Prieš 15 metų nužudyto sūnaus tėvas kaltina prokuratūrą ir politikus

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.50 (1 Vote)

Aurimas DRIŽIUS

„1997 m. gegužės 23 d., penk- tadienį, apie 18.45 val. Panevėžio miesto centre, matant 40-50 bendramokslių, buvo nužudytas mūsų sūnus 19-mctis Deividas Lau reckas, - teigia Zenonas Laureckas, - prieš tai buvo 5 pasikė sinimai jį nužudyti. Nusikaltėliams šeštą kartą pabandžius nužudyti Deividą Laurecką, jiems pasisekė ir mano sūnus buvo nužudytas“.

Pagal Deivido Laurecko nužudymo laktą buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 50-2-029-97. Praėjo beveik 15 metų po nužudymo, tačiau byla iki šiol neperduota teismui, kalti asmenys nenubausti. Z.Laureckas įsitikinęs, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir juos nuteisti. Tačiau teisingumas nebuvo įgyvendintas ir žudikai vaikšto nenubausti. „Niekam nekyla abejonių, kad Deividas Laureckas buvo nužudytas, - teigia Z.Laureckas, - mane visą laiką kankina nerimas, kodėl kalti asmenys nenubaudžiami ir kas juos dangsto. Praėjus 13 metų po sūnaus Deivido Laurecko nužudymo, man buvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga. Detaliai išstudijavęs baudžiamos bylos medžiagą, supratau, kad pareigūnai, kurie tyrė Deivido Laurecko nužudymą, palys darė įstatymų pažeidimus ir dėl to, mano manymu, baudžiamoji byla nepasiekė teismo. Byloje yra ryškūs prieštaravimai tarp liudytojų, įtariamųjų parodymų, tačiau pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, visiškai nesigilino į nustatytus prieštaravimus ir nebandė jų pašalinti. Manau, kad kai kurie pareigūnai atliko nusikalstamus veiksmus ir už lai privalo atsakyti“. Panevėžietis įsitikinęs, kad Panevėžio prokurorams buvo žinomi tikrieji jo sūnaus žudikai, tačiau esą dėl tam tikrų priežasčių jie liko laisvėje. Aukos tėvas įsitikinęs, kad sūnų vieninteliu peilio smūgiu nužudė panevėžietis Darius Lungis. Nors nusikaltimo vietoje jį atpažino keli liudininkai, tačiau Z.Laureckas mano, kad įtariamajam padėjo išvengti atsakomybės tai, kad jo dėdė – buvęs Teisės ekspertizės instituto direktorius Antanas Dapšys. „Prokuroras man pasakė, kad mano vaiko nužudymas yra valstybės paslaptis, todėl jie jo ir negali atskleisti,  - sakė Z.Laureckas, - paklausiau, tai ką man tada daryti. Prokuroras Klimavičius man pasiūlė paduoti į teismą valstybę ir prisiteisti kompensaciją už tai, kad nebuvo atskleistas šis nusikaltimas. 

Tas valstybinių nusikaltėlių susivienijimas susidarė dar 1990 m. Aš taip supratau, kad tam, kad nužudyti vaiką, reikia kreiptis į konkretų pareigūną, ir reikalai bus sutvarkyti. Kai kalbėjau su Aukščiausiojo teismo pirmininku Greičiumi, jis manęs paklausė, kas ta Panevėžio mafija. Jam atsakiau, kad dabar ji visa sėdi jau Vilniuje. Teisėjas paklausė, kas ta mafija. Jam pasakiau, kad kartu su buvusiu Panevėžio policijos vyr. komisaru Tubiu dirbo toks pareigūnas Kišonas“. „Iš pradžių prokuratūra griebė tokius brolius Vaitoškas, kurie prisipažino, kad nužudė mano sūnų, - pasakojo Z.Laureckas, - tada prokurorai mane išgyrė spaudoje, kad aš padedu teisėsaugai. Su tais laikraščiai nuėjau pas vyriausiąjį Panevėžio apygardos prokurorą Pupką, ir paklausiau, ką jie ten prirašė, juk Vaitoška nežudė mano sūnaus, jis tik atvežė žudiką į nusikaltimo vietą. Prokuroras manęs paklausė, kodėl man netinka Vaitoška. Atsakiau, kad Vaitoškos plaukai yra „ryži“, o žudiką liudininkai matė tamsiaplaukį. Prokurorai paklausė, kodėl man netinka broliai Vaitoškos, kurie irgi tamsiaplaukiai. Tai buvo nusikaltimą tyrusio prokuroro Žukausko žodžiai. Jis mane prajuokino, pasiūliau jam pastatyti brolius Vaitoškas šalia, pakviesti iš gatvės žmogų, ir paklausti, ar tie broliai šviesiaplaukiai, ar brunetai? Prokurorui Žukauskui Vaitoškos yra tamsiaplaukiai, nors akivaizdžiai matosi, kad tai nėra. Nebežinojau, nei ką sakyti. Tada prokurorai man taip pasakė: „Jeigu tau netinka Vaitoškos, tai atimsime iš tavęs apsaugą“. Ir prokuroras Pupka tą pačią dieną atšaukė valstybės skirtą apsaugą – policininką, kuris nuolat budėjo mūsų namuose, ir man pasakė, kad turiu pistoletą, dabar pats galėsiu atsišaudyti. Pupka man

taip pasakė: „Laureckai, dabar gyvensi kaip kare“. Kadangi suversti kaltės broliams Vaitoškams prokuratūrai nepavyko, vis buvo bandoma ieškoti kitų „žudikų“. „Kaltino Dalių Morkūną, paskui Bronių Lipnevičių, jie buvo suimti, pusę metų tampomi po areštines, tik po to paleido“, - pasakojo Z.Laureckas. Vėliau prokuratūra ėmėsi kitų aukų – dėl D.Laurecko nužudymo buvo apkaltintas toks  Dubauskas, kurio brolis dirbo policijoje. „Pasirodo, kad ir tą

galima apkaltinti, nes mano sūnus policininko Dubausko vestuvėse filmavo su vaizdo kamera, - pasakojo Z.Laureckas, - prokuratūra nutarė, kad yra kažkoks ryšis, ir apkaltino jį mano sūnaus nužudymu“. Z.Laureckas džiaugiasi, kad iš karto po nusikaltimo jis kreipėsi į spaudą, dalyvavo daugelyje televizijos laidų, ir toks visuomenės spaudimas vertė prokuratūra dirbti savo darbą, o ne tyliai numarinti šią bylą. Ilgą laiką Panevėžio apygardos prokuratūra slėpė nuo Z.Laurecko jo sūnaus nužudymo bylą, ir tik tada, kai jis įteikė prezidentei Daliai Grybauskaitei prašymą dėl bylos eigos, tėvui buvo leista susipažinti su sūnaus nužudymo medžiaga. „Aš šešis mėnesius eidavau į prokuratūrą kaip į darbą, kur skaičiau bylą, - pasakojo Z.Laureckas, - sėdėjau atskirame kabinete šalia Pupkos. Jie nesitikėjo, kad aš taip rimtai studijuosiu bylą. Kadangi turėjau pinigų, buvau gavęs paveldėjimą iš giminių JAV, tai galėjau nedirbti, ir studijuoti sūnaus nužudymo bylą“. Neseniai Z.Laureckas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas iškelti bylas jo sūnaus nužudymą tyrusiems prokurorams.

„Pareigūnų veiksmuose gali būti šių nusikaltimų sudėtys, - teigia Z.Laureckas, - 1. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 str. - Piktnaudžiavimas. 2. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 229 str. - Tarnybos pareigų neatlikimas. 3. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. - Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu. Tokią išvadą padariau remdamasis šiais byloje nustatytais pažeidimais: 1. Liudytojo Roberto Budino parodymai - 5 tomas. 247 psl.. 1998-0324 - prokuroras R. Žukauskas nuslepia faktą apie L. Vaitoškos trečiąjį atvykimą į nužudymo vietą 18.40 val.). 2. 4 tomas. 33 psl..1997-05-25. sekmadienis, 2.10 val. - prokuroras Vaitiekūnas ir B. Kumza nepagrįstai apkaltino nekaltą vaikiną) Darių Kuprinską, motyvuodami tuo, kad įvykio vietoje buvo Darius Kuprinskas ir pas jį rastas mūsų sūnaus dujinis pistoletas. B. Kuzma įtikino liudytoją Jolantą Vonsavičienę, kad dujinis pistoletas tikrai rastas pas jį ir kad D. Kuprinskas turi aukštą šviesų draugą, kad jis ateina į Suaugusiųjų mokymo centrą pas giminaitę Zitą žaisti kortomis. 

 

Peržiūros: 955

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti