Kaip organizuota teisėjų gauja dengia vienas kito nusikaltimus ?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (7 Votes)

Kaip teisėjų organizuota gauja dengia vienas kito nusikaltimus ?

 

Aurimas Drižius

 

Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis suklastojo savo nutartį, sąmoningai į ją įrašęs žinomai melagingus duomenis, kuriuos sugalvojo pats P.Karvelis, ir pasiremdamas savo fantazija, teisėjas P.Karvelis priėmė nutartį atmesti mano skundą.

Tada apygardos teismui pateikiau įrodymus, kad P.Karvelis nutartis priima pagal savo išgalvotus duomenis, teismas tai pripažino, panaikino P.Karvelio nutartį, ir skundą vėl persiuntė nagrinėti tam pačiam P.Karveliui. Kurį jis, žinoma, dar kartą atmetė.

Tada paprašiau baudžiamosios bylos teisėjui P.Karveliui dėl dokumento klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo.

Mano skundą išnagrinėjęs P.Karvelio kolega teisėjas Volkovskis pripažino, kad teisėjo P.Karvelio nutartis suklastota, į ją įrašyti žinomai melagingi duomenis, tačiau nurodė, kad P.Karvelis dokumentą klastojo „netyčia“, todėl bylą kelti atsisakė.

Tada apskundžiau tam pačiam Vilniaus apygardos teismui, nurodydamas, kad „netyčinio“ dokumento klastojimo būti negali. Dokumentai kaip taisyklė klastojami tyčia, turint tikslą ką nors apgauti.

 

Po kiek laiko gavau teismo pranešimą, kad mano skundą nagrinės Vilniaus apygardos teismo pirmininkė  Daiva Kazlauskienė (nuotr, viršuje) :

 

 

 

Negavęs jokio nutarimo dėl mano skundo, dar kartą kreipiausi į taip vadinamą Vilniaus apygardos teismą. Šį kartą rezultatas visiškai kitoks - pasirodo, kad joks mano skundas nėra gautas. Nors tas pats teismas tik ką patvirtino, kad jį nagrinės teisėja Daiva Kazlauskienė:

 

 

 

 

 

Tada mano skundas tiesiog „dingo“ Vilniaus apygardos teisme.  Prieš savaitę gavau atsakymą, kad „spalio – lapkričio mėnesiais nebuvo gautas skundas dėl teisėjo Karvelio“. Pasirašė laikinas teismo pirmininkas, taip pat garsus bylų klastotojas Arūnas Budrys.

Nors dar spalio mėn. buvau gavęs to pačio teismo pranešimą, kad mano skundą dėl teisėjo Karvelio įtariamų nusikaltimų nagrinės teisėja Kazlauskienė, tačiau vėliau teisėjai nusprendė mano skundą tiesiog pradanginti.

Tai yra tyčinė ir tiesioginė Vilniaus apygardos ir apylinkės teismo teisėjų organizuota nusikalstama veikla.

Puikiai pažįstu šios organizuotos nusikalstamos gaujos veikimo būdus, todėl manau, kad turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teisėjų organizuotos nusikalstamos grupuotės. Taip pat žinau, kad toks tyrimas neįmanomas, nes šios grupuotės nariai dengia vienas kito nusikaltimus, ir bet kokius nusikaltimus pridengia savo „nepriklausomybe“.

Kadangi jau daugiau nei dešimt metų esu persekiojamas nusikalstamo teisėjų susivienijimo Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismuose (pastarieji įvedę cenzūrą, nors ją draudžia Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, tačiau teismas yra man uždraudęs rašyti straipsnius apie A.Sadecką, ir vėliau daug kartų mane nuteisė vien už tai, kad aš toliau rašiau straipsnius – teismas tai prilygino nusikalstamai veiklai).

Nesitikėjau, kad ši mafija yra tokia galinga, niekam neatsiskaitanti, tačiau po 15 metų teismuose puikiai žinau, kaip veikia ši vadinamoji „teisinė sistema“.

Kreipiausi į generalinę prokuratūrą, nurodydamas tokias aplinkybes :

 

Šis teisėjo Petro Karvelio (nuotr. viršuje) suklastotas dokumentas yra tęstinė nusikalstama veikla, kurią vykdo gerai organizuota ir neliečiama teisėjų gauja Vilniaus apylinkės, apygardos ir Apeliaciniame teisme.

Viskas prasidėjo prieš porą metų, kai į „Laisvo laikraščio“ redakciją prieš kelis metus kreipėsi Veisiejų miestelio gyventojas Romas Balevičius, kuris papasakojo neįtikėtiną istoriją – Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys jam užsakė renovuoti savo antikvarinį automobilį „Volgą“, tačiau už dviejų metų darbą  meistras ne tik kad negavo nė cento, tačiau teisėjo pastangomis dar buvo ir pasodintas į kalėjimą, jam prikelta begalė įvairių absurdiškų bylų po to, kai išdrįso kreiptis į žiniasklaidą.

 

Beje, pats V.Kažys sako, kad pinigus už Volgos remontą meistrui sumokėjo, tačiau neprašė jokių dokumentų, nors remonto išlaidos viršijo 5 tūkst. Eurų, ir teisėjas turėjo pareigą deklaruoti šias išlaidas. Pats R.Balevičius sako, kad iš V.Kažio negavo nė cento, tik pažadus, o vėliau – grasinimus susidoroti, nes ‚aš teisininkas“. Teisėjai patikėjo savo kolegos V.Kažio žodžiais, nors visi jo pakviesti liudininkai pasakojo skirtingas istorijas apie remontą, kurias jiems papasakojo pats V.Kažys. R.Balevičius buvo  Kauno apygardos teismo nuteistas už „svetimo turto pasisavinimą“ bauda, o kai atsisakė ją mokėti – pusę metų praleido Lukiškėse, ir tada tas pats Kauno apygardos teismas nusprendė, kad jis „bausmę jau atliko“.

Galiausiai prokuratūra iškėlė baudžiamąsias bylas „Laisvo laikraščio“ redaktoriui A.Drižiui ir žurnalistui Kazimierui Juraičiui už tai, kad jie sąžiningai dirbo savo darbą – parengė reportažus apie minėtą istoriją.

Aš, kaip šios bylos įtariamas V.Kažio šmeižikas, paprašiau, kad nukentėjęs teisėjas V.Kažys pateiktų savo pajamų ir išlaidų deklaraciją – jeigu jis atsiskaitė už R.Balevičiaus darbą, tai turi būti įrašyta ir jo išlaidų deklaracijoje. Prokuratūra atsisakė tai padaryti – neva čia ir tai jau viskas aišku, „teismas viską išsiaiškino“, tada šį prokuratūros atsisakymą apskundžiau Vilniaus apylinkės teismui.

Skundą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis nesugalvojo nieko gudriau, kaip tik suklastoti savo nutartį – t.y. įrašyti melagingą skundo pateikimo datą ir tuo pagrindu jį atmesti. Tada paprašiau, kad teisėjui P.Karveliui būtų keliama baudžiamoji byla už dokumento klastojimą.

Nurodžiau, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Karvelis 2018-08-01 priėmė nutartį atsisakyti priimti mano skundą ir man jį gražinti – neva aš tą skundą padaviau praleidus apskundimo terminą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00529-17.

 

Tačiau taip tikrai nėra – skundžiamas prokuratūros nutarimas buvo priimtas 2018-07-24, o mano skundas teismui pateiktas 2018-07-30, t.y. nepraleidus septynių dienų apskundimo termino.

Nurodžiau, kad teisėjas P.Karvelis arba visiškai neskaito bylos dokumentų, arba juos sąmoningai klastoja , nes į savo nutartį įrašo, kad prokuratūra priėmė nutartį liepos 7 d. Nors iš tikrųjų prokuratūros nutarime aiškiai pasakyta, kada ji priimta – liepos 24 d.

 

Teisėjas Karvelis sąmoningai ir labai primityviai suklastojo savo nutartį, įrašydamas į ją žinomai melagingus duomenis, ir taip pats padarė nusikaltimą – dokumento klastojimą

Vienintelė bėda – teisėjai niekaip neatsako už savo padarytus nusikaltimus, todėl ir rašo tokias nesąmones. Remdamasis išdėstytu, prašiau prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjo Petro Karvelio atžvilgiu pagal BK 300 straipsnį – dokumento klastojimas.

“Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas” (Bylos Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).

Teisėjas P.Karvelis sąmoningai įrašė melagingus duomenis, kad atmesti mano prašymą kito teisėjo – Viktoro Kažio tariamo šmeižto byloje. Tai padarė sąmoningai ir dėl to aš patyriau žalą – esu persekiojamas šios vadinamųjų “teisėjų” gaujos. Darydamas tokias faktines klaidas bylose, teisėjas P.Karvelis negali nagrinėti bylų, o turi atsakyti už piktnaudžiavimą tarnyba ir dokumento suklastojimą.

 Vilniaus apygardos prokuratūros ONTT prokuroras Rolandas Imbrasas atsisakė pradėti tyrimą P.Karvelio atžvilgiu iš esmės tokiais motyvais : visi šie mano pateikti faktai yra pavadinti „bendro pobūdžio pamąstymais, kurie yra pagrįsti jų subjektyviu vertinimu“.

Prokuratūra pripažįsta, kad 2018-08-01 priimtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyta netiksli skundžiamo nutarimo data, tačiau kažkodėl nusprendžia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad klaidinga data galėjo būti įrašyta tyčia. .. Taip pat nurodoma, kad minėto nutarimo klaidinga data nutartyje įrašyta buvo dėl žmogiškosios klaidos, o ne siekiant Pareiškėjui sukelti tam tikras teisines pasekmes.

Visiškai sutinku su prokuratūros požiūriu, kad LR BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis - kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti.

 

Visos mano išvardintos aplinkybės – Apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio pareiškimas persekioti žurnalistus už jų profesinę veiklą, prokuratūros atsisakymas išsireikalauti pagrindinio šios bylos įrodymo – V.Kažio pajamų ir išlaidų deklaraciją, galiausiai teisėjo Karvelio grubus bylos klastojimas, įrašant žinomai melagingus duomenis, ir tuo pagrindu atmetant mano skundą – rodo, kad veikia organizuota grupė, kuri dangsto teisėjų daromas galimai nusikalstamas veiklas. Esu tikras, kad Apeliacinio teismo teisėjas V.Kažys tiesiog „pamiršo“ deklaruoti savo išlaidas už automobilio „Volgą“ remontą, kitaip sakant, nieko jis už tą darbą nesumokėjo, o vėliau galimai melagingai liudijo, kad pinigus R.Balevičiui sumokėjo, ne kartą davė melagingus parodymus teisme, dėl kurių jau minėtas pilietis R.Balevičius galiausia pusę metų praleido kalėjime.

 

Būtent toks nusikaltimų dangstymas, kai teisėjų kreditoriai yra tų pačių teisėjų sodinami į kalėjimus, o jiems keliamos baudžiamosios bylos siekiant nutildyti, ir rodo, kad teismų sistema yra visiškai susikompromitavusi ir dangsto savo teisėjų galimai nusikalstamas veiklas.

Tai turi liautis, nes tokia teismų praktika yra neįmanoma teisinėje ir demokratinėje visuomenėje, o nusikaltimus padarę teisėjai turi už tai atsakyti. Tik tada įmanoma, kad visuomenėmis pasitikėti teismų sistema.

Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą.

Teisėjo P.Karvelio priimta nutartis, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai, pažeidė mano teises, nes aš nebegalėjau apsiginti nuo kito teisėjo – V.Kažio persekiojimo už tai, kad pateikiau jo galimo kreditoriaus R.Balevičiaus nuomonę. Toks teisėjo Karvelio sprendimas sukėlė man ir valstybei teisiškai reikšmingus padarinius – buvo atsisakyta išsireikalauti pagrindinio bylos įrodymo – teisėjo V.Kažio pajamų deklaracijos. Tokia veikla yra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes pridengia kitą nusikalstamą veiklą, ir daro žalą visai teismų sistemai, o tai jau yra grėsmė visuomeninėms vertybėms.

Teisėjas P.Karvelis negalėjo netyčia suklastoti savo nutarties, nes vienintelis jos atmetimo pagrindas yra R.Karvelio išgalvoti duomenis – t.y. suklastota prokuratūros sprendimo priėmimo data.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO NUTARTIS NR. 2K-416-489/2015 (2015-10-27) (TYČIA) nurodo, kad tyčinės  kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia).

Visos mano išvardintos aplinkybės byloja, kad esu persekiojamas gerai organizuotos grupuotės, kuri klastoja dokumentus, ir teismų sistemai būtų pats metas apsivalyti.

 

Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.).

Pagal teismų praktiką yra konstatuojama, kad kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia,  panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti.  Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už netikro ar suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą, būtina nustatyti, kad asmuo žinojo apie tai, kad dokumentas netikras ar suklastotas.

Šiaip dokumentų klastojimas savaime reiškia, kad asmuo, suklastojęs dokumentą, tai padarė tyčia, ir to siekdamas. Kalbėti apie tai, kad teisėjas „netyčia“ įrašė suklastotus, savo išgalvotus duomenis, yra neprotinga ir nelogiška.

 

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-35/2011).

Dokumento suklastojimo objektas – dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-745/2006). Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006), teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir sukelia tam tikras pareigas. Kreipimosi į įgaliotas institucijas datos nurodymas šioje byloje yra vertinamas kaip prielaida atsirasti tam tikrai teisei.

 Visa Petro Karvelio veikla – nors turėjo prokuratūros nutarimą, kuriame aiškiai parašyta, kad jis priimtas liepos 27 d., ir mano skundas teismui, išsiųstas liepos 30 d. , tačiau teisėjas tyčia suklastojo savo nutartį, įrašęs, kad prokuratūros nutartis priimta liepos 7 d., ir kad neva mano skundo terminas jau pasibaigęs.

Tai yra tyčinė veikla, siekiant padėti išvengti atsakomybės kitam teisėjui – V.Kažiui, kuris persekioja savo kreditorius ir net žurnalistus, kurie rengia apie tai reportažus. Tai yra sąmoninga veikla, nes išreikalavus teisėjo V.Kažio pajamų deklaraciją, gali paaiškėti, kad jokių pinigų savo kreditoriui R.Balevičiui jis nėra mokėjęs ir šių išlaidų nėra deklaravęs, todėl kils ir Apeliacinio teismo teisėjo V.Kažio atsakomybės už melagingus parodymus klausimus. Siekiant to išvengti, ir dengiant galimai sunkią nusikalstamą teisėjo V.Kažio veiklą, kitas teisėjas beatodairiškai klastoja savo nutartis.

Remiantis išdėstytu, prašau panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2018-08-17 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo Petro Karvelio galimai nusikalstamos veiklos.

Nors atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad aš pats neva savo prašyme nutraukti ikiteisminį tyrimą neteisingai nurodžiau prokuratūros nutarimo priėmimo datą, ir kad neva teisėjas P.Karvelis ją aklai nukopijavo. Šito aš negaliu patikrinti, kadangi skundo originalą esu išsiuntęs į prokuratūrą, tačiau tai tikrai negali būti teisėjo pasiteisinimas.

Kadangi teisėjų nutartis dažniausiai rengia jų padėjėjai, būtina pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas parengė jau minėtą teisėjo Petro Karvelio suklastotą nutartį – ar jis pats, ar jo padėjėjai, ir jeigu taip, kas jiems liepė įrašyti žinomai melagingus duomenis.

Dokumento klastojimas yra nusikalstama veikla, kuri daroma tiesiogine tyčia. Pagal teismų praktiką dokumento suklastojimu laikomas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento tūrinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama – įrašoma į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenis (kasacinės bylos Nr. 2K-244/2009, 2K132/2008). Šiuo atveju teismas laikosi papročių, kuris tautoje vadinamas „varnas varnui akies nekerta“, Kitaip sakant, teisėjai niekada nepripažįsta kitų teisėjų nusikaltimų, nors tiek nusikaltimai ir jų tyčia yra akivaizdūs.

Remiantis išdėstytu, prašau panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-09-25 nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK straipsnius „dokumento klastojimas“, „tarnybos pareigų neatlikimas“, „piktnaudžiavimas“

 

 

 

 

 

Peržiūros: 2085

Komentarai   

+24 # Klastotės ir melas 2019-01-18 16:28
Melas ir klastotės yra sudedamoji Lietuvos "teisėsaugos" ir "teisinės" sistemos dalis. Lietuva gi TEISINĖ VALSTYBĖ paskelbė Pranas Kūris. Šitas nusikaltėlių kooperatyvas SAVI veikia nuo 1991 m. bet kaip ne keista vis dar durnių ieško žmonių tarpe, o ji atsakomybės tai jokios, nes apsimeta NEPAKALTINAMAIS.
Dar jie rašo apie save, kad jie laisvi ir npriklausomi :-x
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+12 # jeronimas 2019-01-18 19:29
Lietuva teiseju ir prokuroru teisine valstybe.Cia sie "ponai" niekada nebuna kalti ir nepakaltinami.Tai tiesiog ju Lietuva.Kas kita su likusiais uz to junginio pilieciais.Cia istatymai neegzistuoja,viskas pagal tu "teisininku" paniatkes.prisimenu visus dvylika teismo posedziu,kur nebuvau joks nusikaltelis,o tik norejau atsiimti savo uzdirbtus pinigelius.Pirmiausia buvau parduotas dvieju advokatu,o paskutinio netgi akiplesiskai.Apie teiseja nesinori kalbeti,nes nesugeba net teiseja itikinamai suvaidinti.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # zenonas priekuliškis 2019-01-18 22:29
Tvirtinu, kad Lietuvoje veikia teisininkų nusikaltėlių klanas prieš Lietuvos žmones, tai dalis: teisėjų, prokurorų, antstolių ir kitos represinės struktūros. Reikia faktų? Pradėkite man apkaltą, prireiks Jus aptverti pačius.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+12 # Žiponėlis 2019-01-18 23:02
Magnolijos teisinė smarvė tokia, kad gali nugašti ir pats pelėsinis grybas.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # Atas 2019-01-19 00:14
Šitie ,,demokratų" fokusai tai liūdna ,,laisvos" Lietuvos kasdienybė
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Žiponėlis 2019-01-19 11:51
Cituoja Atas:
Šitie ,,demokratų" fokusai tai liūdna ,,laisvos" Lietuvos kasdienybė
Nemaišykite tai čekistinė-magnolinė pelėsinio grybo smarvė, kuri smirdės labai ilgai.Nebent lietuvai pasisektų išsirinkti tikrą prezidentą, tikrą prokurorą kuris būdamas nepriklausomas ištirtų visus nepriklausomybės laikotarpio nusikaltimus ir komfiskuotų neteisėtai įgytus turtus.Sugražinus viska į biudžetą lietuva galėtų klestėti.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti