O kur tiesa - pagrįsta tikrove, faktais?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.50 (1 Vote)

O kur tiesa - pagrįsta tikrove, faktais?

Prieš pradėdama šią temą, labai abejoju, ar ji bus pateikta darbo žmogui, ar laikraštis spausdins ją. Šiandien „nėra“ cenzūros, bet pamėgink ką nors teigti, kas nepatinka valdantiesiems - būsi užčiauptas. Žmonės kalba, kad galingieji pasaulio užkariautojai nutildė paprastą pilietį lietuvį, ir žmogeliai apie laisvę, lietuvišką kalbą mąsto ir tariasi tik tarpusavyje, kaip buvo senovėje, kol dar nebuvo radijo, televizijos, net rašto. O dabar, nors visos priemonės reikšti nuomonę yra, bet tavęs, paprastas žmogau, ten neįleidžia, kad tu ko nors nepasakytum prieš valdžią. Tarybmečiu visur mirgėte mirgėjo, skambėjo liaudies balsas ir jos išmintis. O dabar visas žiniasklaidos priemones užplūdo milijonieriai su savo turtais, plikos mergos, padidintomis šiknomis ir papais (kalbu liaudies kalba - atleiskite, kam nepatinka). Net dainuoja angliškai, kalbėdami apie Lietuvą. Visas kultūrines priemones užpildo nupirkti korespondentai bei „kultūros veikėjai“, kurie plačiai propaguoja amerikonų gyvenimo būdą. Nuolatos rodoma suseksualinta produkcija - kultūroje, ideologijoje ir moksle. Trina iš mūsų atminties tarybinį, senovinį lietuvio šventąjį mąstymą apie kultūrą kalbą. O vietoje to sėja kapitalistinę, amerikoniškai seksualizuotą narkomanizuotą aidsizuotąir sifilizuotąpolitiką ideologiją ir moralę.

Nesutinkate? Štai jums faktinė medžiaga. JAV prezidento Trumpo istorija apie jo panas ir seksualinę patirtį, net merginų veidai rodomi. Kam mums to reikia? Arba kitas faktas - televizijoje švyti veidai tą kurie sugeba lovoje praleisti laiką su 100 merginų. Ar jaunimo auklėjimui to reikia? Čiagi kapitalizmo gyvenimo būdas... Ar lietuviai taip elgdavosi? Tarybinė televizija ištvirkavimo nepropagavo. Nors buvo kalbama apie bendras šeimas, tai įmanoma tapo tik kapitalistinėje Lietuvoje. Pavyzdžiui, Gražulis nežino, ko nori, su kuo gyvena - augins betėvius vaikus... Toliau Seime dirba Anušauskas, Matuzas, Razma - palikę galimai ašarojančias šeimas, žmonas, vaikus, be pagarbos jiems džiaugiasi jaunomis panelėmis, kurios, manau, laukia ponų piniginių atidarymo. O meilė dings, kai tik baigsis euriukai ir seimūnų teisės „į viską“. O ir šį pasaulį jie paliks greičiau, nes metų skirtumas - nuodėmingas. Taigi bendros šeimos - tik kapitalistinėje visuomenėje.

Ar tarybiniais metais krapštėsi lietuviai ubagėliai konteineriuose? Net pokariu to nebuvo. Ar buvo bendras katilas, bendros lėkštės, O dabar - tik aukokite, duokite ir t.t. Kur kultūrinės priemonės kaime, jei autobusai atvažiuoja tik vieną ar du kartus per savaitę? Ar tarybmečiu taip buvo? Keliskart per dieną kursuodavo. Kultūros namai išnyko, mokyklos užsidaro, ambulatorijos ir ligoninės nyksta, nes anksčiau viską išlaikė valstybė, o dabartiniams kapitalistams tai nenaudinga. Štai Pakruojo rajono ambulatorijoms, paštams, gyvenvietėse - amen. O ir mokykloms - sudie. Tai ne vienas atvejis - rajonai miršta, naikinami.

Lietuvių liaudis, išgyvenusi istoriškai tragiškus laikus, likimus, kaip pagrindą išlaikė moralę. O kokia moralė be tiesos? Senoji, sąžiningoji moralė sugadinta, iškraipyta. Žmogaus žodis, jo tiesa nebereikalinga, jis išjuokiamas. Reikia faktų? Štai Vilniuje rugsėjo 10 d. vyko mitingas „Kur mano žodis, laisvė, tiesa?“ Kalbėjo 5 žmonės, o pajuokai „Kakadu“ parinko tik poną Šustauską kuris priminė, jog kolūkius išardė, bet geriau nieko nepadarė. Daug žmonių sakė, jog žemės ūkis mirė, kai ponai atsiėmė dvarus, hektarus, o darbininkui - „vargo diplomas“. Eik, dirbk įmonėms pas vergvaldį - ir gausi 100 eurų. Bet žurnalistai to tautai neparodė, nors filmavo, įrašinėjo. Nepaskelbė ir apie lenkų vykdomą politiką Vilniuje. O žmonės verkė, bučiavo ir dėkojo, kad pasakėme tiesą. Kalbėta apie išvarytą sostinę iš Vilniaus, istorinį Lietuvos simbolį ir Lietuvos tvirtovę - Vytį. Kodėl tylėjo visa Lietuva, ko laukė? Sostinė iškelta į Kauną o Vilniuje įsitvirtino nauja istorinė „Žečpospolita“. Ir sostinei - amen. Kur buvo didysis patriotas Landsbergis, kodėl jis tylėjo, turėdamas tokios galios, niekieno nepasmerktas už istorijos griovimą naikinimą. Ar čia krikščioniška moralė, tiesa? Mūsų žodžio televizija neparodo.

Lietuvos ponai, turtuolių klasė remiasi krikščioniška morale, iškraipydami ir Dievo teiginius „neskriausk kito ir nebūsi skriaudžiamas“. Jų moralė apgaudinėja tamsią liaudį, vaikus moko iškraipytos istorijos be tiesos, be mąstymo. Ši moralė naudinga tik apgaudinėjant liaudį, kuri liko be kultūros priemonią be meno, be kultūros namų ir be rašto - be mokyklų. Su Landsbergio morale, jo kultu ir Gabrieliaus iškėlimu ir neliečiamumu. Turėjome smetonišką moralę, po to - hitlerinę, labai giminingą smetoniškai, kuri siekė užvaldyti pasaulį. Ji ilgai neišsilaikė, bet pasekėjų Lietuvoje gausu, turtai grįžo į jų rankas, nors apie jų kūrimą jie net nuovokos neturėjo ir neturi, tai „smetoninių tėvelių“ palikimas.

Plinta amerikoniška kultūra su visais dopingais ir popingais. Labai gudriai stilizuota ir nušlifuota, kaip ir Baltijos kelias, dėl kurio melo šiandien verkia darbo žmogus, supratingas lietuvis inteligentas.

Sugriovę socializmą ir atstatę kapitalizmą landsbergininkai toliau tampo tęstinumo gumą prisidengdami žodeliais „teisingumas, demokratija“ ir 1.1.

Žmonės, galvokite, ką visa tai reiškia? Landsbergininkams tai reiškė kuo greičiau sugriauti socialistinį ūkį, duoti žmonėms ubagišką pradą gyvenimui. Kuo greičiau atsiimti savo tėvų dvarus, namus, žemę ir visa kita, ką jie laiko privačia kapitalistine nuosavybe. Žinoma, dabar jau reikia visa tai išlaikyti, todėl keisdami nemokšą šeimos ir sunkaus gyvenimo nepažinusią prezidentę Grybauskaitę, piniguočiai siūlo G.Nausėdą. Pagalvokite, ką darote, žmonės. Jis moka valdyti tik savo kišenėn byrančius pinigus. Jis - bankininkas sau, bet ne jums ir ne Lietuvos gerovei. Ką gero jis nuveikė Lietuvai, sėdėdamas bankininko kėdėje, baigęs ekonomikos mokslus, ir tuos, beje, tarybmečiu. Pirmoji jo didelė veikla - tai lito pakeitimas euriuku. Kaip tik tai susmukdė Lietuvos ekonomiką kai iškilo apgaulingas melas. Žmogus už santaupas, laikomas mirčiai ar kitam sunkiam atvejui, moka euriukus bankui už saugojimą. Nausėda jau pamiršo, ką jis kalbėjo prieš šį farsą, „jog euras bus lygus litui“. Šiandien trigubai brangiau viskas, o algelė - 360 daugiausiai.

Ponai, pridėdami savo tūkstantines algas prie vidurkio išvedimo, kalba, jog mūsų algos vidurkis - 700 eurų. Juokis ar verk, lietuvi, bet niekas tavo sąžiningumo nevertina. Kapitalizmas - tai pinigai, pinigai per žmonių galvas. Pats Nausėda giriasi, jog jis tylėjo, tik dirbo ekonomistu ir t.t. Tai antrasis landsberginės klikos pasekėjas. Ar toks prezidentas mums reikalingas? Tiesa, jis prisidengia geresniais santykiais su Rusija, tikėdamasis žmonių palaikymo. Visa tai - nauja apgavystė. Mums reikia tiesos - ne karo su kaimynais, kurį provokuoja prezidentė. Mes neturime priklausyti jokiai sąjungai, reikia draugiškai, ne piktybiškai spausti ranką ne tik Vakarams, bet ir Rytams.

Rusija nesiruošia mūsų pulti, ko labai norėtų prezidentė. O gal tada ji spaustų ranką Putinui, nes jos veikla - nenuspėjama paslaptis, kaip ir jos artimo draugužio „dėdulės“.

Turėjome aukštąsias mokyklas, universitetus, kurie paruošdavo gerus specialistus, to niekas nepaneigs. Kodėl dabar ponas Nausėda siunčia dukras mokytis užsienin, tuo pamindamas Lietuvos didingumą protą mūsų Lietuvos mokslo žmonių išsilavinimą. Ir toks pinigų skaičiuotojas ruošiasi tapti Lietuvos prezidentu? Tiesa, jei pavyks ir užims šią kėdę, jis šypsosis ir padainuos. Tokia jo pagalba Lietuvai. Kalbėti reikia, kaip atkurs darbo vietas, pramonę ir žemės ūkį, kad žmonės - mūsų vaikai turėtų kur grįžti, o ne tik džiaugtųsi legalizuota laisve išvykti užsienin užsidirbti duonos kąsnio, užmiršdami savo tėvynę. Išvykusieji širdyje girdi jos šauksmą jaučia ašaras ir skausmą.

Baisu, kai mokyklos nežino savo darbo esmės - viską sprendžia kompiuteris. Baigdama viešinu pokalbį su Šiaulių miesto dvyliktoku Rimu. Rimai, ką tu skaitai iš klasikų? Atsakymas: Klasė yra klasė, suolas, kompiuteris... O apie D.Pošką girdėjai? Aišku, jis kalba per „Dviračio žinias“... Štai kur nuvedė kapitalizmas, o tarybmečiu lietuvių kūryba buvo reali, knygų skaitymas, ištraukų pateikimas, turinio, pažiūrų analizavimas. Dabar visur - kompiuteris. Tavo, žmogau, protas nereikalingas. Ir tai mums pateikia prezidentė, nesuprantanti žmogaus jausmą nenorinti pakeisti jo širdies ir pati nežinanti, ne tik kas yra bendravimas su žmonėmis, kurie ją išlaiko, bet ir nesuprantanti, kas yra valstybė ir kad brangiausia pasaulyje ne pinigai, o žmonių gyvybė.

Noriu papasakoti, ką atsakė paprastos kaimo moterys, Motinų klubo narės. „Valstybė - tai Lietuvos žemės, ir jos parduoti nevalia. Net aras, perleistas svetimam,-jau valstybės draskymas. Nupirks koks olandas pusę Lietuvos žemės, prisidės amerikietis kapitalistas, - ir nebėra Lietuvos“.

Kitas brangus dalykas Lietuvai turi būti žmogus, o mūsų prezidentei tai nesvarbu. Dingo Kedytė, - prezidentė nežino nieko apie ją atsakė, jog ji „ne prie ko“. Ką tai reiškia? Kad pardavė ją nusikaltėliams? Gal ji toliau prievartaujama? Verda visa Lietuva, o prezidentei - vienodai, ji „ne prie ko“. Jai nerūpi vaiko likimas, žmonių teisėti reikalavimai žinoti, kad mergaitė gyva.

O ir mums prezidentė ^,ne prie ko“. Jai turi būti pareikšta apkalta, ir tegul atsiskaito už savo nedarbą ir tautos įžeidinėjimą už gąsdinimą karu, bet ne rankos tiesimą draugystei ir tikrai nepriklausomybei, vejant visas sąjungas, kurios savo įstatymais valdo mus.

To turi mokytis busimasis prezidentas, kuris bus išrinktas tautos.

 

Birutė Dilpšienė

Motinų klubas