Teisėjai toliau vykdo sunkius nusikaltimus prieš Kedžių šeimą - nuosprendis prieštarauja visiems bylos įrodymams (pildoma)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (10 Votes)

Teisėjai toliau vykdo sunkius nusikaltimus prieš Kedžių šeimą

 Aurimas Drižius

 

 

LL redakcija pagaliau gavo Neringos Venckienės ir Drąsiaus Kedžio motinos Laimos Kedienės nuosprendį, kuriuo  75 metų amžiaus močiutė pripažinta kalta dėl anūkės „tvirkinimo“ ir pasiųsta į pusės metų perauklėijimo kursus.

 

Iš šio nuosprendžio paaiškėjo, kad jį priėmusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Mačionytės, Aleno Piesliako, mano nuomone, padarė sunkius nusikaltimus prieš nuteistas aukas.

 

Pvz., l. Kedienės advokatė Sonata Žukauskienė  nurodė, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis (kuriuo nuteista tiek L.Kedienė, tiek ir Olga Girdauskienė) yra ne tik kad visiškai neteisingas, nepagrįstas, neįrodytas, tačiau priimtas pažeidus esminius BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) įtvirtintus teisingo bylos išnagrinėjimo principus, rungimosi principą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

 

Advokatė pažymėjo, jog ši baudžiamoji byla buvo užvesta dėl kelių frazių/žodžių pasakymo anūkei Deimantei Stankūnaitei tuo laiku, kuomet buvo įtariama, jog pastarosios motina Laimutė Stankūnaitė ją pardavinėjo vyrams seksualiniam išnaudojimui ir jų šeima išgyveno didelę tragediją.

 

 Nors byloje buvo pateikta eilė įrodymų, patvirtinančių, jog žodžius, už kurių pasakymą ji buvo pirmos instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteista anūkės neva intelektualiu tvirkinimu, pasakė dar anksčiau pati Deimantė Stankūnaitė teisėjams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, psichologams, ir visi žodžiai mergaitei buvo sakomi taip pat ženkliai anksčiau psichologų bei ikiteisminio tyrimo teisėjų, vykstant mergaitės apklausoms, psichologų vertinimams. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2018-02-15 apkaltinamąjį nuosprendį L. Kedienės, atžvilgiu, netinkamai aiškino ir taikė BK 153 straipsnio dispoziciją, bei akivaizdžiai pažeidžiant BPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles netinkamai vertino įrodymus, jų visumą.

 

 Nuosprendyje atliktas tendencingas įrodymų vertinimas bei akivaizdžiai ydingas BK 153 straipsnio nuostatos aiškinimas verčia pagrįstai abejoti teismo nešališkumu ir įgalina daryti išvadą, kad šia baudžiamąja byla buvo siekiama ne įvertinti jos veiksmų teisėtumą/neteisėtumą BK 153 straipsnio prasme, o tenkinant pedofilijos tinklo atstovų norus, ją tiek morališkai, tiek materialiai sužlugdyti, parodyti visuomenei, kad jokios pedofilijos nebuvo.

 

L.Kedienės adviokatė nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2018-02-15 nuosprendyje neteisingai taikė ir aiškino senaties institutą. Teismas vadovavosi netinkama įstatymo (BK) redakcija bei nepagrįstai kvalifikavo apeliantės veiką kaip tęstinę, todėl neteisingai skaičiavo senaties terminus, visiškai nepagristai senaties terminą pradėjo skaičiuoti ne nuo nusikalstamos veikos padarymo pradžios, t.y. 2009-07-01, o nuo 2010-07-16.

 

Sutiktina, jog tais atvejais, kai veika yra tęstinė, senaties terminai skaičiuojami nuo paskutinės veikos padarymo dienos. Tačiau nagrinėjamu atveju, ši nuostata negalėjo būti taikyta, nes jai inkriminuota nusikalstama veika nėra tęstinė. Skundžiamame nuosprendyje nenurodomi jokie motyvai, kurie patvirtintų, kad buvo įvykdyta tęstinė, o ne atskira nusikalstama veika. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Laimutė Kedienė turėjo išankstinį vieningą sumanymą ir vieningą tyčią skirtingais laikotarpiais ištardama pavienius žodžius intelektualiai tvirkinti Deimantę Kedytę/Stankūnaitę.

 

 Priešingai, byloje esantys garso įrašai patvirtina, kad vienas nuo kito nutolusiais laikotarpiais buvo pasakyti pavieniai žodžiai, kurie nieko bendro neturi nei su tvirkinimu, nei su vieningu sumanymu tvirkinti. Taigi, teisingai kvalifikuojant inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pagal prokuratūros pareikštą kaltinamąjį aktą senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2009-07-01, t.y. nusikalstamos veikos įvykdymo pradžios. Toliau, netinkamą senaties termino skaičiavimą nulėmė tai, kad pirmos instancijos teismas taikė netinkamos redakcijos BK 153 straipsnį (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-989 redakciją, kuriame numatyta griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki penkerių metų, bei kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai). Apeliantės vertinimu, turėjo būti taikoma 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakcija, kuri numatė griežčiausią sankciją iki 2 metų laisvės atėmimo (galiojo iki 2010-07- 20). Teismas visiškai nepagrįstai minėtą įstatymą taikė ne nuo įsigaliojimo dienos (2010-07-20, o nuo įstatymo priėmimo dienos 2010-07-02). Jos veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnį 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII- 1968 redakciją, tokiu atveju jos veika pagal BK 11 straipsnį, priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, o ne apysunkių, kaip 2018-02-15 nuosprendyje nustatė Kauno apylinkės teismas. L. Kedienei, dėl laikotarpyje nuo 2009-07-01 iki 2010-06-29 (t.y. naujos BK 954 straipsnio įsigaliojimo redakcijos) įvykdytų pavienių nusikalstamų veikų neginčytinai turėjo būti taikomas senaties institutas pagal BK 95 straipsnį.

 

2003-04-10 įstatymą Nr. IX-1495, nes tariamiems nusikaltimams 5 metų senaties terminas atitinkamai suėjo 2014-07-01 ir 2015-06-29.

 

Iš 2018-02-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad Laimutė Kedienė buvo pripažinta kalta pagal kompaktinėse plokštelėse esančius garso įrašus užfiksuotus iki 2010-04-23 (nuosprendžio 21- 25 lapas). Taigi, vieninteliai rašytiniai įrodymai, kuriais skundžiamame nuosprendyje grindžiama Laimutės Kedienės, kaltė yra surinkti iki 2010-04-23. Kaip minėta, iki 2010-06-29 šiam ginčui taikytina BK 95 straipsnio 2003-04-10 redakcija Nr. IX-1495, numatanti penkerių metų senaties laikotarpi, todėl nagrinėjamu atveju, net ir nustačius jos veikos požymius iki 2010-04-23, turėjo būti taikoma apkaltinamojo nuosprendžio senatis ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, o likusioje dalyje už laikotarpį nuo 2010-06-29 iki 2010-07-16 priimtas išteisinamasis nuosprendis, nesant jos kaltės įrodymų.

 

Pirmos instancijos teismas, nuosprendyje nustatydamas, kad ji anūkės atžvilgiu neva atliko intelektualaus tvirkinimo veiksmus, akivaizdžiai ydingai aiškino ir taikė BK 153 straipsnio nuostatą, visiškai neatskleidė šios bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą nuosprendį.

 

Apeliantė kritikuodama skundžiamą nuosprendį ir daug dėmesio skirdama BK 153 straipsnio veikos sudėčiai, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nurodo, kad jos veikoje nėra nei objektyvios, nei subjektyviosios pusės požymių. Ji nurodo, jog tam, kad būtų nustatytas intelektualinis tvirkinimas, turi būti ne tik amoralūs pasakojimai, tačiau jie turi būti apie seksualinio potraukio tenkinimą, nurodo kuo pasireiškia tvirkinamieji veiksmai.

 

Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vertindamas kelių pavienių žodžių/frazių vartojimą prie mažametės nukentėjusiosios Deimantės Stankūnaitės (ar pačiai mažametei), nepagristai laikė nusikalstama veika, atitinkančia BK 153 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Teismas akivaizdžiai nevertino situacijos, kuriai esant buvo pasakyti žodžiai, ir netinkamai, tendencingai vertinant įrodymus dėl pasakytų frazių pobūdžio, intensyvumo, būdo, netinkamai aiškino BK 153 straipsnį.

 

 

 Pažymi, kad būtent jos sūnus, mergaitės tėvas Drąsius Kedys, po mergaitės pasakojimų, 2008 m. pateikė pareiškimą Kauno VPK Panemunės PK, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl mergaitės tvirkinimo, tačiau nei policija, nei prokuratūra neatliko jokių veiksmų, siekiant ištirti prašomą nusikaltimą. Šį neveikimą įrodo 2010-01- 21 Seimo sudarytos komisijos išvada, kuri buvo skelbiama viešai ir kuri yra byloje. Šioje išvadoje pasakyta, kad niekas absoliučiai nebuvo daroma siekiant ištirti nusikalstamą veiką. Nuo 2009 metų Deimantės tėvas Drąsius Kedys siekė teisėtai įrodyti pačios mergaitės papasakotų veiksmų, ką su ja išdarinėja trys vyrai, realybę, kuri baigėsi Drąsiaus Kedžio bei eilės kitų žmonių paslaptingomis mirtimis, kurių priežastimis tiki tik pati prokuratūra. Nuo 2008 metu vyko ikiteisminis tyrimas dėl mergaitės tvirkinimo, pedofilijos, prievartavimo, ir šeima, tame tarpe ir ji gyveno šiuo procesu, tikėjimu ir laukimu, kad būtų išaiškinti kalti asmenys.

 

Tačiau vietoj to, prasidėjo asmenų, kurie gynė Deimantę Stankūnaitę, siaubingas persekiojimas ir susidorojimas su jais. 2009-02-17 prokurorės apklausiama Laimutė Kedienė (t. 5, b. 1. 28-30) nurodė analogiškai aplinkybes, kaip ir šiame procese. 2008 m. spalio mėn. mergaitė pradėjo pasakoti močiutei apie Ūso laižymus ir t. y. „2009-04-15 apklausos protokole nurodyta, ką mergaitė pasakojo močiutei apie tai, ką su ja daro Ūsas, kad jai liepdavo gulti, prasiskėsti, tada jis viena ranka apsikabina mergaitę kita ranka tampo savo „sysalą“ ir rėkia, tada limpančiu kremu tepa jai pilvą, krūtinę ir veidą, kad ją vedasi i vonią, bei ten tą pati daro atsistojęs. Analogiškus parodymus 2009-04-15 davė ir Vytautas Kedys bei 2009-06-11 Neringa Venckienė, kuri nurodė apie mergaitės pirminius pasakojimus, kas ir kokius seksualinio tvirkinimo veiksmus su ja atliko. Todėl visiškai nelogiška, kad dar 2009 m. jos, Laimutės Kedienės ir Vytauto Kedžio išsakyti analogiški žodžiai buvo vertinami visiškai normaliai, tačiau praėjus šešiems metams kriminalizuojami kaip intelektualinis Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) tvirkinimas.

 

Advokatė pažymėjo, kad teismų praktikoje nėra nei vienos nutarties, kurioje asmuo būtų nuteistas už nepilnamečio vaiko intelektualų tvirkinimą vien dėl jam pasakytų kelių žodžių/frazių, kaip yra šios baudžiamosios bylos atveju. Pagal nuosprendyje pateiktą teismo BK 153 straipsnio nuostatos supratimą ir aiškinimą, reiktų nuteisti visus asmenis už mažamečių asmenų tvirkinimą, kurie pavartojo necenzūrinius žodžius ar nusikeikė prie nepilnamečio vaiko, kas prasilenkia su elementaria logika.

I.                                       Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neatliko visapusiško įrodymų vertino, dalį įrodymų vertino tendencingai, atsietai, akivaizdžiai pažeidžiant įrodymų vertinimo principą - irt dubiopro reo. Teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl byloje esančio 2008-12-17 mažametės Deimantės Stankūnaitės apklausos protokolo (t. 5, b. 1. 6-9), kuris patvirtina, kad mergaitė apklausiama Panemunės PK, dalyvaujant vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams, psichologei papasakojo, kaip ją laižė Andrius Ūsas. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl byloje esančio 2008-12-30 mažametės nukentėjusios D. Kedytės (Stankūnaitės) apklausos protokolo (t. 5, b. 1. 10-13), kur apklausą vykdė Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas B. Liatukas, dalyvaujant psichologui, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovams ir kitiems. Teismas nuosprendyje kritiškai vertino 2009-06-09 mažametės nukentėjusiosios Deimantės Kedytės (Stankūnaitės) apklausą, kurią vykdė teisėjas Bronislovas Liatukas (apklausos protokolas t. 5, b.1.14-18), tik dėl to, kad minėtoje apklausoje nedalyvavo jos motina. Pirmos instancijos teismas iš viso nuosprendyje nepasisakė dėl byloje esančio teismo psichologės Rasos Mikailienės 2009-04-15 psichologinio Deimantės Kedytės (Stankūnaitės) įvertinimo (t. 5, b. 1. 123). Teismo nepagristai buvo kritiškai vertinta 2009-10-23 (pareiškus kaltinimą) mažametės Deimantės Kedytės apklausa (t. 5, b. 1. 124-131), kurią atliko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Jolanta Vėgėlienė bei dalyvavo kiti specialistai. Tai, kad apklausoje nedalyvavo Deimantės Stankūnaitės motina, negali paneigti minėtos apklausos turinio, kuris taip pat įrodo, kad nukentėjusioji vartojo žodžius, „sysalas“, „pimpalas“, nupasakojo analogiškas aplinkybes, kaip ir ankščiau, ką su ja darė vyrai Ūsas, Aidas ir Jonas, t. y. laižė, jam kremas išbėga, viską išsipurvina, ištepa ją, po to išplauna, „sysalą“ pradėjo kišti į burną, liepė, kad ji laikytų, į burną, ten viską daro ir t. t. Pinuos instancijos teismas nuosprendyje visiškai nevertino 2009-10-23 protokolo (Deimantę Kedytę apklausinėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgėlienė, kuriame ne tik fiksuota pakartotini mergaitės parodymai apie Ūsą ir kitus vyrus, kurie ją laižė ir pan., mergaitės parodymai apie tai, kad ji žino Aidą, Andrių ir Joną, kad Jonas kišo į burną pimpalą (rodo tai su lėlėmis), tačiau protokole užfiksuota kaip pati psichologė, Ieva Daniūnaitė, apklausos metu mažametės paklausė, kur yra „pimpalas“ pas meškiuką. Iš tiesų apklausai vadovavo ikiteisminio tyrimo teisėja Jolanta Vėgėlienė, todėl vadovaujantis nuosprendyje išdėstyta BK 153 straipsnio nuostatos aiškinimo ir taikymo logika, už mažametei pasakyto žodžio „pimpalas“ tiek psichologė, tiek teisėja turėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes taip pat tariamai atliko D. Kedytės intelektualinį tvirkinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį, visiškai nevertino aplinkybės, jog liudytojai Tatjana Stankūnienė ir Stasys Stankūnas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo apklausų metu (t. 2, b.l. 183-186; 187- 191), davė parodymus, jog jie patys klausė anūkės (D. Stankūnaitės) telefonu, kas yra žodis „pedofilija“, nes pasak liudytojų tai jiems labai rūpėjo, jiems D. Kedytė pasakojo tam tikras aplinkybes. Tačiau teismas šių duomenų nevertino. Taip pat sunkiai suprantama, kaip pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvas, jog pirminiai (2009-06-09 ir 2009-10-23) D. Stankūnaitės parodymai turėtų būti vertinti kritiškai, nes mergaitė neva buvo veikiamąją supančios aplinkos, o tuo pačiu ir jos senelių, gali paneigti iš aukščiau nurodytos medžiagos vienareikšmiškai nustatytiną faktą, jog mergaitė iki kaltinimo laikotarpio pati vartojo minėtas frazes/žodžius ir su ja apie tuos žodžius ir kitus seksualinio pobūdžio dalykus kalbėjo eilė žmonių. Taigi byloje esantys duomenys, kurių pirmos instancijos teismas dėl nesuprantamų ir nelogiškų priežasčių, priimdamas nuosprendį, nevertino arba

vertino nepagrįstai kritiškai patvirtina, kad mažametė dar iki jai, Laimutei Kedienei, pareikšto kaltinimo naudojo tokius žodžius bei išsireiškimus, už kurių naudojimą ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu.

 

Teismo apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas dalimi į bylą pateiktų garso įrašų, tačiau pažymėtina, kad iš viso nėra aišku ir įrodyta, jog šiuose garso įrašuose yra apeliantės balsas. Laimutė Kedienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas pateikdamas specialisto išvadas Nr. 11-1936 (14) (11-2158(14) nepadarė kategoriškų išvadų, jog tyrimui pateiktuose garso įrašuose neabejotinai užfiksuoti jos, Laimutės Kedienės, balsas. Ekspertas pateikė tik tikėtinas išvadas, kas reiškia, jog byloje liko nepašalintų abejonių ar stenografuotus ir kaltinamiesiems priskirtus pasisakymus, žodžius, pasakė būtent ji, o ne kiti asmenys. Teismo nuomone, šie įrašai patvirtina jos kaltę, tačiau pirmos instancijos teismas, nuosprendyje vertindamas minėtų įrašų turinį, jį vertino atsietai, t. y. ištraukė tik frazes, nevertinant pokalbių konteksto, kuris neginčytinai patvirtina, jog galimai pasakant mergaitei frazes/žodžius nebuvo jokio tikslo jai sukelti seksualinį susidomėjimą ir juo labiau ją tvirkinti. Garso įraše Nr. 20-7/2-LOK-816 Nr. 089 2010-03-25 17:27 vai. yra užfiksuotas jos ir Deimantės Stankūnaitės pokalbis apie pastarosios susitikimą su savo motina. Nors, kaip teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį, pokalbio metu ji, Laimutė Kedienė, galimai vartojo žodžius „pideras“, „sysalas“ ir „pedofilas“, tačiau iš pokalbio turinio, kurio teismas priimant nuosprendį nevertino, yra akivaizdu, kad minėti žodžiai buvo vartojami nesiekiant užmegzti jokio seksualinio turinio pokalbio, nesiekiant patenkinti kažkokią lytinę aistrą, mažametei sukelti per ankstyvo susidomėjimo lytinėmis funkcijomis ir netgi neaiškinant mažametei šių žodžių reikšmės, o tik norint mažametei paaiškinti, jog ji nenorėtų gyventi pas savo motiną. Minėtu pokalbiu buvo siekiama mažametei sukurti neigiamą jos motinos įvaizdį, kuri tuo metu buvo įtariama mažametės pardavinėjimu seksualiniams tikslams, kuri buvo palikusi dukrą savaitiniame darželyje ir ja nesirūpino, bet nekalbėti su mažamete apie seksualinę reikšmę turinčius žodžius.

 

Garso įraše kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-816 Nr. 090 2010-03-25 17:57 vai. yra užfiksuotas jos ir Deimantės Stankūnaitės pokalbis apie vykusį mergaitės susitikimą su savo motina bei mažametės gyvenamąją vietą. Teismas, priimdamas nuosprendį, iš viso pokalbio įvertino tik tai, kad mažametės akivaizdoje yra vartojamas žodis „pideras“, nevertinant šio pokalbio konteksto, o tik sakant, kad nuo tokių žmonių reikia bėgti, kas negali būti laikoma tvirkinimu. Garso įraše kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-816 Nr. 232 2010-03-28 17:57 vai. užfiksuotas Olgos Girdauskienės, Laimutės Kedienės ir Deimantės Stankūnaitės pokalbis, kurio esmės teismas taip pat akivaizdžiai nevertino, t. y. minėto pokalbio esmė yra susijusi su mažametės gyvenamosios vietos nustatymo klausimu bei mergaitės nenoru gyventi su mama. Mažametei buvo sudaromas mamos neigiamas įvaizdis, neigiamai charakterizuojamas A. Ūsas, kas, atsižvelgiant į tai, jog tuo metu minėtas asmuo buvo įtariamas vaiko tvirkinimu, yra visiškai pateisinama. Garso įraše Nr. 281 girdėti kaip pati mažametė, pamačiusi laidą televizoriuje vartoja žodžius „pideras“ ir „Ūsas“, dėl ko apeliantė ir Vytautas Andrius Kedys, atkreipdami dėmesį į laidos turinį, laidą galimai aptarinėjo išreiškė nuomonę, kad mažametė negalėjo jiems meluoti apie jos galimai patirtą seksualinę prievartą, dėl ko buvo pavartoti žodžiai „pedofilas“ ir „pimpalas“, tačiau minėti žodžiai buvo sakomi ne mergaitei, o tik tarpusavyje aptarinėjant televizoriuje rodomos laidos turinį. Be to, tame pačiame įraše, jai, Laimutei Kedienei, galimai kalbant su mergaite apie kitos dienos susitikimą su jos motina, apeliantė dar ir nurodė, kad Deimantė Stankūnaitė nesakytų žodžio „pedofilas“. Pabrėžtina, kad viso įrašo esmė buvo mergaitės gyvenamosios vietos klausimas, mergaitės buvo prašoma pasakyti su kuo ji nori gyventi, buvo klausiama, ką jos motina sakė susitikimų su ja metu, bei prašoma pasakyti teisybę. Pirmos instancijos teismas taip pat atsietai vertino Garso įraše kompaktinė plokštelė Nr. 20-712-LOK-816 Nr. 281 2010- 03-29 18:27 vai. girdimą pavienę frazę nuo viso įrašo konteksto, t. y. įraše girdėti, kaip ji ir Vytautas Andrius Kedys klausia Deimantės Stankūnaitės apie vykusį pokalbį su Laimute Stankūnaite, apie būsimą susitikimą su Tatjana, Orinta, gimtadienį ir apie kitus buities dalykus.

 

Šiame įraše girdėti vienintelis galimai jos, L. Kedienės, pasisakymas, jog „Ūsą atsives kartu arba kitą pedofilą, beprotė, tai ji tau taip sakė?“.

 

Tačiau iš viso įrašo turinio, kurio teismas nevertino, akivaizdžiai girdėti, kad žodžio „pedofilas“ panaudojimas šio garso įrašo kontekste, neturi nieko bendro su intelektualiu tvirkinimu. Garso įraše kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-817 Nr. 525 2010-04-03 20:27 vai. girdėti, kuomet prasidėjus televizijos laidai, galimai ji ir Vytautas Andrius Kedys klausia mažametės D. Kedytės ar atpažįsta šitą?; galimai klausia, ar D. Kedytė atsimena Ūsą; o mergaitė supykusi, kad jos klausinėja atsako: „tai gal tu pauostyk jo pimpalą ir įsikišk tą pimpalą į savo burną. Tai tada bus gerai“. Pirmos instancijos teismas šią mergaitės frazę įvertino, kaip įrodymą, neva patvirtinantį, jog galimai pasakytos kelios frazės turėjo įtakos mergaitei, t. y. ji pati pradėjo kalbėti tokiomis frazėmis. Tačiau tokia teismo išvada yra visiškai nelogiška, kadangi aukščiau nurodyta bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, jog visi frazėje nurodomi žodžiai dar iki kaltinimo laikotarpio buvo pasakyti eilės asmenų mergaitei, ji buvo apie tai apklausinėjama policijos pareigūnų, teisėjų, psichologų ir pati mergaitė minėtus žodžius ženkliai anksčiau buvo naudojusi savo šnekamojoje kalboje. Priešingai teismo nuosprendžio motyvams, minėta mergaitės frazė gali tik patvirtinti, jog būtent pati nukentėjusioji savo kalboje vartojo tokius žodžius ir išsireiškimus. Dar daugiau, teismas akivaizdžiai nevertino situacijos (viso pokalbio turinio), kuriai esant minėti žodžiai buvo pasakyti. Garso įraše, kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-817 Nr. 563 2010-04-04 15:27 vai., užfiksuotas galimai Neringos Venckienės, Olgos Girdauskienės, jos, Laimutės Kedienės, ir Deimantės Stankūnaitės pokalbis, kurio metu mergaitės klausiama, kaip Laimutė Stankūnaitė ją fotografavo, tačiau tai neturi nieko bendro su pareikštu kaltinimu. Taip pat vaiko klausiama apie vykusias apklausas, ką per jas kalbėjo. Pažymėtina, kad šiame įraše netgi nėra nei vieno jos klausimo ar pasisakymo vaikui. Nors iš garso įrašo stenogramos matyti, kad pokalbio metu buvo pasakytas žodis „pimpalas“, tačiau nei vieno karto jo neišsakė Laimutė Kedienė. Tačiau pirmos instancijos teismas, vertindamas garso įrašą, neatsižvelgė į aukščiau nurodyto įrašo turinį, o ištraukė tik pavienes įrašo frazes, kurios net nėra išdėstytos kaitinime, ir tuo grindė nusikalstamos veikos padarymą, kas yra sunkiai paaiškinama. Garso įraše, kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-817 Nr. 564 2010-04-04 15:57 vai., užfiksuotas galimai Neringos Venckienės, Olgos Girdauskienės, Laimutės Kedienės ir Deimantės Kedytės pokalbis, tačiau jo turinys nepatvirtina jokių apeliantės išsakytų žodžių ar pasisakymų, kurie galėtų įrodyti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą. įraše girdėti tik tiek, kad kalbama apie Deimantės Kedytės susitikimą su Orinta, vaikui aiškinama, ko paklausti Orintos, ką jai pasakyti. Pažymėtina, kad žodžiai „sysalas“, „pimpalas“, kurie girdimi įraše, buvo pasakyti kitų asmenų, o ne jos, Laimutės Kedienės. Tačiau minėti žodžiai, įvertinus įrašo visą kontekstą, taip pat neturi jokių seksualinio kontakto užmezgimo požymių. Garso įrašuose: kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-819 Nr. 089 2010-04-22 14:39 vai.; kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-820 Nr. 286 2010-04-23, taip pat neužfiksuoti jokie apeliantės pasisakymai ir žodžiai, už kurių vartojimą ji nuteista. Pažymi, jog garso įrašai jos namuose buvo daromi nuo 2009 m. spalio mėnesio, todėl sunkiai paaiškinama, kodėl prokurorai, girdėdami ir žinodami šių pokalbių turinį, jei tokie įrašai laikytini mažamečio vaiko intelektualiu tvirkinimu, beveik šešis metus nematė nusikaltimo sudėties ir tik po tiek metų, staiga, sumąstė, kad tai yra nusikalstama veika.

 

 

Teismas tendencingai ir netinkamai vertino byloje esančius liudytojų parodymus, nuosprendyje išdėstė prieštaringas išvadas dėl nukentėjusiosios parodymų vertinimo ir tokiu būdu pažeidė BPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nuosprendyje nustatydamas Laimutės Kedienės, neva įvykdyto nusikaltimo pabaigą ir tuo pačiu nusikaltimo padarymo faktą vadovavosi liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymais, kuriais ji patvirtino, jog Laimutė Kedienė, girdint mažametei D.

Stankūnaitei, neva pasakojo apie pedofilijos bylą žodžiais, už kurių vartojimą pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteista. Tačiau šios liudytojos parodymais iš viso negalėjo būti grindžiama jai inkriminuota nusikalstama veika, kadangi liudytojos parodymai prasilenkia su jai pareikšto kaltinimo laikotarpiu. Pagal jos parodymus iš esmės visi išsakyti žodžiai ir išsireiškimai buvo laikotarpiu nuo 2010-07-17 iki 2011 m. balandžio mėnesio, tuo tarpu kaltinimas pateiktas jai už laikotarpį nuo 2009- 07-01 iki 2010-07-16 (t. 3., b.l. 1-5, 7-8; 15 t., b.l. 114-118). Tačiau dėl šios aplinkybės teismas nuosprendyje nepasisakė, kas tik įrodo teismo akivaizdų neįsigilinimą į bylos duomenis. Paminėtina ir tai, kad ši liudytoja teisme tvirtino, kad ji atvyko 2010-07-17, kodėl teismas mini 16 d., neaišku. Svarbu tai, kad ši liudytoja yra žurnalistė, kuri rašė straipsnis, pati klausinėjo mergaitės ir aiškinosi aplinkybes apie mergaitės atžvilgiu vykdytą nusikalstamą veiką, tačiau teismui tai buvo nesvarbu. Kita vertus, liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymai apskritai labiau primena neblaivaus žmogaus fantazijas. Šios bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys bei kitų liudytojų parodymai leidžia daryti neginčytiną išvadą, jog liudytoja Asta Kuznecovaitė piktnaudžiauja alkoholiu (kuo įsitikinti galėjo ir teismas, apžiūrėdamas foto nuotraukas, išklausydamas liudytojų parodymus, tame tarpe ir Vitalijaus Keršio (t. 15, b. 1. 90-96), liudytojos Audronės Skučienės (t. 15, b.l. 180-120), Birutės Stepankevičienės (t. 15, b.l. 148-149), Laimos Lavastės). Papildomai prideda teismui fotonuotraukas, kuriose užfiksuota neblaivi alkoholį vartojanti liudytoja, kadangi apylinkės teismas šias nuotraukas atsisakė prijungti. Be to, ši liudytoja, kaip žurnalistė, rašė straipsnį, persiuntė jį Neringai Venckienei, kuris patalpintas ir išspausdintas pastarosios knygoje „Drąsiaus viltis - išgelbėti mergaitę“, kur ši liudytoja tuo pačiu laikotarpiu, tas pačias aplinkybes nurodo visiškai priešingai, kas akivaizdžiai rodo šios liudytojos parodymų nepatikimumą.

II.                                    Teismas visiškai netinkamai vertino liudytojo Sergejaus Lemziakovo parodymus. Priešingai teismo nuosprendžio motyvams, liudytojo Sergejaus Lemziakovo parodymai paneigia, o ne patvirtina jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymą. Nors ikiteisminio tyrimo metu abiejų apklausų metu liudytojas parodė, kad neva girdėjo Laimutę Kedienę prie mažametės sakant necenzūrinius žodžius („pedofilas“, „sysalas“, „išgamos“), tačiau apklaustas teisme, jau parodė, kad vaikas buvo viename kambario gale, o suaugusieji kitame gale, maždaug 3 - 4 m. atstumu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad vaikas girdėjo šiuos neva Laimutės Kedienės išsakytus pasisakymus, teisme liudytojas paaiškino, kad negali teigti 100 procentų, jog vaikas girdėjo kaltinamosios tariamai išsakytus žodžius, taip pat nepastebėjo jokios vaiko reakcijos į pasakytus žodžius. Kita vertus, svarbu tai, kad pats liudytojas pripažino, kad apeliantė pasakė frazę emociškai, bendraujant su kitais suaugusiais (t. 2., b.l. 193-195; t. 6, b.l. 11- 12; t. 14, b.l.121-125).

III.                                  Teismas nepagristai grindė apkaltinamąjį nuosprendį liudytojos Laimos Lavastės (žurnalistės) parodymais, kadangi šie parodymai yra šališki, neįtikinami, nelogiški. Liudytoja save laikė Andriaus Ūso drauge, kuris ir buvo vienas iš galimų įtariamųjų mažametės tvirkinimo byloje. Ši liudytoja dalyvavo eilėje televizijos laidų ir buvo viena iš pagrindinių Andriaus Ūso gynėjų. Ji dėjo visas pastangas (tikėtina ne už dyką), kad apginti minėtą asmenį ir savo poziciją ne kartą išdėstė viešai, žemindama apeliantės sūnų ir visą jų šeimą. Ši liudytoja pati atvyko į jų namus norėdama parašyti straipsnį, „nustatyti tiesą“. Kyla klausimas, kodėl šiai liudytojai nekyla atsakomybė už vaiko klausinėjamą apie prieš ją vykdytą nusikalstamą veiką? Be to, šios liudytojos teisme duoti parodymai apie jos, neva mistinį, tariamą persekiojimą, t. y. jos mašinos stabdymą miške ir nepažįstamų vyrų išsakytą grasinimą nužudyti, leidžia spėti apie jos nestabilią psichikos būseną (t. 2, b.l. 197-199; t. 14, b.t. 131-136). Vitalijos Petrokienės duoti parodymai ne tik kad nepatvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo, o priešingai įrodo, kad jokios nusikalstamos veikos Apeliantė nepadarė.

 

Vitalija Petrokienė apklausų metų paaiškino, kad ji prie Laimutės Kedienės jokių „negražių“ žodžių („pyderas“, „pimpalas“ ir kt.) negirdėjo, nors lankėsi jos namuose, Klonio gatvėje (t. 3, b.l. 28-30; t. 4, b.l. 129-130). Liudytojos Evelinos Talalienės parodymai nei patvirtina, nei paneigia nusikalstamos veikos įvykdymo laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-07-16. Pagal jos pačios paaiškinimus, liudytoja Vaikų teisių apsaugos tarnyboje pradėjo dirbti nuo 2010-09-14, t. y. po tariamų nusikalstamų veikų įvykdymo laikotarpio, todėl, akivaizdu, kad jai jokios aplinkybės, inkriminuojamų veikų laikotarpiu, negalėjo būti žinomos. Liudytoja pažymėjo, kad ji pas Neringą Venckienę namuose pirmą kartą apsilankė 2010 m. gruodžio mėnesi, kas yra ženkliai vėliau, nei kaltinimo laikotarpis. Be to, pati liudytoja parodė, kad kaltinamųjų veiksmuose nematė vaiko tvirkinimo fakto (t. 3, b.1.24-26; t. 14, b.l. 125-129). Tačiau teismas, vertinant minėtos liudytojos parodymus, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nuosprendyje taip pat nepasisakė. Liudytojo Remigijaus Juodkazio parodymai duoti teisme paneigia inkriminuotos nusikalstamos veikos vykdymą. Liudytojas paaiškino, kad: „visus šiuos žodžius abejoju, kad mergaite girdėjo“, paaiškino, kad pats nepastebėjo netinkamo aplinkos poveikio su mergaite, nes priešingu atveju tai atsispindėtų jo apklausose (t. 15, b.169-171).

 

                              Teismas, vertindamas Deimantės Stankūnaitės parodymus (2013-06-07 ir 2014-10-14) daro prieštaringas išvadas, dėl ko iš viso negalima suprasti, kaip buvo vertinti jos parodymai. Viena vertus, teismas nuosprendyje nukentėjusiosios parodymų nevertina, kaip tinkamo įrodymo, pripažįsta, jog šioje byloje atliktoje apklausoje duoti nukentėjusios parodymai kardinaliai skiriasi nuo anksčiau duotų, tačiau tuo pačiu teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kas yra nelogiška ir akivaizdžiai prieštaringa. Mažametės parodymų kardinalus prieštaringumas tikėtina, buvo sąlygotas ne tik ilgo laiko tarpo, tačiau ir motinos Laimutės Stankūnaitės, su kuria šiuo metu gyvena mažametė, ir akivaizdžiai neigiamo požiūrio į Laimutę Kedienę ir Vytautą Andrių Kedį, įtakos (t. 2, b. 1.54-55). Pirmos instancijos teismas dėl neaiškių priežasčių „nepastebėjo“, kad vykdyta nukentėjusiosios apklausa teisme iš viso neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Peržiūrėjus apklausos įrašą, akivaizdžiai matyti, kad dalis apklausos (kuomet mergaitė pradeda kalbėti apie galimai apie tvirkinusius vyrus) yra iškirpta, pasikeičia 2014-10-14 vykusios apklausos laikas ir vaizdas), o dalies mergaitės apklausos iš viso nėra, nors 2013-06-07 apklausa faktiškai vyko apie 3-4 vai., šios apklausos įrašo nėra užfiksuota nei vienos valandos. Todėl akivaizdu, jog minėta apklausa iš viso negalėjo teismo būti pripažinta, kaip įrodymu šioje byloje. Nors mergaitė nurodo, kad su ja buvo elgiamasi blogai, ją neva kažkur vežė, mušė su diržu (nors tai neturi jokio ryšio su kaltinimu) ir ji nemėgo kaimynės Olgos Girdauskienės, tačiau iš byloje pateiktų garso įrašų turinio akivaizdu, kad mažametė Laimutės Kedienės namuose jautėsi laisvai, gerai ir buvo linksma. Garso įrašuose girdėti tiek mergaitės juokas, tiek geranoriškas bendravimas su savo seneliais bei Olga Girdauskiene.

V.                                    Laimutės Stankūnaitės parodymai negali būti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis mažametės tariamą intelektualinį tvirkinimą, Pabrėžtina, jog pati Laimutė Stankūnaitė pripažino, jog 2009-2010 metais (pareikšto kaltinimo laikotarpiu) ji beveik nesimatė su dukra ir pati asmeniškai negirdėjo, kad Laimutė Kedienė ar Vytautas Kedys būtų sakę mergaitei seksualinę reikšmę turinčius žodžius. O tas aplinkybes, kurias plačiai komentavo Laimutė Stankūnaitė, ji neva girdėjo iš mažametės Deimantės Stankūnaitės. Taigi liudytoja pati negirdėjo jokių netinkamų žodžių, kurie būtų sakomi mažametei. Be to, liudytoja yra Deimantė Stankūnaitės motina, kuri yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Apklausiama Laimutė Stankūnaitė teismo posėdžio metu išsakė savo neigiamą požiūrį į apeliantę bei jo sutuoktinį, nurodė, kad yra kalti dėl to, kad nustatinėjo Deimantę Stankūnaitę prieš ją. Tačiau pabrėžtina, kad vaiko nustatinėjimas prieš motiną nėra kriminalizuotas, liudytoja nurodė, kad Laimutė Kedienė, vartojo neva vulgarius žodžius girdint mažametei Deimantei Stankūnaitei 2012 metais, t. y. laikotarpiu, kuriuo kaltinamas vra net nepareikštas (t. 2..b. 1.44-46; 64-70; t. 15, b.l. 83- 89).

 Liudytojos Evelinos Talalienės parodymai nei patvirtina, nei paneigia nusikalstamos veikos įvykdymo laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-07-16. Pagal jos pačios paaiškinimus, liudytoja Vaikų teisių apsaugos tarnyboje pradėjo dirbti nuo 2010-09-14, t. y. po tariamų nusikalstamų veikų įvykdymo laikotarpio, todėl, akivaizdu, kad jai jokios aplinkybės, inkriminuojamų veikų laikotarpiu, negalėjo būti žinomos. Liudytoja pažymėjo, kad ji pas Neringą Venckienę namuose pirmą kartą apsilankė 2010 m. gruodžio mėnesi, kas yra ženkliai vėliau, nei kaltinimo laikotarpis. Be to, pati liudytoja parodė, kad kaltinamųjų veiksmuose nematė vaiko tvirkinimo fakto (t. 3, b.1.24-26; t. 14, b.l. 125-129). Tačiau teismas, vertinant minėtos liudytojos parodymus, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nuosprendyje taip pat nepasisakė. Liudytojo Remigijaus Juodkazio parodymai duoti teisme paneigia inkriminuotos nusikalstamos veikos vykdymą. Liudytojas paaiškino, kad: „visus šiuos žodžius abejoju, kad mergaite girdėjo“, paaiškino, kad pats nepastebėjo netinkamo aplinkos poveikio su mergaite, nes priešingu atveju tai atsispindėtų jo apklausose (t. 15, b.169-171).

                            Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagristai nevertino liudytojų parodymų, kurie paneigė inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymą. Teismas netinkamai vertino Audronės Skučienės ir Birutės Stepankevičienės parodymus. Teisme apklausta liudytoja Audronė Skučienė parodė, kad kaltinamieji prie mažametės nevartojo žodžių „pimpalas“, „sysalas“, to negirdėjo, taip pat nematė, kad kaltinamieji lieptų Deimantei Kedytei piešti Ūsą. Laimutė Kedienė tik jai asmeniškai buvo pasakojusi, kad D. Kedytė nupasakojo savo išgyvenimus, ką su ja darė dėdės (t. 15, b.l. 118- 120). Liudytoja Birutė Stepankevičienė apklausta teisme patvirtino, kad Vytautas ir Laimutė Kedžiai nesikeikdavo, lytinių organų bjauriai nevadino. Paaiškino, kad kai kalbėdavo su Laimute Kediene apie pedofiliją, Deimantė Kedytė negirdėdavo, taip pat minėjo, kad Kedžiai labai gerai elgėsi su mergaite, jų santykiai buvo geri. Liudytoja patvirtino, kad žodžiai „sysalas“, „pimpalas“ buvo vartoti mergaitės ir Drąsiaus Kedžio, tačiau ne šios bylos kaltinamųjų (t. 15, b.l. 148-149). Teismas šių liudytojų parodymus vertino kritiškai, kadangi liudytojos yra jos seserys, tačiau minėti parodymai papildo kitą byloje esančią aukščiau nurodytą medžiagą. Teismas kritiškai vertino eilės liudytojų parodymus tik todėl, kad jie buvo aktyvūs Klonio gatvės ir partijos „Drąsos kelias“ atstovai, nors jie įrodo apeliantės nekaltumą, t. y. liudytojos Vaivos Armonienės (t. 15, b. 1.145), liudytojo Andrejaus Lobovo (t. 15, b. 1. 150-151), liudytojo Edmundo Limanto (t. 15, 151-152), liudytojo Dariaus Kaminicko (t. 15.b.1152- 153), liudytojos Marijonos Gutauskienės (t. 15, b.l. 171), liudytojos Violetos Milevičienės (t. 15, b.1.171-172), liudytojo Raimundo Čiegio (t. 15, b.l. 172-173).

6.                                     Apeliantė aptaria ir kitus įrodymus, kurie, pasak jo, paneigia pastarajai reiškiamą kaltinimą. Vienas jų - 2009-11-25 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada Nr. 92TPK-1 (5t.b.1.141-166). Ekspertai šioje išvadoje nustatė, jog D. Kedytė neabejotinai patyrė seksualinę prievartą ir tokių veiksmų negalėjo išsigalvoti. Jie konstatavo, kad D. Kedytės parodymuose yra realia patirtimi pagrįstų seksualinio pobūdžio veiksmų apibūdinimo. Šiai nagrinėjamai bylai ši išvada svarbi tuo aspektu, jog patvirtina, kad mergaitės pasakojimai, išsakyti žodžiai, buvo realūs įvykiai. Tai, kad tam tikras asmuo, kaltinamas mergaitės tvirkinimu, buvo išteisintas, neįrodžius kaltės, dar nereiškia, kad to nebuvo. Teismas nevertino, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu mergaitei buvo skirta apsauga, kuri gyveno Venckų namuose, ir visą laiką mergaitė buvo jų priežiūroje ir apsaugoje, mergaitė buvo lankoma Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, ką patvirtino byloje tyrimo surinkti aktai, apklausos ir t.t. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-09-10 raštas Nr. S-2384, patvirtina, kad tariamu D. Stankūnaitės intelektualiniu tvirkinimo laikotarpiu, mergaitė priešmokyklinio ugdymo grupėje elgėsi normaliai, buvo linksma, noriai bendravo, buvo aktyvi (t. 7, b.1.3). Pažymėtina ir tai, kad nors teismas nuosprendyje paminėjo 2012-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-369/2012 (t. 6, b. 1. 21-49), tačiau šis nuosprendis negali turėti jokios prejudicijos ir jis jokiu būdu nepatvirtina apeliantės kaltės. Baudžiamasis procesas minėtoje byloje buvo vykdomas kaltinamojo Andriaus Ūso atžvilgiu, todėl apeliantės veiksmai Vilniaus miesto apylinkės teismo nebuvo analizuoti. Aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamą nuosprendį, vertinant byloje surinktus įrodymus nesilaikė in dilbio pro reo principo, įrodymus vertino atsietai, tendencingai, dėl dalies įrodymų vertinimo nuosprendyje iš viso nepasisakė ir nesigilino į bylos medžiagą, neatskleidė bylos esmės, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą apeliantės atžvilgiu.

7.                                     Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteistu 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio atlyginimu nukentėjusiosios Deimantės Stankūnaitės naudai, nurodydama, kad toks žalos dydis neatitinka formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymi, jog baudžiamosiose bylose, kuriose asmuo buvo nuteistas už mažamečio asmens tvirkinimą, kuomet buvo netgi dirginami mažamečio asmens lytiniai organai, yra priteisiamas ženkliai mažesnis neturinės žalos dydis, remiasi LAT 2014-09-30 nutartimi Nr. 2K- 356/2014 priteista 2500 litų neturtinės žalos atlyginimo, 2013-05-21 LAT nutartis byloje Nr. 2K- 232/2013 asmuo buvo nuteistas už tai, kad kelis kartus rankomis per rūbus lietė bei glostė mažametės krūtis, šlaunis, lytinius organus, žnybčiojo į sėdmenis ir taip ją tvirkino. Neturtinė žala iš viso nepriteista. Todėl net ir nustačius, jog ji yra neva kalta dėl mažametės anūkės intelektualaus tvirkinimo, nukentėjusiajai priteistinas žalos dydis turėtų būti mažintinas.

17.  Apeliaciniu skundu nuteistojo Olgos Girdauskienės gynėjas advokatas Dainius Svirinavičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų kolegijos 2018-02-15 nuosprendžio dalį, kurioje pripažinta kalta ir nuteista Olga Girdauskienė, ir šioje byloje kaltinamąjį aktą (kaltinamosios Olgos Girdauskienės dalyje) perduoti prokurorui šio akto trūkumų pašalinimui, jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindų šioje byloje kaltinamąjį aktą perduoti prokurorui šio akto trūkumų pašalinimui, baudžiamąją bylą kaltinamosios Olgos Girdauskienės atžvilgiu nutraukti suėjus Olgos Girdauskienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, o likusioje - tariamų veiksmų nuo 2010-06-29 iki 2010-09-30 Olgą Girdauskienę išteisinti, nenustačius nusikalstamos veikos įvykio, nesant Olgos Girdauskienės veikoje nusikalstamos veikos sudėties. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindų baudžiamąją bylą dalyje nutraukti suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, Olgą Girdauskienę, šioje baudžiamojoje byloje išteisinti visoje jai pareikšto kaltinimo apimtyje, panaikinti visas šioje byloje taikomas Olgos Girdauskienės atžvilgiu procesines prievartos priemones; nepriteisti iš Olgos Girdauskienės jokių proceso išlaidų.

18.  Advokatas nurodo, kad Olgai Girdauskienei įteiktas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio ir eilės kitų teisės aktų reikalavimų. Pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte apibrėžiamas tariamos nusikalstamos veikos padarymo laikas apima gana ilgą laikotarpį, t.y. apie 180 dienų (tai sudaro virš 4 000 vai.), o kaltinamajame akte deklaruojama nusikalstama veika niekaip nesusiejama su jokiais kitais kokiais nors įvykiais, todėl bet kuriam žmogui, juo labiau jau prielankaus amžiaus kaltinamajai Olgai Girdauskienei, yra neįmanoma pateikti savo alibi dėl tų įtarimų/kaltinimų. Pranešime apie įtarimą Olgai Girdauskienei buvusios nurodytos nusikalstamos veikos pabaiga buvo nustatyta 2010-04-20, todėl jau 2015-04-20 šioje byloje Olgos Girdauskienės atžvilgiu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Nepaisant Olgos Girdauskienės gynybos buvusio pateikto atitinkamo reikalavimo šios bylos procesą Olgos Girdauskienės atžvilgiu nutraukti suėjus šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, prokuroras niekaip to prašymo neišsprendė, o praėjus gerokai laiko nuo to Olgos Girdauskienės gynybos prašymo (2015-06-17 prašymo) pateikimo tyrėja 2015-06-30 įteikė tuometinei įtariamajai Olgai Girdauskienei jau kitą, 2015-06-23 pranešimą apie įtarimą ir pastarajame jau deklaruotos nusikalstamos veikos pabaiga nurodoma vėlesnė - 2010-09-30. Tokiu būdu ir esant šioms pastarosioms aplinkybėms dar didesnę reikšmę įgauna nurodytojo kaltinimo konkretizavimas - kada gi konkrečiai bei kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo padaryti kaltinime tariami kaltinamosios veiksmai. Juk akivaizdu, kad tie tariami, fiziniai Olgos Girdauskienės veiksmai, pagal jų pobūdį, deklaruojamą kaltinamajame akte (BK 153 straipsnis), negalėjo trukti minėtame ilgame kaltinime nurodytame laikotarpyje ištisai.

19.  Kaltinamajame akte Olgai Girdauskienei visiškai nekonkrečiai išdėstytos kitos svarbios tame akte deklaruojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Štai, kaltinamajame akte teigiama, kad Olga Girdauskienė esą „atliko veiksmus, galinčius sukelti šios (mažametės Deimantės Stankūnaitės) per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra, amoraliais pasakojimais apie seksualinio potraukio tenkinimą intelektualiai tvirkino mažameti asmenį“. Iš tokių kaltinamojo akto teiginių yra visiškai neaišku, ką turi omenyje to akto autorius teigdamas „iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą“, „vaiko fizinio vystymosi sutrikdymą“. Kaltinime niekaip nedetalizuota ir taip pat deklaratyvaus pobūdžio to akto dalis, kurioje minimi kažkokie tai abstraktūs „amoralūs pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą. Neaiški ir nesuprantama kaltinamajame akte taip pat ir sąvoka „intelektualiai tvirkino“. Iš kaltinamojo akto niekaip neseka, kodėl atitinkamą tyčią padaryti nurodytąją tariamą nusikalstamą veiką būtų turėjusi ar turėjo Olga Girdauskienė. Taip pat gynėjas pažymi, jog pats kaltinimas Olgai Girdauskienei yra suformuluotas vienu vieninteliu sakiniu, kuris pagal savo konstrukciją yra gana ilgas. Tame viename sakinyje pateikiama daugybė teiginių, kyla atskirų neaiškumų dėl jo. Toks kaltinamasis aktas sutrukdė Olgai Girdauskienei gintis, todėl prašo jį grąžinti prokurorui patikslinti.

20.   Gynėjo vertinimu, Olga Girdauskienė yra teisiama už tuos pačius veiksmus du kartus. Jai bandomus inkriminuoti veiksmus kitoje byloje įvardija jau kitaip - pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Tai yra, Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1197-246/2015 kaltinamajame akte (2015- 03-27) buvo nurodyta, kad Olga Girdauskienė kaltinama tuo, jog esą: ji laikotarpyje nuo 2008-11-30 iki 2012-05-17, t.y., atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00834-08 (dėl mažamečio asmens tvirkinimo) metu bei šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme (teismo Nr. 1-41-369/2012), ir nuo 2009-10-14 iki 2011-02-17 atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00073-09 (dėl poveikio nukentėjusiajai) metu, kuriuose Deimantė Stankūnaitė (buvusi Deimantė Kedytė) buvo pripažinta nukentėjusiąją, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bendraudama su nukentėjusiąją Deimante Stankūnaite (buvusi Deimantė Kedytė), gim. 2004 m., savo namuose, Klonio g. 2, Kauno r., Garliavos apylinkės seniūnija, Teleičių k., bei Laimutės Kedienės ir Vytauto Andriaus Kedžio namuose, namo terasoje, namo kieme bei kitose namo prieigose, adresu Kauno rajonas, Garliavos seniūnija, Teleičių k., Klonio g 5, sistemingai klausinėdama bei aptarinėdama su mažamete Deimante Stankūnaite apie tariamą seksualinę prievartą jos atžvilgiu, užduodama atsakymą menančius klausimus apie aplinkybes, kurios buvo tiriamos ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 23-1 - 00834-08, Nr. 20-9-00073-09, bei reikalaudama Deimantės Stankūnaitės pasakoti ką ir kaip su ja darė Ūsas, Jonas ir Aidas, o nukentėjusiajai Deimantei Stankūnaitei pasakojant apie neva tai jos patirtą seksualinę prievartą, pataisydama nukentėjusiosios pasakojimą ir primindama jai anksčiau su nukentėjusiąją aptartas jos seksualinio prievartavimo detales, tokiu būdu, siekė paveikti nukentėjusiąją Deimantę Stankūnaite, gim. 2004 m. (buvusią Deimantę Kedytę) ikiteisminių tyrimų Nr. 23-1- 00834-08, Nr. 20-9-00073-09 metu bei baudžiamąją byląNr. 23-1-00834-08 dėl mažamečio asmens tvirkinimo (teismo Nr. 1-41-369/2012) nagrinėjant teisme, duoti melagingus parodymus apie jos atžvilgiu atliktus tvirkinamuosius veiksmus; t.y., Olgos Girdauskienės veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d, požymiai.

21.   Apeliaciniame skunde nurodoma esant pagrindą nutraukti Olgos Girdauskienės atžvilgiu baudžiamąją bylą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Dalies, kurioje deklaruojami tariamai nusikalstami veiksmai, esą vykę po 2010-06-29, tai pažymėtina, jog pastarojoje dalyje kaltinimas bandomas pagrįsti iš esmės išimtinai tik liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymais. Pažymėtina, kad dėl šios kaltinimo dalies byloje nėra ne tik jokių objektyvesnio pobūdžio duomenų (pvz., garso įrašų ar pan.), bet taip pat ir kitų subjektyvaus pobūdžio įrodymų (liudytojų parodymų ar pan.). Tai yra pažymėtina, kad kaip kitų kaltinimo liudytojų (Vitalijaus Keršio, Mariaus Kuprevičiaus bei kt.), parodymai laiko požiūriu niekaip tiksliau nėra konkretizuoti, taip pačios ir pačios nukentėjusiosios Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) parodymai laiko atžvilgiu yra visiškai abstraktūs. Tuo tarpu aplinkybes dėl to, kodėl negalima remtis minėtosios liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymais, išsamiai nurodė pati kaltinamoji savo parodymuose.

22.   Olgos Girdauskienės gynėjo advokato vertinimu, kaltinimas nepagrįstas. Kaltinamajame akte neteisingai, nepagristai nurodoma ir tariamo nusikaltimo padarymo vieta - Klonio g. 7. Kaltinime nurodytu laiku O. Girdauskienė su savo šeima gyvenusi adresu Klonio g. 2, Teleičių k., Garliava, Kauno rajonas. Su kaimynystėje gyvenančiais Laimute ir Vytautu Kedžiais, kurie gyvena adresu Klonio g. 5, Teleičių k., Garliava, Kauno rajone, artimiau pradėjusi bendrauti nuo maždaug 2005 metų vasaros. Niekada mažametės Deimantės neprižiūrėdavusi ir jos senelių Kėdžių ar Venckų namuose. Pas Kedžius ateidavusi tik pabendrauti kaip kaimynė su mažametės Kedytės močiute Laimute Kediene. Niekada Deimantės Kedytės pati neklausinėjo apie tariamą ar tikrą seksualinę prievartą (juo labiau sistemingai - kaip bandoma teigti kaltinime). Laimutė Kedienė vieną kartą (tikslaus laiko Olga Girdauskienė neatsimenanti) verkdama užsiminė apie keistą Deimantės elgesį su ja pačia, t.y. Laimutė Kediene. Laimutės Kedienės žodžiais mergaitė ją norėdavo bučiuoti „leisdama seiles“, nes taip jai darantis Andrius (ar Ūsas - dabar tiksliau nepamenanti). Olga Girdauskienė Deimantės neklausinėjusi nei apie tai, kas vyksta jai būnant su mama, nei apie galimą seksualinę prievartą. Ar tos minėtos mergaitės kalbos buvo tiesa ar ne, Olga Girdauskienė galutinai nežinojo. Tačiau prasidėjus įvykiams po žudynių Kaune tiek iš pačių Kėdžių, Venckų, tiek iš žiniasklaidos, televizijos laidų, net įvairių atskirų politikų pasisakymų susidariusi savo subjektyvią nuomonę, kad mergaitės kalbos buvo tiesa, t.y. tuo tikėjo, kaip ir didelė dalis Lietuvos Respublikos gyventojų. Priešingai atskiriems liudytojų parodymams, Olga Girdauskienė taip pat niekada nefilmavo Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) siekiant užfiksuoti jos pokalbius apie pedofiliją ar pan., Deimantės Stankūnaitės Olga Girdauskienė niekada nemokė jokių netinkamų žodžių, jų nevartojo. Byloje pateikiami atskiri tariami įrodymai, kuriais bandomas pagrįsti kaltinimas jai: pačios mažametės Deimantės Stankūnaitės atskiri parodymai, jos motinos Laimutės Stankūnaitės parodymai, liudytojų Mariaus Kuprevičiaus, Vitalijaus Keršio, Astos Kuznecovaitės parodymai, Slapto pasiklausymo protokolas, atskirų specialistų išvados. Visi tie įrodymų šaltiniai, nei juos vertinant atskirai, nei visumoje nepatvirtina jokios jos kaltės. Apeliantė nurodo, kad gana ilgai net nebuvo Lietuvos Respublikoje laikotarpyje, kuriame dabar yra kaltinama. Žodžius „pedofilija“, „pedofilas“ Deimantė Kedytė girdėjo iš TV laidų. Durys į buvusį Deimantės Kedytės pusbrolio Karolio Venckaus kambarį buvo apklijuotos lipdukais su Drąsiaus Kedžio nuotrauka ir žodžiais „Pedofilams Stop“. Kažkuriuo momentu vaikai buvo apsikeitę kambariais.

23.   Pagal skirtingus BK straipsnius (233 ir 153) tame pačiame kaltinimo laikotarpyje, remiantis tų pačių liudytojų tais pačiais parodymais ją jau nuteisė ir toliau teisia vėl naudojantis „etatinių“ liudytojų pasakojimais, o taip pat tuo pačiu Slapto pasiklausymo protokolu. Liudytojai Marius Kuprevičius, Vitalijus Keršys ir Asta Kuznecovaitė nuo 2011 iki 2016 metų buvo apklausti tyrėjų ir teisėjų eilę kartų. Visųjų parodymai einant laikui buvo vis „informatyvesni“. Tie patys „pokalbiai“ su Deimante Kedyte vienu metu traktuojami kaip „poveikis liudytojai“, kitą kartą tie veiksmai jau vertinami „intelektualiniu tvirkinimu“. Nuo 2010-04-04 iki 2010-09-30 nukentėjusiosios apsaugą vykdę policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai, su Deimante Kedyte dirbę psichologai nepastebėjo, kad pastaroji būtų buvusi intelektualiai ar panašiais veiksmais tame laikotarpyje tvirkinama. Minėtas 2014-01-30 Slapto sekimo protokolas, jo priedai apie slaptą pasiklausymą Kėdžių namuose nuo 2009-10-07 iki 2010-04-29, niekaip neįrodo kaltinamajame akte tariamos jos kaltės. Olgai Girdauskienei kelia pagrįstas abejones tokio slapto pasiklausymo teisėtumas, kuomet slapta klausomasi apygardos teismo teisėjos tėvų ir tos teisėjos globotinės namuose, kuriuose teisėja nuolat lankėsi. Pažymi, kad ir ekspertai negalėjo atskirose dalyse duoti kategoriškas išvadas, o irtose dalyse, kur jie pasisako kategoriškai, nėra pagrindo pilnai tikėti ekspertais, nes atlikdami tokio pobūdžio ekspertizes, specialistai tikrai gali klysti. Dauguma pateiktų prokuroro įrašų yra labai prastos kokybės. Mergaitė akcentavo, kad Olga Girdauskienė ją esą nuteikinėjusi prieš jos mamą, kad ji esanti bjauri bei pan. Olga Girdauskiene nieko prieš nieką nenuteikinėjusi, tačiau svarbiausia yra tai, kad tas nukentėjusiosios tariamas „nuteikinėjimas“ nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnyje, sudėties. Priešingai kaltinimo teiginiams, slapto pasiklausymo duomenys ne tik nepatvirtina kaltinimo, bet jį daugiau paneigia. Taip pat kelia pagrįstų abejonių tokio slapto pasiklausymo teisėtumas (apygardos teismo teisėjos tėvų, kuriuose nuolat lankėsi Neringa Venckienė namuose). Tai yra, jau vien pats slapto pasiklausymo faktas ir jokios pareigūnų reakcijos nebuvimas labai ilgą laiką po tų pokalbių, patvirtina, jog prieš Deimantę Kedytę nebuvo daromas joks nusikaltimas išjos aplinkos pusės, juo labiau - iš Olgos Girdauskienės pusės. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama nukentėjusiosios mažametės parodymų analizei, paaiškinant, jog negalima jos parodymais tikėti, o juo labiau grįsti pastarosios kaltę. Taip pat apeliantės gynėjo vertinimu, būtina atsargiai vertinti Laimutės Stankūnaitės parodymus, nes ji buvo ir yra tiesiogiai suinteresuota šios bylos baigtimi kaltinimo naudai. Šios liudytojos parodymai yra taip vadinamojo išvestinio pobūdžio. Iš bylos duomenų seka, o ir pati liudytoja patvirtina, kad ji nebuvo Olgos Girdauskienės ir Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) bendravimo liudininke. Tai yra, savus parodymus ši liudytoja davė pagal tai, ką ji esą sužinojusi vėliau iš savo mažametės dukters.

24.   Advokato vertinimu, liudytojas Marius Kuprevičius yra nepatikimas liudytojas. Jo pozicija buvo nenuosekli, kardinaliai priešinga. Vienu metu buvęs aktyviu Deimantės Kedytės artimųjų nurodytosios pedofilijos versijos šalininku, jis aktyviai dalyvavo Kėdžių namų aplinkoje veikusioje jų šalininkų stovykloje, o vėliau jis tapo tos pedofilijos versijos tokiu pačiu aktyviu priešininku. Be to jis galimai turi ir savą interesą apkalbėti Olgą Girdauskienę ir tokiu būdu įsiteikti kaltintojų naudai, kad jam pačiam nebūtų reiškiamos teisinės pretenzijos dėl jo ankstesnės veiklos Klonio g. įvykiuose Garliavoje. Pažymėtina ir tai, kad šio liudytojo parodymus vienaip ar kitaip paneigė eilė kitų šioje byloje apklaustų asmenų: kaltinamieji Laimutė Kedienė, Vytautas Andrius Kedys, liudytojai Audronė Skučienė, Edmundas Limantas, Violeta Milevičienė, Marijona Gutauskienė, Raimundas Čegis, Renaldas Čiglinskas, Vida Vaiva Armonienė ir kt. Šio liudytojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Kadangi Marius Kuprevičius po jo dabar deklaruojamų esą neteisėtų Olgos Girdauskienės veiksmų mažametės Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) atžvilgiu nesikreipė dėl tų jo tariamų įvykių į teisėsaugos institucijas, todėl dabar telieka daryti išvadą, kad tie Olgos Girdauskienės veiksmai jos bendravime su minėtąja mergaite ir nebuvo kuo nors nusikalstami.

25.   Kaip nepatikimus vertina ir liudytojo Vitalijaus Keršio parodymus. Nurodo, kad jis taip pat kardinaliai keitė savo poziciją dėl minėtosios ,.pedofilijos“ - buvo jos versijos karštu šalininku, o po to tapo tokiu pačiu priešininku. Ir šio liudytojo parodymai yra itin abstraktūs (niekaip nekonkretizuojant liudytojo tariamų įvykių laike, nenurodant jokių kitų konkretesnių aplinkybių) atskirose dalyse prieštaringi, nepatvirtinti kitais įrodymų šaltiniais bei nesudaro pagrindo pripažinti Olgą Girdauskienę kalta. Šis liudytojas savo nevienkartiniuose parodymuose akcentuoja keletą tų pačių tariamų aplinkybių, t.y. kad Olga Girdauskiene esą kalbėdavo Deimantei Stankūnaitei apie „pimpalius“, „sysalus“, o taip pat užsidėdavo pledu ir po juo palindusi kažką kalbėdavosi su Deimante Stankūnaite. Ir liudytojo Vitalijaus Keršio atveju kyla logiškas klausimas - jeigu jau jis stebėjo jo tariamus Olgos Girdauskienės kokius nors neteisėtus veiksmus, tai tuomet kodėl jis nesikreipė, tame tarpe ir iš karte po tų tariamai neteisėtų veiksmų atlikimo, į teisėsaugą.

26.   Advokato teigimu, visiškai nepatikimi ir liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymai. Iš tiesų ši liudytoja lankydavosi ir net nakvodavo kaip Deimantės Kedytės (Stankūnaitės) senelių Kėdžių, taip ir Venckų namuose, tačiau ji piktnaudžiavo alkoholiu - dažnai būdavo neblaivi; be to ir ji vienu metu buvo aktyvi Deimantės Kedytės (Stankūnaitės) artimųjų nurodytosios pedofilijos versijos šalininkė ir net apie tai pateikė visuomenės informavimo priemonėse daugybę atitinkamų publikacijų, straipsnių, o vėliau ji tapo tos versijos tokia pačia aktyvia priešininke, atitinkamai keisdama jau ir savo poziciją savose publikacijose.

27.   Liudytojų Evelinos Talalienės ir Vitalijos Petrokienės, vaikų teisių specialisčių, parodymai šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra iš esmės neinformatyvūs bei neaktualūs, Jie niekaip nepatvirtina šioje byloje nagrinėjamo kaltinimo. Priešingai, šios specialistės neturėjo jokių pretenzijų Olgai Girdauskienei dėl pastarosios elgesio Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) atžvilgiu.

28.   Byloje esantys dokumentinio pobūdžio įrodymai (procesiniai sprendimai kitose bylose, ekspertizių išvados, specialistų išvados, kiti rašytiniai Įrodymai) irgi nepatvirtina kaltinimo - nei vertinant kiekvieną tų įrodymų atskirai, nei kontekste su kitais bylos duomenimis (analizuoja 2012-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-369/2012 (ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00834-08 ) išdėstytus teiginius. Specialistų, ekspertų psichologų, psichiatrų išvados apie vaiko, tame tarpe konkretaus vaiko - D. Kedytės - psichikos savitumą, jokiu būdu niekaip nepagrindžia ir negali pagrįsti Olgos Girdauskienės kaltės. Tos išvados gal ir reikšmingos nagrinėjus kitas bylas, tačiau šioje, kaltinamosios Olgos Girdauskienės byloje, jos nėra reikšmingos. Byloje esantys audio įrašai pateiki fragmentiškai, jie nėra kokybiški, byloje pateikiama kelios jų stenogramos variantai, visa kai rodo, jog tų įrašų patikimumas nėra pakankamas. Net specialistai, tyrę tuos įrašus, eilėje atvejų negalėjo duoti kategorišką išvadą dėl to, kokių konkrečiai asmenų balsai girdisi tuose įrašuose. Pažymi ir tai, kad bet kuriuo atveju toks įrodymų šaltinis nėra pakankamai informatyvus, kad nustatyti byloje tiesą, nes nematomas įvykių vaizdas, o girdisi tik balsai.

29.   Advokatas pabrėžė, kad buvo visiškai ignoruojama, jog Olga Girdauskienė jai inkriminuoto kaltinimo metu ilgą laiką buvo išvykusi į Rusiją, ji atskirais laikotarpiais sirgo, buvo net stacionariai gydoma. Be to, net ir pati nukentėjusioji Deimantė Stankūnaitė kaltinime Olgai Girdauskienei nurodytame laikotarpyje (nuo 2010-04-04 iki 2010-09-30) ne visą laiką būdavo namuose pas savo tetą Neringą Venckienę, pas savo senelius Kedžius.

30.   Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Šioje byloje nenustatyta ir Olgai Girdauskienei inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyvinė pusė - tiesioginė tyčia tvirkinti mažametę Deimantę Stankūnaitę (Kedytę). Klausinėjimas Deimantės Kedytės tais klausimais, dėl kurių tuo metu, tame kaltinime išdėstytame laikotarpyje diskutavo dažnas Lietuvos Respublikos pilietis, gyventojas niekaip negali būti priskiriamas nusikalstamai veikai, numatytai BK 153 straipsnyje, jeigu toks klausinėjimas ir buvo. Iš esmės kiekvieną dieną žiniasklaidos priemonėse tos temos buvo nuolat gvildenamos. Olga Girdauskienė gyveno Deimantės Stankūnaitės (Kedytės) kaimynystėje ir buvus normaliems kaimyniškiems santykiams su šios mergaitės seneliais, jai teko pabendrauti ir su minėtąja mergaite. Visiškai suprantamas žingeidumo realizavimas, paklausiant patį ažiotažinių įvykių tariamą ar tikrą dalyvį - nukentėjusiąją apie tuos įvykius.

31.   Apeliaciniame skunde pateikiami ir motyvai, dėl kurių nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, kitomis priteistomis proceso išlaidomis. Nurodo, kad Olga Girdauskienė yra praeityje neteistas žmogus. Jokių kompromituojančių duomenų byloje nėra ir negali būti, nes visą savo gyvenimą ji nugyveno sąžiningai. Mokėsi, studijavo, baigė mokslus, dirbo, pagimdė ir užaugino vaikus, turi jau ir anūkų. Šiuo metu Olga Girdauskienė jau pensininkė. Be toji yra labai silpnos sveikatos (serganti eile atskirų chroninio pobūdžio ligų: širdies, sąnarių ligos ir kt.). O prasidėjus ir vykstant šios ir dar vienos jos atžvilgiu inspiruotos baudžiamosios bylos procesams labai stipriai pašlijo nuteistosios Olgos Girdauskienės nervinė būsena, sustreikavo sveikata (buvo diagnozuota organinė depresija), dėl viso ko Olgai Girdauskienei teko ir tenka gydytis ir pas psichiatrus. Olgos Girdauskienės šeimos pajamos minimalios, nors per visą savo gyvenimą ji su sutuoktiniu ir yra įsigiję gyvenamąjį būstą, tačiau pati jos šeimos turtinė padėtis yra gana sunki. Jos vyras turi neįgalumą. Pati Olga Girdauskienė gauna nedidelį darbo užmokestį. Nukentėjusiosios šalies civilinis ieškinys dėl jo itin didelio dydžio buvo ir yra visiškai nepagrįstas, nepamatuotas bet kuriuo atveju ir neturi analogų teisminėje praktikoje. Civilinio ieškinio teiginiai yra deklaratyvūs, neįrodyti šios bylos procese (nagrinėjant bylą kaltinimo šalies ir nukentėjusiosios atstovai iš esmės bandė įrodinėti būtent pačią kaltinamajame akte tariamą nusikalstamą veiką, bet ne konkretų civilinį ieškinį). Visiškai neįvertinta ne tik Olgos Girdauskienės turtinė bei asmeninė padėtis. Ši moteris visą gyvenimą dirbusi eilinės bibliotekininkės darbą neužgyveno jokių didelių turtų, o dabar jai jau sulaukus senatvės ir esant labai silpnos sveikatos, iš jos reikalaujama atimti tą per ilgus gyvenimo metus užgyventą paskutinįjį turtą - gyvenamąjį būstą, kuris byloje yra iki šiol areštuotas (juk suprantama, kad iš nedidelės pensijos Olga Girdauskienė būdama jau prielankaus amžiaus ir silpnos sveikatos nesugebėtų tokio dydžio ieškinį atlyginti, nesugebėtų atlyginti ir apylinkės teismo priteistos tariamos neturtinės žalos atlyginimo). Pažymi jog iš esmės panašiais teiginiais, kaip išdėstyta ieškinyje šioje byloje, D. Stankūnaitės atstovai yra pareiškę ir civilinį ieškinį kitoje baudžiamojoje byloje, t.y. byloje pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl tariamo neteisėto poveikio), nagrinėjamoje paraleliai šiai bylai. Taigi šioje, dabar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nurodytasis nukentėjusiosios atstovų civilinis ieškinys turėjo ir turi būti atmestas bet kuriuo atveju. Antra vertus, dėl visų jau paminėtųjų aplinkybių šioje byloje bet kuriuo atveju Olgos Girdauskienės atžvilgiu nebuvo ir nėra pagrindo priimti bent dalyje apkaltinamąjį nuosprendį, o todėl jau vien dėl pastarosios aplinkybės pagal BPK normas bet kuriuo atveju nukentėjusiąją pripažintos D. Kedytės atstovo civilinis ieškinys turėjo ir turi būti atmestas.

32.   Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios — civilinės ieškovės Deimantės Stankūnaitės, veikiančios per įstatyminę atstovę Laimutę Stankūnaitę advokatė Neringa Grubliauskienė prašo pakeisti 2018-02-15 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisiant žalos atlyginimą iš nuteistųjų Olgos Girdauskienės ir Laimutės Kedienės solidariai; pripažinti nukentėjusiosios D. Stankūnaitės (2014-10-14), Vitalijaus Keršio ir Mariaus Kuprevičiaus parodymus patikimais įrodymais nuteistųjų Laimutės Kedienės, Olgos Girdauskienės kaltei pagrįsti.

33.   Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies taikė dalinę atsakomybę, priteisdamas iš kiekvieno kaltininko teismo priteistą neturtinę žalą lygiomis dalimis. Dėl kokių motyvų teismas netaikė solidarios atsakomybės esant tokiam ieškinio reikalavimui neaišku, nes teismas šios nuosprendžio dalies nemotyvavo. Nors nuteistosios Olga Girdauskienė ir Laimutė Kedienė nuteistos už tai, kad kiekviena jų atliko tvirkinamuosius veiksmus mažametės Deimantės Stankūnaitės atžvilgiu, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad jų neteisėti veiksmai pasižymėjo vieninga ir kryptinga tyčia, nukreipta daryti poveikį mažamečiam vaikui, siekiant įteigti vaikui seksualinį nukrypimą apibūdinančius žodžius, t.y. atliko veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiosios Deimantės Stankūnaitės per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, ką patvirtina ir garso įrašai, kuriuose užfiksuoti bendri pokalbiai tarp Laimutės Kedienės, Olgos Girdauskienės, Vytauto Andriaus Kedžio, Deimantės Stankūnaitės, ir šio neteisėto veikimo tikslas buvo vienas - pasiekti, kad mažametė D.Stankūnaitė nebūtų grąžinta motinai Laimutei Stankūnaitei. Esant tokio pobūdžio veiksmams sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu. t.y. solidariai, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti dalinės atsakomybės.

34.   Skolininkų (pažeidėjų) daugėtu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau nei vienas asmuo. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagrįstą suvokimu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas - teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą susiklosčiusioje situacijoje. CK yra tik kelios nuostatos, reglamentuojančios solidariosios atsakomybės klausimus: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidariąją atsakomybę įtvirtinančios CK 6.279 straipsnio 4 dalies, 6.265 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.270 straipsnio 3 ir 4 dalių normos taikytinos specialiems atvejams. Solidarioji atsakomybė geriausiai atitinka nukentėjusiojo interesus; nes bendraskolių prievolės nevykdymo rizika perkeliama skolininkams. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Tokią išvadą leidžia daryti suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir išaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada - dalinė atsakomybė. Pagal tokį vertinimą išskiriami bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme bei skolininkų daugėto atvejai nesant bendrininkavimo siaurąja prasme.

35.   Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistąsias Olgą Girdauskienę ir Laimutę Kedienę siejo bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, teismas privalėjo taikyti solidariąją atsakomybę, kuri geriausiai atitinka nukentėjusiosios - civilinės ieškovės Deimantės Stankūnaitės interesus.

36.   Advokatė nesutinka ir su teismo motyvais tenkinti civilinį ieškinį iš dalies. Nurodo, kad teismui nekilo abejonių, jog nukentėjusioji Deimantė Stankūnaitė dėl nusikalstamų veikų patyrė stiprius neigiamus emocinius išgyvenimus, pažeminimą, stresą, nepatogumus, jautė baimę, buvo sutrikdytas vaiko normalus gyvenimas, šie nuteistųjų Olgos Girdauskienės ir Laimutės Kedienės veiksmai nukentėjusiąją paveikė psichotraumuojančiai, atsirado neigiamos pasekmės nukentėjusiajai Deimantei Stankūnaitei. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistosios tvirkindamos mažametę D.Stankūnaitę nesiekė patenkinti savo lytinių poreikių, o neteisėtai veikė turėdamos kitą, savanaudišką tikslą - pasiekti, kad mažametė nukentėjusioji nebūtų grąžinta motinai, atitinkamai apkaltinant ją ir jai padedančius asmenis seksualine prievarta prieš mažametę. Šiuos savo sumanymus nuteistosios vykdė per mažametę Deimantę Stankūnaitę, kuri nuteistajai Laimutei Kedienei buvo artima giminaitė - anūkė. Tai yra Laimutė Kedienė neteisėtus veiksmus naudojo prieš artimą mažametį giminaitį, kas tiek teisės, tiek moralės prasme sukelia sunkesnes pasekmes, nei tai darytų svetimas, visiškai vaikui nepažįstamas asmuo. Atitinkami veiksmai turi sukelti nuteistajai ir sunkesnes pasekmes už tokį neteisėtą veikimą. Nuteistoji Olga Girdauskienė šią aplinkybę žinojo, ir turėjo suprasti, kad toks veikimas prieš artimą, ir dar mažametį vaiką yra neleistinas ir nepateisinamas. Olga Girdauskienė buvo laikoma neoficialia mažametės Deimantės Stankūnaitės aukle, ji nemažai laiko praleisdavo su vaiku, nuolat būdavo Kėdžių namuose, dėl ko mažametė D.Stankūnaitė turėjo pagrindo ja pasitikėti, priėmėją kaip artimąjos aplinkai asmenį, todėl jos atsakomybė už pasekmes dėl neteisėtų veiksmų atlikimo turėtų būti vertinama griežčiau, nei tokius veiksmus atliktų nepažįstamas nukentėjusiajai asmuo. Teismas spręsdamas pareikšto ieškinio pagrįstumą, pripažino, kad tokie nuteistųjų neteisėti veiksmai turės įtakos nukentėjusiosios brendimui, asmenybės formavimuisi, tačiau kokiu mastu tai pasireikš ateityje, šiuo metu negali įvertinti, nes tokių įrodymų į bylą nepateikta. Su tokia teismo išvada negalima sutikti, kadangi vertindamas tokias aplinkybes, teismas privalėjo atsižvelgti į bylos specifiką - dėl mažametei taikyto poveikio, Kėdžių ir jų aplinkos poveikio tiek nukentėjusiajai, tiek jos motinai, ji buvo priversta ne tik išvykti iš šalies, tačiau buvo pakeista jos tapatybė, dėl ko nukentėjusiosios tyrimas nustatant pasekmes yra negalimas. Kita vertus, teismas privalėjo vertinti ir tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2014 metais, kai tuo tarpu nukentėjusioji Deimantė Stankūnaitė su savo motina iš Lietuvos, pakeitus jų tapatybę, buvo priverstos išvykti 2013 metų rugpjūčio mėnesį, t.y. tuomet dar nebuvo pagrindo tokiam tyrimui atlikti. Teismas pripažinęs, kad neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios Deimantės Stankūnaitės parodymais, ir jos motinos Laimutės Stankūnaitės parodymais, privalėjo kaip neginčijamus vertinti Laimutės Stankūnaitės, jos tėvų Tatjanos ir Stasio Stankūnų parodymais, padarytais garso įrašais. Stasys ir Tatjana Stankūnai nurodė, kad paėmus nukentėjusiąją Deimantę Stankūnaitę iš Kėdžių namų, ji labai išgyveno dėl to, kad buvo priversta negražiai kalbėti apie savo mamą, sakyti netiesą, ji pergyveno ar mama jai atleis. Laimutė Stankūnaitė parodė, kad dėl dukteriai daryto poveikio Kėdžių namuose, jai reikalinga reabilitacija, ji turi lankytis pas psichoterapeutus, dėl patirtų išgyvenimų Kėdžių namuose duktė yra uždarajai sunku bendrauti, ji nepasitiki savimi, jaučiasi nepilnaverte, niekuo netiki. Šiems padariniams pašalinti reikalinga specialisto (psichoterapeuto, psichologo pagalba), kad jai gyvenant užsienyje kainuoja brangiai. Tai, kad vaikas buvo verčiamas žodyne naudoti tokio amžiaus vaikui nebūdingus seksualinio pobūdžio žodžius, įrodyta byloje esančiais garso įrašais, kurių autentiškumas ir įrašų padarymo aplinkybes nekelia abejonių. Nusikalstama veika buvo padaryta dėl savanaudiškų paskatų, todėl atitinkamai turi būti įvertintos ir šios veikos pasekmės. Mano, kad teismas neturėtų atsižvelgti į nuteistųjų amžių, turtinę padėtį, kadangi nusikalstamus veiksmus dėl savanaudiškų paskatų padariusios nuteistosios turėjo įvertinti tokių veiksmų pasekmes, tame tarpe ir iš to atsirasiančių žalą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis spręsdamas civilinį ieškinį, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, civilinį ieškinį patenkinant visiškai.

37.   Nukentėjusioji - civilinė ieškovė Deimantė Stankūnaitė, veikianti per įstatyminę atstovę Laimutę Stankūnaitę ir atstovę, neginčija apkaltinamojo teismo nuosprendžio dalyje dėl Laimutės Kedienės ir Olgos Girdauskienės kaltės pagal BK 153 straipsnį pripažinimo, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai dalies liudytojų ir nukentėjusiosios parodymus vertino kritiškai ar nelaikė jų tinkamu įrodymu. Dėl mažametės 2014-10-14 apklausos metu konstatuotos emocinės ir psichologinės būsenos abejotina, kadangi teismas neturi specialių žinių tokiai išvadai padaryti, o specialistai dėl tokios išvados davimo nebuvo pasitelkti. Kaip matyti iš nukentėjusiosios D.Stankūnaitės apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2014-10-14, šios apklausos metu nukentėjusioji aiškiai įvardino, kas ir kada mokėją sakyti seksualinio turinio žodžius, aiškino, kad jai netgi buvo grasinama smurtu, jeigu ji nekalbės blogai apie motiną, nesakys, kad nenori su ja gyventi. Tai, kad nukentėjusioji neatsimena tikslių datų, įvykių eiliškumo, yra visiškai suprantama, nes šis laikotarpis jai buvo sudėtingas, nukentėjusiajai nuolat buvo daromas spaudimas, o parodymų tikslumui turėjo įtakos ir nukentėjusiosios amžius. Nukentėjusiosios parodymų nelaikyti tinkamu įrodymu negalėjo dar ir todėl, kad šie jos parodymai ne tik kad neprieštarauja kitiems surinktiems byloje įrodymams, tačiau iš esmės juos patvirtina ir papildo. Tai, kad nukentėjusios Deimantės Stankūnaitės nurodytos aplinkybės, kad Olga Girdauskienė, Laimutė Kedienė vertė ją vartoti seksualinio pobūdžio žodžius, nėra jos fantazijos ar poveikyje duoti parodymai, patvirtina byloje esantys garso įrašai, apklausti kiti liudytojai, tuo metu buvę Kėdžių namuose: Asta Kuznecovaitė, Evelina Talalienė, Laima Lavastė, Sergejus Lemziakovas, o taip pat Laimutė Stankūnaitė, Tatjana ir Stasys Stankūnai bei Vitalijus Keršys ir Marius Kuprevičius. Tai yra nukentėjusiosios Deimantės Stankūnaitės 2014-10-14 apklausos metu duoti parodymai ir juose nurodytos aplinkybės sudaro darnią visumą su aukščiau išvardintais įrodymais, todėl šie parodymai teismo privalėjo būti vertinami kaip Laimutės Kedienės ir Olgos Girdauskienės kaltę patvirtinantys duomenys, tuo pačiu pagrindžiantys ir neturtinės žalos dydį ir pagrįstumą.

38.   Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų Vitalijaus Keršio ir Mariaus Kuprevičiaus parodymus, nurodydamas kad šie liudytojai Garliavos įvykiuose pradžioje palaikė Kėdžių pusę, o po to priėmė priešingą poziciją, tai rodo jų nepastovumą, kas leidžia abejoti jų parodymų teisingumu. Su tokia teismų išvada negalima sutikti, juo labiau, kad šie asmenys ne kartą viešai yra paaiškinę dėl kokių priežasčių pasikeitė jų pozicija vadinamoje „pedofilijos“ byloje - buvę artimoje Kėdžių aplinkoje (Vitalijus Keršys netgi tam tikrą laiką gyveno Kėdžių namuose), šie liudytojai pamatė, kad faktinė tiesa ir Kėdžių deklaruojama tiesa yra nesuderinamos, Marius Kuprevičius nurodė, kad nuolatinis Olgos Girdauskienės poveikis nukentėjusiajai nuolat ją verčiant prisiminti neva tai vykusį seksualinį išnaudojimą, istoriją pasakojant naudojant vulgarius seksualinio pobūdžio žodžius, kėlė jam pasišlykštėjimą, jis netgi bandė neprileisti Olgos Girdauskienės prie nukentėjusiosios. Šių liudytojų nurodytos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo aukščiau išvardintų liudytojų nurodytų aplinkybių, kuriais teismas laikė pagrįstomis ir patikimomis. Tai, kad šie liudytojai suabejojo Garliavos istorijos tikrumu, nesudaro pagrindo šių liudytojų parodymus vertinti kritiškai. Pažymi, kad teismas įrodymų vertinime nėra nuoseklus, kadangi liudytojos Astos Kuznecovaitės atžvilgiu vertindamas šios liudytojos parodymus, elgėsi priešingai, nes pripažino juos patikimais, nors ši liudytoja taip pat perėjo į priešingą pusę. Teismas nepagrįstai nuteistųjų asmenų kaltės negrindė nukentėjusiosios D.Stankūnaitės 2014-10-14 duotais parodymais, bei liudytojų Mariaus Kuprevičiaus ir Vitalijaus Keršio parodymais. Kadangi nukentėjusiosios Deimantės Stankūnaitės (2014-10-14), Vitalijaus Keršio ir Mariaus Kuprevičiaus parodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys ar papildantys kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiama nuteistųjų kaltė, todėl apeliacinis teismas turėtų ištaisyti šią pirmos instancijos teismo padarytą įrodymų vertinimo klaidą ir šiuos parodymus pripažinti patikimais įrodymais nuteistųjų Laimutės Kedienės ir Olgos Girdauskienės kaltei pagrįsti.

39.   Teismo posėdyje nuteistoji Laimutė Kedienė, jos gynėja advokatė Sonata Žukauskienė, nuteistoji Olga Girdauskienė, jos gynėjas advokatas D. Svirinavičius palaikė apeliacinių skundų argumentus, prašydami priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl BK 153 straipsnyje numatytos veikos padarymo. Nukentėjusiosios Deimantės Stankūnaitės, veikiančios per įstatyminę atstovę Laimutę Stankūnaitę, atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, taikyti solidarią atsakomybę dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškinį tenkinant visiškai. Prokuroras prašė nuteistosios Olgos Girdauskienės apeliacinį skundą atmesti, Laimutės Kedienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, jos veiką perkvalifikuojant pagal švelnesnę straipsnio redakciją, paliekant tą pačią bausmę. Prašė netenkinti nukentėjusiosios ieškinį visiškai, netaikyti solidariosios atsakomybės, tačiau sutiko su advokatės Neringos Grubliauskienės argumentais dėl Deimantės Stankūnaitės, Vitalijaus Keršio ir Mariaus Kuprevičiaus parodymų vertinimo.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

40.   Nuteistosios Olgos Girdauskienės gynėjas advokatas D. Svirinavičius apeliaciniame skunde formuluoja prašymus perduoti baudžiamąją bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo, arba nutraukti baudžiamąją bylą dėl dalies veikų (advokatas laikėsi pozicijos, kad Olgai Girdauskienei inkriminuota veika nebuvo tęstinė) suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, dėl 2010-06-29 - 2010-09-30 laikotarpiu atliktų veiksmų Olgą Girdauskienę išteisinti. Iš apeliacinio skundo motyvų taip pat matyti, kad buvo keliamas ir dvigubo nubaudimo už tuos pačius veiksmus klausimas.

41.   Dvigubą nubaudimą už tą pačią nusikalstamą veiką draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, o dvigubą baudžiamąjį persekiojimą - BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, t. y. visumos konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (Sergey Zolotukhin v. Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015).

42.   Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2016-09-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017-10-18 nuosprendžiu, Olga Girdauskienė pripažinta kalta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji laikotarpiu nuo 2008-12-25 iki 2012-05- 17 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 23-1-00834-08 (dėl mažamečio asmens tvirkinimo) metu bei šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme (teisminio proceso Nr. 1-41-369/2012) ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00073-09 (dėl poveikio_nukentėjusiajai), savo namuose, esančiuose Klonio g. 2, Teleičių k., Garliavos šen., Kauno r. bei Laimutės Kedienės ir Vytauto Andriaus Kedžio namuose, namo terasoje, namo kieme bei kitose namo prieigose, esančiose Klonio g. 5, Teleičių k., Garliavos šen., Kauno r., sistemingai klausinėdama, aptarinėdama su mažamete nukentėjusiąją Deimante Stankūnaite, gini. 2004 m., (buvusi pavardė - Kedytė) dėl tariamai jos atžvilgiu įvykdytos seksualinės prievartos detales, siekė paveikti nukentėjusiąją apie Andriaus Ūso, Jono Furmanavičiaus ir Aido tariamai jos atžvilgiu padarytos seksualinės prievartos veiksmus. Nuosprendis yra įsiteisėjęs, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-31 nutartimi kasacinis skundas atmestas.

43.   Nors buvo pažeistos skirtingos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad iš esmės nesiskiria aptariamų veikų pobūdis. Vienu atveju, Olga Girdauskienės nuteista pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl poveikio nukentėjusiajai Deimantei Stankūnaitei, ir šis poveikis pasireiškė tokiais veiksmais kaip sistemingas mažametės klausinėjamas apie neva prieš ją įvykdytą seksualinę prievartą, kalbėjimas jai apie ..pimpalus“ ir „sysalus“, Andriaus Ūso ir Jono Furmanavičiaus vadinimas pedofilais, mergaitės klausinėjimas ką šie (pedofilai) jai darė, apie mažametės atidavimą Andriui Ūsui. Nagrinėjamu atveju, Olga Girdauskienė pirmosios instancijos teismo nuteista pagal BK 153 straipsnį dėl mažamečio asmens tvirkinimo, ir šioje byloje jos veiksmai vėlgi iš esmės analogiški - žodžių „sysalas“ , „pimpalas“, „pedofilas“ vartojimas kaltinime nurodytoje aplinkoje, taip pat aptarinėjimas su ta pačia mergaite - Deimante Stankūnaite jos tariamo prievartavimo detales (lytinių organų kišimas j burną ir pan.), apie mergaitės atidavimą Andriui Ūsui. Veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikotarpis apima ir laikotarpius, kuriais Olga Girdauskienė nuteista pagal BK 153 straipsnį, iš dalies sutampa ir veikos padarymo vieta (Kėdžių gyvenamasis namas ir jo prieigos). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį Olgai Girdauskienei buvo nustatytas pagal teisiškai reikšmingus tapačius faktus. Vykstant atskiriems ikiteisminiams tyrimams, procesų nesujungus ir bylos nagrinėjimo teisme metu, susidarė situacija, kuomet du atskiri baudžiamieji procesai vyko dėl iš esmės tų pačių Olgos Girdauskienės veiksmų. Taigi pagrįsti yra nuteistosios gynėjo argumentai, kad asmuo nagrinėjamoje byloje buvo antrą kartą nubaustas už tapačius veiksmus, ir dėl to buvo neabejotinai pažeistas non bis irt idem principas. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, baudžiamoji byla šiuo pagrindu Olgai Girdauskienei yra nutrauktina. Nustačius tokias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas dėl kitų nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino ir veikos tęstinumo

44.   Nepagrįsti nuteistosios Laimutės Kedienės apeliacinio skundo argumentai, kad jos padaryta veika nėra tęstinė bei kad senaties terminai skaičiuojami neteisingai, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad, kvalifikuojant pastarosios veiksmus, buvo vadovautasi ne ta įstatymo redakcija. Baudžiamosios bylos duomenims, Laimutė Kedienė nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-07-16. Tai yra tęstinė veika, todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, senaties terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada buvo baigta daryti nusikalstama veika, šiuo atveju, nuo 2010-07-16. Šią dieną galiojo 2003-05-01 BK 153 straipsnio redakcija, todėl kvalifikuojant apeliantės veiksmus turėjo būti taikomas būtent šios redakcijos baudžiamasis įstatymas. Vėlesnę straipsnio redakciją (priimtą 2010-07-02 įstatymu Nr. XI- 989) pirmosios instancijos teismas taikė nepagrįstai, kadangi ji įsigaliojo tik nuo 2010-07-20, kuomet apeliantės veika jau buvo baigta. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad, atsižvelgiant į taikomą redakciją (priimta 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968), jos veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kadangi, be alternatyvių bausmių, numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas aptariamo straipsnio redakciją, priskirdamas jos padarytą veiką apysunkių nusikaltimų kategorijai, esminės įtakos senaties termino skaičiavimui tokios aplinkybės neturėjo. 2010-07-16 galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (priimta 2010 06 15 įstatymu Nr. XI-901, įsigaliojusi nuo 2010 06 29) numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Laimutės Kedienės padaryta tęstinė veika yra baigta 2010-07-16, taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas būtų pasibaigęs 2018-07-16 (neįskaičiavus laikotarpių, kuomet senaties eiga buvo sustojusi dėl pertraukos paskelbimo neatvykus kaltinamajai), tačiau apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas šiam terminui nesuėjus. Pastebėtina ir tai, kad po aptariamos veikos padarymo Laimutė Kedienė dar buvo nuteista 2012-03-20 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 232 straipsnį (veika padaryta 2010-11-17), taip pat 2014-04-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 231 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2012-03-23). Vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio 7 dalies nuostatomis, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Kaip minėta, Laimutė Kedienė po 2010-07-16 veikos padarymo, įvykdė dar dvi tyčines nusikalstamas veikas. Todėl 8 metų senaties terminas, šiuo atveju, yra skaičiuojamas nuo paskutinės veikos padarymo dienos, t.y. nuo 2012-03-23. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas dėl BK 153 straipsnyje numatytos veikos padarymo Laimutei Kedienei sueitų tik 2020-03-23.

45.    Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas Laimutės Kedienės padarytą veiką vertino kaip apysunkę, esminės įtakos bausmės rūšiai bei jos dydžiui neturėjo. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į visas reikšmingas 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pagrįstai, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos veikos pobūdį, motyvus, nuteistąją charakterizuojančius duomenis nustatytas kiek didesnis laisvės apribojimo bausmės dydis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Taigi pripažinus, kad apeliantės padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai pagrindo keisti jai pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę nėra.

46.    Apeliantė nesutinka, jog jai inkriminuota veika yra tęstinio pobūdžio. Su tokia pozicija teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Aiškinant teismų praktikoje tęstinės nusikalstamos veikos sampratą yra nurodyta, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K- 743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-178-976/2017 ir kt.). Pagal teisminę praktiką tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko (2K-253-693/2017).

47.    Bylos duomenimis nustatyta, kad Laimutė Kedienė mažametės tvirkinimo veiksmus atliko nuo 2009- 07-01 iki 2010-07-16. Kaip matyti iš kaltinimą apeliantei pagrindžiančių duomenų (liudytojų Laimos Lavastės, Astos Kuznecovaitės, Sergejaus Lemziakovo ir kt., sekimo protokole užfiksuotų duomenų), pokalbiai seksualine tematika, vartojant vulgarius, vyriškus lytinius organus bei seksualinius nukrypimus apibūdinančius, mažamečiam asmeniui neabejotinai nepriimtinus žodžius bei išsireiškimus, vyko sistemingai, pakankamai ilgą laikotarpį, turint iš esmės vieningą sumanymą, kad mažametės Deimantės Stakūnaitės globa neatitektų jos motinai Laimutei Stankūnaitei ir pastaroji liktų gyventi su savo teta bei seneliais. Kaip matyti iš sekimo protokole užfiksuotų duomenų, mažametei girdint arba tiesiogiai bendraujant su pastarąja buvo vartojami pasikartojantys kaltinime nurodyti žodžiai bei frazės, iš esmės tokiame pačiame kontekste, kas tik patvirtina esant vieningą tyčią, siekiant to paties tikslo. Jei vertinti kiekvieną nuteistosios pasakytą kaltinime nurodytą frazę ir atskirtus žodžius atskirai, tai atitiktų to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo (t.y. BK 153 straipsnyje) požymius. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantės padaryta nusikalstama veika yra tęstinio pobūdžio, apibrėžta konkrečiais pradžios ir pabaigos laikotarpiais.

Dėl nuteisimo pagal BK 153 straipsnį

48.    Laimutė Kedienė nesutinka su skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo išvada, kad jos veiksmuose yra BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, vertindama, kad negalima baudžiamoji atsakomybė dėl kelių mažamečiui pasakytų frazių.

49.    BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-205/2013, 2K-252/2013). Taigi, kaip matyti, teismų praktikoje yra apibrėžiami dažniausiai pasitaikantys veiksmai, kurie yra prilyginami mažamečių tvirkinimui, tačiau tokių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Ar konkretūs kaltininko veiksmai laikyti nusikalstamais BK 153 straipsnio prasme, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

50.   Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad Laimutės Kedienės veiksmai atitinka BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Visų pirma, veikos padarymo metu (nuo 2009-07-01 iki 2010-09-30) mažametei nukentėjusiajai buvo vos 5-6 metai. Iš slapto sekimo protokole užfiksuotų pokalbių matyti, kad aptariama tematika, vartojant kaltinime nurodytus, pasikartojančius žodžius bei frazes yra kalbama pakankamai dažnai, kelių dienų intervalais. Mergaitės yra klausiama, pas ką nori gyventi, vadinant jos mamos tariamus draugus kaltinime nurodomais vulgariais, necenzūriniais žodžiais, vaikas yra klausinėjamas apie šiuos žmonės (ar atsimena konkretų asmenų, ką šis jai daręs ir pan.), be to, vaikas yra mokomas atkartoti tam tikras frazes. Matyti, kad šie klausimai užduodami dažnai, pakankamai įkyriai, kartais mergaitė į tai sureaguoja spiegdama (2010-03-28, 17:57 vai.), arba į suaugusių asmenų komentarus nereaguoja apskritai, užsiimdama savo žaidimais, tačiau klausimas jai yra pakartojamas, taip siekiant atkreipti mergaitės dėmesį, pastaroji prašo senelių nutilti (2010-04-03, 20:27), galų gale pati atkartodama suaugusiųjų vartojamus vulgarius žodžius. Fiksuota, kad mažametė, klausinėjama, ar Andrius Ūsas bučiavo jai akis, pradėjo šaukti, prašydama nustoti kalbėti (2010-04-04, 15:57 vai.), tačiau matyti, kad pokalbis apie seksualinius santykius, vėlgi vartojant vulgarius žodžius, buvo tęsiamas toliau. Priešingai nuteistosios apeliacinio skundo argumentams, kaltinime nurodytos frazės bei žodžiai akivaizdžiai nėra pavieniai, o įvertinus jų vartojimo kontekstą, neabejotinai laikytini kaip tvirkinantys mažametę. Nors nuteistoji ne kartą akcentavo tuometinę situaciją dėl kilusio pedofilijos skandalo, kuomet buvo transliuojamos televizijos laidos, siekiant informuoti visuomenę apie aktualius įvykius, dėl ko, pasak jų, natūralu, kad apie tai buvo pasikalbama ir Kėdžių namuose, vis dėlto, iš slapto sekimo metu užfiksuotų įrašų matyti, kad, kaip minėta, tai nebuvo vien tik tuometinių aktualių įvykių aptarimas tarp suaugusiųjų - apie tai buvo kalbama tiesiogiai su pačia mergaite, įkyriai jos klausinėjant tų pačių dalykų, susijusių su lytiniais santykiais, tiek pastarosios atžvilgiu, tiek ir jos mažametės pusseserės. Taigi aptariamos apeliantės pateiktas situacijos konteksto vertinimas teismo laikytinas ne tik kaip siekimas minimalizuoti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tačiau ir sumenkinti pačius įvykius, juos pateisinant tuometine situacija dėl kilusio skandalo, dingusio sūnaus, savo asmeniniais išgyvenimais dėl šių įvykių ir pan.

51.   Neturi reikšmės, kaip kaltinime nurodomas frazes bei žodžius, taip pat patį tuometinį situacijos kontekstą vertino suaugę asmenys, t.y. mažametės nukentėjusiosios močiutė Laimutė Kedienė. Iš mergaitės elgesio matyti, kad tokiems pokalbiams ji priešinosi, jai tai akivaizdžiai kėlė nepasitenkinimą. Neabejotina, kad tokie apeliantės veiksmai, kuomet yra intensyviai bendraujama seksualinio pobūdžio temomis, panaudojant amoralius, necenzūrinius, vulgarius išsireiškimus, frazes apie lytinius santykius, vyro lytinius organus 5-6 metų amžiaus vaikui neabejotinai sukelia ar gali sukelti per ankstyvą susidomėjimą lytiniais santykiais, o taip pat ir nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, taip pakenkiant vaiko psichologinei būsenai bei jo asmenybei. Pažymėtina ir tai, kad BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl pakanka neteisėtų veiksmų atlikimo, kad veika būtų laikoma baigta. Tai, kad vaikas jau anksčiau, apeliantės Laimutės Kedienės teigimu, tokius pačius žodžius žinojo ir juos vartojo apklausų metu, reikšmės nuteistosios veiksmų vertinimui neturi. Akivaizdu, kad tokių žodžių prasmės vaikas nesupranta, todėl vien tai, kad konkretūs žodžiai yra atsiradę vaiko žodyne, jokiu būdu nereiškia, kad jų nuolatinis vartojimas vaikui girdint arba bendraujant su juo. pastarojo neveikia neigiamai. Pažymėtina ir tai, kad Laimutė Kedienė nėra kaltinama tuo, jog būtent ji išmokė mažametę vartoti aptariamus žodžius. Be to, kaip jau buvo minėta, vaikui buvo užduodami ir seksualinio pobūdžio klausimai apie vyro lytinio organo kišimą, vyro lytiniai organai mergaitei apibūdinami pasirenkant vulgarius, amoralius išsireiškimus, taip tendencingai formuojant iškreiptą vaiko požiūrį į lytinius santykius. Tokių veiksmų negalima pateisinti ir tuo, kad aptariamu laikotarpiu buvo pareikšti įtarimai tam tikriems asmenims dėl galimo mažametės seksualinio išnaudojimo (tarsi darant išvadą, esą natūralu, jog namuose apie tai buvo kalbama). Priešingai, Deimantės Stankūnaitės močiutei manant, kad vaikas galėjo būti išnaudojamas seksualiai, pokalbiai su mažamete, tikėtina, galėjo dar labiau pakenkti pastarosios psichologinei būsenai, ir apeliantė, būdama suaugęs bei išsilavinęs žmogus tą turėjo suvokti. Todėl visiškai nesuprantami ir nelogiški tokie argumentai, ir vertinami kaip siekimas pateisinti priešingus teisei veiksmus, sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.

52.   Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Laimutė Kedienė veikė tiesiogine tyčia. Kaip nurodyta anksčiau, nuteistoji sistemingai vartojo vulgarius, necenzūrinius žodžius, amoralaus turinio frazes, susijusias su lytinių organų pavadinimais, lytinės aistros tenkinimu, girdint mažametei bei tiesiogiai bendraudama su ja, suvokdama, kad tokie kaltinime nurodyti žodžiai bei išsireiškimai yra nevartotini prie mažamečio asmens, traumuojantys bei kitaip neigiamai jį veikiantys, t.y. neabejotinai suvokė pavojingą veikos pobūdį. Apeliantės neteisėtų veiksmų sistemingumas ir tendencingumas, rodo, kad pastaroji norėjo taip veikti, t.y. ji kryptingai siekė paveikti mažametę, įteigti jai negatyvų jos mamos vertinimą, sudaryti visuomenei įspūdį, kad mergaitė mamos nekenčia, kad buvo jos tariamų draugų seksualiai išnaudojama ir pan.

Dėl liudytojų parodymų bei kitų byloje surinktų įrodymų vertinimo

53.   Apeliantė Laimutė Kedienė apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nevertino 2008-12-17, 2008-12-30 mažametės Deimantės Stankūnaitės apklausos protokolų, taip pat kritiškai vertino 2009-06-09, 2009-10-23 mažametės apklausos protokolus bei nepasisakė apie 2009- 04-15 pastarosios psichologinį įvertinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas yra mažametės Deimantės Stankūnaitės intelektualus tvirkinimas, dėl kurio yra nuteista Laimutė Kedienė. Nėra sprendžiamas klausimas, ar mažametis vaikas buvo tvirkinamas apeliantės nurodomų asmenų, t.y. Andriaus Ūso, Jono Furmanavičiaus ir Aido, todėl, šiuo atveju, nėra reikšmingi ir nukentėjusiosios parodymai apie šias aplinkybes. Tuo tarpu, dėl fakto, kad vaikas jau 2008 - 2009 m. apklausų metų vartojo atitinkamus vulgarius, kaltinime nurodytus žodžius, buvo pasisakyta ir teismas dar kartą šių argumentų nekartoja. Aukštesnysis teismas taip pat nevertina skundo argumentų apie neva Andriaus Ūso ir kitų asmenų tvirkintą mažametę nukentėjusiąją Deimantę Stankūnaitę. Lietuvos teismų informacijos sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-30 nuosprendžiu Andrius Ūsas išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti BK 153 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos požymių. Nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacinės instancijos teismo, 2013-04-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuosprendis paliktas galioti nepakeistas. Taigi mergaitės tvirkinimo faktas (kaltinant tuo Andrių Ūsą) nepasitvirtino, o nuteistosios Laimutės Kedienės skundo argumentai, esą nurodyto asmens išteisinimas nepatvirtina, kad to nebuvo, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas. Be to, priešingai skundo argumentams, šis nuosprendis nebuvo vertinamas kaip įrodantis Laimutės Kedienės kaltę šioje baudžiamojoje byloje. Šio nuosprendžio motyvais buvo vadovaujamasi pagrindžiant aplinkybes apie sistemingą aptariamos tematikos žodžių vartojimą Kėdžių namuose.

54.   Jokia logika nėra pagrįsti apeliantės Laimutės Kedienės argumentai, esą turėtų būti trauktini atsakomybėn už vaiko tvirkinimą visi asmenys, apklausinėję nukentėjusiąją (ikiteisminio tyrimo teisėja, psichologė, taip pat mergaitės seneliai T. ir S. Stankūnai). Ikiteisminio tyrimo teisėja, dalyvaujant psichologei, apklausinėjo mažametę apie galimai padarytos nusikalstamos veikos kitame tyrime aplinkybes, atitinkamai užduodant vaikui klausimus, t.y. atliko įstatymo priskirtas funkcijas ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu, mažametės seneliai Stankūnai, kaip matyti iš pastarųjų parodymų, yra vieną kartą mergaitės paklausę, ar ji žinanti, ką reiškia žodis „pedofilija“. Tai jokiu būdu negalima prilyginti apeliantės padarytai veikai, kuri, kaip ne kartą akcentuota, pasireiškė sistemingumu ir ne tik pavienių žodžių vartojimu, tačiau ir seksualinės tematikos pokalbiais apie lytinės aistros tenkinimą, mergaitė buvo mokoma atkartoti tam tikrus žodžius.

55.   Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas Laimutės Kedienės kaltę vadovavosi liudytojų Astos Kuznecovaitės, Laimos Lavastės, Sergejaus Lemziakovo, Remigijaus Juodkazio, Evelinos Talalienės, Vitalijos Petrokienės, taip pat pačios mažametės Deimantės Stankūnaitės ir jos mamos Laimutės Stankūnaitės duotais parodymais, pripažindamas juos patikimais. Su tokiu paminėtų liudytojų parodymų vertinimu iš esmės sutinka ir aukštesnysis teismas. Pažymėtina, jog dalis paminėtų liudytojų yra niekaip nesuinteresuoti bylos baigtimi, jie tiesiogiai vadinamajame pedofilijos skandale nedalyvavo, neišreiškė palaikymo nei vienai iš konfliktuojančių pusių, aptariamu laikotarpiu atliko savo tarnybines pareigas, taigi vertinti, kad šių liudytojų parodymai yra neobjektyvūs nėra pagrindo. Matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas Garliavos policijos nuovados viršininkas Sergejus Lemziakovas, kuris patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad po teismo procesinio sprendimo dėl mažametės perdavimo jos motinai priėmimo dažnai lankydavo Kėdžių gyvenamojoje aplinkoje. Nors liudytojas negalėjo pasakyti, ar tikrai mažametė, buvusi toje pačioje patalpoje, girdėjo Laimutės Kedienės pasakytą frazę „Mergaitė ne kartą yra sakiusi, kad nenori važiuoti pas mamą, nes nenori, kad jai būtų kišamas „sysalas“ į burną“, patvirtino, kad frazes „pedofilas“, „iškrypėliai“, „išgamos“ namuose sakydavo Laimutė Kedienė bei kiti asmenys tiek girdint mažametei Deimantei Stankūnaitei, tiek ir jai negirdint (t. 14, b.l. 121-125). Lietuvos Kriminalinės policijos Liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos valdybos poskyrio viršininku dirbantis liudytojas Remigijus Juodkazis pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad per keletą metų (nuo 2009-10-06 iki maždaug 2012 m. gegužės vidurio) saugant nukentėjusiąją mažametę, jam susidarė vaizdas, kad mergaitei daromas poveikis, o nusistatymas prieš mergaitės mamą galėjo turėti neigiamą įtaką jos elgsenai. Paaiškino, kad mergaitė daug laiko praleido senelių Kėdžių apsuptyje (t. 15, b.l. 168-171). Liudytoja apklausta žurnalistė Laima Lavastė parodė, kad 2009 m. rugpjūtį arba rugsėjo pradžioje ji atvyko į Klonio gatvę pasikalbėti su Drąsiumi Kėdžių. Jei bekalbant su mergaitės seneliais, šie ją pakvietė ir pasakė „Papasakok tetai, kaip Ūsas ten tau rodė „sysalą“, ir kalba išėjo apie „sysalus“, jų kaišiojimus“ jo rodymus ir skysčius. Iš mergaitės reakcijos liudytoja sprendė, kad jai jau viskas buvo atsibodę, toks jausmas, kad ši pasakoja ir pasakoja, ir jai turi dar kartą tai pasakoti (t. 14, b.l. 131-136). Šios liudytojos parodymai neabejotinai patvirtina, kad su mergaitei buvo kalbama seksualine tematika, vartojant vulgarius žodžius ir išsireiškimus, nors nuteistoji atkakliai teigė, jog apie tai buvo kalbama tik tarp suaugusių, vaikas tik lakstydavo namuose ir galbūt galėjo tokias kalbas išgirsti, o taip pat galėjo tokius žodžius girdėti ir per transliuojamas televizijos laidas. Nuteistosios Laimutės Kedienės skunde nurodomas aplinkybes, esą liudytoja Laima Lavastė buvo Andriaus Ūso draugė ir, tikėtina už atlygį, gynėjo poziciją televizijos laidose, teismas laiko visiškai deklaratyviais, vertindamas juos kaip subjektyvią, objektyviais duomenimis nepagrįstą apeliantės nuomonę. Aplinkybes, kad kaltinime nurodytos frazės sistemingai buvo vartojamos Kėdžių namuose girdint mažametei bei bendraujant su ja. patvirtina ir liudytojos žurnalistės Astos Kuznecovaitės parodymai. Ji pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad pas Kedžius atvyko 2010-07-16 ir jau tą patį vakarą

Laimutė Kedienė kartu su Neringa Venckiene gyvenamojo namo terasoje, girdint mažametei, pasakojo apie „pedofilų klaną“, mergaitės prievartavimą, kad pedofilai yra Jonas ir Ūsas (t. 14, b.l. 114-118). Nuteistoji Laimutė Kedienė bei prašo liudytojos Astos Kuznecovaitės parodymus vertinti kritiškai, kadangi ji vartodavo alkoholi 'r būdavo apsvaigusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas vertinti liudytojos parodymus kaip neobjektyvius ar nepatikimus. Tai, kad būdama Kėdžių namuose (ne kartą ten nakvojo) vartojo alkoholį, nereiškia, jogji nesugebėjo suvokti situacijos ir kritiškai ją vertinti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji patvirtino ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu. Be to, aplinkybė, kad ji, palaikydama Kedžius ir tikėdama skandalo tikrumu, vėliau savo poziciją pakeitė, išsiaiškinusi daugiau faktų apie šią istoriją, taip pat neleidžia savaime vertinti parodymus kaip nepatikimus. Liudytoja apklausta Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste dirbanti Vitalija Petrokienė parodė, kad daugiausiai dirbo vykstant bendravimui su vaiku ir mama 2010 sausio mėn. - 2011 m. gruodžio mėn. vidurio. Yra lankusis Kėdžių namuose, ir, nors negirdėjo, kad šiuose namuose būtų vartojami žodžiai, nurodyti kaltinime, tačiau iš pačios mergaitės yra girdėjusi išsireiškimą, kuriame pavartojo ir žodį „pedofilas“ (t. 14, b.l. 129-130). Visų šių išvardintų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, proceso metu nesikeitė, vieni kitus papildo, be to, jų paaiškinimus apie sistemingai Kėdžių namuose vartojamus kaltinime nurodytus žodžius ir frazes patvirtina ir Slapto pasiklausymo protokolai. Kaip minėta, nėra jokių duomenų apie liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, siekius ar motyvus duoti neteisingus, nuteistosioms nepalankius parodymus. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija vadovavosi jų parodymais.

56.   Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Evelina Talalienė parodė, kad šiose pareigose dirba tik nuo 2010-09- 14, o pirmą kartą Kėdžių namuose galėjo būti maždaug po trijų mėnesių (t. 14, b.l. 125-129). Taigi sutiktina su Laimutės Kedienės skundo argumentu, kad, šiuo atveju, liudytojos Evelinos Talalienės parodymai nei patvirtina, nei paneigia kaltinimo aplinkybės, kadangi ji nurodytu adresu lankėsi jau po inkriminuotos veikos pabaigos.

57.   Liudytojos Laimutės Stankūnaitės parodymai netiesiogiai patvirtina padarytą nusikalstamą veiką. Liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, kad dukra jai yra pasakojusi, kad Kedžiai mokė dukrą piešti vyrus ir jų lytinius kai ji eis pas „dėdes“ (prokurorus, policijos pareigūnus). Jie aiškino mergaitei, kas yra „sysalas“, „pimpalas“ (t. 15, b.l. 83-89). Vien ta aplinkybė, kad liudytoja yra mažametės Deimantės Stankūnaitės motina, turi suinteresuotumą bylos baigtimi, neduoda pagrindo abejoti liudytojos parodymų patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad Laimutės Stankūnaitės parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, jos nurodomas aplinkybės apie nederamų žodžių vartojimą Kėdžių namuose, įtaigą vaikui patvirtina ir kitų anksčiau aptartų liudytojų (Sergejaus Lemziakovo, Astos Kuznecovaitės, Remigijaus Juodkazio ir kt.) parodymai.

58.   Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į mažametei Kėdžių namuose darytą įtaką (įtaiga vaikui jo tėvo namuose konstatuota 2012-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, be to, Olga Girdauskienė buvo nuteista dėl poveikio nukentėjusiajai laikotarpiu nuo 2008-12-25 iki 2012-05-17), pagrįstai vadovautasi jos vėlesne, t.y. 2013-06-07 apklausas, kurios metu Deimantė Stankūnaitė parodė, kad blogus žodžius ją vertė sakyti jos močiutė, Olga Girdauskienė. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo minėta, kaltinimai Andriui Ūsui padarius BK 153 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nepasitvirtino, negalima vertini, kad mažametės parodymai dėl jos atžvilgiu atliktų veiksmų pasikeitė įtakoti gyvenimo su mama Laimute Stankūnaitei ir pastarosios priešišku nusiteikimu prieš mažametės senelius. Apeliantė Laimutė Kedienė analizuoja 2014-10-14 mažametės apklausą, kaip neatitinkančią įrodymams keliamų reikalavimų, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas šios apklausos metu mažametės duotais parodymais nesivadovavo dėl pastarosios emocinės ir psichologinės būsenos, kas sudarė pagrindą abejoti parodymų patikimu. Tokiai pozicijai pritaria iš aukštesnės instancijos teismas.

59.   Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai kritiškai pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojų Audronės Skučienės, Birutės Stepankevičienės, Andrejaus Lobovo, Vidos Vaivos Armonienės, Marijonos Gutauskienės, Edmundo Limanto, Dariaus Kaminicko, Violetos Milevičienės, Raimundo Čiegio, Aušrinės Balčiūnės parodymus. Audronė Skučienė ir Birutė Stepankevičienė yra nuteistosios Laimutės Kedienės seserys, yra suinteresuotos duoti palankius parodymus pastarajai. Be to, jų duoti parodymai prieštarauja jau aptartų liudytojų parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams (Slapto pasiklausymo metu užfiksuotiems duomenims). Liudytojų Vidos Vaivos Armonienės bei Marijonos Gutauskienės parodymai taip pat nesutampa su anksčiau analizuotais liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Šios moterys dirbo su Neringa Venckiene partijoje, kas duoda pagrindo manyti, jog liudytojos buvo suinteresuotos duoti palankius parodymus nuteistosioms. Liudytojų Andrejaus Lobovo, Edmundo Limanto, Dariaus Kaminicko, Violetos Milevičienės, Raimundo Čiegio parodymai nei patvirtina, nei paneigia Laimutei Kedienei pareikštą kaltinimą, kadangi Kėdžių namo viduje jie nėra buvę ar užeidavo ten retai, įvykius stebėjo iš gatvės (Andrejaus Lobovo parodymai, t. 15, b.l. 150-151), parodymai dėl mergaitės psichologinės būsenos bei jos elgsenos paremtos subjektyviu liudytojų vertinimu. Liudytoja Aušrinė Balčiūne taip pat parodė įvykius stebėjusi iš toli, buvo pasyvi įvykių dalyvė. Vėliau, 2011-2012 m. susipažino su Kėdžių šeima, nes jai buvo įdomu stebėti įvykius iš arčiau. Taigi ši liudytoja taip pat Kėdžių namuose aptariamu laikotarpiu nebuvo ir negali nei patvirtinti, nei paneigti kaltinime nurodytas aplinkybes apie Laimutės Kedienės atliekamus intelektualius mažametės tvirkinamuosius veiksmus.

60.   Atskirai aptartini liudytojų Vitalijaus Keršio ir Mariaus Kuprevičiaus parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija vertino kritiškai dėl jų pozicijos pasikeitimo aptariamoje situacijoje, laikydamas, kad šių asmenų nepastovumas leidžia abejoti ir jų parodymų teisingumu. Vitalijus Keršis parodė, kad jam buvo leista nakvoti Kėdžių namuose. Kad Laimutė Kedienė netinkamai bendrautų su nukentėjusiąją jis nėra matęs. Parodė, kad kartą, užėjus į Kėdžių namus, juose būnant Kedžiams, Neringai Venckienei, Olgai Girdauskienei jis išgirdo mergaitės sakomus žodžius seneliams Jeigu nori, kad tau kištų pimpalą į bumą, patys ten važiuokite“ (t. 15, b.l. 90-96). Tokias aplinkybes apie pasakytą frazę prieš susitinkant su motina patvirtino ir liudytojas Sergejus Lemziakovas. Tai, kad liudytojas pakeitė savo poziciją dėl vadinamojo pedofilijos skandalo, savaime neleidžia vertinti jo parodymų kaip neobjektyvių. Juo labiau, kad jo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai. Vis dėlto, nors šis liudytojas pirmosios instancijos teisme aiškino, kad Kėdžių namuose girdėjo vartojamus kaltinime nurodytus žodžius ir išsireiškimus, mergaitė pasakodavo apie Andrių Ūsą, kad ją laižydavo ir pan., o jokio neteisėto Laimutės Kedienės elgesio jis nematė, vertinti, kad šio liudytojo parodymai paneigia nuteistajai pareikštą kaltinimą, nėra pagrindo. Matyti, kad Laimutei Kedienei inkriminuota veika prasidėjo 2009- 07-01 ir tęsėsi iki 2010-07-16. Liudytojo Vitalijaus Keršio parodymais, į Klonio gatvę jis atvyko 2010 m. gegužės 15 ar 16 d., Kėdžių namuose jis pagyveno apie dvi savaites. Todėl aplinkybė, kad per ši trumpą laikotarpį asmuo Laimutės Kedienės daromos veikos nematė, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokia veika nebuvo padaryta apskritai. Liudytojas Marius Kuprevičius parodė, kad po 2010-05-14 atvyko į Klonio gatvę, koordinavo ten buvusių žmonių veiksmus, įvardino save kaip faktinį šios gatvės vadovą. Į Kėdžių namus jis užeidavo tik kartais, jam buvo pasiūlyta nakvoti Drąsiaus Kedžio priestate, gal pora kartų ten ir nakvojo (t. 15, b.l. 96-102). Taigi matyti, kad įvykius šis liudytojas daugiausia stebėjo būdamas gatvėje, kaip Kedžiai bendravo su mergaite jis nurodė nematęs. Nors apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu dėl to, kad jis pakeitė savo poziciją, pastarieji nei patvirtina, nei paneigia apeliantei pareikštus kaltinimus.

61.   Nėra pagrindo pritarti apeliantės Laimutės Kedienės skundo argumentams, kad, vertinant byloje pateiktus garso įrašus, nėra aišku ir įrodyta, jog šiuose garso įrašuose yra jos balsas. Kad aptariamuose garso įrašuose užfiksuoti būtent Laimutės Kedienos, Olgos Girdauskienės balsai, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2124(14), 11-770(15), 11-2158(14), 11-2732(14), 11-2731(14). Priešingai skundo teiginiams, tik dviejuose įrašuose (Nr. 525 ir 286) išvados dėl Laimutės Kedienės balso yra tikėtinos. Laimutės Kedienės nuomone, iš aptariamų garso įrašų yra ištrauktos pavienės frazės, nevertinant pokalbio konteksto. Negalima sutikti su pastarosios pozicija, kad tokiais pokalbiais nebuvo siekiama tvirkinti mažametę. Apie pokalbių kontekstą, pasiteisinimą tuo metu buvusia situacija (kilęs skandalas, ikiteisminio tyrimo pradėjimas, dingęs Drąsius Kedys), nuteistųjų veiksmų intensyvumą, teismas jau pasisakė, aptardamas BK 153 straipsnyje numatytos veikos buvimą nuteistųjų veiksmuose ir dar kartą šių argumentų nekartoja.

Dėl civilinio ieškinio

62.   Nuteistoji Laimutė Kedienė nesutinka su civilinio ieškinio dėl mažametės patirtos neturtinės žalos dydžiu, vertindama jį kaip per didelį, neatitinkantį teismų praktikos šios kategorijos baudžiamosiose byloje. Tuo tarpu, nukentėjusiosios civilinės ieškovės Deimantės Stankūnaitės, veikiančios per įstatyminę atstovę Laimutę Stankūnaite, advokatė apeliaciniame skunde prašo tenkinti civilinį ieškinį visiškai ir priteisti visą prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti.

63.   Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013 ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma.

64.   Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nuteistosios iš esmės motyvuoja tuo, kad nustatytas žalos dydis neatitinka formuojamos teismų praktikos, taip pat prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Tuo tarpu, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

65.   Aptariamu atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika truko pakankamai ilgą laiko tarpą (iš esmės - nuo 2009-07-01 iki 2010-07-16). Neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko jai artimas bei jos aplinkoje nuolat buvęs asmuo, t.y. mažametės močiutė Laimutė Kedienė. Įrodyta, kad vulgarūs žodžiai, amoralūs išsireiškimai apie lytinės aistros tenkinimą buvo vartojami sistemingai, tendencingai, dėl ko neabejotinai buvo traumuojamas besivystantis mažametis vaikas ir jo psichika, neužtikrinant vaikui saugios aplinkos ir normalios vaikystės. Nuolatinė įtaiga vaikui, vertimas bendrauti seksualinėmis temomis, aptariant tariamus mažametės mamos draugus ir vadinant juos necenzūriniais, vulgariais žodžiais, tuo pačiu ir skatinant vaiką jaustis priešiškus jausmus motinai, nuo kurios ji buvo ilgą laiką atskirta dėl visos šios susiklosčiusios situacijos, taip pat vaiko dalyvavimas procesiniuose veiksmuose, kuomet mažametė buvo apklausiama apie jos atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus, neabejotinai sukėlė dvasinius išgyvenimus ir stresą, sutrikdė normalų vaiko vystymąsi. Nukentėjusioji mažametė negalėjo tęsti normalaus gyvenimo Lietuvoje, todėl su savo motina išvažiavo. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad dėl patirtų neigiamų vaiko išgyvenimų jai ir toliau reikalinga specialistų psichologų pagalba, siekiant, kad ši neigiama patirtis kiek įmanoma mažiau įtakotų tolesnį mergaitės gyvenimą.

66.   Vertinant Laimutei Kedienei priteisto sumos dydžio pagrįstumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad Olgos Girdauskienės, kuri, kaip ir Laimutė Kedienė, buvo kaltinama mažametės tvirkinimu, atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina, taigi už mažametei padarytą neturtinę žalą materialiai atsakinga yra tik Laimutė Kedienė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas nusikalstamos veikos pasekmes, apeliantės kaltę, jos amžių (pensininkė), turtinę padėtį, į tai, kad turtinė žala aptariama veika nebuvo padaryta, dėl analogiškų Olgos Girdauskienės veiksmų sukeltų pasekmių nukentėjusiajai padaryta žala jau yra atlyginta, spręstina, kad iš Laimutės Kedienės priteistina 5 000 Eur suma. Toks dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Objektyvių duomenų, kokia yra nukentėjusiosios būklė šiuo metu, ar jai vis dar reikalinga specialistų pagalba ir kokios yra jos psichinės sveikatos atstatymo perspektyvos, byloje nėra. todėl pagrindo didinti priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiosios įgaliotos atstovės advokatės skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla Olgos Girdauskienės atžvilgiu nutrauktina, teismas dėl advokatės Neringos Grubliauskienės argumentų, susijusių su solidariąja atsakomybe, nepasisako.

67.   Nukentėjusiosios mažametės įgaliota atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė prašė 1 000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas pripažinti procesinėmis ir priteisti jas iš nuteistųjų. Advokatė, atstovaudama mažametę nukentėjusiąją apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o tai sąlygojo nukentėjusiosios, atstovaujamos įstatyminės atstovės, teisinių paslaugų santykius su advokate bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pagal pateiktus dokumentus, mažametės įstatyminės atstovės tėvas Stasys Stankūnas sumokėjo 1 000 Eur sumą advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-895/2016). Advokatė Neringa Grubliauskienė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, atstovavo nukentėjusiąją apeliacinės instancijos teisme, taigi turėjo susipažinti su pakankamai didelės apimties baudžiamąją byla, siekiant pasiruošti skundų nagrinėjimui. Vertintina, kad advokatės nurodyta suma yra proporcinga suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelė, šios išlaidos pripažintinos procesinėmis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas vyko dėl dviejų asmenų, Olgai Girdauskienei baudžiamąją bylą nuspręsta nutraukti, iš Laimutės Kedienės priteistina pusė advokatės prašomos sumos, t.y. 500 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu. 327 straipsnio 1 punktu, nutaria:

nuteistosios Laimutės Kedienės, nuteistosios Olgos Girdauskienės gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, nukentėjusios Deimantės Stankūnaitės, veikiančios perjos įstatyminę atstovę Laimutę Stankūnaitę, atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjų kolegijos 2018-02-15 nuosprendį dalyje Olgos Girdauskienės nuteisimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį panaikinti ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą Olgos Girdauskienės ir jos sutuoktiniui Gintautui Girdauskui, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui - nebaigtam statyti pastatą - gyvenamajam namui, esančiam Šaltinio g. 9, Karkazų k., Garliavos šen., Kauno r. sav., unikalus numeris 4400-1749-7260, 5 000 Eur sumoje.

Patikslinti nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant, kad dėl Laimutės Kedienės padarytos nusikalstamos veikos turi būti taikoma ne 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-989 redakcija, o 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija.

Priteisti iš Laimutės Kedienės 5 000 (penkis tūkstančius) Eur Deimantei Stankūnaitei neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį dėl Laimutės Kedienės nuteisimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Laimutės Kedienės 500 Eur sumą advokatės Neringos Grubliauskienės išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlygint.

Virginija Liudvinavičienė Jurgita Mačionytė

Alenas Piesliakas

Peržiūros: 2086

Komentarai   

+30 # Arvydas Brunius 2018-11-19 14:15
Isitikinau teismai Lietuvoje ispindejusiu teiseju ir teismu rankose! Nabagai greit uzsibaiksit linkejimai tokie!Anis tikrai sudini!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+40 # Niekam neįdomu 2018-11-19 15:04
Mergaitės atmintis ištrinta. Tai kaip ji prisiminė? :-x
Beje, kad teismai rašo bet ką niekam net neįdomu. Jei reikia gelbėti kokio nors teisėjo nemokšiškumą, tuoj pat prirašo tai, ką nori.
Kadangi visi teisėjai skiriami vieno asmens LR PREZIDENTO, tai nesunku atspėti, kam jie tarnauja ir pagal kieno dūdelę šoka.
Dar jie vykdo SEIMO norus, kurie pavadinti ĮSTATYMAIS ir kurie skirti pagrinde Lietuvos runkeliams tramdyti.
Visa tai DURNIŲ LAIVAS, arba LitHUIJNIA, sukurta po 1991 m. Ši klaninė sistema kada nors bus sugriauta, nes savo puivėsiais prasmirdo.
Beje, Gintaras KRYŽEVIČIUS išvadinęs kitą teisėją PŪLINIU, liko nekaltas, nes priklauso tai pačiai sistemai SAVI-KLANINIAI
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+32 # ir balsas is tautos 2018-11-19 15:07
nu tai va..kazi kaip sitie teisejai miega? ir kaip gyvena ju seimos...jooo,manyciau ligos siaucia ir tarp teiseju..graziu ir nelabai...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+31 # Pūlinys 2018-11-19 15:19
Juk mūsiškė prezidentė tai neturi JOKIO TEISINIO IŠSILAVINIMO, todėl prastumia teisėjus pagal pažintis :o
Savas esi.
Prezidentei tarnauti gali.
Supuvusi sistema byra, sunkiai, bet kas dieną kaupia savo juodus darbus savo atpildui, sulauks, tada jau nepadės nei Adamkaus šlepetės, nes Grybauskaitės susirašinėjimai su Masiuliu, nei pažintys Briuselyje, nei Belzebubas, o juo labiau vietinė gauja
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+13 # nuomonė 2018-11-19 17:37
PO2 8 METŲ PO SOVIETMEČIO-NEBEGALI BUTI VALDŽIOJE BUVĘ,JŲ MASTYMAS SOVIETINIS...NETURIM -N E P R I KL A U S P M O S TEISĖSAUGOS,KODĖL-TODĖL,KAD K O MP R O M A T A I S VALDOMI BUVĘ......O kai kam labai patinka-laukti ramios pensijos,nes kitur darbio niekur negautų,o valdžioje tokios garantijos,kur reikia net su žiburiu paieškoti-TODĖL lIETUVOS VALSTYBĖ PRIEŠPASKUTTINĖ EUROPOJE.....KARJERISTAI VALDO,JIEMS ŽMONĖS VISAI NERŲPI (PRANCŪZŲ VALDŽIA BENT JAU BIJO,JIE PAMENA ISTORIJĄ)...O MUSIŠKIAI ,KAIP IR RUSIJOS - G Y V E N A NEW PAGAL SĄŽINĘ ,BET PAGAL- p a n i a t i j a s
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # juozas 2018-11-20 10:24
idijote,prie ko cia sovietinis mastymas,tais laikais senai butu prie sienos pastatyti tokie taip vadinami teisejai,jei jau neturi ka rasyti tai nors pasidomek kaip buvo tais laikais,atradot ble atpirkimo ozy tai tai tarybinius laikus,tada pries pedofilija kovojo visi ne tik teisejai,bet ir paprasti zmones o ypac nuteistieji,bet tau kaip debilui aisku nedaeis
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+27 # Adam$us 2018-11-19 15:23
Strasbūro teismo sprendimas yra NESĄMONĖ - taip kalbėjo Adakmus, todėl tik vietinių teismų sprendimai yra TEISINGI. Viską tuo pasakė tas šlepčių + $ mylėtojas. Tas pats ir su šia byla. Džiaugiasi Laimutė, nes su triušiuku jau neuždirba, tai pasamdė sutanuotuosius
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+27 # Gaujos vadas 2018-11-19 16:18
O kas jiems tai trukdys daryti? Prokuroras? Jie visi klanui dirba. sisteminiai ir netikintys į nieką išskyrus €
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # nuomonė 2018-11-19 17:43
o kodėl nepasamdo teisėsaugos iš vakarū valstybių-tūkstantį kartų būtų pigiau.....juk kol nebus teisingumo,lietuva niekada NEBUS - T E I S I N Ė VALSTYBĖ...o teisėjai bijo,tik idomu,kas juos V E R Č I A GYVENTI BAIMĖJA,KAS TIE TIKRIUEJI,KURIE VALDŽIĄ TAMPO UŽ VIRVUČIŲ...UŽTAI MADAM TULPE ,skaitėm su kuo tariasi - P A S K IR D A M A GENERALINIUS PROKURORUS...AR JŲS ISITIKINĘ,KAD - G A L I KAS NORS KEISTIS?????O KOL KAS DIDŽIAUSI VALSYTYBĖJE NUSIKALTĖLIAI MERGAITĖS SENELIAI-protu nesuvokiama,ber tai tiesa,kai PUTINO RUSIJOJE,KUO MES NUO JŲ SKIRIAMĖS...TIK KAD GALIM ;LAISVAI IŠVAŽIUOTI......
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+25 # SEIMO GAUJA 2018-11-19 18:08
Su Seimo gaujos pagalba šie teisėjai tapo "nepriklausomi" ir nebaudžiami, todėl daro ką tik nori. Atsakomybės JOKIOS.
Tokia "valstybė" jau nuo pat 1991 m yra pasmerkta merdėti ir griūti. Apgailėtina, kad lietuvių tauta išrenka tokį SEIMĄ, kuris ir patvarko savo norais lietuvių tautą.
Jei teisėjai būtų atsakingi, taip nedarytų. Su seimo pagalba ir susitarus taip padaryti. Po to TULPĖ skiria be jokios atsakomybės juos į postus. Vėl kaltų NERASTA. Šlykšti ta teritorija, vardu LIETUVA - tai didelė "zona" arba žopa, kas viena ir tas pats. Kloaka.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+27 # Lietuviai avinai 2018-11-19 18:18
Kokia tauta, tokie ir jų prižiūrėtojai
http://www.pozicija.org/ausra-maldeikiene-jus-esate-avinai/
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+21 # Verdiktas 2018-11-19 18:24
Kurkime TĖVŲ partiją.
Tai būtų bendras vardiklis nukentėjusiems.
Laimėję rinkimus ,mes diktuotume madas.
Vienikimės.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # ана 2018-11-19 22:50
Arvydai-komunistu tvarka,komunistu ir teismai-ar ir Amerikoj tas pats?
Vampyrai be kraujo negali,kol dantis turi
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+19 # Baisus atpildas bus 2018-11-20 01:01
Baisu ir dvokianti skylė ta Lietuva.
Stiprybės O.Girdauskienei, seneliams Kedžiams ir ypač Neringai Venckienei.
Ateis Dievo valanda ir ne pasieks Jo ranka, nepadės nei sutanos, nei prasmirdusi sistema. Bijos šakalai ir šakalienės, hienos ir maitvanagiai dėl savo minkštos vietos, bet bus vėlu.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # SysaS Las 2018-11-20 10:38
Kabės SysaS Las vietoj herbo Lietuvoje ir viskas bus gerai.
Dar stovės dėžutė su € ženklu sistemai remti, visą kitą padarys VMI antstolis ir kiti banditai su uniformomis ar be jų
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+12 # nuomonė 2018-11-20 11:14
Šitiek metų tęsiasi pragariška situacija, verčianti balta į juodą. Geriau netekti "teisėjo" mantijos, nei amžiais degti pragaro ugnyje, - pasakytų Viešpats. Visi, pasmerkę nekaltuosius persekiojimams ir kančioms, jau patys save nuteisė. Tad jie apgailėtini. O kovojantiems už Tiesą stiprybės, Dievo palaimos ir sustiprinimo, vilties Jame. Mes maldoje su jumis visais.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # APELIACIJA 2018-11-20 15:27
Apeliaciją - Aukščiausiam Teismui!!!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Vitalis 2018-11-20 19:08
Hm... mane sieke pagasdinti Siauliu prokuratura ir sieke 5 m. Mane patupdyti... nutarti teiseja Kr... atsinese pries bilos svarstyma(neisklause mano parodymu)...
Is tiesu sakau drasiai, tie kurie naikina Tiesos syvus yra apdovanojami paciais auks ciausiais valstybes postais... geras pavizdys garbetroskom ... te nemano jie, kad Dangu galima apgauti... uz tas klaidas jie kentes 4 k gimdami ir mirdami, jau nekalbant apue artimuju ineviliavima i bumeranga... bet kaip taisykle tokie to nesupranta, kas turite ausis - klausykites ir visomis isgalemis likite su Tiesa...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Atas 2018-11-21 22:16
Lietuviškos banditinės teisėsmaukos teroras senukų Kedžių atžvilgiu tęsiasi... Ir visa tai turime vadinti teisingumu?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti