PATYČIOS

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.83 (3 Votes)

Antanas Stugys

PATYČIOS

Feljetonas

 

Laimę, gyvendamas tokiu nepaprastu Lietuvai ir lietuviams laikotarpiu, tikrai jaučiu. Kada tušinuku, kada pieštuku, kada gitara, kada nuodėmėms dar neabejingų kūnu. Pats didžiausias malonumas – galėjimas: palyginti tarybinės ir dabartinės santvarkos skirtumus. Viename gyvenime „pačiupinėti“ du tokius nesulyginamus dalykus – didelė privilegija. Turėti galimybę įvertinti du tokius skirtingus paveikslus, tapytus skirtingų santvarkų aliejais – didelė prabanga. 

Visi mes labai skirtingi ir labai panašūs. Vieni protingi, kiti gimdymo namuose ištraukti ne perspektyviomis replėmis. Vieni turtingi, kiti kaip visada. Vieni garbingi, kiti – „a kas tai yra?..“ Kur dėsies? Trinamės vieni prie kitų: kada priekiais, kada užpakaliais – kas kokį didesnį pasididžiavimą turime. Kitaip nebus. Tik pakantumas ir bendra trintis aborigenus padarė civilizuotais. Pagonis – krikščionimis. Beždžiones – administratoriais (Pagal melagingą Darvino teoriją). Turiu vilties, kad lietuviai, stumiami atgal į suaborigenėjimą, nepasiduos supirmykštėjimo pagundai. Tautai, kildinančiai save iš didvyrių. Turinčiai ne tik aktyviai perrašinėjamą istoriją. Kalbą. Griūvančią Gedimino pilį. Jūros pakrantę nusėtą legendinės gintaro pilies liekanomis. Galų gale, pagal poreikius  pataisomą Konstituciją. Vėl pradėti vadovautis instinktais... 

 

Apsidairykime aplinkui broliai katalikai. Ką matome?! Tą patį ką ir girdime. Pats, vartojamiausias žodis koks? – taip! PA-TY-ČIOS. Vaikų iš tėvų. Mokinių iš mokytojų. Vyrų iš moterų. Stipresnių iš silpnesnių. Ponų iš ubagų. Generolų iš kareivių. Daktarų iš pacientų. Varveklių iš pakaušių. Jaunimo iš bočelių. Rublių iš kapeikų. Kelnių iš šleikų. Ir galų gale patyčiausia patyčia – kviečiu plačiau atmerkti „mirksėtuvus“ – valstybės patyčios iš savo piliečių. Iš tų, kurie susikibę už rankų atkūrė... Pati valstybė, čia žinoma ne prie ko, bet komerciniais kostiumais lietuviškus rėmus apsitempę valdžios vyrai... Valdžios moterys. Valdžios konsultantai ir patarėjai. Kuo tai pasireiškia? Žinoma ne uraganais. Žinoma įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Atbulom einant į priekį, nueita net iki tautos „Švento rašto“ – KONSTITUCIJOS nepatogių punktų rekonstrukcijos ir renovacijos. Tai, kas normalu, patogu ir naudinga – vienam prezidentui, privalo būti „veto“ – kitam. Amerikos, arba pasaulinei valdžiai nepatogiam...  Mažos tautelės norai į dangų neina.

Turtingoji mažuma – patenkinta. Pergalė – prieš kiaurakelnius! Kiauraalkūnė dauguma – plūduriuoja eketėje be jokių emocijų. Be jokios veido išraiškos. Bile tik yra: išgert, parūkyt ir galimybė beprezervatyviškai pasiglamžyti. O kur dar kriziškai „demografinė teisė“ išvažiuoti iš Lietuvos su bilietu į vieną pusę. O ko dar daugiau reikia? Rinkimų? – tai jie patys mus susiranda lygiai kas keturi metai. Doleriais papirkti politiniai vilkai užsivilkę avių kailius, kiša mums skalbimo miltelius bei mižalais kvepiantį alaus birzgalą. O mes uostome, čepsime, tirpstame kaip ledas ir kaifuojame apkaljaninti vakarietiškai šiuolaikiškos tautų ištautinimo programos. Žiūrėdami į ateitį visiškai tuščiomis akimis. Dar drįsdami abejoti, kad ne tuos politinius vedlius „į niekur“, išsirinkome. Kad jie, vėl mus veda – ne į tą pusę. Nes mes pageidaujame ne rezervatinei šušarai primetamų, o tikrai tikrų – demokratiškų rinkimų! Be jokių „juodų technologijų“!.. Tada visai kas kita. Kodėl ne? Kapitalistinė demokratija – lanksti. Prieinama visiems. Tereikia nusilenki iki žemės – ji pati prie tavęs prieis – iš... užpakalio. Demokratija – legalus biznio klasės narkotikas. Ji sveriama ir pakuojama pagal valdžios įsakymą ir „minios užsakymą“. Norite – „požaluista“ porciją rusiškos demokratijos. Norite – „bardzo proszę“ – poniškos demokratijos. O gal norite ofšoriškai košerinės demokratijos desertui? Jokių problemų. Jokių limitų.

Svarbiausia – neatsilikti nuo madų ir technologijų. Aštrių pojūčių mėgėjams, valdžia, periodiškai organizuoja  individualias ir urmines atrakcijas – prakaituojančių dantų praretinimui: Kalėjiminę terapiją. Pro daugiabučio langą išmetaminį sportą. Pakaušiu ant kirvio užkritiminį aktą ir taip toliau. Nieko išradinėti nereikia. Geltonos liemenės – prieš policininkus – užsienyje. O pas mus – siena prieš siena. Vyžos prieš lakierkas. Vairuotojai prieš pėsčiuosius. Girti prieš blaivius. Vaikai prieš tėvus. Valdžia prieš pavaldinius. Dantys prieš kumščius. Virvės prieš kaklus...Tympt už vadžių ir vėl iš pradžių. Visiškas eurokalapsas. Mano mėgstamas satyrikas Michailas Zadornovas, juokiasi iš bukų amerikonų. Bet mes, lietuviai, nei kiek ne smailesni. Vakarai iš mūsų virveles pina, o mes šypsomės ir džiaugiamės, su vienintele veido išraiška – tautos, per daug prisiragavusios, E priedais paženklintos chemikakinės laisvės.  

 

2019 

Peržiūros: 525

Komentarai   

+1 # ponas 2019-02-07 22:04
irasas nekoks,bet supprasti galima kad daina apie komunistus esancius valdzioje...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti