Prichvatizacija pagal Saulių Skvernelį, arba koks švietimo “reformos” tikslas? (pildoma)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)

Prichvatizacija pagal Saulių Skvernelį, arba koks švietimo “reformos” tikslas? (milijardinės vertės nekilnojamas turtas parduodamas prisidengiant "investicijomis")

 

 Aurimas Drižius

 

Visas “valstiečių” premjero Sauliaus Skvernelio švietimo “reformos” tikslas  - brangaus nekilnojamojo turto, kurį valdo švietimo ir mokslo įstaigos, prichvatizacija.

 

Mat  S.Skvernelis sugalvojo, kaip apeiti įstatymus, kurie numato, kad visą valstybės turtą gali pardavinėti tik Valstybės turto bankas. Sugalvota, kad mokslo įstaigos pačios parduoda "nereikalingą" nekilnojamąjį turtą tam, kad neva vėliau "investuotų".

Vyriausybės nutarimu visas mokslo įstaigų turimas nekilnojamasis turtas buvo įvertintas "nepriklausomų turto vertintojų", ir tada jau tapo aišku, kad minėtas turtas bus parduodamas:

 

 

Visi vyriausybės projektai pateikiami kaip siekis "tobulinti" mokslo įstaigų darbą, ir joms kartu leidžiama parduoti "nereikalingą" nekilnojamąjį turtą.

"Kažkokie nekilnojamo turto magnatai įpynė Medicinos bibliotekos naikinimą į aukščiau aprašytus gerus projektus, - teigia Naglis Puteikis, - kovo 11osios signataras Z. Vaišvila Seimo posėdyje pateikė faktus apie tai, kad Medicinos biblioteką ankstesnio premjero A. Butkevičiaus Vyriausybė buvo suplanavusi iškelti į Santariškes, o vietoje jos labai gražiame pastate Kaštonų g.7 įkurti dailininko Antano Gudaičio galeriją http://old.ldm.lt/Parodos/Gudaitis.htm . Ir šiuos darbus iš pradžių tęsė ir A. Veryga, kol įsikišo kažkokios neva taupymo, o iš tikrųjų pastato „prichvatizavimo" jėgos. Z.Vaišvila pateikė ir ministerijos dokumentą, kuriame parašyta, kad šio pastato vertė - ... tik 130 000 eurų. 

Dar  Z.Vaišvila labai teisingai pasakė, kad sausio 12 negalima rengti Seimo posėdžių, nes visur vyksta Sausio 13 įvykių paminėjimai.

 Seimo nariai, paveikti Z.Vaišvilos argumentų ir teisingo sugėdinimo išsigando  Medicinos bibliotekos naikinimo, todėl balsavo prieš visą įstatymų paketą ir tokiu būdu sustabdė aukščiau mano aprašytus, mano galva, teisingus planus : įvesti kadencijas ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus medicinos įstaigų vadovams. Puiki pamoka politikams, kad negalima pataikauti nekilnojamo turto magnatams.

 Panašūs procesai vyksta su aukštųjų mokyklų pastatais Į dalį universitetų valdymo institucijas įsismelkus nekilnojamojo turto magnatams ir tam tyliai pritariant buvusiai Švietimo ir mokslo ministrei, vyksta pastatų centrinėse didmiesčių dalyse pardavinėjimas pusvelčiui. Pvz. Vilniaus Konservatorijos pastatas , esantis Gedimino prospekte už centrinio pastato nugaros, parduotas už vieno prabangaus buto kainą, nors jame tokių galima įrengti dešimtis".

 

Beje, toks pastatų „prichvatizavimas" vyksta su tyliu politiniu Vyriausybės pritarimu, nes teoriškai valstybės turto pardavinėjimas turėtų vykti tik per valstybės įmonę „Turto bankas", kuri tai turėtų daryti neskubėdama, skaidriai, labai viešai. Tokie procesai didina pardavimo kainą. Tuo tarpu Vyriausybei leidus aukštosioms mokykloms ir valstybės kontroliuojamoms energetikos įmonėms pastatus didmiesčių centruose pardavinėti pačioms, pastatai parduodami pusvelčiui.

 

 

Vyriausybė taip elgiasi, net turėdama savo pačios vyriausybės kanceliarijos teisės grupės išvadą, kad toks turto prichvatizavimas yra nusikalstamas:

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

TEISĖS GRUPĖ

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO „DĖL VALSTYBĖS TURTO INVESTAVIMO IR VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS SAVININKO KAPITALO DIDINIMO“  PROJEKTO

 (toliau – Projektas)

(TAP-18-131; TAIS Nr. 17-14023(2))

 

 Nr. 

Vilnius

 

Įvertinę Projekto atitiktį įstatymams, Vyriausybės nutarimams bei teisės technikos reikalavimams, t.y. nevertindami Projekto ekonominio pagrįstumo, taip pat Projekte nurodyto turto formalių duomenų ir jų atitikimo pateiktiems dokumentams, siūlome detaliau pagrįsti atitikimą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytiems investavimo kriterijams, ypatingą dėmesį atkreipiant į minėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą kriterijų, kuris, manytume, nėra pagrįstas teikime nurodyta informacija.

 

 

Teisės grupės patarėja                                                                                             Jelena Kučeriavienė

 

 

 

 

 

 

 

Visas valstybės turto išvogimo mechanizmas gana išsamiai aprašytas šiame Susisiekimo ministro Roko Masiulio parengtame dokumente:

 

 

  

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA

 

Biudžetinė įstaiga, A. Volano g. 2, 01516 Vilnius, tel. (8 5)  219 1225 / 219 1152, faks. (8 5)  261 2077,

 el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., http://www.smm.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188603091.

Atsisk. sąsk. LT30 7300 0100 0245 7205 „Swedbank“, AB, kodas 73000

____________________________________________________________________________________________________________________

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

   2019 -           -          Nr.

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO TEIKIMO

 

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) pakartotinai teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo ir viešosios įstaigos Vilniaus Gedimino technikos universiteto savininko kapitalo didinimo“ projektą (toliau – Projektas), patikslintą pagal Tarpinstitucinio pasitarimo, vykusio 2018 m. gruodžio 27 d., metu išsakytas pastabas.

Projekto rengimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 3–5, 7–9 punktai, Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 „Dėl Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) nuostatos.

Projekto tikslas – nustatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ir šiuo metu viešosios įstaigos Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – Universitetas) pagal valstybės turto patikėjimo sutartį valdomas nekilnojamasis turtas, kurio nepriklausomo turto vertintojo nustatyta (2016 m. gruodžio 15 d. – 3 874 200 (trys milijonai aštuoni šimtai septyniasdešimt keturi tūkstančiai du šimtai) eurų; 2016 m. gruodžio 16 d. – 809 700 (aštuoni šimtai devyni tūkstančiai septyni šimtai) eurų; 2016 m. gruodžio 22 d. – 297 000 (du šimtai devyniasdešimt septyni tūkstančiai) eurų) bendra rinkos vertė – 4 980 900,00 (keturi milijonai devyni šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių devyni šimtai) eurų, pagal Projekto priedą investuojamas, didinant Universiteto savininko kapitalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1453 „Dėl valstybės turto investavimo ir perdavimo pagal turto patikėjimo sutartį“, valstybės nekilnojamasis turtas Universitetui yra perduotas pagal valstybės turto patikėjimo sutartį 20 metų.

Universitetas kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prašydamas priimti sprendimus ir investuoti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio nepriklausomo turto vertintojo nustatyta bendra rinkos vertė – 4 980 900,00 (keturi milijonai devyni šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių devyni šimtai) eurų, didinant Universiteto savininko kapitalą.

Universitetas planuoja investuotą Projekto priedo 1–6 ir 8–17 punktuose išvardytą nekilnojamąjį turtą parduoti, o gautas lėšas panaudoti: pardavus Projekto priedo 1–6 ir 10–17 punktuose nurodytus objektus – Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetus perkelti į Saulėtekio studentų miestelį. Pardavus Projekto priedo 8 ir 9 punktuose nurodytus objektus – Antano Gustaičio aviacijos institutą perkelti į Linkmenų g. Projekto priedo 7 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą planuojama atnaujinti ir toliau naudoti Universiteto veiklai. Tokiam poreikiui pagrįsti Universitetas yra pateikęs 3 investicijų projektus:

1. „VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų perkėlimas į Saulėtekio studentų miestelį“;

2. „VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto perkėlimas iš Rodūnios kelio į Linkmenų gatvę“;

3. „VGTU studentų bendrabučio Nr. 5 (Saulėtekio al. 19) atnaujinimas (modernizavimas)“.

Universitetas 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. 3321-10.19-4403 „Dėl valstybės turto investavimo“ pagrindė tenkinamus investavimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3–5 ir 7–9 punktuose.

Taip pat Universitetas 2018 m. liepos 13 d. raštu Nr. 3321-10.19-9072 „Dėl valstybės turto investavimo papildomų dokumentų pateikimo“ informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad sprendimas dėl nekilnojamojo turto investavimo atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus principus. Investuojant turtą, visuomeninės naudos principas būtų susietas su išsilavinimo ugdymu, mokslui, kultūros vertybėms ir naujausioms technologijoms imlios visuomenės ugdymu, mokslo žinių bei kultūros vertybių skleidimu. Efektyvumo principas įpareigoja turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo, siekiant didžiausios naudos visuomenei, o kaip paminėta anksčiau, nauda visuomenei ir yra siejama su išsilavinimo ugdymu, mokslo žinių bei kultūros vertybių skleidimu. Racionalumo principą pagrindžia tai, kad, rengiant investicijų projektus, buvo įvertintos galimos juose numatytų tikslų pasiekimo alternatyvos, atlikta kaštų ir naudos analizė. Viešosios teisės principą pagrindžia tai, kad sandoriai bus sudaromi, vadovaujantis teisės aktais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1000 „Dėl valstybės turto investavimo ir viešosios įstaigos Vilniaus Gedimino technikos universiteto savininko kapitalo didinimo“ dalis valstybei nuosavybės teise priklausančio ir Universiteto pagal valstybės turto patikėjimo sutartį valdyto nekilnojamojo turto, kurio nepriklausomo turto vertintojo nustatyta bendra rinkos vertė – 9 143 015,19 (devyni milijonai vienas šimtas keturiasdešimt trys tūkstančiai penkiolika eurų devyniolika centų) eurų, buvo investuota, didinant Universiteto savininko kapitalą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgdama į Tarpinstitucinio pasitarimo, vykusio 2018 m. gruodžio 27 d., metu išsakytas pastabas, informuoja, kad Universiteto teigimu, šiuo metu Vilniuje esančioms fizinių ir technologijos mokslų krypties institucijoms ir grupėms efektyviai bendradarbiauti trukdo nemažas atstumas tarp institucijų – jos išsidėsčiusios keturiose Vilniaus zonose ir yra maždaug 7–15 kilometrų atstumu viena nuo kitos. Šis geografinis išsidėstymas (Saulėtekio alėja,  J. Basanavičiaus, Naugarduko ir Plytinės gatvės) daugiausia lemtas istorinių aplinkybių – jos steigtos iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Be to, mokslo institutai atskirti nuo artimų specialybių studentų mokymosi vietų ir tai riboja jų galimybes dirbti šiuose institutuose. Universiteto mokymo ir mokslo pastatai taip pat yra išdėstyti skirtingose Vilniaus vietose. Elektronikos fakultetas įsikūręs Naugarduko gatvėje, Mechanikos fakultetas – J. Basanavičiaus gatvėje, o Transporto inžinerijos fakultetas išdėstytas dviejose vietose: Plytinės ir J. Basanavičiaus gatvėse. Universiteto teigimu, toks pastatų išsibarstymas apsunkina studijų proceso organizavimą, ir mokslininkų bendradarbiavimą, gaištamas laikas ir patiriamos sąnaudos, keliaujant iš vienų rūmų į kitus. Tiek studentai, tiek pedagoginis personalas laiką, kurį yra priversti gaišti pervažiuojant iš vienos vietos, į kitą, galėtų panaudoti akademiniams tikslams, kuris lems jų žinių bagažo ar kvalifikacijos augimą.

Minėti fakultetai yra įsikūrę ir funkcionuoja 30 – 73 metų senumo pastatuose, kurių didžioji dalis buvo statomi kaip ne mokslo paskirties pastatai ir tik vėliau buvo pritaikomi mokslo ir studijų veiklai. Pastatai ne tik neatitinka šiuolaikinėms studijoms, MTEP veiklos keliamų reikalavimų, bet ir reikalauja nemažų išlaidų einamajam remontui bei komunaliniams mokesčiams.

Universiteto Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetams būtų statomi nauji pastatai „Saulėtekio slėnio“ teritorijoje. Įgyvendinant šią alternatyvą bus pastatytas naujas Universiteto Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpusas bei 2 atskiri Elektronikos fakulteto bei  Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomieji korpusai. Objektai bus statomi „Saulėtekio slėnio“ teritorijoje, kur yra koncentruota didžioji dalis Universiteto, taip pat Vilniaus universiteto mokslinės bazės, o tai atitiks projektui keliamą tikslą koncentruoti mokslo infrastruktūrą vienoje vietoje, sudarant prielaidas MTEP veiklų vystymui ir plėtrai nei integracijai į Europines infrastruktūras.

Tai pat Universiteto teigimu, ekonominė nauda pasireikš keliais aspektais. Mokomuosius ir laboratorinius pastatus galima suprojektuoti pagal studijų infrastruktūrai keliamus reikalavimus ir Universiteto poreikius, taip pat atsižvelgiant į šiuolaikines technologijas, numatant naudoti modernias, aplinką tausojančias medžiagas, įrengti energiją kuriančias bei taupančias inžinerines sistemas (orientuojantis į pasyvius pastatus). Šie sprendiniai leis Universitetui mažinti eksploatacines išlaidas. Naujuose pastatuose įgyvendinus būtinus techninius sprendimus, bus užtikrintos ergonomiškos ir kokybiškos studijų ir darbo sąlygos, atitinkančios universitetams keliamus reikalavimus. Mokslo ir studijų pajėgumų koncentravimas leis pagerinti studijų ir MTEP veiklų kokybę, studijų ir MTEP veiklų tarpusavio sąveiką bei jų tarpkryptiškumą elektronikos, mechanikos ir transporto inžinerijos srityse. Perkėlus fakultetus į „Saulėtekio slėnį“, kuriame įsikūręs mokslo ir technologijų parkas, bus sudarytos prielaidos mokslo ir verslo bendradarbiavimui, pritraukti veiklos partnerius ir paslaugų užsakovus iš verslo ir viešojo sektoriaus. Suprojektuotame laboratorijų korpuse studentai ir mokslininkai, vykdydami taikomuosius mokslinius tyrimus, turės galimybę kurti gaminių prototipus, vykdys eksperimentus, kurių pagrindu ateityje bus kuriami įvairūs, aukštos pridėtinės vertės gaminiai. Pajėgumų koncentravimas taip pat leistų siūlyti kompleksines paslaugas verslui, ilgalaikėje perspektyvoje būtų sudarytos prielaidos tolimesnei MTEP bazės plėtrai. Studijų proceso poreikius atitinkanti infrastruktūra užtikrintų kvalifikuotų specialistų parengimą, didintų absolventų inovacinės veiklos įgūdžius, gausės mokslinių publikacijų skaičius. Aukštesnė mokslinių tyrimų kokybė, kompleksinių mokslinių tyrimų vykdymo galimybės, aukštesnė rengiamų specialistų kvalifikacija ir glaudesni bendradarbiavimo su verslu ryšiai ilguoju laikotarpiu leistų spartinti ūkio augimą ir sumažinti Lietuvos ir ES vidurkio išsivystymo netolygumus.

Universiteto Elektronikos fakultetas įsikūręs Naugarduko gatvėje, Mechanikos fakultetas – J. Basanavičiaus gatvėje, o Transporto inžinerijos fakultetas išdėstytas dviejose vietose: Plytinės ir J. Basanavičiaus gatvėse. Universiteto teigimu, toks Universiteto pastatų išsibarstymas apsunkina studijų proceso organizavimą, ir mokslininkų bendradarbiavimą, gaištamas laikas ir patiriamos papildomos finansinės sąnaudos, keliaujant iš vienų rūmų į kitus. Tiek studentai, tiek pedagoginis personalas laiką, kurį yra priversti gaišti pervažiuojant iš vienos vietos, į kitą, galėtų panaudoti akademiniams tikslams, kuris lems jų žinių bagažo ar kvalifikacijos augimą.

Atsižvelgdami į Aprašo 8.3 papunktį, kad Projekto teikime turi būti paaiškinama, kodėl tikslinga visą Projekte nurodytą turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais, informuojame, kad pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Valstybės turto patikėjimo sutartį Nr. S-558, Projekto priede išvardintas turtas perduotas Universitetui. Universiteto teigimu, turtas ne tik neatitinka šiuolaikinėms studijoms, MTEP veiklos keliamų reikalavimų, bet ir reikalauja nemažų išlaidų einamajam remontui bei komunaliniams mokesčiams. Taip pat Universiteto teigimu, investavus ir pardavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos būtų panaudotos visuomenei naudingos infrastruktūros plėtrai, kuri prisidėtų prie žinių ekonomikos plėtros, aukštųjų technologijų kūrimo ir inovacijų diegimo, viešųjų mokslo ir studijų paslaugų kokybės gerinimo.

Taip pat atsižvelgdami į Aprašo 8.4 papunktį, kad Projekto teikime turi būti nurodoma, kurie investavimo kriterijai, nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, atkreipiame dėmesį, kad Universitetas 2018 m. kovo 29 d. raštu Nr. 3321-10.19-4403 „Dėl valstybės turto investavimo“ (toliau – raštas) pagrindė tenkinamus investavimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3–5 ir 7–9 punktuose. Atsižvelgdami į Universiteto pateiktą raštą, informuojame, kad valstybės turto investavimas į Universiteto savininko kapitalą atitinka šiuos Lietuvos Respublikos valstybės  ir savivaldybių  turto valdymo, naudojimo ir  disponavimo juo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus turto investavimo kriterijus:

3) investuojant skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas, stiprinamas ekonominis savarankiškumas ir (ar) tarptautinis konkurencingumas.

Investuojant turtą būtų prisidėta prie Lietuvos ekonomikos augimo skatinimo ir tarptautinio ekonominio konkurencingumo stiprinimo bei šalies ekonominės ir socialinės sanglaudos Europos Sąjungos erdvėje.

Universiteto Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetai yra perkeliami į Universiteto Saulėtekio studentų miestelį, kur jau yra sukurta nemaža dalis studijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatinančios infrastruktūros ir paslaugų, veikia Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas. Perkėlus fakultetus į Universiteto Saulėtekio studentų miestelį, pagerės mokslo, studijų ir darbo sąlygos minėtų fakultetų studentams, tyrėjams ir dėstytojams. Geresnės sąlygos prisidės prie geresnės kokybės specialistų rengimo, kurie greičiau ir efektyviau įsilies į darbo rinką, kurs pridėtinę vertę dirbdami šalies įmonėse arba kurdami naujas įmones. Bus pagerintos mokslinių tyrimų vykdymo sąlygos, efektyvesnis trijų fakultetų mokslininkų bendradarbiavimas, kompleksinių paslaugų verslui pasiūla prisidės prie spartesnio inovacijų diegimo versle, prie verslo konkurencingumo didinimo tarptautiniu mastu.

Universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas perkeliamas į Linkmenų g., kur šiuo metu yra pastatyti AGAI treniruoklių ir laboratorijų korpusas bei kūrybiškumo ir inovacijų centras „Linkmenų fabrikas“. Instituto studijų bazės perkėlimas prie laboratorijų korpuso būtų papildoma paskata studentams ir dėstytojams aktyviau įsitraukti į mokslo tiriamąją veiklą, pagerėtų rengiamų specialistų praktinio paruošimo lygis. Tai užtikrintų greitesnę ir efektyvesnę jų integraciją į darbo rinką. Studijas baigę studentai turėtų daugiau žinių ir įgūdžių, būtinų darbo vietose, galėtų našiau dirbti, kurti didesnę pridėtinę vertę. Kūrybiškumo ir inovacijų centro artumas prisidėtų prie studentų ir tyrėjų inovatyvumo didinimo, suteiktų galimybes praktiškai išbandyti inovatyvias idėjas, kurios galėtų būti diegiamos rinkoje. Tai prisidėtų prie naujų žinioms įmlių įmonių steigimosi arba kuriamų technologijų komercializavimo didinant esamų įmonių tarptautinį konkurencingumą.

Geresnės gyvenimo sąlygos studentams leis pritraukti gabiausius stojančiuosius iš visos Lietuvos ir užsienio. Pritraukti gabūs studentai, baigę studijas bus geriausiais savo srities specialistais, prisidedančiais prie šalies visų pirma technologinių, o taip pat socialinių inovacijų diegimo, tokiu būdu prisidėdami prie Lietuvos ekonomikos augimo. Geresnės gyvenimo sąlygos bendrabučiuose taip pat prisidės prie studijų ir mokslinių tyrimų tarptautinio konkurencingumo didinimo – leis pritraukti daugiau užsienio studentų, jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų, leis išsaugoti dalį Lietuvos studentų, kurie nori turėti geras gyvenimo sąlygas, kad neišvažiuotų studijuoti į užsienį, o pasiliktų Lietuvoje. Bendrabučio modernizavimas taip pat prisidėtų prie studijų ir mokslo tarptautiškumo didinimo, būtų sukurtos geresnės sąlygos užsienio dėstytojams ir mokslininkams pritraukti, didinti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę.

4) investuojant bus siekiama savivaldybės ar visos šalies ekonominės ir socialinės sanglaudos Europos Sąjungos erdvėje, taip pat regionų ar pasaulio mastu.

Universiteto tiek į Universiteto Saulėtekio studentų miestelį perkeliamuose Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetuose, tiek į Linkmenų g. perkeliamame Antano Gustaičio aviacijos institute mokosi studentai iš visos šalies. Taigi, fakultetų ir instituto perkėlimo projektų aprėptis apima visą šalį, o įvertinus tai, kad minėti fakultetai pritraukia užsienio studentus, jų veikla vykdoma pritraukiant užsienio mokslininkus ir dėstytojus bei su jais bendradarbiaujant, projektai taip pat svarbūs tarptautine prasme. Tiek fakultetai, tiek institutas ruošia darbo rinkai reikalingus specialistus, kurie baigę studijas prisideda prie ekonominės ir socialinės gerovės Lietuvoje ir atskiruose jos regionuose plėtros. Fakultetų ir instituto perkėlimo projektų įgyvendinimas taip pat užtikrins glaudesnį studijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, kuris sudarys prielaidas ateityje stiprinti šalies ekonominį potencialą ir didinti įmonių konkurencingumą tarptautiniu mastu, mažins ekonominio išsivystymo ir socialinės gerovės netolygumus tiek šalies viduje (tarp atskirų regionų, nes tikėtina, kad dalis paruoštų specialistų sugrįš į savo gimtuosius kraštus, kurs juose naujus verslus, darbo vietas sau ir kitiems, prisidės prie šių regionų plėtros), tiek tarptautinėje erdvėje (stiprinant Lietuvos ekonominį potencialą).

Bendrabučio modernizavimas taip pat prisidės prie sanglaudos skatinimo – apgyvenimo sąlygos atitiks užsienio auštųjų mokyklų lygį, bendrabutyje bus sukurtos geros savarankiško darbo sąlygos studentams, kurios prisidės prie didesnę pridėtinę vertę kuriančių specialistų rengimo, bus sukurtos prielaidos studentams ir mokslininkams iš užsienio pritraukti.

5) investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei (skatinama veiksminga konkurencija šalies rinkoje, gerinama viešųjų paslaugų kokybė, pasirinkimo galimybės ir prieinamumas).

Turto investavimas yra skirtas visuomenei naudingos infrastruktūros plėtrai:

          – pardavus dalį investuoto turto bus sukaupta lėšų Universiteto padalinių mokslo ir studijų infrastruktūros optimizavimui, jos panaudojimo racionalizavimui – bus koncentruoti ir perkelti į Universiteto Saulėtekio studentų miestelį Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetai, neliks Antano Gustaičio aviacijos instituto išskaidymo, o visa aviacijos specialistų rengimo bazė (išskyrus aerodromą) bus koncentruota vienoje vietoje.

          – investavus bendrabutį, jis nebūtų parduodamas, o būtų modernizuojamas ir toliau naudojamas universiteto veikloje, būtų sukurtos geresnės gyvenimo sąlygos iš kitų miestų ar net valstybių atvykstantiems studentams, taip pat mokslininkams ir dėstytojams.

Perkėlus Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetus į Universiteto Saulėtekio studentų miestelį, bus pagerinta mokslo ir studijų infrastruktūra, mokslinių tyrimų ir studijų sąlygos atitiks užsienio auštųjų mokyklų lygį, mokslo pajėgumo koncentravimas leis pasiekti sinergijos efektą, bus vykdomi kompleksiški, aukštesnės kokybės moksliniai tyrimai, kurie prisidės prie ekonomikos plėtros. Tiek į Universiteto Saulėtekio studentų miestelį perkeliamuose fakultetuose, tiek į Linkmenų g. perkeliamame Antano Gustaičio aviacijos institute įgyvendinus numatytus projektus, pagerės viešųjų paslaugų – visų pirma studijų, kokybė. Projektų įgyvendinimas prisidės prie studijų tarpdiscipliniškumo didinimo, bus sukurtos sąlygos geriau darbo rinkai paruoštiems specialistams rengti. Mokslo ir mokomosios bazės koncentravimas vienoje vietoje taip prisidės prie studijų prieinamumo didinimo, ypač ribotas judėjimo galimybes turintiems asmenims.

Universiteto bendrabučio investavimas taip pat prisidėtų prie viešųjų paslaugų kokybės gerinimo bei prieinamumo didinimo, modernizuotame bendrabutyje būtų sukurtos geresnės savarankiškų studijų sąlygos studentams, pagerėtų Universiteto teikiamų apgyvendinimo paslaugų kokybė, daugiau stojančių iš visų Lietuvos regionų norės atvykti studijuoti į Universiteto. Bendrabučio modernizavimas taip pat prisidėtų prie konkurencijos šalies apgyvendinimo rinkoje didinimo, kadangi būtų pasiūlytos santykinai pigios ir pakankamai geros kokybės apgyvendinimo sąlygos.

7) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas (švietimo, kultūros, mokslo, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kitų panašių sričių) arba užtikrintas veiksmingesnis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytų valstybės ir savivaldybės funkcijų atlikimas.

Nekilnojamo turto investavimo ir vėlesnio pardavimo arba modernizavimo (bendrabučio atveju) galutinis tikslas yra pagerinti Universiteto teikiamų paslaugų, visų pirma pagrindinių – mokslo ir studijų, o taip pat su jomis susijusių – apgyvendinimo paslaugų, kokybę. Visų planuojamų įgyvendinti projektų pagrindinis tikslas yra ne pelno siekimas, socialinės naudos siekimas prisidedant prie aukštesnės kvalifikacijos specialistų rengimo, geresnės mokslinių tyrimų rezultatų kokybės ir efektyvesnio jų panaudojimo. Projektų įgyvendinimas prisidėtų prie spartesnio MTEPI kūrimo ir diegimo šalies ekonominiam augimui užtikrinti ir žinių ekonomikos plėtrai. Atlikta kaštų ir naudos analizė parodė, kad visi investavus turtą planuojami įgyvendinti projektai generuoja ekonominę ir socialinę naudą. Visų projektų ekonominės grynosios dabartinės vertės yra teigiamos:

        Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakulteto perkėlimo – 5 196 tūkst. Eur;

         –    Antano Gustaičio aviacijos instituto perkėlimo – 1 298 tūkst. Eur;

        Bendrabučio modernizavimo – 5 184 tūkst. Eur.

Kiekvieno iš planuojamų įgyvendinti projektų naudos ir kaštų santykis yra didesnis už vienetą, o vidinės grąžos normos yra 6–13 proc.

8) bus investuojama į ūkio ir socialines inovacijas, žinių ekonomikos plėtrą, aukštųjų technologijų kūrimą, jeigu tai yra vienas iš pagrindinių investicijų objekto veiklos tikslų.

Investavus į naujos, modernios mokslo ir studijų infrastruktūros sukūrimą perkeliant Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetus į Universiteto Saulėtekio studentų miestelį bei Antano Gustaičio aviacijos institutą į Linkmenų g., bus sudarytos prielaidos aukštojo mokslo kokybei gerinti bei MTEP plėtrai, geresniam MTEP rezultatų panaudojimui kuriant inovacijas ir plėtojant žinių ekonomiką. Šiuo metu, esant išskaidytai mokomajai ir mokslinei bazei, minėtiems fakultetams ir institutui labai sunku ženkliai prisidėti prie žinių ekonomikos plėtros, apsunkintas pasidalijimo turimomis žiniomis, efektyvaus bendradarbiavimo ir gerosios patirties sklaidos procesas. Nutolę fakultetai ir institutai labai ribotai naudojasi universitetui prieinamomis galimybėmis kuriant ir diegiant inovacijas. Įgyvendinus numatytus projektus, minėti fakultetai įsikurtų Universiteto Saulėtekio studentų miestelyje, galėtų patogiau naudotis mokslo ir technologijų parko suteikiamomis galimybėmis ir paslaugomis. Antano Gustaičio aviacijos instituto bendruomenė įgytų galimybę išbandyti savo komercinį potencialą turinčias idėjas, kurti prototipus ir vykdyti MTEPI veiklas tiek Kūrybiškumo ir inovacijų centre „Linkmenų fabrike“, tiek Treniruoklių ir laboratorijų korpuse. Efektyvesnis bendradarbiavimas su kitais atitinkamose teritorijose įsikūrusiais padaliniais leistų vykdyti kompleksiškesnius tyrimus, padidėtų MTEPI apimtys. MTEPI rezultatų diegimas ūkyje prisidės prie žinių ekonomikos plėtros ir aukštųjų technologijų kūrimo, didesnis skaičius MTEPI diegimo versle gerosios praktikos pavyzdžių paskatins didesnę MTEP darbų apimtį ir didins jų procentinę dalį nuo šalies BVP, taip artėjant prie išsivysčiusių šalių rodiklio. Parengti specialistai geriau atitiks rinkos poreikius ir lengviau į ją integruosis, bus sudarytos sąlygos vystytis aukštos pridėtinės vertės ūkio sektoriams. Moderniose mokslinėse laboratorijose kuriami naujų gaminių prototipai, tobulinamos technologijos prisidės prie žinių ekonomikos plėtros, gerins šalies verslo tarptautinį konkurencingumą bei eksporto galimybes.

9) investavimo tikslas ir siekiamas rezultatas nustatyti teisės aktuose, įgyvendinančiuose strateginio planavimo dokumentus.

Ilgalaikėje perspektyvoje projektų įgyvendinimas prisidės prie ilgalaikių šalies strateginių tikslų įgyvendinimo, numatytų Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“. Projekto įgyvendinimas yra svarbi prielaida siekiant užtikrinti sėkmingą darnaus vystymosi principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad „darni mokslo ir studijų sistema grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdo kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaiko, plėtoja ir kuria šalies ir pasaulio kultūros tradicijas“. Universiteto mokomosios bazės koncentravimas Saulėtekio studentų miestelyje taip pat tiesiogiai prisideda prie Integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Saulėtekis“ programos 1 uždavinio „Sutelkti vienoje teritorijoje fizinių ir technologijos mokslų sričių ir civilinės inžinerijos krypčių mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialą, pertvarkyti fizinių mokslų valstybės institutų tinklą, išplėtoti Slėnio proveržio krypčių veiklai būtinų mokslo ir studijų institucijų tiriamąją bazę ir sutelkti mokslinį potencialą“ 6 priemonės „Perkelti Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetą, Mechanikos fakultetą ir Transporto inžinerijos fakultetą“ įgyvendinimo.

Atsižvelgdami į pateiktą pastabą, kad vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“, 38.2 papunkčiu Projekto teikime turi būti nurodyti išvadas teikiantys subjektai, iš kurių išvados dėl teisės akto projekto gautos, taip pat išvadas teikiantys subjektai, kurie per Vyriausybės darbo reglamente nustatytus terminus išvadų nepateikė, informuojame, kad pridedama valstybės įmonės Turto banko 2017 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. (15.1-51)-SK4-10043 ,,Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto valdomo nekilnojamojo turto investavimo“ ir 2017 m. spalio 31 d. raštas Nr. (15.1-51)-SK4-12475 ,,Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto valdomo nekilnojamojo turto investavimo“.

Taip pat informuojame, kad Universitetas 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr. 50-10.19-95 ,,Dėl papildomos informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo ir viešosios įstaigos Vilniaus Gedimino technikos universiteto savininko kapitalo didinimo“ projektui“ informavo, kad įgyvendina mokslo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo ir koncentravimo investicinius projektus „VGTU Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų perkėlimas į Saulėtekio  studentų miestelį“ ir „VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto perkėlimas iš Rodūnios kelio į Linkmenų gatvę“. Pirmasis projektas didžiąja dalimi planuojamas finansuoti iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 ir 9 prioriteto lėšų ir kofinansuojamas iš lėšų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą (Projekto priedo 1–6 ir 10–17 eilutės), antrasis – visa apimtimi iš lėšų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą (Projekto priedo 8 ir 9 eilutės).

Universitetas teigia, kad nesikreips į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl papildomų valstybės investicijų programos lėšų skyrimo  aukščiau nurodytiems fakultetų perkėlimo investicijų projektams finansuoti.

Projektas yra individualus teisės aktas, todėl, vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma nerengiama.

Projekte numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės – bus pagerinta mokslo ir studijų infrastruktūra, mokslinių tyrimų ir studijų bei gyvenimo sąlygos atitiks užsienio aukštųjų mokyklų lygį, mokslo pajėgumo koncentravimas leis pasiekti sinergijos efektą, vykdomi kompleksiški, aukštesnės kokybės moksliniai tyrimai prisidės prie ekonomikos plėtros. Pardavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos bus panaudotos visuomenei naudingos infrastruktūros plėtrai, kuri prisidės prie žinių ekonomikos plėtros, aukštųjų technologijų kūrimo ir inovacijų diegimo, viešųjų mokslo ir studijų paslaugų kokybės gerinimo.

Neigiamų pasekmių nenumatoma. Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.

Projekto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą. Projektas neperkelia ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų.

Priėmus Projektą, priimti naujų teisės aktų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės.

Kadangi Projektas yra individualaus teisės akto projektas, konsultuotis su visuomene nenumatoma.

Projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Projektą parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus (vedėja Margarita Jakštonienė, tel. (8 5)  219 1242, el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.) vyriausioji specialistė Rita Krickaitė (tel. (8 5)  219 1223, el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.).

PRIDEDAMA:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo ir viešosios įstaigos Vilniaus Gedimino technikos universiteto savininko kapitalo didinimo“ projektas su priedu, 4 lapai.

2. Vilniaus Gedimino technikos universiteto raštai su dokumentais, paskelbti TAIS.

3. Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2019 m. sausio 4 d. rašto Nr. 50-10.19-95 ,,Dėl papildomos informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės turto investavimo ir viešosios įstaigos Vilniaus Gedimino technikos universiteto savininko kapitalo didinimo“ projektui“ kopija, 1 lapas.

         

 

Susisiekimo ministras, laikinai einantis

švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas                                                                     Rokas Masiulis                                                    

 

 

                                                                                 

Rita Krickaitė, tel. (8 5)  219 1223, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 Lygiai taip pat pardavinėjami ir energetikos įmonių turtas

 

Tam yra pasamdyta nekilnojamojo turto įmonė “Newsec”. Neseniai ji paskelbė, kad  “sėkmingiausiame „Lietuvos energijos“ NT aukcione parduota objektų  už 6 mln. Eurų”.

 

Pranešta, kad nekilnojamojo turto aukcione už beveik 16 mln. eurų, įskaitant PVM, parduoti šeši energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ dukterinei bendrovei „NT Valdos“ priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Tai sėkmingiausias aukcionas iš visų iki šiol vykusiųjų, kurių metu parduodamas „Lietuvos energijos“ grupės nekilnojamasis turtas. Bendra šįkart parduotų objektų suma sudaro beveik pusę (45 proc.) visos aukciono metu siūlytos portfelio vertės, siekusios 35 mln. eurų įskaitant PVM. Aukcioną grupei organizavo tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „Newsec“.

 Brangiausiai – už 6 mln. eurų, įskaitant PVM, parduotas vienas iš vertingiausių objektų aukcione – gamybinių, administracinių pastatų kompleksas Kaune, Chemijos g. 27B. Taip pat už 3,7 mln. eurų, įskaitant PVM, parduotas įspūdingas „ORO Dubingių“ konferencijų ir viešbučio kompleksas, esantis Molėtų rajone. Tai trečias, didžiausias ir paskutinis parduotas poilsio paskirties objektas, priklausęs „Lietuvos energijos“ įmonei „NT Valdos“.

 Pasak „Lietuvos energijos“ valdybos nario Dariaus Kašausko, per trejus metus, įgyvendinant energetikos įmonių grupės nekilnojamojo turto pardavimo procesą įgyta neįkainojama patirtis ir sukurta pamatuojama finansinė nauda mūsų akcininkui – valstybei. „Pirmiausia centralizavome nekilnojamojo turto valdymą, jį sutvarkėme, profesionali darbuotojų komanda, sekdama geriausiomis verslo praktikomis, padidino jo generuojamą grąžą bei vertę ir galiausiai sėkmingai realizavo konkurencingoje rinkoje. Iš mūsų tiesioginėje veikloje nenaudojamo nekilnojamojo turto sukurta vertė galiausiai dividendų pavidalu sugrįžta į valstybės biudžetą“, – sakė D. Kašauskas.

 Pastarojo aukciono metu buvo sulaukta didelio susidomėjimo siūlomais objektais – tai įrodo, kad sezoniškumas ir artėjančios šventės investuotojų negąsdina. Paskutiniame šių metų aukcione taip pat buvo realizuoti energetikos įmonių grupės valdyti nekilnojamojo turto objektai Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Utenoje. „NT Valdų“ portfelyje dar liko keliolika valdomų objektų, kuriuos bus siekiama realizuoti kituose aukcionuose, 2019 m.

 

 

„Šiais metais „Lietuvos energijos“ grupei surengėme šešis aukcionus, kurių metu pardavėme 30 objektų už beveik 34 mln. eurų, įskaitant PVM. Šis aukcionas buvo pats sėkmingiausias, simboliškai sutapęs su artėjančia metų pabaiga“, – teigia aukcioną organizavusios tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ atstovė Jurgita Šilaikytė.

 Nuo 2016 m. „Lietuvos energija“ viešuosiuose aukcionuose ir konkursuose yra pardavusi nekilnojamojo turto už 76 mln. eurų, įskaitant PVM.

 

Visas „Lietuvos energijos“ nekilnojamasis turtas parduodamas vadovaujantis Finansų ministerijos parengtomis Rekomendacinėmis valstybės valdomų įmonių nekilnojamojo turto valdymo gairėmis, taikant viešo pardavimo procedūras, kurios sudaro sąlygas nekilnojamojo turto objektus parduoti didžiausią kainą pasiūliusiems rinkos dalyviams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 
Peržiūros: 1608

Komentarai   

+4 # savanoris 2019-01-14 21:33
Skvernelis nori viska spet isparduot,kad padarytas savo skolas uzlopyt:Lukiskes.ZUM,Medicinos banka,konservatorija>kGB rumus-naikina viska kas yra paveldas,kad jiems neprimintu ju paciu pakraipos-isduoti,prisitaikyti
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Atas 2019-01-14 23:27
Reiškia, šį namą nusipirko labia geras pardavimo organizatorių draugas
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # anatose 2019-01-15 11:09
Karbauskio galvoje Lietuvos prichvatizacija,Skvernelio baudos,baudos,baudos ir kysiai
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # ekselencia 2019-01-15 23:32
Vagys
ne tik valstybes-Lietuvos,bet irzmoniu:kiek apvogia doru zmoniu kasdien-jo pastatytos kameros keliuose-kiti sumoka -paskutinius pinigus,o jo policija nesiaiskina nei vieno vagies darbeliu,net jei zmogus kreipiasi-leidzia vogti...ir engti dorus zmones
Vaslstybe-kalejimas
i Lukiskes juos,ne i valdzia
dar ir spauda nori uzdaryti
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti