Vilniaus apylinkės teismas:„Okupacinės valdžios įsakymu KGB mafija vykdė karo nusikaltimus, genocidą, terorą, žmonių kankinimą… netyčia.”

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)

Vilniaus apylinkės teismas:„Okupacinės valdžios įsakymu KGB mafija vykdė karo nusikaltimus, genocidą, terorą, žmonių kankinimą… netyčia.”

 

Ugnė Kryžiutė

 

De facto tebevaldantys svarbiausias  Lietuvos Respublikos valstybės įstaigas KGB mafijozai su dideliu palengvėjimu atsiduso.  Ir tikrai. Jie tiesiog negali  atsidžiaugti Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio tėvo Igno, buvusio KGB kadrinio karininko stulbinančia pergale „mūsų“ lietuviškame teisme. Baudžiamojoje byloje Nr.M-2-02-00993-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius 2018-11-08 nutartimi nusprendėkad Ignas Adamonis, „vykdydamas okupacinės valdžios ir jos pagrindinės represinės struktūros (KGB) organų nurodymus“, jokio kriminalo nepadarė.

 

Kaip jau buvo skelbta „Laisvame laikraštyje“, 2018-08-06 dieną  žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda inicijavo baudžiamąją bylą Ignui Adamoniui, nuo 1968-05-06 iki 1991-10-30  veikusiam Lietuvos Respubliką okupavusios valstybės – SSSR Valstybės saugumo komitete, t.y. Utenos, Anykščių,  Kelmės  ir Ukmergės rajonų KGB skyriuose. Gi, anot teisėjo  Valdo Bugelevičiaus,  Ignas Adamonis „atlikdamas tarnybą“ minėtuose KGB skyriuose tik vykdė „darbines pareigas valstybinėje struktūroje.“

 

Supraskite, piliečiai, kad dirbdamas  teisėtos okupacinės valdžios teisėtoje represinėje struktūroje (KGB) žmogus gavo teisėtą darbo užmokestį!  Ir kas čia baisaus? Nėra katastrofa, kad Ignas Adamonis viso labo vykdė jam paskirtas darbo funkcijas minėtos „tarnybos“  metu. Teisėjas čia tiesiog neįžvelgia nusikalstamos veikos požymių, kadangi minėtas KGB kadrinis karininkas atliko „tam tikrų asmenų aplinkos veiklos tyrimą ir stebėjimą.“ Tik pamanykit, kokia pagarbi ir prašmatni KGB veiklos šiuolaikinė formuluotė -  „aplinkos veiklos tyrimas ir stebėjimas“!

 

Teisėjas Valdas Bugelevičius (nuotr. viršuje) dievagojasi taip ir negavęs iš Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro jokių įrodymų (jokios dėmelės!), kad Ignas Adamonis „būtų TYČIA persekiojęs Lietuvos Respublikos piliečius dėl politinių, nacionalinių ar religinių pažiūrų, ar kokiu nors būdu  būtų nežmoniškai elgęsis su jais (atseit, KGB „kadras“ tarnybos metu tūnojo it pelė po šluota). Teisėjas mus protina nieko nežinantis apie tai, kad Sovietų Sąjungos karininkas būtų TYČIA organizavęs, vadovavęs ar dalyvavęs vykdant genocidą, būtų TYČIA padėjęs Sovietų Sąjungai veikti prieš Lietuvos Respubliką ar neteisėtoms valdžios struktūroms (nejaugi, žmonės, nesuprantate, kad „anais laikais“ KGB buvo laikoma  teisėta įstaiga!) slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą ar kitaip talkinęs veikti prieš Lietuvos valstybę. 

 

Taigi pagal šią  logiką mes turėtume suvokti ir įsikalti sau į galvą, kad KGB karininkas Ignas Adamonis NETYČIA nežmoniškai elgėsi, netyčia terorizavo, netyčia vykdė genocidą, netyčia padėjo okupacinei valstybei.

 

Pagal teisėją Valdą Bugelevičių išeina taip, kad po Nepriklausomybės paskelbimo 1990-03-11 d. beveik du metus Ukmergėje, nepriklausomos valstybės teritorijoje Sovietų Sąjungos kadrinis karininkas Ignas Adamonis veikė prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, suverenumą ir teritorijos vientisumą, bet tai nėra nusikalstama veika, nors Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje ši veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas.

 

Galbūt KGB kriminaliniams elementams ir toliau viskas eitųsi it sviestu patepta, jei ne vienas didelis šnipštas. Ir tikrai. Buvusio KGB „kadro“ Igno Adamonio šeimynos sėkmės istorija labai netikėtai gali pakvipti  šlapimu trenkiančiomis Niurnbergo Karo Tribunolo kartuvėmis su tobulai išmuilinta kilpa. Nežinau, kaip jūs, bet aš jau vizualizuoju ant kartuvių taburetės trepsinčią paklaikusią ir labai vienišą žmogystą. Žmogumi jos nevadinčiau. Nes žinau, kad susireikšminusio pusgalvio simbolis, būdamas savo „karjeros“ zenite, mirtinai įbaugino minias Lietuvos gyventojų, juos persekiojo, žiauriai kankino, terorizavo tiek, kiek tik leido iškrypėlio fantazija.

 

Daugiau nebandysiu jūsų kantrybės ir eisiu prie dalyko esmės. Panašu, kad teisėjas Valdas Bugelevičius „išteisindamas“ Igną Adamonį, skaudžiai apsiriko, nes praleido esminį dalyką. Pasirodo, visiems KGB nusikalstamiems elementams itin tvirtus spąstus paspendė teisėjų Valdo Bugelevičiaus ir Rinaldo Adamonio bendravardis–bendrapavardis Valdas Adamkus. Ne, jūs neklystate. Turiu galvoje  buvusį S.Daukanto aikštės rūmų šeimininką, dar ir dabar tebegarsinantį pasaulį skandalais dėl slapto CŽV kalėjimo.

 

1998 m. birželio 30 d. Prezidentas Valdas Adamkus paleido į svietą įstatymą, kurio pavadinimas „Dėl SSRS Valstybės Saugumo Komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos.“ Įstatymo pirmas straipsnis įtvirtino teisės normą, kad (cituoju): „SSRS valstybės saugumo komitetas  (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje.“

 

Vien faktas, kad KGB yra įstatymu pripažinta nusikalstama organizacija, Lietuvos teritorijoje vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą, pats savaime sudaro pagrindą teigti, kad KGB karininkas Ignas Adamonis, tarnaudamas šioje nusikalstamoje struktūroje, negalėjo nevykdyti „tarnybinės veiklos“ ar „darbinių pareigų“, į kurių sąrašą pateko karo nusikaltimai, genocidas, represijos, teroras, politinis persekiojimas ir kita.

 

Galvoju, kad teisminės valdžios požiūris į piliečių teises ir laisves esmingai pasikeistų po to, kai tūlas Ignas Adamonis, valstybę de facto tebevaldanti raudonųjų nacių organizacija ir KGB mafija būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos piliečių genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, įskaitant masines represijas, terorą, baudžiamąsias akcijas, trėmimus, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, kitokį jų persekiojimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizaciją ir konfiskaciją, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą bei kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.

 

1940-ųjų birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdyti okupacinio režimo nusikaltimų žmogiškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio valstybinio įvertinimo. Pažymėtina, kad  panašaus pobūdžio nacių režimo nusikaltimai tiek Vokietijoje, tiek nacių okupuotose teritorijose tarptautinės bendruomenės pastangomis buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo Tribunolo ir kad šio proceso metu buvo įvertinti ne tik atskirų nacių režimo lyderių ar veikėjų padaryti nusikaltimai, bet ir pati nacionalsocialistų partija buvo pripažinta nusikalstama.

 

Prašau portalo „Laisvas laikraštis“ redakciją paskelbti teisėjo Valdo Bugelevičiaus 2018-11-08 pasirašytą sensacingą teismo nutartį, atskleidusią teisėsaugos ir teisminės valdžios nenorą tinkamai pritaikyti įstatymą bei ginti valstybės ir visuomenės interesus.

 

Ugnė Kryžiutė

 


 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS

2018-11-08

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Valdas Bugelevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Zigmanto Šegždos (toliau ir - pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako (toliau ir - prokuroras) 2018 m. spalio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teisėjas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą,

nustatė:

2018 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Zigmanto Šegždos skundas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą Igno Adamonio atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 24-26, 99, 100,103,118 ir 120 straipsniuose, dėl to, kad pareiškėjas turi pagrįstų įtarimų, jog Ignas Adamonis, gimęs 1941 m. rugsėjo 10 d., laikotarpiu nuo 1968 m. gegužės 6 d. iki 1991 m. spalio 30 d., siekdamas turtinės ir kitos naudos, kaip organizuotos grupės narys, tarnaudamas Lietuvos Respubliką okupavusios valstybės - Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau ir - SSRS) Valstybės saugumo komitete, o būtent, Utenos, Anykščių, Kelmės ir Ukmergės rajonų KGB skyriuose, Lietuvos Respublikos okupacijos sąlygomis padėjo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ir neteisėtos valdžios struktūroms slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą, persekiojo žmonių grupę dėl politinių, nacionalinių, religinių ar kitų motyvų, organizavo tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų kankinimą ir tuo padarė nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Skunde nurodoma, jog duomenis apie tai, kad Ignas Adamonis tarnavo okupacinės valstybės KGB struktūrose, pareiškėjas nustatė 2018 m. liepos 30 d. skaitydamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro intemetinį puslapį http://www.kgbveikla.lt/lt/adamonis-ignas-igno.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Nikolajus Kozliakas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018 m. spalio 5 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas savo įtarimus dėl Igno Adamonio padarytų nusikalstamų veikų iš esmės grindė vien Igno Adamonio tarnybos SSRS Valstybės saugumo komiteto įvairiuose padaliniuose faktu bei tam tikrų nusikaltimų, numatytų BK dispozicijų atskiromis dalimis, tačiau nenurodė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Ignas Adamonis galėjo padaryti kokius nors konkrečius veiksmus, atitinkančius karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui sudėties požymius. Ikiteisminis tyrimas, prokuroro teigimu, negali būti pradedamas remiantis vien tik prielaidomis ar deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, o objektyvių duomenų (informacijos) apie Igno Adamonio galbūt padarytas nusikalstamas veikas nebuvo gauta ir pareiškimo patikslinimo metu.

Nesutikdamas su prokuroro nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuo prašo panaikinti prokuroro 2018 m. spalio 5 d. nutarimą kaip nepagrįstą, nes skundžiamame nutarime

2                           Nuorašas tikras

prokuroro padaryta išvada, pareiškėjo manymu, yra formali ir paviršutiniška, pagrįsta vien subjektyvia prokuroro nuomone. Pareiškėjas nurodė, jog prokuroras netinkamai atliko pareiškėjo pateiktų faktų įvertinimą, neišreikalavo papildomų duomenų iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, neapklausė paties Igno Adamonio ir jo giminaičių, nenustatė ir neapklausė Utenos, Anykščių, Kelmės ir Ukmergės rajonų KGB skyrių persekiotų ir kankintų piliečių.

Skundo nagrinėjimui reikalinga medžiaga Nr. M-2-02-00993-18 Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2018 m. spalio 30 d.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

BPK 2 straipsnyje yra įtvirtinta, kad prokuroras kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, o BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi, prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, turi būti įsitikinama, kad nėra priežasčių, numatytų BPK 3 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog arba visai nebuvo įvykio apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką arba, įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika.

Susipažinęs su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais ir ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikta medžiaga Nr. M-2-02-00993-18, teisėjas daro išvadą, kad prokuroras, priimdamas procesinį sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Zigmanto Šegždos skundą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui padarymo, teisingai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.

Zigmantas Šegžda, kreipdamasis į teisėsaugos instituciją, nurodė, jog turi pagrįstų įtarimų, kad Ignas Adamonis laikotarpiu nuo 1968 m. gegužės 6 d. iki 1991 m. spalio 30 d., tarnaudamas Lietuvos Respubliką okupavusios valstybės - SSRS Valstybės saugumo komitete - Utenos, Anykščių, Kelmės ir Ukmergės rajonų KGB skyriuose, padarė nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Nusikaltimu yra laikoma priešinga teisei pavojinga veika, kuri pasireiškia aktyvia ar pasyvia elgesio forma ir atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Prokuroras, įvertinęs pareiškėjo pateiktus teiginius dėl skunde nurodyto asmens galbūt padarytų nusikalstamų veikų bei išanalizavęs pareiškėjo pateiktų ir skundo patikslinimo metu gautų duomenų visumą, pagrįstai nurodė, jog jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Ignas Adamonis galėjo padaryti kokius nors konkrečius veiksmus, atitinkančius karo nusikaltimų ar nusikaltimų žmoniškumui sudėties požymius, nėra gauta. Vien tai, kad medžiagoje yra gauta duomenų, patvirtinančių, jog Ignas Adamonis nuo 1968 metų iki 1991 metų spalio 30 d. dirbo SSRS Valstybės saugumo komitete ir vykdė jam pavestas tarnybines pareigas, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog pareiškėjo nurodytas asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 24-26, 99, 100, 103, 118 ir 120 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Ignas Adamonis, atlikdamas tarnybą Utenos, Anykščių, Kelmės ir Ukmergės rajonų KGB skyriuose bei vykdydamas darbines pareigas minėtoje valstybinėje struktūroje, o būtent, atlikdamas tam tikrų asmenų aplinkos veiklos tyrimą bei stebėjimą, vykdydamas okupacinės valdžios ir jos pagrindinės represinės struktūros organų nurodymus, būtų tyčia persekiojęs Lietuvos Respublikos piliečius dėl politinių, nacionalinių ar religinių pažiūrų ar kokiu nors būdu būtų nežmoniškai elgęsis su jais, organizavęs, vadovavęs ar dalyvavęs vykdant genocidą, būtų padėjęs kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką ar neteisėtoms valdžios struktūroms slopinti


 
 

Nuorašas tikras

 

 


 



Lietuvos gyventojų pasipriešinimą ar kitaip būni talkinęs veikti prieš Lietuvos valstybę, daręs kitus nusikalstamus veiksmus, nėra gauta. Taigi, vien Igno Adamonio tarnybos SSRS Valstybės saugumo komiteto įvairiuose padaliniuose faktas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo skundo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo reikalavimus, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo nurodyto asmens veiksmų vertinti kaip nusikalstamų ir daryti prielaidą, jog buvo padaryti nusikaltimai žmoniškumui ar karo nusikaltimai.

Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir atliekant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Nagrinėjamu atveju BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka atlikus Zigmanto Šegždos skunde pateiktų duomenų patikslinimą, o būtent, susipažinus su skunde nurodytu intemetiniu puslapiu, pateikus užklausimus į atitinkamas valstybės institucijas dėl papildomos informacijos apie Igno Adamonio tarnybą paminėtoje SSRS struktūroje bei apie nurodyto asmens vykdytas funkcijas minėtos tarnybos metu, paaiškėjo, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, o patikslinimo metu užfiksuoti duomenys buvo pakankami situacijos teisiniam įvertinimui ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui, todėl šiuo atveju ir buvo priimtas pagrįstas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, neatliekant jokių kitų papildomų proceso veiksmų. Ir nors atsakymas dėl duomenų apie Igno Adamonio tarnybinę veiklą SSRS struktūroje pateikimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos yrimo centro buvo gautas tik 2018 m. spalio 8 d., tai yra jau po skundžiamo prokuroro nutarimo priėmimo dienos, teisėjas, įvertinęs medžiagoje gautų duomenų visumą, daro išvadą, jog prokuroro priimto procesinio sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galutiniam rezultatui minėto atsakymo nebuvimas lemiamos įtakos nepadarė.

Įvertindamas nurodytų aplinkybių visumą, teisėjas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako 2018 m. spalio 5 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra pagrįstas, teisėtas ir pakankamai motyvuotas, o pareiškėjo skunde dėl prokuroro nutarimo išdėstyti reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 5 dalimi ir 440 straipsniu,

nutarė:

Zigmanto Šegždos skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako 2018 m. spalio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.


 


 

 

 

 

Peržiūros: 1042

Komentarai   

+6 # Durnių LAIVAS 2018-11-20 10:31
Daugelis teisėjų turi tarybinį (sovietinį) išsilavinimą, ir jokio kito neturi. Jie paprastai ignoruoja tarptautines sutartis, jas išima iš baudžiamojo proceso, nes yra laisvi, nepriklausomi ir nepakaltinami, skiriami neturinčio jokio teisinio išsilavinimo LR PRezidento, kurį išrenka lietuvių tauta, kuri žinoma kaip avinai. Todėl tai LitHUIJNIA visiška skylė :sad: beviltiška teritorija "zona" skirta plauti €
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # VLGGTC 2018-11-20 12:17
Vsio u na`s zakono druzja-jums taip tik atrodo draugai teisejai,kad tad dirbe okupantui ,gali dirbti zmonems
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # jeronimas 2018-11-21 23:11
jeigu prezidente gali buti Rusijos paslaptis,tai kodel teisejas negali buti kgb ar nkvd bendradarbis??? O gal visa tai surista?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti