Latvija, Estija ir Suomija susitarė sukurti dujų rinką be Lietuvos - "Independence" palaidotas

Peržiūros: 1598
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Latvija, Estija ir Suomija susitarė sukurti dujų rinką be Lietuvos

Šalys tarpusavyje sudarė regioninės rinkos susitarimą, prie jos gali prisijungti ir kitos šalys, tačiau Lietuva dar to nepadarė

 

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Latvija, Estija ir Suomija pasirašė ketinimų protokolą sukurti dujų rinką, kuri veiktų pagal bendras taisykles nuo 2020 metų, praneša "Elering".

 

 

Gamtinių dujų rinkoje numatoma didesnė konkurencija

Sutartis buvo sudaryta tarp dujų perdavimo ir skirstymo tinklų operatorių – Estijos bendrovės "Elering", Latvijos "Conexus Baltic Grid" ir Suomijos "Gasum".

 

Lietuva neprisijungė prie šio susitarimo.

 

Nuo 2020 metų, kai tarp Suomijos ir Estijos bus pastatytas dujotiekis "Balticconnector", trys valstybės suderins gamtinių dujų importo, tranzito ir tarifikacijos taisykles, o iki 2022 metų bus sukurta bendra dujų zona, kuri padidins rinkos skaidrumą.

 

Memorandumas dėl bendros dujų rinkos sukūrimo numato, kad vėliau prie susitarimo gali prisijungti ir kitos šalys.

 

Spalio pradžioje Lietuvos Vyriausybė patvirtino regioninės gamtinių dujų rinkos sukūrimą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad Baltijos rinka taps pirmuoju tokiu nacionalinių dujų rinkų integracijos Europoje atveju. Jis taip pat pažymėjo, kad regioninės dujų rinkos zonos sukūrimas leis sumažinti dujų transportavimo išlaidas, o supaprastintos tarpvalstybinio tiekimo taisyklės sukurs patrauklesnę aplinką naujiems tiekėjams.

 

Tačiau pasirašant susitarimą tarp Latvijos, Estijos ir Suomijos, Lietuva nedalyvavo.

 

Bandymas sukurti regioninę rinką Baltijos šalyse

2016 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikime buvo pasirašyta deklaracija dėl regioninės dujų rinkos plėtros. Planas buvo parengtas, atsižvelgus į Nepriklausomos Rytų Baltijos regiono rinkos tyrimo rekomendacijas.

 

SGD terminalas, archyvinė nuotrauka

© PHOTO: FLUOR CORPORATION

Skvernelis: be SGD terminalo dujų kainos būtų dar didesnės

Konfliktas tarp Baltijos regiono respublikų dėl regioninės dujų infrastruktūros prasidėjo jau seniai. 2006 metais Baltijos šalys susitarė įvertinti idėją statyti regioninį SGD terminalą, tačiau nepasiekė vieningos nuomonės, ir Lietuva pastatė Klaipėdoje savo terminalą.

 

Norėdama turėti galimybę pretenduoti į ES finansinę paramą, kad išpirktų SGD laivą-saugyklą iš Norvegijos bendrovės "Hoegh LNG", Lietuva bandė pripažinti Klaipėdos terminalą "Independence" regioniniu. Tačiau susitarti su kitomis dviem Baltijos regiono šalimis šiuo klausimu nepavyko.

 

Po to Lietuva pasiūlė Latvijai ir Estijai sudaryti susitarimą, kad  stengtųsi gauti finansavimą iš ES. Tačiau 2017 metų vasaros pabaigoje Latvijos vyriausybė nusprendė paprašyti papildomų duomenų apie susitarimą, ir tai Lietuvoje buvo įvertinta kaip neigiama reakcija ir proceso vilkinimas. Galiausiai, taip ir nesusitarusios respublikos negavo pinigų iš ES.

 

 

 

Read more: https://sputniknews.lt/economics/20181015/7274012/latvija-estija-ir-suomija-susitare-sukurti-duju-rinka-be-lietuvos.html

Komentarai   

+36 # TSKP 2018-10-15 22:25
estai ir suomiai nenori bendrauti su komunistine okupacine tarybu Lietuuvoas valdzia,braliukai latviai iesko geresniu variantu taip pat,jie nori pigiau,o ne brangiau
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+30 # jeronimas 2018-10-16 01:47
Lietuviskas ministras maitina Lietuvos zmones pazadais ir pasakom.kai uzliuliuos liaudi,tuomet suzinosime ,aisku paveluotai,kad valdzios niekseliai ispirko duju gelda uz dvieju nauju tokiu ,kaina.O dujos kol kas Lietuvoje brangiausios tarp rytu bloko ,ir dar zada branginti.Kai valdzios niekseliai pradeda viesai kalbeti apie meile Lietuvai ir zmonems,visada norisi pataisyti,kad meile tik pinigams tarp savu ir saviskiu sebru.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+28 # įsodinti daukantynės 2018-10-16 07:34
lezbėtyną i geldą ir išsiūsti į mėnulį.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Domas 2018-10-18 19:45
Tačiau 2017 metų vasaros pabaigoje Latvijos vyriausybė nusprendė paprašyti papildomų duomenų apie susitarimą, ir tai Lietuvoje buvo įvertinta kaip neigiama reakcija ir proceso vilkinimas.Kadangi visi pinigai plaukia per ofšora todėl "makleriai" šimonytė,kubilius su Grybauskaitė nesugiko atskleisti "maklės"paslapčiū?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti