"MG Baltic" R. Šimašiaus ir prokuroro R. Jancevičiaus pagalba įteisino nelegalias statybas Vilniuje

Peržiūros: 1134
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (3 Votes)

"MG Baltic" R. Šimašiaus ir prokuroro R. Jancevičiaus pagalba įteisino nelegalias statybas Vilniuje

 

Aurimas Drižius

"MG Baltic" koncernas jau pradėjo prabangaus savo naujai pastatyto kvartalo Užupyje butų pardavimą.

 

Paskelbta, kad naujai įrengtoje 30 tūkst. kv. m. teritorijoje greta Vilnelės statomi nestandartiniai išskirtinės kokybės biurai, šalia drieksis ir įvairius kasdienius poreikius atliepiančių verslų erdvės. Visą infrastuktūrą už vilniečių pinigus sutvarkė Remigijaus Šimašiaus vadovaujama savivaldybė. Dar įdomiau, kad Užupio bendruomenė dar 2015 m. buvo kreipusis į prokuratūra dėl minėtų statybų - žmonės nurodė, kad statybos neteisėtos, nes vietoj sumanytų dviejų aukštų namų "MG Baltic" ėmė statyti penkių aukštų pastataus. Tokie statiniai visiškai nedera Užupio kvartale, kur visą laiką buvo statomi tik dviejų aukštų pastatai.

Viešosios įstaigos "Užupio Angelo Klubas" vadovas ir Užupio seniūnaitis Sakalas Gorodeckis „Laisvam laikraščiui“ sakė, kad jo visiškai nenustebino Seimo NSGK tyrimo metu paviešinti pokalbiai tarp Vilniaus apygardos vyr. prokuroro Ramučio Jancevičiaus ir „MG Baltic“ šefo Dariaus Mockaus. „Tie vyrai mums nuo pat pradžių komunikavo, kad visas čia nupirkta“, - sakė S.Gorodeckis. Kaip žinia, Užupio bendruomenė bandė pasipriešinti „MG Baltic“ statyboms Užupyje, kai pažeidžiant visus įstatymus toje vietoje imta statyti penkerių aukštų namus.

Kaip žinia, Seimo NGSK tyrimo metu buvo paviešinti VSD įrašyti R.Jancevičiaus pokalbiai su D.Mockumi. Įvyko D.Mockaus ir R.Jancevičiaus susitikimas, kurio metu buvo kalbama apie „MG Valdos“ projektą „Užupio krantinės“. 

Užupio bendruomenė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl sostinėje, Polocko g. 17, vykdytų statybų. Konfliktas tarp įmonės ir Užupio gyventojų kilo 2015-ųjų rudenį dėl „MG Valdos“ planuojamo statyti pastato aukščio. Protestuotojai teigė, kad vietoje planuojamų dviaukščių su mansardomis koncerno įmonė rengiasi statyti penkių aukštų gyvenamuosius namus. Prokurorai tuomet atsisakė kreiptis į teismą dėl vykdytų statybų. VSD dokumente cituojamas R.Jancevičius skambino į prokuratūrą ir jam pavaldiems prokurorams nurodo,, kad šiuo klausimu prokuratūroje sprendimas nebūtų priimamas be jo žinios. Kalbėdamas su D.Mockumi tuometinis prokuroras R.Jancevičius jam sakė: „(...) Paimsim, atmesim, tegu jie skundžia per teismus, teismai mus“.

Sakalas Gorodeckis šią situaciją „Laisvam laikraščiui“ dabar komentuoja taip : „Užupio bendruomenė nurodė visus įmanomus pažeidimus, kurie buvo padaryti derinant Polocko g. 17 esančias statybas. Šios statybos buvo skundžiamos Vilniaus prokuratūrai, viešojo intereso gynimo skyriui.  Jiems atsisakius, buvo dar sykį skundžiama generalinei prokuratūrai, taip pat viešojo intereso gynimo skyriui. Būtent šių skundų nagrinėjimo metu tikriausiai ir įvyko jūsų minėti pokalbiai tarp buvusio prokuroro ir „MG Baltic“ vadovų.  Tuo metu mes matėme situaciją, kad prokuratūra tikrai dirba ne ten, kur reikia, tačiau problema ta, kad Užupio bendruomenė nevykdo viešojo gynimo Lietuvos mastu. Formaliai Užupio bendruomenei reikėjo eiti ir skųsti teismui tuos generalinės prokuratūros sprendimus, o prokuratūra turėjo skųsti KPD ir statybų inspekcijos sprendimus derinant projektą Polocko g. 17. Tačiau pasikartosiu – Užupio bendruomenė nevykdo teisingumo Lietuvos Respublikoje, ir jeigu dabar, praėjus porai metų, paaiškėjo, kad  tie prokuratūros sprendimai nebuvo skaidrūs, tai mums kyla natūralus klausimas – ar prokuratūra pripažįsta, kad tie sprendimai buvo neskaidrūs ir ar prokuratūra atlieka vidinį tyrimą, ir rengiasi keisti tų sprendimų pasekmes?  Dar kartą pasikartosiu – Užupio bendruomenė nėra Lietuvos prezidento kanceliarija, kuri skiria generalinį prokurorą, ir mes negalima trinktelėti į stalą, ir pareikalauti, kad įstatymai būtų vykdomi“.

 

Paklaustas, ar nustebo, išgirdęs tokius R.Jancevičiaus ir D.Mockaus pokalbius, S.Gorodeckis atsakė : „Nieko mes nenustebome, nes viskas buvo aišku iš pat pradžių. Tie jūsų minėti vyrai tiesiai šviesiai mums komunikuodavo : „viską mes galime čia nupirkti ir supirkti“. Todėl aš noriu paklausti – ar generalinė prokuratūra, paaiškėjus šiems faktams, atlieka vidinį tyrimą dėl savo sprendimo panaikinimo. Jeigu jie išdrįstų tai padaryti, tai valstybę ištiktų šokas, nes reikėtų daryti daugelio sprendimų restituciją ir sodinti kelis prokurorus už tai, kad jie nedirbo savo darbo“.

Remigijus Šimašius jau seniai dirba Mockui

 

Naujame „MG Baltic“ kvartale jau sutvarkyta Vilnelės krantinė, pastatytas naujas tiltas, įrengtos naujutėlės žaidimų aikštelės. Tik už šiuos darbus sumokės ne „MG Baltic“, o mokesčių mokėtojai. „MG Baltic“ kvartalui naudingą infrastruktūrą europiniais pinigais finansuos liberalų valdoma Vilniaus savivaldybė. 

Be to, savivaldybė jau pusantrų metų žino, kad solidi dalis darbų negali būti apmokama ES lėšomis. Šie darbai bus apmokėti iš vilniečių kišenės. 

ES pinigų skyrimo procesas pajudėjo praėjus keliems mėnesiams po to, kai „MG Baltic“ perėmė šio projekto vystymą. Vilniaus savivaldybė žinojo, kad dalies darbų ES lėšomis finansuoti nebus galima. Šių darbų vertė – 685 tūkst. eurų. Savivaldybė tvirtina prašiusi „MG Baltic“ skirti pinigų šiems darbams. Statybas vystanti koncerno įmonė tvirtina jokio oficialaus prašymo negavusi. „MG Baltic“ kontroliuojamas Paupio projektas dar neseniai buvo vadinamas probleminiu. Tuomet šią teritoriją kontroliavo kita verslo grupė, kuriai sunkiai sekėsi buvusios gamyklos teritoriją paversti prestižiniu gyvenamuoju kvartalu. Teritoriją perėmus „MG Baltic“, išjudėjo ir didelis europinių pinigų srautas aplinkinės infrastruktūros tvarkymui. Vilniuje nėra kito statybinio projekto, kurio apylinkėse būtų atgulę tiek daug ES pinigais finansuojamų darbų. 

Už ES paramos pinigus „MG Baltic“ kvartalo prieigose atsiras ir vaikų žaidimų aikštelės, ir naujas tiltas per Vilnelę. Beje, šis tiltas ves tiesiai į kitą „MG Baltic“ kvartalą, dėl kurio šešėlis krinta ant buvusio prokuroro Ramučio Jancevičiaus. Oficialūs dokumentai rodo, kad Vilniaus savivaldybės specialistai įtarė, jog ES pinigai gali būti leidžiami „vienam kvartalui“, o ne miestiečių labui. Be to, savivaldybė žinojo, kad nemaža dalis darbų negali būti finansuojama ES lėšomis. Rezultatas – mažiausiai 685 tūkst. eurų, kuriuos Vilniaus savivaldybė iš mūsų visų kišenės papildomai sumokės už darbus, kuriems ES finansavimas negali būti skiriamas. 

 

Polocko 17 pastatyti penkių aukštų pastatai

 

„Jie čia stato gal dešimt metų, per tą laiką jie sugadino gyvenimą visiems aplinkiniams gyventojams, padarė šiukšlyną. Pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą leidžiama statyba yra du aukštai su mansarda, per visas perturbacijas prieš krizę jie gavo vieną statybos leidimą, paskui kitą. Dabar matome, kad jie stato daugiau nei galėtų pagal Reglamentą, tačiau pagal popierius viskas yra teisėta“, – prieš porą metų spaudai sakė S. Gorodeckis.

 

"Mg Baltic" pranešime sakoma, kad : 

Atgimstantį rajoną sostinėje kuria remdamiesi pasaulinėmis tendencijomis

 

Vieta, vieta ir vieta. Taip svarbiausius kriterijus vystant nekilnojamojo turto projektus vertina nacionalinės premijos už jautrų miesto erdvių formavimą ir profesinę atsakomybę laureatas, architektas Audrius Ambrasas. Kad ši taisyklė turi vis didesnį svorį ir gerokai platesnį taikymo lauką, pastebi ir pasaulines socialinių ryšių tendencijas nagrinėjantys mokslininkai.

 

Specialistai atkreipia dėmesį, kad, gyvenimo tempui nuolat augant, laiką visiems poreikiams tenka dalinti vis mažesnėmis porcijomis. Todėl atitinkamai keičiasi ir prioritetai. Didmiesčiuose vis didesnę reikšmę įgauna paslaugų lokalumas, o renkantis darbo erdvę itin reikšminga yra ne tik jos vieta, bet ir aplinka, kuriai reikalavimai sparčiai kyla. 

 

Šias tendencijas A. Ambraso architektų biuro suprojektuotas „Paupio“ verslo kvartalas kitų metų antroje pusėje įgyvendins Vilniaus centre. Naujai įrengtoje 30 tūkst. kv. m. teritorijoje greta Vilnelės statomi nestandartiniai išskirtinės kokybės biurai, šalia drieksis ir įvairius kasdienius poreikius atliepiančių verslų erdvės.

 

Didžiausio Lietuvoje konversijos projekto metu atgimstantis „Paupys“ bus turtingas ir kitais privalumais dirbti ir gyventi: modernia statyba, Vilniaus senamiesčiu ir gamtos apsuptimi. Iš čia per keletą minučių pasiekiami Pavilnių regioninis parkas, Misionierių ir Bernardinų sodai.

 

Ko nori verslas ir darbuotojai

 

„Ko nori Tūkstantmečio karta? Jie nori visko“, – tokiais žodžiais šiuolaikiškų verslo erdvių darbuotojus apibūdino Fernando V. Ferreira, Vartono verslo mokyklos nekilnojamo turto, verslo ekonomikos ir viešosios politikos profesorius.

 

„Jie nori miesto su visais kultūriniais patogumais: teatrais, muziejais, mugėmis, koncertais, gyva muzika, visų formų pramogomis. Jie nenori būti viduryje niekur: jiems nepatinka priemiesčiai ar gyvenvietės. Jie nori daug barų ir restoranų, kad galėtų pasilinksminti po darbo. Ir ko jie dar nori, kas yra svarbiausia, jie nori žmonių, kurie būtų tokie pat, kaip jie. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai nori gyventi šalia vienas kito. Įmonės tai žino ir labai daug dėmesio kreipia į tai, taigi miestai, kurie turi šiuos privalumus, turi milžinišką pranašumą“, – savo publikuotame straipsnyje tvirtino seniausios JAV verslo mokyklos profesorius.

 

Jam antrina ir „Paupio“ rajoną plėtojančios bendrovės „MG Valda“ turto valdymo direktorius Linas Savickas. Jis pažymi, kad pagrindinė visa apimančių erdvių poreikio priežastis tiek verslui, tiek jo darbuotojams – nuolat auganti laiko vertė, poreikis prasmingai ir kokybiškai praleisti kiekvieną akimirką, rasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio.

 

„Tai girdime iš daugelio verslo klientų: svarbiausia – rasti erdvę, kuri padėtų taupyti laiką. Todėl projektuojant „Paupio“ rajoną numatyta, kad čia dirbantieji ir gyvenantieji viską rastų vienoje vietoje: norintys trumpam atsikvėpti galės tai padaryti vaikščiodami palei Vilnelę arba išbandydami gurmaniškus patiekalus turguje, po darbo – susitikti su draugais vietiniuose restoranuose ar išsikrauti sporto klube“, – teigia L. Savickas.

 

Ekspertas pabrėžia ir tai, jog įmonės ieško klientams, partneriams patrauklios erdvės – darbo vieta atlieka labai svarbią reprezentacinę, įvaizdžio kūrimo funkciją.

 

Savickas teigia, jog „Paupio“ verslo kvartalu besidomintys verslo klientai išskirtinį dėmesį skiria savo darbuotojų gerovei – kaip privalumą jie dažnai mini ir tai, kad čia dirbsiantieji turės galimybę įsikurti tame pačiame rajone, o gyvenantiems kitose Vilniaus vietose jis bus itin lengvai pasiekiamas.

 

Ryškiausia tendencija

 

Būtent tokio formato biurų kvartalai, kuriuose greta įstaigų įsikūrusios nuo ankstyvo ryto iki vakaro įvairiausias kasdienes paslaugas siūlančios smulkios įmonės, vadinami ryškiausia šiuolaikine tendencija, ypatingai išplitusia JAV ir Europoje.

 

„JAV internetinės prekybos milžinė „Amazon“ neseniai skelbė konkursą dėl antrosios kompanijos būstinės įrengimo. Tarp svarbiausių reikalavimų, apie kuriuos detalią informaciją turėjo pateikti dalyviai, akcentuotos ir  netoliese esančių pramogų galimybės“, – pasakoja L. Savickas.

 

Jis teigia, jog šiuolaikiniai verslo kvartalai ne tik turi pasiūlyti patrauklią koncepciją, bet ir išskirtines galimybes dirbantiesiems. Tarp biurų savo vietą randa „butikai“, vaikų darželiai, kirpyklos, pramogų ir sporto klubai, restoranai, meno galerijos, konferencijų centrai, valyklos ir kiti palengvinantys kasdienį gyvenimą verslai. Visiems jiems numatyta vieta ir „Paupio“ rajono verslo kvartale, kurio vizitine kortele taps stilingas gurmanų turgus.

 

Tokie kvartalai gyvybe pulsuoja ne tik įprastomis darbo valandomis, paslaugas ir pramogas jie užtikrina nuolat: kavinės, dienomis siūlančios verslo pietus ir patogias erdves susitikimams su partneriais, vakarais kviečia į renginius, koncertus. Visą savaitę veikia parduotuvėlės ir įvairias paslaugas siūlantys salonai.

 

Istorinis senamiestis gamtos apsuptyje

 

Pasak „Paupio“ verslo kvartalą projektavusio architekto A. Ambraso, išskirtine jo savybe reikėtų vadinti ne tik ypatingą vietą, bet ir unikalią galimybę sujungti senamiestį su gamtos apsuptimi. Be to, turėdami galimybę teritoriją projektuoti nuo pradžių, architektūros profesionalai užsibrėžė tikslą nepalikti jame senamiesčiui būdingų problemų.

 

Iš biurų terasų čia atsivers vaizdai į tekančią Vilnelę, o ne į miestui įprastas eismo spūstis. Specialiai atlikus transporto analizę, eismas rajone suplanuotas taip, kad gyventojams ir dirbantiesiems „Paupyje“ netrukdytų tranzitinis judėjimas.

 

Penki skirtingų koncepcijų, originalų istorinį paveldą ir modernią statybą sujungę verslo kvartalo pastatai bus pritaikyti netradicinėms erdvėms, o jų vidus ir aplinka kuriama išskirtinumo ieškantiems verslams, vertinantiems senamiesčio kultūrą. Čia įsikursiančios įmonės turės galimybę transformuoti patalpas pagal savo pageidavimus. Architektus įkvėpė pokario metais čia stovėjęs gamybinis pastatas, todėl projektuojant verslo kvartalą parinktos specifiškesnės, vizualiai šiurkštesnės medžiagos, kaip atviras betonas, rūdijantysis plienas, prie bendros stilistikos prisidės ir didelės erdvės.

 

„Projekto galutinis vaizdas yra šios teritorijos istorijos tąsa, – pasakoja A. Ambrasas. – Pokariu šio kvartalo teritorijoje stovėjo gamyklinis pastatas, kurio jau nebėra. O priešais jį – medinis namas, kuris sudegė gana seniai. Tačiau mes už šių pastatų „užsikabinome“. Juos atkūrę, pridėjome jungtį, kuri tarsi paryškina šio kvartalo charakterį.“

 

„Paupys“ – naujas septynių kvartalų rajonas istoriniame Vilniaus senamiestyje, vingiuojantis palei Vilnelę. „MG Valdos“ įgyvendinama konversija, transformuojanti apleistą erdvę į darnią vietą dirbti ir gyventi, yra didžiausias toks projektas Lietuvoje. Verslo kvartalo statybas baigti ketinama 2019-ų metų antroje pusėje.

 

 

Komentarai   

+20 # wow 2018-10-21 14:02
O kur žiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija??
Reikia ištirti tokius dalykus ir kaltininkus nubausti pagal egzistuojannčius teisinius reglamentus
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Komentatorius 2018-10-22 10:12
MG Baltic'ui neprieįtarauja niekas.
Tam tarnavo ir toliau tarnauja R.Jancevičius bei jo prokurorai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+11 # zenonas priekuliškis 2018-10-21 20:16
Kur, kas ir ką gali bausti, jeigu visas nusikalstamas valstybės klanas, pradedant prezidente ir baigiant eiliniu teisėju ir prokuroru visi surišta viena bambagysle.Gal reikėtų organizuoti akciją ir neįleisti jų į vadinamą darbą, kur pastoviai klastojami dokumentai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # Total košmar 2018-10-21 23:13
Man patinka ta Lietuva. Kaip ašara Dievo aky. Man patinka Lietuvoj skaidrūs bankai, skaidri sveikatos priežiūra, skaidri teisėsauga ,skaidrūs teismai, skaidrūs rinkimai, skaidrus Seimas, skaidri korupcija, skaidrus šildymo sezonas, skaidrus dujų laivas ir skaidri būsima generalisimus El Comandante skaidrioji, virš Gamtos kasdien skaidriosios spaudos pakylėta D. Grybauskaitė.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti