PRANCKIETIS MAUSTO KONSERVATORIUS, KUBILIUS GRAUDINA, MAJAUSKAS KALA VINĮ, GLAVECKAS ŽERIA KONSTRUKTYVĄ BET NE IKI GALO

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

PRANCKIETIS MAUSTO KONSERVATORIUS, KUBILIUS GRAUDINA, MAJAUSKAS KALA VINĮ, GLAVECKAS ŽERIA KONSTRUKTYVĄ – BET NE IKI GALO

Kęstutis K.Urba

Įtampa Seimo plenariniame posėdyje pradėjo augti nuo darbotvarkės svarstymo, kai J.Razma pasiūlė nelėkti strimagalviais ir duoti premjerui laiko tartis su streikuotojais. Seimo pirmininkas „atsimušė“ teigdamas seimūnams, kad pagal Seimo statutą antras biudžeto svarstymas yra vykdomas ne vėliau kaip po 15 dienų[1], todėl „klausimas buvo uždarytas“.  Tačiau šio racionalaus siūlymo išpildymui galimybė, vis tik, buvo... neeilinio posėdžio sušaukimu, įsiklausius ką teigė prezidentė profsąjungiečiams  šiandien 9 val. ryto prasidėjusiame susitikime prezidentūroje ir atsižvelgus į racionalias prof.K.Glavecko mintis išsakytas Seimo posėdyje.  Būtent, rytoj, nuo 8 val. iki 10  val. („- deadline“ penkiolikos dienų terminui). Taigi, Seimo pirmininkas „nugenėjo“ konservatorių siūlymą nesvarstyti šiandien, ir absoliučiai nepagrįstai jį atmetė. Jei man jau beveik 64 metų amžiaus senjorui nesunku buvo atsikelti penktą ryto, nuo pusės septynių sulaukti prof.E.Jovaišos, kuris atvyko 6:55 bei jam parodyti biudžeto lėšų rezervą 29 puslapyje, tai šios dienos „net“ 1 val. 47 min. trukęs biudžeto svarstymas su ritualiniais rodikliais pilnai tilpo į rytojaus neeilinį sulėtekį, juolab apie neeilinio posėdžio šaukimą pagal Seimo statuto 186 str., yra pranešama ne vėliau kaip prieš 4 val. nuo jo pradžios.

Taigi, V.Pranckietis  atmetęs J.Razmos siūlymą suklaidino opoziciją ir pats pažeidė statutą dar ir nedavęs žodžio G.Landsbergiui,  neteikęs siūlymo balsavimui – 177 str. nenurodo ar tai turi būti eilinis ar neeilinis posėdis.  Beje, kaip buvo sakoma posėdyje remiantis svarstymais etikos ir procedūrų komitete – ne pirmą kartą. Įstatymai lyg ir neleidžia kelti apkaltų seimo pirmininkams, tačiau visada yra galimybė dėl „snūduriavimo“  - neveikimo tuo pretekstu kelti administracinę apkaltą vienam seimo pirmininko pavaduotojų – pvz. mano apdainuotam G.Kirkilui, o ją buldozeriui atmetus – tiems visiems buldozerio „traktoristams“. Betgi visa tai jau taip smulku ir nyku, kad ar verta prasidėti, kai yra žymiai svarbesnių dalykų.

Petras Gražulis man tribūnoje atrodė siaubingai, todėl jam reikia pasiūlyti išstudijuoti Europos tredjunionų istoriją ar bent paaiškinti, kad skandinaviška gerovė ir vokiškas socializmas su vidurine klase  radosi po šimtmečius trukusios profsąjungiečių kovos. D.Grybauskaitė padarė „siuvėjišką“ ėjimą – jos gizeliai pasiūlė „užsiūti“ vieną kišenę, tačiau apie mokesčių reformą ir didesnį biudžetą – tarifus turčiams „nei mur mur“.  Ar to reikalavo profsąjungiečiai – dar nežinau: šiandien persimetėme keletu žodžių prieš 9 val.

Kylanti iškalbos žvaigždė paskui Mykolą Majauską  - Andrius Kubilius nupaišė apokaliptinį vaizdą – minus 300 mln. eurų biudžetui kasmet bei sąstingį viešo sektoriaus atlygiuose, betgi taip vadinamas krizės suvaldymas kainavo ne milijardą su trupučiu, kaip teigė P.Gražulis, o beveik 30 mlrd. Lt –vien tiek teko skolintis A.Kubiliaus vyriausybei su visais liekamaisiais reiškiniais.

M.Majauskas „sukalė“ ne vieną vinutę į ryškėjantį LVŽS „grabą“, o tai sukėlė ir emocionalią premjero S.Skvernelio reakciją, kuris buvo kaip geras Kalėdų senis su ne vien oro pripūstu dovanų maišu.

Visgi, racionaliausias buvo prof.K.Glaveckas priminęs ir infliacijos suvaldymo problemą, ir pagalbinių perteklių mokyklose bent 6 tūkst., ir visą užimtumo politiką, kuriai reikia ir užsienio bei vietos investicijų –privačių bei kooperuotų su valdžia. Deja, visa ši vizija tėra lozunginiame vadovėliniame lygyje, o konkretika, beje, kad ir mano keturių dešimčių įstatymų, didinančių gerovę, teisingumą, saugumą ir tvarką bei laisves Lietuvos žmonėms yra „proveržio“  pakete, kurį jau antri metai „marinuoja“  Petras Valiūnas ir Ko, skirtingai nuo dviejų guvių S.Skvernelio patarėjų pagaliau, vyriausybei vėluojant du metus, įsukinėjančių antiinfliacinę kainų politiką. Silpnokai, bet bent jau tiek.

Tas rezervo galimybės reikalas

Akivaizdu, kad  Seimas funkcionuoja tradiciškai silpnai – bene svarbiausiai metų diskusijai Seime teišsiverkta 30 minučių, nors kaip optimizuoti mokesčius su biudžetu, tam kad sparčiausiai ir su mažiausiomis sąnaudomis augtų visi pagrindiniai rodikliai – tarp jų ir K.Glavecko vardinti, turėtų būti skiriama bent savaitė debatų, pirmiausia, išsikvietus profesūrą su atitinkamų scenarijų nupiešimu, kad A.Kubiliui netektų vėl varinėti apokaliptikos.

Aprašas: Image result for glaveckas

Pamanykite tik – kitais metais biudžetas nepririnks 300 mln. Pirma, sumažinus NPD varguoliams, išaugs vidaus vartojimas – pirmiausia alaus ir „vodkės“, o su jais ir snukiamušių bei naujų vaikelių ir Kukuraičio ašarų, bei tai kas telpa į užkandą: -silkės, agurkėlių ir lašinių kramsnojimo. Jei tai labiau apskaityti, tai į biudžetus kažkiek sugrįš. Antra, bus galima kaip ir nebrangiai pasiskolinti iš bankų –bandymų ir klaidų metodą žmonija taiko jau tūkstantmetį. Trečia – Šapoka gi turi valstybės rezervo fondą. Kaip numatyta 355 mln. eurų didumo. Ne kažkas, bet ir ne „bonbonkė“. Mane itin suintrigavo to fondo valdymui skirtas 1.3 mln., kai tam reikia maksimum dviejų etatų –vieno techninio, antro – galvoto.  Tačiau esmė yra visai ne tame.

Šuo pakastas štai kame. Kiti metai trejų svarbiausių rinkimų –savivaldos, prezidento, europarlamento. Pirkti balsus pas mus jau buvo įprasta iki Tomo Langaičio „baltų pirštinių“, nors jo paties irgi ne pačios švariausios pasirodė. Tai kodėl gi valdžiai nepirkti savo mandatų pratęsimo viešu ir įstatymų leidžiamu – populistiniu būdu? O pigiausiai atsieina, būtent, tie, kurie apačiose. Gaus bonusą nuo naujamečio pensininkai, gaus vaikelius auginantys, o kad premjerui padidės visu šimtu dešimt, čia jau informacijos neleistinas nutekėjimas. Bet kas dar be manęs retsykiais pasižiūri tą biudžeto taip vadinamo svarstymo, kuriam visokių scenarijų skaičiavimuose turėtų sudilti ne vienas kompiuterių diskas,  cirką? Viena kita tyli  šimtinė –ir tiek. Žurnaliūgos gi nesigaudo, todėl atspindi tik paviršių –kas buvo[2], bet ne kodėl. Tačiau, tauta, skirtingai nuo liaudies nėra pigiai perkama prostitutė, todėl jos atodūsiai gali tapti vis labiau girdimi.

Mano variantas yra labai rimtas –racionaliai panaudokime jau sukauptas konservatorių-socdemų energetinių projektų dėka šimtų milijonų lėšas. Ar tam yra juridinės prielaidos šalia ketvirto Šapokos skaidrių kvadaratėlio - KAUPIMAS?

Seimo nutarimas dėl Lietuvos rezervinio fondo nuostatų nurodo, kad jas naudoti galima  tik nutikus nepaprastam įvykiui, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, kurios apibrėžiamos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatas[3] - ne toks jau baisus tas velnias, kaip atrodytų.  Aš jau nekalbu apie Lietuvą ištikusią neparastą katastrofą – beveik milijoną „ikanominių“ emigrantų ir tragiškas dirbančiųjų/išlaikytinių santykio tendencijas. Pažvelkime gi į tą reglamentą. Jame yra ir aiškiai pasakyta: „7 straipsnis

1. Visos dalyvaujančios valstybės narės reguliariai pateikia Tarybai ir Komisijai daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją 103 straipsnyje numatytos konvergencijos programos, numatančios kainų stabilumo užtikrinimą ir stiprią nuolatinę plėtrą, prisidedančią prie naujų darbo vietų kūrimo, forma.

Kas gi darėsi pas mus su kainomis – šėlo pasiutpolkėje bei užimtumu -  vis prikuriama darbo vietų šiek tiek daugiau nei bankrutuoja, nekomentuosiu. Kieno pajamos ar atliekančios po komunalinių nedidelės –kaip mano apie du šimtus per mėnesį, ne tik supranta, bet ir savo kailiu jaučia.

Gi tame eurobiurokratų –fantastų  reglamente, kur prisuokta apie stabilumus, konvergencijas bei savo esme nedeficitinius biudžetus yra ir

3. Jeigu Taryba, toliau vykdydama kontrolę, nusprendžia, kad biudžeto būklės nukrypimas nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo jo įgyvendinimui reikalingų pertvarkymų, tęsiasi arba blogėja, tuomet, vadovaudamasi Sutarties 103 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, ji rekomenduoja valstybei narei imtis skubių priemonių biudžeto būklei taisyti ir gali, kaip numatyta tame pačiame straipsnyje, viešai paskelbti savo rekomendaciją.

Maršalas, nors šiaip jau, mašalas,  Andrius Kubilius tebesantis anafilaksiniame -, atsiprašau, apokaliptiniame šoke, pilnai gali išsiverkti tarybos laukiamajame ant Saudargo peties, o šis laužtis pas patį Junkerą, tačiau šis pasukios pirštu ir pasakys – „reglamentas gi netrukdo jums naudoti savas rezervines lėšas ir, negi, nematote, kokius rezultatus duoda mano garsioji investicinė programa verslui remti? Pinigai tik pas tinginius pelyja, o ne daro kitus pinigus“.

Tad 355 mln. eurų Lietuvos rezerviniame (de-) stabilizaciniame  fonde yra kuo greičiau leistini į darbą, juolab Iždo įstatymo 10 str.[4]  nukreipia į Lietuvos rezervo fondo nuostatas, o jose[5] ir  5.7. pajamos, gautos investavus Fondo lėšas; iš litanijos apie „5. Fondo lėšos yra:“.

Paklauskime profesūros ir K.Glavecko, o jei norite ir paties K.Junkero – ar ne laikas investuoti šias lėšas ir ar jų netrūksta Andriejaus Stančiko melioracijai bei labiausiai ir dažniausiai dulkes tebekeliančių žvyrkelių asfaltavimui?  Tai kurių velnių dar užmarinuoti  naujus šių metų 98 mln. eurų, kai po pavasarinės vasaros sausros dangus kitą rudenį vėl gali išsiverkti nemažiau stipriai nei pernai. Kokie vėl bus nuostoliai tam „bevėpė“ kartu su žmogiškaisiais – išsiparduodame sodžių ir adjos Lietuva? Niekas neskaičiavo netgi agrarinės ikanomikos institute, kuris iki šiol nesuprato, kad juodoji mūsų ekonomikos „skylė“ suryjanti esminius resursus – perdirbėjų bei prekybos tinklų karteliniai oligopoliai. Gerai, atseikėkime 30 mln. melioracija bei 50mln. žvyrkeliams. Kiek bus darbo vietų? (De-)Stabilizacijai  į fondą dėl akių užteks – lieka 18 mln. eurų. Betgi dar lieka jau užkonservuoti per ankstesnius metus 255 mln. eurų.  Tai duokite tiems senukams  „ant patalo“ – 40 tūkst., kurie mūru stovėjo Baltijos kelyje po visų bananų balių oriai numirti,  duokite įpirkti vaistus ir sriubos kitiems 60 tūkst. Senjorų iš jų 800 tūkst. armijos, pridurkite slaugėms, bibliotekininkėms bei daliai mokytojų. Investuokite ir į bendruomenių kooperatyvus trumpoms švaraus be liekamųjų herbicidų maisto grandinėms į artimiausius darželius, nes jų nėra tik du, kaip tie „paradiniai“ Ukmergės rajone. Investuokite į priemokyklinius sklypus – tegul tie pertekliniai šeši tūkstančiai išmoko vaiką ir žemę mylėti –ne tik istoriją. Ir žinoma, reikia kilstelėti bent iki braliukų latvių tarifus turtingiesiems. Mokesčius nereikia vien didinti, ar mažinti, bet juos reikia optimizuoti konkrečių rodiklių reikšmių atžvilgiu.

Tačiau ir man pačiam nėra drąsoka, nes S.Skvernelis su kainų ir užimtumo politika vėluoja bent du metus.  Todėl svarbu gerai skaičiuoti, o Ūkio ministeriją pavadinus ir ekonomikos, Šapokai aiškinti, kad jei jis ir toliau savo ekonominės raidos scenarijuose ignoruos dirbančiųjų/išlaikytinių santykį bei pūs miglas bei arabus, tai tegul eina vadovauti kultūros ministerijos tautinių šokių rateliui. Todėl, planuokite konferencijas ir debatus seimo rūmuose dėl ekonominės, socialinės, demografinės ir aplinkosauginės raidos vienu metu bei pradėkite rimtai ir solidžiai dirbti, bet nepiktinkite tautos bei liaudies, kuri gali sušokti net ir pro seimo langus. Bėda tame, kad daugelio seimūnų galvos yra pripumpuotos ir toliau šiandien Šapokos buvo pumpuojamos krizės šmėklos, betgi ikanomika nuolat augo tik socialistinėje propagandoje, o rinkos ekonomikose ji nuolat pulsuoja aukštyn žemyn, kaip ir akcijų kursai. Bėda, kad daugelis apsidraudėlių nuo krizių seimūnų, atsiprašant, dėl to „leidžia į kelnes“, kai reikia mąstyti ir išreikalauti po parlamentine kontrole SKAIČIAVIMŲ, todėl dalis tautos jau rengia jiems ir „pampersus“.  Skaičiavimų –kas bus, jei toliau kaupsime fondus ir marinuosime jau beveik pusę milijardo eurų (puspročiai svaičioja apie visus 4 mlrd.) ir kiek laimėsime palūkanomis, bet prarasime žmonių, ir kas, jei efektyviai investuosime į žmones bei verslą ir aplinką.

Jei užsieniuose valdžioms talkina solidžiausi taikomojo mokslo institutai, tai pas mus šiuo požiūriu dar gilūs viduramžiai. Kiek seimūnas susirenka informacijos bei paklauso ministerijų vidutinybių – klerkų, tiek ir turi.

Peržiūros: 401

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti