaus skirsnio „Ekonominė politika" apribojimų.

Asmeniškai A. Sadeckui pakoregavus šį įstatymą, „Mažeikių naftos" pirkėjui nebebuvo taikoma prieš tai įstatyme numatyta sąlyga, kad jos pirkėjas gali būti tik NATO šaliai priklausanti bendrovė, be to, šiame įstatyme buvo numatytos įvairios sąlygos, kuriomis AB „Mažeikių nafta" akcijų pirkėjas galės įsigyti šios įmonės naujos emisijos akcijų, įstatyme išsamiai aprašyta, kaip ir kokiomis sąlygomis „Mažeikių naftos*' pirkėjas galės pirkti šios įmonės akcijų, t. y. ją privatizuoti.

 

A. Sadeckas teismo posėdžio metu prisipažino, kad „pakeitimo įstatymo projektai mano pačio pataisyti", prisipažino, kad asmeniškai taisė minėto įstatymo projektą, o vėliau keturiose baudžiamosiose bylose paneigė - neva jis nedalyvavo AB „Mažeikių naftos" privatizavime, ir niekaip šiame procese nedalyvavo. Neva tai padarė Seimas, o ne konkretus pilietis - A.Sadeckas.

 

Nurodžiau, kad toks A.Sadecko veikimas yra neteisėtas ir nusikalstamas, tai yra veikimas Lietuvai nedraugiškos valstybės Rusijos atžvilgiu, nes buvo naudingas Rusijos įmonei „Jukos". Kitaip sakant, A.Sadecko veikimas šiuo atveju prilygsta valstybės išdavimui.

0 tam, kad nuslėpti savo nusikaltimus, A.Sadeckas padavė teismui „prevencinį ieškinį", kuriuo pareikalavo įvesti cenzūrą ir uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta", jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu. Tokie yra faktai, o teisėja A.Survilienė juos vadina „subjektyviu duomenų vertinimu" „nepagrįstais argumentais" (tačiau nepaaiškina, kodėl tie argumentai nepagrįsti arba subjektyvūs).

 

Nors tai yra pagrįsti objektyvūs duomenis, kuriuos labai lengva patikrinti, ir tai yra nurodęs Lietuvos Aukščiausias teismas. Faktas - tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia - informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas.

 

Kai pateikiau visus šiuos įrodymus teismui, teisėja A.Survilienė, negalėdama jų paneigti, tiesiog juos įvardino „subjektyviais duomenis", ir nurodė, kad „nėra duomenų, patvirtinančių, kad Sadeckas padarė nusikalstamą veiklą, numatytą BK 235 str." (melagingas skundas).

 

Tiesa, apylinkės teismas nedrįso taip akivaizdžiai klastoti savo nutarties, tad pripažino, kad A.Sadeckas melavo, tačiau neva tai darė “netyčia”.

 

 O teisėja Survilienė apskritai atsisakė vertinti šį faktą, ir nurodė, kad tai „neobjektyvūs duomenis".  Kreipiausi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos A.Survilienei dėl nusikaltimo, BK 300 str. įvardintą kaip „dokumento suklastojimas", padarymo.

 

Mat pagal BK 300 str. prasmę suklastotu laikytinas tikras dokumentas, kurio turinys neteisėtai pakeistas: veikiant jo materialinę formą arba įrašant į jį neteisingus duomenis".

A.Survilienė į savo nutartį įrašė žinomai melagingus duomenis ir tokiu būdu jį suklastojo. A.Survilienė ne tik kad nevertino mano pateiktų įrodymų, tačiau dar ir nuteisė, t.y. padarė dar vieną nusikaltimą, įvardijamą kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi".

 

Teismų sistema gana ilgai stumdė tą mano skundą, kol galiausiai jis nusėdo Panevėžio apygardos teisme.

Šio teismo teisėjas E.Vanagas man išaiškino, kodėl teisėjai gali daryti bet kokius nusikaltimus – tai yra todėl, kad “teisėjai yra nepriklausomi”, ir bylas nagrinėja pagal savo “vidinį įsitikinimą”. Be, teisėjai neprivalo nagrinėti visų įrodymų - šiuo atveju teisėjas Vanagas nenagrinėjo apskirtai nė vieno mano pateikto įrodymo apie teismų korupciją.

 

 

 

 

 

 

 

Peržiūros: 2805

Komentarai   

+17 # kas nezino 2019-02-27 09:43
kad jie priklauso nuo pinigu sumos dydzio,nepriklausomas policininkas-pvz gali per dienas nieko nedirbti...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+15 # juozas 2019-02-27 09:59
cia ne pnigai esme,o visai kas kita,jie ant pinigu miega
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # 112 2019-02-27 12:38
Kol kas teisėjai nepriklausomi nuo Konstitucijos , įstatymų ir atsakomybės , Lietuvoje teisingumo nebus .
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # LUKAS 2019-02-27 18:24
Lietuvoje korupcinės bylos teismuose nagrinėjamos daug ilgesnį laiką nei turėtų. Pasak jo, žmonės nusivylę teismais ir todėl, kad bylos baigtis kartais priklauso ir nuo žmogaus finansinės padėties.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Atas 2019-02-27 21:51
Taip, straipsnio užvardinimas jau atsako, kad tai yra liūdna ,,laisvos" Lietuvos realybė
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Nepakaltinami 2019-02-28 16:41
Ir nepakaltinami, todėl daro ką nori ir darys. :-x
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti