Aukščiausias teismas : būtina apriboti spaudos laisvę ir įvesti cenzūrą

Peržiūros: 1721
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.33 (3 Votes)

Aukščiausias teismas : būtina apriboti spaudos laisvę ir įvesti cenzūrą

 

Aurimas Drižius

Tiesą sakant, ta vadinamoji teisėtvarka dar sugeba mane nustebinti ir prajuokinti, matant, kaip visas šis marazmas palengva skęsta savo paties nusikaltimų liūne.

Šiandien gavau Aukščiausiojo teismo nutartį, kuriame juodu ant  balto parašyta, kad spaudos laisvę būtina apriboti, o žiniasklaidai reikia taikyti cenzūrą.

 

 

LRKT nuotr./2014‒2017 m. kadencijos Konstitucinis Teismas. Sėdi iš kairės: Vytautas Greičius, Elvyra Baltutytė, Dainius Žalimas (pirmininkas), Danutė Jočienė ir Vytas Milius. Stovi iš kairės: Algirdas Taminskas, Gediminas Mesonis, Pranas Kuconis ir Egidijus Šileikis

 

 

Šio šedevro autoriai -  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Vytauto Masioko (pranešėjas).

 

Šiame nuobodžiame šešių puslapių traktate yra įdomus tik vienas esminis sakinys : „Atsižvelgiant į Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, taip pat tai, kad Konstitucija yra suderintas teisės aktas, kurio normos sudaro bendrą ir darnią visumą, dalytina išvada, kad tada, kai informacijos skleidimas yra šmeižtas, teisinių priemonių, skirtų užkirsti kelią šmeižtui, taikymas negali būti laikomas masinės informacijos priemonių cenzūra Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalies prasme“.

Kitaip sakant, Aukščiausias teismas iš karto, dar iki nagrinėjant bylą iš esmės, ir nusprendžiant, kad vienas ar kitas žiniasklaidos teiginys yra šmeižtas, o ne įrodymais pagrįstas faktas, jau iš karto nusprendžia, kad skleidžiama informacija yra šmeižtas, ir tą šmeižtą galima iš anksto uždrausti ir įvesti cenzūrą. T.y. minėtą straipsnį iš anksto galima kriminalizuoti ir paskelbti jį nusikaltimu.  Po tokio išaiškinimo vark kiek nori, ir pateikinėk kiek nori įrodymų, tačiau LAT jau iš anksto pasisakė: „Tai šmeižtas, jį uždrausti skelbti teisėta“. 

Šitie minties gigantai masiokai, rakauskienės ir kuconiai surašė tiesiog teisės šedevrą.  Šitaip visa ši gauja gelbėjasi nuo „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus ieškinių už žalos jam padarymą. Nes Vilniaus miesto apylinkės teismas yra įvedęs neteisėtą cenzūrą ‚Laisvam laikraščiui“, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.". 

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

 

Nepaisant visų šių Konstitucijų ir įstatymų, visa ši teismų gauja jau daugiau nei dešimt metų mane neteisėtai persekioja – teismas yra uždraudęs man rašyti straipsnius, kuriuos buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas būtų siejamas su „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Nors pateikiau begalę įrodymų, kad A.Sadeckas ne tik buvo ‚Mažeikių naftos“ akcininkas, tačiau asmeniškai sprendė, kaip ši įmonė turi būti privatizuota, keisdamas Nacionalinių pagrindų įstatymo nuostatas, kad valstybės valdomą ‚Mažeikių naftą“ galėtų įsigyti Rusijos bendrovė Jukos, tačiau visi teismai man įrodinėja, kad A.Sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu ir jokio indėlio šiame procese neatliko. Mat tokius parodymus teisme bent aštuonis kartus yra davęs tas pats A.Sadeckas, ir aš juos įvardinau kaip melagingus. Tada ta gauja mane teisia, kad aš šmeižiu A.Sadecką. Kai pateikiu įrodymus, kad A.Sadeckas buvo pagrindinė figūra „Mažeikių naftos“ privatizavimo procese, o jo firma „Ekskomisarų biuras“ iš to susižėrė milijonus, teismai sako, kad tokių „faktų nenustatyta“. Nors tie faktai guli byloje, ir juos labai lengva patikrinti, teismai apsimeta, kad jų nėra. 

Žinoma, kad tai kvailas ir banalus bandymas išskuti A.Sadecką nuo atsakomybės, todėl net ir LAT rašo tokias nesąmones, kad „šmeižtui turi būti taikoma cenzūra“. O kas iš anksto nustatys, kad tai šmeižtas?

Tačiau turint omenyje, kad tas pat LAT „nustatė“, kad Drąsiui Kedžiui neva žudyti padėjo aklas žmogus Raimondas Ivanauskas, remdamasis „patologinio melagio“ Mindaugo Žalimo parodymais, manęs šios gaujos  išvedžiojimai nebestebina. Tik kelia klausimą – nejaugi ši gauja mano, kad nereikės už tai atsakyti? Iki šiol nereikėjo, nes „teismas“ išaiškino Valdo Adamkaus šlepetės Šiauliuose reiškė, kad jis iki prezidento rinkimų tris metus gyveno Lietuvoje – mainais už šį „išaiškinimą“ teismų gauja gavo visišką neliečiamybę ir gali daryti bet kokius nusikaltimus – žino, kad jiems niekas negresia.

 

Kaip žinia, jau daugiau nei dešimt metų „Laisvam laikraščiui“ yra įvesta cenzūrą, ir teismai visokiais būdais ją pateisina. Paskutinis taurės lašas – minėtas LAT išaiškinimas, kad „šmeižtui cenzūra turi būti taikoma, t.y. iš anksto ji turi būti uždrausta skelbti“.

LAT kolegija nagrinėjo mano skundą dėl tariamo A.Sadecko šmeižto.

Nors aplylinkės teismas mane išteisino, nes įvertino visus pateiktus įrodymus, tačiau Dalios Grybauskaitės numylėtinės Aivos Survilienės kolegija mane nuteisė už tariamą A.Sadecko šmeižtą 10 mėnesių kalėjimo.

 

I. Bylos esmė

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu A. Didžius nuteistas už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę, t. y. paskleisdamas straipsnius apie A. Sadecką, pastarąjį apšmeižė, būtent:

4.1. 2012 m. rugpjūčio 18 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis” (2012 m. rugpjūčio 18-24 d., Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą" paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą:

<...> Tam, kad nuslėpti} buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus...

4.2. 2013 m. vasario 2 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 m. vasario 2-8 d., Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<...> LL redaktorius A. Didžius nuteistas tris kartus pagal melagingus A. Sadecko parodymus trijose baudžiamosiose bylose.

4.3. 2015 m. gegužės 30 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. gegužės mėn. - birželio 5 d., Nr. 21 (526)) straipsnyje „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus A. Drižiaus įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<...> teisme A. Sadeckas davė melagingus parodymus.

4.4. 2015 m. birželio 27 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. birželio 27 - liepos 3 d., Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. Sadecko naudai“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius Alvydą Sadecką, jo garbę ir orumą:

<...> A. Sadeckas, puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t. y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas.

<...> parašiau tiesą apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą ,, Mažeikių naftos“ privatizavime...

<...> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. Sadecko ,, prevencinis“ skundas yra melagingas.

<... > A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB Mažeikių nafta “ ir jos privatizavimu.

<...> A. Sadecko valdomą absoliučiai korumpuotą teismų sistemą.

 4.5. 2015 m. liepos 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. liepos 4-10 d„ Nr. 26 (531)) straipsnyje „Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą:

<...> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis ... Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš Alvydą Sadecką, net aštuonis metus vadovavusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gymybos - komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus?

<...> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą ,,Mažeikių naftos “ privatizavime.

<...> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

4.6. 2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. rugpjūčio 29 - rugsėjo 4 d„ Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą:

<...> melagingų A. Sadecko parodymų.

<...> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydama melagingus duomenis, A. Sadecko naudai. <...> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime.

 

nuotr. : Pranas Kuconis nusprendė, kad antrą kartą teisti žmogų už tą patį tariamą nusikaltimą -  zakonno

 

Savo skunde nurodžiau, kad dėl šių straipsnių jau buvau nuteistas pagal vieną BK straipsnį – teismo sprendimo nevykdymas, tačiau vėliau LAT išplėstinė kolegija mane išteisino.

Tada ši gauja pritaikė kitą straipsnį –„šmeižimas“, ir dar kartą patraukė mane atsakomybėn dėl tų pačių straipsnių. Nors įstatymas aiškiai sako, kad du kartus už tą pačią veiklą negalima žmogaus teisti, tačiau visa ši gauja, žinoma, eilinį kartą nusispjovė ant įstatymo ir parašė, „dvigubas persekiojimas už tą pačią veiklą yra zakonna“.

Savo skunde nurodžiau, kad teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 7 Protokolo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką. 

Pareiškėjas pažymi, kad už tai, jog parašė straipsnį „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“, buvo pirmesniame baudžiamajame procese visiškai išteisintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015). Nepaisant to, A. Sadeckas kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka perrašydamas tą patį kaltinimo tekstą, tik įdėdamas kitą straipsnį „šmeižimas, BK 154 straipsnis“, ir pareiškėjas dėl šio kaltinimo vėlesnio baudžiamojo proceso metu buvo nuteistas. Aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnio 1 dalį, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad antrasis procesas dėl to paties, net jeigu nepavyksta nuteisti, yra laikomas dvigubu persekiojimu už tą pačią veiką, o tai draudžia Konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnio 1 dalis (2017 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). 

Taigi nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 154 straipsnį, ir vėlesnė teismo nutartis naikintini kaip prieštaraujantys Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjas tvirtina, kad BK 154 straipsnio 2 dalis pritaikyta netinkamai ir dėl to, kad pirmiau nurodyto straipsnio parašymas yra teisėta žurnalistinė veikla, kuria visuomenė informuojama apie jai reikšmingus įvykius, o priešingas teismo sprendimas reiškia įvedamą spaudos cenzūrą, prieštarauja Konstitucijos 25, 44 straipsniams, Konvencijos 7 straipsniui, 10 straipsnio 1 ir 2 dalims, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsniui. Pareiškėjo įsitikinimu, prokuratūra, iš tiesų, slėpė nusikalstamą A. Sadecko veiką, o teismai nepagrįstai pripažino straipsnyje nurodytus faktus kaip „fantaziją“, todėl BK 154 straipsnio 2 dalis pritaikyta nepagrįstai. Pareiškėjas pažymi, kad pagal demokratinėje visuomenėje nusistovėjusią tvarką, jei yra pažeidžiama asmens garbė ar orumas, asmuo tokias pažeistas teises pirma turi ginti civilinės teisės priemonėmis, nes tik tada užtikrinama, kad baudžiamosios teisės priemonės bus panaudojus-. kai kils.! teisės šakos priemonių galimybės bus išsemtos. Šioje byloje A. Sadeckui buvo suteikta galimybė iš karto savo teises ginti baudžiamosios teisės priemonėmis, todėl Lietuvos valstybė pažeidė nusistovėjusią tvarką. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad persekiojimas tebesitęsia devynerius metus, t. y. ilgą laiką, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas nutartį putnesniame baudžiamajame procese, nepasisakė dėl to, kad pakartotinis jo persekiojimas yra negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas putnesniame procese pažeidė ir nešališkumo reikalavimą, nes nutartyje įrašė Konvencijai prieštaraujantį patarimą privačiam kaltintojui A. Sadeckui „inicijuoti pakartotinį procesą dėl to paties, dėl ko jo nepavyko nuteisti pagal BK 245 straipsnį“, taigi teismas nesilaikė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo A. Drižiaus pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

Dėl B K 2 straipsnio 6 dalies, 154 straipsnio 2 dalies taikymo

8. Nuteistasis A. Drižius pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK451 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, dėl kurio reikia panaikinti priimtą apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti.

9. BPK 451 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dali ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63-65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti. Iš to išplaukia, kad baudžiamosios bylos pagal BPK 451 straipsnį atnaujinamos tik pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes tik tada, kai baudžiamasis įstatymas yra pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir tik kai dėl to reikia priimti vieną iš sprendimų, nustatytų BPK 451 straipsnio 1-5 punktuose. Pareiškime nesutinkama su šioje byloje teismo nuosprendžiu ir nutartimi nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjo paskelbtuose straipsniuose išdėstyta informacija yra neatitinkanti tikrovės, žeminanti asmenį, jo garbę ir orumą, teigiama, kad valstybė pažeidė demokratinėse visuomenėse nustatytą tvarką, tvirtinama, kad susijusią kitą baudžiamąją bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija buvo šališka. Kolegija, nevertindama šių argumentų teisingumo ir pagrįstumo, pažymi, kad jie neatitinka BPK 451 straipsnio 1 dalyje išdėstytų baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindų, todėl pagal juos baudžiamoji byla negali būti atnaujinta.

10. Konstitucijos 25 straipsnis laiduoja žmogui įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę, kurios dalis yra asmens laisvė skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad žmogaus teisė skleisti informaciją nėra absoliuti. Teisės į informaciją apribojimus lemia šios konstitucinės vertybės santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei visuomenės būtinus poreikius. Apie tai konkrečiai nurodoma Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Atsižvelgiant į Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalį, taip pat tai, kad Konstitucija yra suderintas teisės aktas, kurio normos sudaro bendrą ir darnią visumą, dalytina išvada, kad tada, kai informacijos skleidimas  yra šmeižtas, teisinių priemonių, skirtų užkirsti kelią šmeižtui, taikymas negali būti laikomas masinės informacijos priemonių cenzūra Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalies prasme. Konstitucija nepateikia šmeižto sąvokos paaiškinimo, tačiau ją detalizuoja BK 154 straipsnis, pagal kuri už šmeižimą atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Byloje priimtu nuosprendžiu ir nutartimi nustatytos bylos aplinkybės, kad pareiškėjas veikdamas tyčia paskleidė savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią A. Sadecką, jo garbę ir orumą, o tokios bylos aplinkybės atitinka BK 154 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Ir 10 straipsniai ir juos aiškinanti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika žmogaus įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvės tarpusavio sąveiką su kitų asmenų teise į asmens garbės ir orumo apsaugą sprendžia kaip ir Konstitucija. Dėl to nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą motyvuojant tuo, kad pareiškėjo nuteisimas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

11. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Šią konstitucinę nuostatą detalizuoja BK 2 straipsnio 6 dalis ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas, pagal kurias baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Nurodytos teisės nuostatos įtvirtina ir detalizuoja non bis in idem principą ir nustato jo įgyvendinimo tvarką. Konstitucinis non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką - už tą patį nusikaltimą, taip pat už tapati teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai). Kartu pažymėtina, kad šis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimas), tačiau administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už tą pačią teisei priešingą veiką negalima (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 5 d. nutarimas).

\2.Non bis in idem principas yra įtvirtintas ir tarptautiniu lygiu. Iš tarptautinio pobūdžio teisės aktų išskirtinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

13. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktiką 7 Protokolo 4 straipsnio 1 dalyje pavartota sąvoka „baudžiamasis procesas“ aiškintina remiantis bendraisiais principais, sietinais su atitinkamomis Konvencijoje vartojamomis sąvokomis „baudžiamasis kaltinimas“ (6 straipsnis) ir „bausmė“ (pvz., 2016 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Igor Tarasov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 44396/05, Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Be to, EŽTT praktikoje non bis in idem principas reiškia, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03). Iš to išplaukiąs kad non bis in idem principas pažeidžiamas, be kitų atvejų, tada, kai nustatoma, kad kartojamas baudžiamojo pobūdžio procesas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, taip pat tada, kai tokio proceso metu asmuo yra nubaudžiamas.

14. Kolegija pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas yra nuteistas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį už vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kurią sudaro šešios dalys, kurių kiekviena galėtų' būti vertinama kaip savarankiška BK 154 straipsnio 2 dalyje aprašyta nusikalstama veika. Kiekviena iš šešių šios tęstinės nusikalstamos veikos dalių pasireiškė tuo, kad pareiškėjas tyčia paskelbė savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemino A. Sadecką, jo garbę ir orumą. Iš šioje byloje priimtais nuosprendžiu ir nutartimi nustatytų aplinkybių palyginimo su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartimi nustatytomis aplinkybėmis matyti, kad teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartyje analizavo tik dvi iš šešių nusikalstamos veikos dalių, teisines išvadas darė pagal kitą pareiškėjui pareikštą kaltinimą ir kiek kitokias faktines aplinkybes, nei nustatytos šioje byloje priimtuose nuosprendyje ir nutartyje. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje įvykęs baudžiamasis procesas dėl pareiškėjo tęstinės nusikalstamos veikos, susidedančios iš šešių dalių, yra pakartotinis ir pareiškėjas buvo antrą kartą nubaustas už tą pačią teisei priešingą veiką (už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus). Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pareiškėjo nurodytais argumentais, kad teismas jį pripažino kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį pažeisdamas non bis iii idem principą ir dėl to buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o bylą reikia nutraukti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo Aurimo Drižiaus pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentarai   

-2 # alistone 2018-11-05 17:41
Я думаю нужно позвать чекиста-(kunigas). Если он будет освещать все магазины еврейским фольклёром, то страна пигмеев и аборигенов будет спасена.
Это чекист верный вариант, а главное провереный и работающий :D
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # LKP 2018-11-05 19:19
kto cekist-skvernelis
da dlia komisara davno uze nadoelo-svobodnaja presa
biet-jis turi klausytis ir Karbausko-ir tam nelabai patinka viesumas-yra itarimas,kad cia ju konstitucine dvasia prabilo...pagal uzsakyma jie isdris tai ivykdyti-o tiks tai ir Lansbergiui-nors jis labai nenori buti vienoj "gatvej"su Skvernelio partija,kuri ji apgavo-neskirdama jam nauju titulu...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # romas 2018-11-05 19:32
konstitucine dvasios man senai primena konstitucines dvasnas.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Lietuviai AVINAI 2018-11-05 22:35
https://www.youtube.com/watch?v=nGY1F8roRS0
O Drižius yra RECIDYVISTAS, tai yra žmogus, kuris atskleidžia tikrus faktus yra paskelbtas NUSIKALTĖLIU - RECIDYVISTU.
To ir reikėjo tikėtis Grybostane :-*
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Atas 2018-11-05 23:28
Na kam čia žiūrėti ir laikytis tos Konstitucijos, jeigu į ,,laisvą" Lietuvą sugrįžta komunizmas...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Brenda 2018-11-09 15:01
Geras internetinis verslas iš namu ir užsidirbk tiek daug ... Aš sumokejau 24658 eurus per pirmaji menesi ir 34765 eurus praejusi menesi iš "Google". , kuris yra neitiketinas, mažiau nei prieš metus buvau bedarbis siaubingoje ekonomikoje. Dekojame Dievui, kiekviena diena man buvo palaiminta šiu nurodymu, ir dabar esu mano pareiga moketi

ir dalintis su visais......
=================>>>> w­­w­­w.W­­e­­b­­j­­o­­b­­3­­3.c­­o­­m
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Atas 2018-11-10 00:34
Perskaičiau komentarą, bet nesupratau nieko, ar čia dar protingo asmens parašyta???
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti