Vaikų prekybos aukos : JAV į Lietuvą sugražinta mergina maldavo gražinti į JAV, bandė nusižudyti ir jau pusę metų laikoma psichiatrijos ligoninę

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.00 (2 Votes)

 

 

 

Alvydas Veberis

 

 

Valstybės vaikų teisių ir įvaikinimo tarnybos tebetęsia galimai nusikalstamą savo veiklą pagal priimtų (sveiku protu nepaaiškinamų) įstatymų nustatytą raidę.

Tokių sprendimų išdavoje prie  Panevėžio apygardos  teismo įvyko piketas su Lietuvos vėliavomis perrištomis  gedulo juostomis bei plakatais ,,Gyvybė pavojuje“. Į  piketą  susirinko Žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos skyriaus vadovė Virginija Jurgelevičienė, Panevėžio skyriaus vadovas Petras Storastas, asociacijos nariai Danutė Bagdonienė, Rima Šiaučiuvienė, Regina Kaunetienė, Panevėžio smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos prezidentas Kazimieras Grabys, LPF ,,Biblijos studijos‘‘ steigėjas ir jo nariai bei  kt. panevėžiečiai.

 

Pagal numatytą teismo grafiką įvyko uždaras teismo posėdis dėl Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomos Gražinos Kareivienės dukros Vitalijos. Ji prašė, kad posėdis būtų atviras. Rokiškio ,,kalėjime‘‘ - ligoninėje ji randasi daugiau nei pusę metų. Teismo posėdžiui pirmininkavo Danutė Švitinienė, sekretoriavo Neringa Aukštuolienė. Pagal Vitalijos prašymą buvo  pakeista jos gynėja.  Rokiškio skirtą advokatę R.Čibrienę netinkamai atstovavusią Vitalijos interesus, pakeitė panevėžietė  Eligija Norkienė.

Ši istorija gana paini, nes dviejų Gražinos dukrų likimas nepavydėtinas. Turėjusi gyvenime nemažų problemų, pati motina gera valia dukras Vitaliją ir Sandrą atidavė į globos namus.

 

 

nuotr. piketo dalyviai liko už durų laukti teismo sprendimo

 

Šiame teismo posėdyje numatyta iškviesti Rokiškio ,,kalėjime" gydančią Vitalijos gydytoją Rūtą Bandžiulienę. Bylą nagrinėti iš esmės pradės gruodžio 5 d. 14 val., dėl G.Kareivienės  dukros Vitalijos gydymo pratęsimo ar paleidimo į laisvę. Rokiškio psichiatrijos ligoninės sąlygos ir ten vyraujanti tvarka nėra tinkama. Nepaisant to,  būtų naivu tikėtis, kad teismas prieštarautų medikų išduotoms sveikatos pažymoms apie ten pakliuvusių ,,ligonių“  (ne retai sveikų, susidorojimo tikslais) ,,būtiną“ stebėjimą  ar   tęstinį gydymą. Kas neštų atsakomybę už tai, kad neadekvatus ligonis paleistas iš gydymo įstaigos į laisvę padarytų nusikaltimą? Atsitinka  ir tokių atvejų. Būtina piketus rengti ir pareikalauti iš teisėtvarkos institucijų, kad nepagrįstai nepakliūtų LR piliečiai susidorojimo tikslais į tokias įstaigas.  Pakliuvę į jas, kad turėtų tinkamas gyvenimo, gydymo, bendravimo ir priežiūros sąlygas.

 

 

nuotr. Vitalijos gynėja Eligija Norkienė, Vitalijos mama G.Kareivienė ir Žmogaus teisių gynimo asociacijos Panevėžio skyriaus vadovas Petras Storastas laukia teismo sprendimo

Apie šią sesių istoriją Agnė Pačekajė

Dar 2005-iais Agnė Pačekajė, rašė apie šį skandalą, kai į Naująją Akmenę po devynerių gyvenimo Amerikoje metų biologinei motinai buvo grąžintos sesutės Vitalija ir Sandra Rymanovos. (www.panele.lt 2015 m. sausio 14 d.)

 Iš prabangaus gyvenimo Vakaruose neįteisėtų įtėvių šeimoje paaugles sugrąžino į skurdų butą be patogumų Naujoje Akmenėje, kur jų laukė mama, kažkada teises į dukras praradusi dėl sunkaus nusikaltimo ir girtavimo. Mergaitės patyrė baisų kultūrinį ir emocinį šoką (net nekalbėjo lietuviškai!), maldavo jas kuo skubiau grąžinti į JAV, pas įtėvius, tačiau paaiškėjo keisti dalykėliai: pasirodo, sesučių įvaikinimo dokumentai nebuvo iki galo sutvarkyti, svajonių šalyje jos gyveno nelegaliai, todėl kelias atgal joms užsidarė. Pagal šį atvejį galima numanyti,  kaip vaikai dingsta nežinomomis kryptimis ir jais niekas nebesirūpina. Gal todėl tokios, kaip šakalienės, žiobienės, šalaševičiūtės, tarvydienės, majauskai... taip ,,susirūpinę“ vaikų globa draskant net tik problematiškas, bet dar labiau normalias šeimas, kai už kepštelėjimą iš jų atiminėjami vaikai? Kas gali paneigti, kad krenta iš dangaus globalizacijos įvairių fondų, kaip šorošo ir panašių į jį pinigai?

 

VAIKŲ GYVENIMO VINGIAI

Sandros ir Vitalijos, kurios būdamos dar visai mažytės neteisėtai buvo išvežtos į Jungtines Amerikos Valstijas. Svetimoje šeimoje neįvaikintos jos augo beveik iki pat pilnametystės ir buvo grąžintos į Lietuvą: kęsti skurdo, mokytis svetimos kalbos, pas biologinę motiną. Dėl sugadintų sesių gyvenimų prasidėjo teismų maratonas. Teismas nusprendė, kad seserys V.Rymanova ir S.Rymanova teisios reikalaudamos iš įvairių Lietuvos institucijų kompensacijos už sugadintą jų gyvenimą.

Norint prigesinti iškilusį viešumon ,,įsiliepsnojusį gaisrą“, Sandrai iš Lietuvos valstybės priteisė 150 tūkst. litų, Vitalijai - 200 tūkst. litų. Svarbiausia tai, kad visgi valstybė pripažino klaidą. ,,Skriaudos neįmanoma įvertinti jokiais pinigais", - kalbėjo seserų gynėjas. Ir vis tik, ar ne  tėvai kalčiausi dėl savo atžalų tokio likimo?

 Neteisėtai išvežtos seserys Sandra ir Vitalija į JAV buvo išvežtos daugiau kaip prieš dešimtmetį - 1996-ųjų rugpjūtį - pagal įvaikinimo programą "Širdis į širdį". Apie tai rašė daugelis žiniasklaidos leidinių. Dar 2008 metais Alvydas Januševičius str. ,,Menka paguoda už sugadintą vaikystę“ rašė: ,,Šį programa buvo vykdoma be jokio teisinio pagrindo. Nustatyta, kad mergaitės į įvaikinamų užsienio šeimose vaikų sąrašus buvo įtrauktos dar joms esant Lietuvoje. Judviejų motinos G.Kareivienės motinystės teisės nebuvo apribotos. Pagal Lietuvos įstatymus, ginančius šeimą ir leidžiančius atimti vaikus iš motinos tik ypatingais atvejais, į užsienį išvežus mergaites buvo padarytas nusikaltimas. Į Lietuvą seserys buvo grąžintos 2006-ųjų gegužę, kai motina pradėjo ieškoti savo dukrų. Mergaitės nežinojo, kad į tėvynę grįžta visam laikui. Joms buvo pasakyta, kad vyksta pakeliauti po Europą. Seserys nemokėjo nė žodžio lietuviškai. Lietuvoje jos apsigyveno motinos bute Naujojoje Akmenėje. Merginos, iš pasiturinčio gyvenimo patekusios į egzistavimą iš socialinių pašalpų, patyrė šoką. Vitalija puolė į depresiją, keliskart bandė žudytis, kartą iššoko iš ketvirto aukšto. Mergina liko gyva, tačiau patirtos traumas jaučia iki šiol. Teismas priėmė  sprendimą - dėl baudžiamosios bylos iškėlimo valstybinėms įstaigoms. Nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri padėtų išsiaiškinti kaltus asmenis. Sandros advokatas V.Falkauskas yra minėjęs, kad mergaičių išvežimas į Ameriką prilygsta tremčiai. Seserų grąžinimas į Lietuvą buvo kone skausmingiausias jų gyvenimo etapas“.

Sandra gyvenimo lūžį lengviau išgyveno tačiau Lietuvą paliko. Vitalija iki šiol išgyvena krizę. Jau antrą kartą patalpinta į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kurią daugelis vadina susidorojimo kalėjimu. Daugybė nelojalių korumpuotai valdžiai Lietuvos piliečių pakliuvę į maitvanagių rankas šaukiasi pagalbos. Rokiškio ,,kalėjimas‘‘ ne retai vaistų pagalba taip nugydo, kad lieka ten pakliuvę paklusniomis-nemąstančiomis  ,,daržovėmis‘‘ arba ten ir baigiasi jų kova su ,,vėjo malūnais“ (korumpuota valdžia). Taip nutiko policijos veteranei Skaistei Rakauskienei, kovojusios su savo kolegų ir jiems talkinusių narkotikų verslu (Šiaulių VPK ONTT ekskomisarų byla Panevėžio apygardos teisme tebenarpliojama jau penkti metai). Gydytojos Rūtos Bandžiulienės dėka po skirtos ir suleistos vienintelės ampulės per daugiau kaip metų ,,gydymo“ laikotarpį S.Rakauskienė skubiai buvo iš ligoninės vakare išmesta į gatvę.  Po savaitės iškeliavo anapilin. Kas gali paneigti, kad buvo  paskaičiuotas toks vaistų įsisavinimo terminas jos organizme? Panevėžietė verslininkė Jūratė Kiaunienė konflikto išdavoje su buvusio generalinio komisaro V.Grigaravičiaus šeima irgi atsidūrė Rokiškyje. Šios įstaigos vadovas, anot jos pačios pasakojimo, nedviprasmiškai  pareiškė, kad sveika moteris patalpinta tik todėl, kad jų rankomis liktų ,,daržove“. Vyko derybos su administracija. Galiausiai  išsipirko laisvę. Tačiau skubiai paliko Lietuvą, kad vėl nepapultų į grobuonių rankas. Redakcija turi žymiai daugiau pavyzdžių, kai ten prievarta pakliuvę piliečiai šaukiasi pagalbos. Apie tai ne kartą rašėme. Teismai daugumoje vykdo medikų nurodymus ir stengiasi ,,įkalintųjų‘‘ nepaleisti, kol nepasiektas norimas jų susidorojimo  rezultatas. Jie  nualinami iki tokio lygio, kad kovoti su valdžia fiziškai nebegali. Sovietų laikais tokia nepaklusniųjų susidorojimo įstaiga buvo Sovetske (Tilžė.Rusija). Dabar Rokiškyje per Utenos filialą.

Šis Panevėžio mieste gedulo piketas atkreipia dėmesį į tai, kad šalyje vyksta totali betvarkė ne tik ekonomikos klausimais, kai tuštėja Lietuva, bet valdžia vykdo genocido politiką skurdindama piliečius, grobdama iš normalių šeimų vaikus, juos pradangindami  be jokios kontrolės užsienio šalyse (pedofilų, organų reikmėms, viešnamiams...).  Susidorojama su visais, kurie priešinasi šiems reiškiniams. Tai daroma užkertant kelią  Žodžio laisvei, demokratijai, nepaisant Konstitucijos, įstatymų,  pasitelkiant tam teisines institucijas, griaunant ,,teisinės“ valstybės pamatus, šeimas.

 

 

 

Grįžtant prie Rokiškyje patalpintos Vitalijos gydymo tenka pažymėti, kad jos likimą nulėmė pati motina. Ji antrą kartą kreipėsi į medikus dėl Vitalijos šeimoje vykusio konflikto. Šie netrukus patalpino į priverstinio gydymo VŠĮ Rokiškio psichiatrijos įstaigą, kurioje pritaikytos med. poveikio priemonės pagal apeliacinį skundą BK 140-2d. Palaikydama ryšį su dukra ir žinodama apie jų gydymo metodus, mama rimtai susirūpino, norėdama išgelbėti jos gyvybę  nuo nenuspėjamų pasekmių. Juo labiau, kad gydymą atlieka ta pati gydytoja Rūta Bandžiuvienė, kurios ,,gydymo“ pasekmėje Skaistė Rakauskienė atsidūrė anapilyje.

 

 

 

 

 

DVIEJŲ SESIŲ IR DAR AŠTUONIŲ GLOBOTINIŲ KELIONĖ UŽ JŪRŲ MARIŲ

LIETUVOS GLOBOS NAMŲ VAIKAI PREKĖ UŽSIENIEČIAMS?

 

 Apie šią sesių istoriją, viena jos dalyvių Luiza išdrįso  papasakoti. Į globos įstaigą įžengė išsipuošusi, plačiai besišypsanti moteris. Vadovybei ir vaikams prisistatė kaip Dalia Sallei – Amerikoje registruoto fondo „Širdis į širdį“ vadove.

 

 

nuotr. amerikietė ,,verslininkė‘‘ Dalia Sallei

 

Moteris važinėjo po Lietuvos globos įstaigas (!!!) ir iš ten, išsirinkusi mieliausius vaikučius, žadėjo jiems rasti Amerikoje mamą ir tėtį. Oficialiai fondas vykdė našlaičių švietimo programą – neva rūpinosi mažylių dvejų metų kelionėmis į JAV, kur vaikai, gyvendami šeimose, mokysis anglų kalbos. Neoficialiai vaikai buvo tiesiog vežami ,,įdukrinti ar įsūnyti“, apeinant įstatymo numatytą įvaikinimo procedūrą. Už tai, kaip vėliau paaiškėjo, amerikiečiai įtėviai Daliai mokėjo nemažus pinigus. Sunku suvokti, kaip tuometinės Lietuvos vaikų apsaugos institucijos davė leidimus vaikams išvykti, neįsitikinę, kur mažyliai ten augs ir kada grįš, tačiau į, neva, laimingųjų vaikų sąrašą pakliuvo ir Luiza.

Viešnia iš Vakarų neabejodama dūrė pirštu į tamsiaplaukę mergaitę didelėmis aksominėmis akimis. „Ji pasakė, kad bus mano motina, vešis mane į Ameriką. Savo tikrosios romų tautybės mamos (jai Luizos teisės buvo atimtos dėl nepriežiūros ir teistumų) nebuvau mačiusi, tad apsidžiaugiau, kad pagaliau turėsiu mamą”, – pasakoja Luiza.

Pirmas keistas dalykas, kuris nustebino mergaitę – lėktuve į Ameriką kartu su ja ir Dalia  skrido dar devyni mažyliai iš vaikų namų. Negi visų jų mama bus Dalia? Atsakymas mergaitę pasitiko vos nusileidus lėktuvui. „Oro uoste prie manęs priėjo nematyti žmonės. Moteris, vyras ir jų mažas, metais už mane jaunesnis sūnus. Gestais davė suprasti, kad važiuosiu su jais. Išsigandau, apsiverkiau, bet Dalia pasakė, kad turiu paklusti. Klausiau jos, kodėl apgavo, juk žadėjo, kad pati bus mano mama, bet ji pasakė, kad turiu jaustis dėkinga už tai, kad rado man šeimą.“ Važiuodama automobiliu su naujais tėvais į savo naujuosius namus Luiza drebėjo iš siaubo. Kas bus? Ar tie žmonės tikrai ją mylės? Anglų kalbos mergaitė nemokėjo, jie nešnekėjo lietuviškai, tad tik keitėsi nedrąsiais žvilgsniais ir dirbtinėmis šypsenomis... Tačiau nujautė – jei pradės verkti, rodys ožius, bus išgrūsta atgal į vaikų namus. Tad sukando dantis ir ėmė žiūrėti, kuo viskas baigsis, tikėdamasi geriausio. Baisiosios naktys Pradžioje mergaitė jautėsi it princesė. Gražūs dideli namai su nuosavu, rožine spalva dekoruotu kambariu, draugiškas brolis, moderni mokykla, žaibiškai išmokta anglų kalba. Didelės meilės iš įmotės nejautė, tačiau naujasis tėtis itin ja rūpinosi: pirko dovanas, dalijo saldumynus, guodė, kai mažylė sapnavo siaubingus sapnus, persekiojusius ją dar nuo vaikų namų laikų. Tačiau netrukus mergaitės naktys virto tikru, nesusapnuotu košmaru. „Vieną vakarą (Luizos įmotė dirbdavo naktimis) jis pasikvietė mane kartu pažiūrėti pornografinio filmo. Paskui paprašė su juo pažaisti tokį patį žaidimą. (Ką tada galvojai?) Jaučiau, kad kažkas negerai, bet dariau, kas liepta. Jis dar prigrasino, kad niekam nepasakočiau, kitaip tučtuojau grįšiu į vaikų namus. (Tylėjai?) Taip. (Kiek laiko visa tai tęsėsi?) Pusantrų metų. (Mama nieko neįtarė?) Manau, įtarė, nes tarpusavyje jie labai barėsi. Galiausiai mokykloje mokytojos pastebėjo, kad su berniukais elgiuosi ypač keistai: lendu bučiuotis, siūlau žaisti žaidimus, kurių aštuonerių metų mergaitės neturėtų žinoti.“ Informaciją apie gašlų Luizos elgesį netruko pasiekti namų. Šeima nusprendė eiti lengviausiu keliu – įmotė čiupo Luizą, įgrūdo į automobilį ir, tarsi iš prieglaudos paimtą ir nusibodusį kačiuką, išvežė ir paliko Daliai Sallei. Antroji šeima: vilties spindulys Netrukus Luiza buvo išvežta į kitą amerikiečių Pat ir Jameso Hughesų šeimą, kuri, be sūnaus, buvo priglaudusi dar dvi mergaites iš Lietuvos: seseris Vitaliją ir Sandrą Rymanovas, kartu su Luiza ir kitais vaikais skridusias į Ameriką prieš dvejus metus. Nauja šeima Luizą sužavėjo: visi šypsojosi, o būrys bendraamžių vaikų reiškė, kad bus labai linksma. „Vos atvykusi nubėgau į pievą, priskyniau gėlių ir atnešusi naujai mamai padėkojau, kad mane priima. Dėkoti tikrai buvo už ką – ten gyvenau labai gerai. Tikrasis jų sūnus gyveno geriau, turėjo atskirą kambarį, o mes visos trys grūdomės viename, tačiau juk tai ne problema. Anksčiau buvau labai nervingas vaikas, dažnai rėkdavau, verkdavau, ožiuodavausi, o ten nurimau. Viskas vyko kaip amerikietiškam filme – pietūs prie stalo su malda ir visa šeima, sekmadieniai bažnyčioje. (Ir niekas tavęs iš Lietuvos neieškojo, neragino grįžti? Juk tau viza ir pasas turėjo baigtis!) Ne, nei manęs, nei sesių neieškojo. Gal pamiršo, o gal našlaičių niekas niekada ir neieško?“ Pavojaus signalas iš Lietuvos: kur mano dukros? O tuo metu Lietuvoje už nužudymą kalėjusi Gražina Kareivienė išėjo į laisvę ir pasigedo savo dukrelių. Kreipėsi į tuometinę vaikų teisių kontrolierę Gražiną Imbrasienę. Išgirdusi vaikų išgabenimo ir dingimo istoriją, pareigūnė suskubo padėti biologinei mergaičių mamai. 2000 metų gale paskelbta paieška, kurią vykdyti ėmė Lietuvos ir Amerikos pareigūnai. Po pustrečių metų mergaitės rastos Mičigano valstijoje, Hughesų šeimoje. Mama Gražina, sužinojusi, kad vaikai gyvi ir sveiki, puikiai besimokantys, trumpam nurimo. Tiesa, paprašė vaikų adreso ir ėmė su jomis susirašinėti. Pasikeitus įstatymams, kai jos pasirašytas sutikimas atsisakyti teisių į dukteris ėmė nebegalioti, moteris pareiškė norą parsiskraidinti dukras ir jas pati auginti. Kadangi Amerikoje, kaip paaiškėjo, sesės gyveno nelegaliai, šis prašymas vaikų teisių pareigūnams virto įsakymu. Hughesų šeimą pasiekė reikalavimas devynerius metus augintus vaikus siųsti atgal į jų gimtąją šalį, pameluojant, kad į Lietuvą skrenda tik atostogauti. „Įsimylėjau tėtį“ Luiza sparčiai keitėsi ir brendo. Miela didžiaakė mergytė staiga virto figūringa penkiolikmete gražuole. Vyrai nuo fatališkos merginos gatvėse negalėjo atplėšti akių, o jei panelė apsivilkdavo mini sijoną – pypsėjo ir automobilių vairuotojai. „Tėtis irgi pasikeitė. Staiga ėmė girti figūrą, kartoti, kad aš graži. Vieną vakarą išgėrė alkoholio, palaukė, kol kiti vaikai nueis miegoti, paprašė manęs pasilikti svetainėje ir pasisodino ant kelių. Ėmė glostyti. Viskas baigėsi... seksu. (Kiek jam tuo metu buvo metų?) Beveik penkiasdešimt. (Ir tu nesiskundei?) Ne. Bijojau. (Ir sesėms nieko nesakei?) Ne. Jos nieko nežinojo. (O jų neprievartavo?) Ne, jis sakė, kad tik aš labai graži. (Girdėjau, kad prie Vitalijos lindo įbrolis.) Nieko apie tai nežinau. (Kiek tavo tvirkinimas tęsėsi?) Apie pusę metų. Man gėda dabar sakyti, bet... aš tą vyrą įsimylėjau. Jis man žadėjo, kad paliks šeimą, gyvensime kartu. Maniau, mes pora. Bet laikas bėgo, tėtis pažado neištesėjo, o aš staiga išsigandau, kad laukiuosi. Labai išsigandau!

 Mano sesės tuo metu turėjo skristi į Lietuvą atostogų ir aš pasiprašiau šeimos, kad leistų vykti su jomis. Žinojau, kad grįšiu į vaikų namus, bet norėjau pabėgti iš Amerikos. Kuo toliau nuo to vyro, man būtų buvę gėda netikrai mamai pažiūrėti į akis, kai sužinos, kad laukiuosi. (Kitos priežasties grįžti nebuvo?)* Ne. (Įtėviai leido rinktis, likti ar skristi?) Taip, leido, aš norėjau skristi namo.“ Komentuodama Luizos grįžimo į Lietuvą priežastį, įvaikinimo tarnybos vadovė

Odeta Tarvydienė spaudos atstovams ne kartą tikino, kad Luiza Amerikoje blogai mokėsi, jai grėsė būti išmestai iš mokyklos, todėl šeima ir nenorėjusi jos daugiau auginti. „Mamą pamačiau šešiolikos“ Kai 2005-ųjų vasarą lėktuvas nusileido Vilniaus oro uoste, Luizos seseris pasitiko apsiašarojusi jų mama Gražina Kareivienė.

Luizos lūkuriavo tik socialinė darbuotoja, kuri palydėjo mergaitę į globos namus. Mėnesį mergina tarsi gyveno sapne – su ja niekas nesusikalbėjo, laimė, paaiškėjo, kad ji nesilaukia.

Toliau Luiza pasakojo savo skaudžius išgyvenimus Lietuvoje.

 Apie tai skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/is-prabangaus-gyvenimo-vakaruose-i-skurdu-buta-lietuvos-provincijoje-trecioji-mergina-ryzosi-papasakoti-savo-istorija.d?id=66894312

 

 

 „Kai grįžau į Lietuvą, kelioms savaitėms pas seses Vitaliją ir Sandrą buvau nuvykusi paviešėti. Paskui mūsų ryšiai nutrūko. Kartais susiskambinu su jų mama Gražina. Žinau, kad Sandra išvažiavo į Angliją ir ten dirba. Vitalija serga depresija. Joms pasisekė prisiteisti pinigų iš valstybės. (O tu nebandei bylinėtis?) Vienas žmogus tyrė mano prievartavimo bylą, bet įrodymų nepakako. (Bylą tyręs prokuroras Mindaugas Gylys žurnalistams patikino, kad byloje buvo priimtas galutinis sprendimas, bet dėl asmenų konfidencialumo įstatymo negali pasakyti, koks tiksliai). Norėjau iš Lietuvos prisiteisti milijoną litų už skriaudą, kad neteisėtai išvežė į Ameriką, bet irgi nepavyko. (Kodėl?) Viena advokatė ėmėsi bylos ir metė. („Panelės“ žurnalistai susisiekė su Luizos nurodyta advokate, bet toji tikino, kad nieko apie Luizos bylą net negirdėjo.) Aš nežinau, kodėl man taip nepasisekė, mane visi apgavo. Tikriausiai bėgsiu pas pažįstamus į Rusiją ir ten gyvensiu, nes čia nesijaučiu laiminga. (Gal žinai, kur liko kiti septyni iš Lietuvos išvykę vaikai?) Amerikiečių šeimose. (Be dokumentų?) Tikriausiai. (Ar buvo nuteista melagė Dalia Seller?) Jos net teisėtvarkos pareigūnams  nepavyko rasti !!?“ 

 

 

Saviems negalima-užsieniečiams įteisinti leidimai

Savo laiku man  teko kreiptis į vaikų teisių tarnybą, dėl vienos šeimos (negalinčios turinti vaikų), kad galėtų įsivaikinti iš globos namų kuo jaunesnį 1-3  metų vaiką. Pasirodo, kad tai didžiulė problema. Vaiką gali duoti tik tokį, kokį nusprendžia eiliškumo tvarka pati vaikų teisių tarnyba. Jei nepatinka, tuomet sekantį kartą vėl pagal jų sudarytą eilutę pasiūlys kitą. Jis gali būti sergantis, neįgalus, ne pagal tėvų įnorius ir pan. Todėl ši šeima, praradusi viltį oficialiose įstaigose,   per pažintis ir kyšius,  įsivaikino kelių mėnesių  mergaitę, kokią patys  norėjo. Ji dabar laimingai auga pas lietuvių šeimą užsienyje. Laimingi tėvai ir mergaitė.  Tą patį patvirtina ir daugelis kitų šeimų. Viena iš jų Ilona Ugintė, papildydama mano teiginį rašo: ,,Prieš metus norėjome įsivaikinti mergaitę. Rašėme, jog pageidaujame 1-3 metų amžiaus. Darbuotojos iškart patikino, kad tokio amžiaus mergaitę ,, gauti" bus labai sunku. Tai kaip čia yra-vaikų namai perpildyti, bet mažų vaikučių lietuviams įsivaikinti neįmanoma???

Tačiau visiškai kitaip ta pati tarnyba elgiasi su aprašyta istorija su ponia iš Amerikos Dalia Sallei.  Ši ponia rinkosi  vaikus iš įvairių globos namų tokius, kurių pati panorėjo.   Išskraidino į Ameriką   net 10 mažamečių vaikučių pagal fiktyvią programą ,,Širdis į širdį‘‘. Juos ten išdalijo šeimoms jų asmeniniams poreikiams. Jokia programa ,,Iš širdies į širdį“ net nekvepėjo.  Visa tai, suprantama ne už dyką. Pati vaikų teisių ,,gynėja“ R.Šalaševičiūtė teigia, kad vaiko kaina juodojoje rinkoje 10-20 tūkstančių eurų (https://www.refa.lt/r-salaseviciute-vaiko-kaina-juodojoje-rinkoje-20-tukstanciu-euru/). Sklando kalbos, kad ta kaina gali būti dešimteriopai didesnė. Kiek nubyra Lietuvos ,,geradariams“ už šią užsieniečiams suteiktą ,,malonę“, matyt, nei vienas nusikaltėlis neprisipažins, taip pat, kaip galingi ,,veikėjai“ neprisipažįsta gautų ,,atkatų“ už galimai veikusį ČŽV kalėjimą  Lietuvoje.

 Teisinės institucijos, iškilus skandalui su sesėmis Vitalija ir Sandra Rymanovomis, ,,geradarės“ Dalios Sallei – fiktyvaus Amerikoje registruoto fondo „Širdis į širdį“ vadovės neberado (!!?).

 

 

nuotr. tokiais leidimais vaikų teisės gali kaitalioti globėjus ir išsiųsti vaikus, kurie neaiškiomis aplinkybėmis pagal fiktyvias programas vėliau ,,išgaruoja‘‘.

Tie, kurie susidūrę su buhalterinėmis apskaitomis žino, kad net trintukas turi būti inventorizuotas. Tačiau iš globos namų išvežtų vaikų statistikos niekas neveda ir tų skaičių nežino. Įvykius skandalui apie  priimtus įstatymus apie brutalų (psichologinį ir fizinį valdžios institucijų naudojamą smurtą) vaikų atiminėjimą iš šeimų,  Lietuvos visuomenės tarybos organizacijos komitetas surengė konferenciją, kuriame pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje paviešinta šokiruojanti statistika ir šeimų, nukentėjusių nuo nepagrįstų Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VTAIT) pareigūnų veiksmų, liudijimai dar kartą patvirtino, kad Seimo narių M. Majausko ir D. Šakalienės inicijuota, 2017 metais Seimo priimta ir 2018 metų liepą įsigaliojusi vaiko teisių apsaugos reforma yra iš esmės ydinga ir antikonstitucinė.

Tenka konstatuoti, kad š. m. liepos 1 d. įsigaliojęs įstatymas konkrečiais jo taikymo pavyzdžiais patvirtino prieš šio įstatymo priėmimą masiškai protestavusios, tačiau visiškai nepagrįstai ignoruotos visuomenės dalies prognozes. Išsipildė prieš įstatymo įsigaliojimą išsakyti lūkesčiai – vaiko teisių apsaugos reforma jau faktiškai funkcionuoja kaip totalitarinio pobūdžio prievartos prieš šeimas įrankis. Taip pat būtina suprasti, kad ši reforma yra priemonė neoliberaliais principais grindžiamos vaikų globos ir apsaugos politikos, kuria rūpestis vaikais verčiamas tik dar viena pelningo verslo sritimi, įgyvendinti.

D. Šakalienės ir M. Majausko pastangomis Seimo priimtoje, o prieš tai Lietuvos žmogaus teisių centro ir kitų Šiaurės ministrų tarybos finansuotų organizacijų bent dešimtmetį Lietuvoje populiarintoje reformoje atsispindi dviejų prieš prigimtinę vyro ir moters šeimą stojusių moderno ideologijų – liberalizmo ir komunizmo – bruožai. Viena vertus, ji paremta išimtinai liberalia nuostata, jog vaikas yra abstraktus savarankiškas individas, kuriam tereikia užtikrinti jo teises, o buvimas šeimoje neturi savaiminės vertės ir nėra būtinas visaverčiam vaiko vystymuisi. Reformos objektas yra vaikas, o ne šeima kaip nedalomas vienetas. Kita vertus, reforma remiasi komunistiniu įsitikinimu, kad valstybė gali geriau nei tėvai žinoti, kaip turi būti auklėjami vaikai, kad vaikų auklėjimą galima standartizuoti, centralizuotai planuoti ir paversti tarytum profesinio žinojimo sritimi, galiausiai, kad valstybė apskritai turi teisę kištis į šeimos gyvenimą ir periminėti vaikų auklėjimo funkcijas. Tokia liberalių ir komunistinių prielaidų samplaika daro reformą iš esmės liberalkomunistine. Atmesdama šeimą, kaip būtiną vaiko vystymuisi aplinką, ji neišvengiamai atmeta prigimtinę skirtingų lyčių papildomumo vertę šeimoje.

Pabrėžtina, kad š. m. liepos 1 d. prasidėjęs ir pastarosiomis savaitėmis paviešintas masinis VTAIT piktnaudžiavimas įstatymu savavališkai ardant šeimas, prievarta vaikus atskiriant nuo jų tėvų, yra logiškas ir neišvengiamas tikslingai taikomos vaiko teisių apsaugos reformos rezultatas. Šia reforma įtvirtinti ir jai esminiai smurto prieš vaikus apibrėžimai yra absurdiškai plataus ir talpaus turinio, kas įgalino faktiškai nekontroliuojamą šeimų ardymą. Tokiu būdu totalitarinio pobūdžio neokomunistine ideologija paremta ir dėl ideologinių bei komercinių paskatų beatodairiška skuba įgyvendinta reforma valstybiniu lygmeniu legitimavo Konstitucijos ginamos prigimtinės šeimos naikinimą.

Atsižvelgdami į vaiko teisių apsaugos reformos totalitarinį pobūdį, jos taikymo mastą bei antikonstitucinę, taigi, ir antivalstybinę reikšmę, greta jau paskelbtų mitingo tikslų reikalaujame:

- Neatidėliotinai ir viešai įvardyti už nusikalstamą eksperimentavimą su šeimos institutu ir konkrečiomis nukentėjusiomis šeimomis atsakingas politines jėgas ir konkrečius asmenis;

- Ištirti ir viešai paskelbti apie visus neteisėtus ir nusikalstamus vaikų atėmimo iš šeimų atvejus ir, siekiant visuomenei atskleisti tikruosius piktnaudžavimo įstatymu mastus bei šio įstatymo pagrindu organizuojamos komercinės veiklos pobūdį, viešai pranešti apie visų nuo tėvų prievarta atskirtų vaikų tolimesnį likimą. Taip pat įvardyti konkrečius įstatymu piktnaudžiavusius ir minėto tipo komercine veikla pelno tikslais užsiėmusius bei užsiimančius asmenis;

- Įvertinant šio įstatymo politinę žalą, kurstant masišką nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, taigi, ir valstybe, bei neatitaisomo pobūdžio žalą dėl šio įstatymo taikymo patyrusių šeimų mastą, šio antikonstitucinio įstatymo priėmimą inicijavusiems Seimo nariams D. Šakalienei ir M. Majauskui paskelbti apkaltą ir inicijuoti išsamų jų privačių interesų tyrimą, taip pat teisiškai išanalizuoti ir įvertinti D. Šakalienės veiklą vaikų teisių apsaugos srityje iki tampant Seimo nare;

- Susidariusios situacijos faktiškai sukontroliuoti nesugebėjusią ir iki šiol tarnybų nusikaltimus dangstančia ir ginančia vaiko teisių apsaugos kontrolierę E. Žiobienę nedelsiant atleisti iš užimamų pareigų ir pradėti išsamų E. Žiobienės veiklos šioje srityje tyrimą.

 

Pasirašo: Tautos Forumas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija,  Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Vilniaus sąjūdis Jaunimo sambūris „Pro Patria“, Krikščioniškosios kultūros institutas, „Vilnijos“ draugija

B.D.

 

 

 

 

 

 

 

Peržiūros: 1176

Komentarai   

+4 # jeronimas 2018-11-27 21:58
Aprasytas tik vienos Dalios Sallei vienos keliones su 10 vaikuciu kelione.Kiek tokiu kelioniu si "nerasta moteriska isgama" is viso padare??? Kiek parduota Lietuvos vaiku vien sios nieksybes rankomis???? Tik nereikia sakyti,kad tai nebuvo organizuota prekyba vaikais.Buvo is anksto tariamasi del krovinio suorhganizavimo,galbut netgi siunciamos vaiku nuotraukos,kad ir per kokia svente.ir nejaugi sendien ,pridejes ranka prie sirdies,bent vienas garbus tetis ar mama,patikes ,kad visa tai buvo daroma veltuj??? isivaizduokit ,kad uzsienietis sumokejes gal kokius 250 tukstanciu uz vaikuti,ir atejes i tuos vaiku namus to vaikucio pasiimti,dar is vaikuti paskutini karta rengiancios moteriskes,silpna anglu kalba (neabejoju ismokta tu keliu zodziu tik tokioms progoms) girdi prasyma dar primoketi tukstanti,nes jai is gaunamos algos sunku pragyventi.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # jeronimas 2018-11-27 22:02
Lietuvoje dabar ,po siu tukstancio vaiku pogromo,turetu isikisti pasaulio teisines sistemos organizacijos,ir tuos prekybininkus vaikais,ir tuos,kurie dangste si zmoniskumui nusikaltusiu gaujas,izoliuoti nuo visuomenes pirmu ypu,o toliau perduoti tarptautiniam tribunolui.Lietuva isgirstu tai,ko net pasaulis nera mates.Pirma ,tikiuosi,seimas su atsakingais ministrais suskaiciuos ,kiek Lietuvos vaiku parduota,ir uz kiek.???
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-5 # PamelaHeideman 2018-11-27 22:59
Aš mokau 86 dolerius per valandą dirbdamas namuose. Aš buvau šokiruotas, kai mano kaimynas man pasakė, kad ji vidutiniškai siekia 95 USD, bet aš suprantu, kaip tai veikia dabar. Dabar jaučiuosi tiek laisvės, nes aš esu mano paties viršininkas.

Tai darau >>>>>> WebJob33.Com
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # jeronimas 2018-11-27 23:06
O tu pamelai nemeluok.jeiesi toks turtingas ar turtinga ,tai kam klijuoji savo apgaulinga reklama komentaruose?? Toks turtingas ,tiek uzdirbi,o reklamos net keliu centimetru issipirkti neisgali??
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti