Slidinėjimo sezonas įsibėgėjo ko nepamiršti keliaujant į kalnų kurortus?

Peržiūros: 655
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Slidinėjimo sezonas įsibėgėjo – ko nepamiršti keliaujant į kalnų kurortus?

Sniegas už lango vilioja pasidžiaugti žiemos pramogomis. Jas pamėgusių kasmet daugėja, o nemažai daliai lietuvių jau tapo tradicija kasmet savaitei kitai išvykti paslidinėti į Europos kalnų kurortus. Austrijos, Italijos ar Slovakijos kalnuose neabejotinai galima gerai praleisti laiką, bet nepasirūpinus savo saugumu tokios atostogos gali ne tik gerokai apkarsti, bet ir brangiai kainuoti. Draudikai sako, kad nors vykdami slidinėti lietuviai kelionių draudimo jau dažniausiai nepamiršta, neretai vis tiek neišvengia klaidų, kurios gali paploninti pinigines.

Apsaugą suteikia ne bet koks draudimas

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Asmens ir civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė sako, kad slidinėjimo kelionė skiriasi nuo paprastos pažintinės, todėl ir draudžiantis reikia nepamiršti pasirinkti būtent šį kelionės tikslą.

„Kai kurie keliautojai mano, kad svarbu tiesiog apsidrausti. Vis dėlto reikėtų pasigilinti ir į draudimo sąlygas bei pasidomėti, kokias apsaugas įsigytas draudimas suteikia. Suprantama, kad slidinėjimo kelionė yra rizikingesnė nei įprasta pažintinė ar poilsinė, todėl informacija apie išvykos metu planuojamas aktyvias veiklas ir pramogas draudikams yra būtina. Nepasirinkus būtent žiemos pramogoms tinkamo draudimo ir kalnuose nutikus nelaimei žala gali likti neatlyginta“, – sako A. Jusė.

Minimalių draudimo sumų gali nepakakti

Draudimo ekspertės teigimu, net ir pasirinkę žiemos pramogoms tinkamą kelionių draudimą, gyventojai neretai renkasi pačias mažiausias draudimo sumas. Vis dėlto su žiemos sportu susijusių traumų gydymas dažnai gali atsieiti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, todėl minimalių draudimo sumų neretai nepakanka.

„Pirma, reikėtų nepamiršti, kad medicinos paslaugos Vakarų Europos valstybėse daugeliu atvejų yra brangesnės nei Lietuvoje. Kitas dalykas – dažnai gydymą tęsti reikia Lietuvoje, o suteikus pirminę pagalbą pacientai yra transportuojami į mūsų šalies ligonines. Toks transportavimas dažnai organizuojamas privačiais skrydžiais, neretai prireikia ir specialios įrangos – neštuvų, keltuvų. Dėl to su trauma ar sužalojimais susijusios išlaidos gali siekti net ir dešimtis tūkstančių eurų“, – sako A. Jusė.

Anot jos, itin sunkių – galvos ar stuburo – traumų patyrusiam asmeniui nukelti nuo kalnų gali prireikti sraigtasparnio, o vėliau atlikti skubią operaciją vietos gydymo įstaigose. Tokiais atvejais, neturint pakankamos apimties draudimo, paciento išlaidos gali būti išties milžiniškos.

Nuostolių galima patirti ir sužalojus kitus

„Dar viena klaida, kurią drausdamiesi daro žiemos sporto mėgėjai, yra manymas, kad kalnuose nukentėti galima tik pačiam. Praktika rodo, kad slidininkai ir snieglentininkai – ypač jei yra mažiau patyrę – neretai sužaloja ir kitus asmenis ar apgadina nepigų kitų pramogautojų ar paties kurorto inventorių. Taigi civilinės atsakomybės draudimo įtraukimas į bendrą kelionės draudimo sutartį turėtų tapti ne išimtimi, o įprasta praktika“, – pataria A. Jusė.

Draudikų atstovė pabrėžia, kad kalnų kurorte sužalojus asmenį iš kurios nors turtingos Vakarų valstybės, nuoširdaus atsiprašymo gali ir neužtekti. Tokiose šalyse kaip Vokietija ar Šveicarija, kur draudimo tradicijos yra išties gilios, išsiieškoti patirtą žalą iš nelaimės kaltininko yra įprasta praktika. Be to, ir patirta žala, anot A. Jusės, tokiais atvejais paprastai yra vertinama pagal vakarietiškus pragyvenimo standartus ir gali būti išties nemenka. 

Rizika išlieka net ir turint apsaugą

„Apskritai žiemos pramogų mėgėjai iš Lietuvos pastaraisiais metais tapo tikrai sąmoningesni. Daugeliu atvejų jau pasirūpinama visomis būtinomis slidinėjimo apsaugomis, atsakingiau pagal galimybes ir įgūdžius pasirenkamos slidinėjimo trasos. Nepaisant to, slidinėjant traumų pasitaiko. Dažniausios sporto mėgėjų traumos yra kelio sąnario pažeidimai – raiščių patempimai ir plyšimai, meniskų, girnelių sužalojimai. Taip pat pasitaiko blauzdos kaulų lūžių, kurie dažniausiai įvyksta dėl netinkamai susegtų batų. Snieglentininkai neretai susižaloja ir veidą, susilaužo nosį“, – pasakoja A. Jusė.

Jusės teigimu, populiariausiomis slidinėjimo kryptimis tarp lietuvių išlieka Italija, Austrija, Slovakija, taip pat keliaujama ir į Prancūziją, Šveicariją. Vis daugiau tautiečių pasimėgauti žiemos pramogomis jau vyksta ir į Ukrainos ar Gruzijos slidinėjimo kurortus.

ERGO Baltijos šalyse

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: VAIVA MOCKUTĖ, UAB „INK AGENCY“

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti