„Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė grasino išdaužyti man dantis, išdraskyti akis.“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.75 (4 Votes)

Pranešimas:„Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė grasino išdaužyti man dantis, išdraskyti akis.“

 

Ugnė Kryžiutė

 

Ne kiekvienas žmogus turi reikalų su teismais. O kaip ir per kiek laiko  teisėjas priima sprendimą suimti jam pristatytą nepažįstamą žmogų? Kas labiau įtikina teisėją – prokuroro ar siunčiamo už grotų asmens argumentai? Šiame tekste atskleisiu rezonansinės politinės bylos teismo posėdžio anatomiją. Lyg chirurgai  pamatysime daugybę atvertų pūliuojančių piktžaizdžių. Aiškinsimės, kokiais metodais skandalingoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pažymoje įvardyti su verslo trikampiais susiję asmenys gina Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės Sigitos Jurgelevičienės interesus. Internete skelbiama, kad politinėje baudžiamojoje byloje pastarajai aktyviai padeda Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas bei jam pavaldi gausi teisėjų svita.

Pasak žiniasklaidos, vykdant VPT vedlės Sigitos Jurgelevičienės (nuotr.) prašymą, 2014-ųjų gruodžio 3 d. žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda  buvo jėga pristatytas į Vilniaus rajono apylinkės teismą (teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė) spręsti jo suėmimo klausimą. Nors suėmimo klausimus privalo spręsti teisėjas, turintis baudžiamųjų bylų specializaciją ir praktiką, tądien  nagrinėti laisvės atėmimo aktyvistui klausimą  buvo paskirta teisės mokslų daktarė, civilinių bylų teisėja Renata Volodko. Iš 2014-12-03 d. teismo posėdžio protokolo, kurį surašė ir pasirašė minėta teisėja bei sekretorė Daiva Šuopienė, matyti, kad teismo posėdis pradėtas 14 val. 20 min. ir baigtas 15 val. 35 min. Taigi, teisėja Renata Volodko užtruko 1 valandą ir 15 minučių tam, kad išklausytų prokurorės pareiškimą, išgirstų įtariamojo ir jo gynėjo paaiškinimus, apklaustų į egzekuciją patekusi žmogų, išnagrinėtų baudžiamosios bylos keletą tomų, surašytų ir paskelbtų teismo verdiktą - pasiųstų internetinių publikacijų autorių 14 dienų terminui į Lukiškes.

Posėdžio protokole rašoma, kad teisėja nutartį skelbs po 40 minučių. Taip ir įvyko. Mano pažįstami advokatai teigia, kad pagal tai, kiek laiko teisėjas skiria teismo nutarčiai priimti ir surašyti, galima vertinti teismo verdikto kokybę bei autorystę. Jei verdiktas priimamas mažiau kaip per vieną valandą, laikoma, kad prokuroras  teisėjui atnešė USB paruoštuką su iš anksto surašyta teismo nutartimi. Iš to, kad teisėja Renata Volodko pademonstravo sveikam protui nesuvokiamas  antžmogiškas savybes -  per pusvalandį išanalizavo bylos medžiagą,  sukūrė ir motyvavo sprendimą bei kompiuteriu surinko vienuolikos puslapių (!) apimties nutartį, darau patikimą prielaidą, kad buvo aktyvuotas paruoštukas.

Ar žinote, kas dar mane apstulbino teisėjos nutartyje? Aštuonis puslapius (iš vienuolikos)  teismo dokumento teksto sudaro sakiniai su rusiškais necenzūriniais žodžiais: „bliac“, „pizdiec“, „nachui“, „bliat“, „nemuilintų subinių ir piderų karalystė“, „lįs į subinę“, „jobanavrot“, „pochuj“ ir t.t. Prašau portalo redakcijos išbraukti išvardintus keiksmažodžius, kurie gan taikliai atskleidžia teisėjos teisinės sąmonės esmę. Mėginau suskaičiuoti, kiek keiksmažodžių yra teismo dokumente, bet du kartus nusimušiau nuo skaičiaus. Panašu, kad teisėja dokumente bus apytiksliai surašiusi penkis šimtus devyniasdešimt (!) necenzūrinių žodžių (per pusvalandį). Galiu spėti, kad universiteto auditorijos lūžta nuo studentų antplūdžio per mokslų daktarės Renatos Volodko paskaitas.

Sakote, kad gulinčiojo nemuša? Manyčiau, kad Vilniaus rajono  apylinkės teisme ši taisyklė negalioja. Mokslininkė Renata Volodko, šaltakraujiškai pasiuntusi žmogaus teisių gynėją į cypę, jau kitą dieną (2014-12-04) šį žmogų dar ir raštiškai įskundžia teismo pirmininkei Jolantai Bagdonienei.

Iš publikacijų apie Zigmantui Šegždai iškeltą politinę bylą galime suprasti, kieno užsakymu siekta  galutinai sutriuškinti minėto  teismo posėdžio metu oriai besielgiantį aktyvistą. Renatos Volodko skundo turinys išduoda tikrąsias, įstatymu nepagrįstas žmogaus teisių aktyvisto pasiuntimo ant plieninio lakšto gultų priežastis. Toliau cituoju teisėjos Renatos Volodko skundą.

„Norėčiau informuoti Jus apie GALIMAI pavojingą, neadekvatų ir neetišką Zigmanto Šegždos elgesį. Man, kaip teisėjai, nagrinėjant 2012-12-03 teismo posėdyje (tiksliau - 2014-12-03; skundo autorius iš nežinojimo neteisingai nurodė metus, - autoriaus pastaba) prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo įtariamajam Zigmantui Šegždai, šis įtariamasis posėdžio metu  GALIMAI šmeižė ir įžeidinėjo Sigitą Jurgelevičienę, jos advokatą, bet ir prokurorę V.Bracevičienę, teisėją Alfredą Juknevičių, nepagarbiai atsiliepė apie bylą tiriančius pareigūnus. Be to teismo posėdžio metu Z.Šegžda gėrė savo atsineštus gėrimus, valgė, vaikščiojo po posėdžių salę,  gestais reagavo į kitų asmenų pasisakymus, ant jo veido flomasteriu buvo nupiešti rudi antakiai, ūsai ir barzdelė, jis nereagavo į teismo pastabas ir prašymą elgtis pagarbiai ir kultūringai, susilaikyti nuo valgio teismo posėdžio metu ir pan.“

Kaip matome iš teisėjos Renatos Volodko teiginių, teisėja negalėjo apsispręsti, ar jos skundžiamas asmuo elgėsi pavojingai, neadekvačiai, neetiškai. Tačiau skundą parašė. Taip pat stebimas teisėjos negebėjimas suprasti, kaip ten buvo iš tikrųjų - neaišku, ar aktyvistas įžeidinėjo Sigitą Jurgelevičienę, prokurorę, teisėją Alfredą Juknevičių ir t.t. Teisėjos sumaištį ir nuogąstavimus išduoda skunde jos vartojamas gynybinės paskirties žodis „GALIMAI“. Tačiau aš galvoju, kad įvyko priešingas dalykas – tai teisėja savo skundo teiginiais šmeižė ir įžeidinėjo Zigmantą Šegždą. Juolab, kad teisėjos Renatos Volodko mestus kaltinimus paneigia tiek pats žmogaus teisių gynėjas, tiek ir duomenys, esantys tos pačios teisėjos 2014-12-03 teismo sprendime bei teismo posėdžio protokole. 

Pastaruosiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad jos apskųstas  teismo pirmininkei žmogus būtent elgėsi taip, kaip skunde pažymi teisėja. Jei proceso dalyvis elgiasi nedrausmingai, pažeidžia teismo posėdžio tvarką, teisėjas gali pasinaudoti teise nubausti pažeidėją. Posėdžio protokole ir teismo nutartyje  neužfiksuota, kad teisėja Renata Volodko aktyvistui reiškė kokias nors pastabas ar prašymą liautis valgius, vaikščiojus ar įžeidinėjus posėdžio dalyvius. Tai reiškia, kad teisėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Be kita ko, posėdžio metu aktyvisto veiksmus akylai sekė jį iš visų pusių apsupę keturi ginkluoti Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai (vienas iš jų - tyrėjas Jurij Kravčionok). Pastarieji nepateikė tarnybinių pranešimų apie galimai neleistiną aktyvisto elgesį.

Tačiau daugiausia baimių politinio susidorojimo organizatoriams, matyt, sukėlė Zigmanto Šegždos ramus elgesys ir šie jo žodžiai 2014-12-03 dieną vykdomos  teismo egzekucijos metu: „Dėl šio arešto kiltų skandalas ir be žiniasklaidos nepraeis.“ Suprantu, kad suėmimu ir kitomis policinėmis represijomis buvo bandoma prevenciškai užčiaupti pilietiškai nusiteikusį žmogų, pareiškusį savo poziciją dėl Viešųjų pirkimų tarnybos šulų netinkamai atliekamo darbo. Ką gi. Matant internetinę erdvę užtvindžiusias Z.Šegždos publikacijas apie prokuratūros ir teismų darbo ydas, laikykime, kad žmogaus teisių aktyvistas savo pažadą ištesėjo su kaupu.

Po atliktos teismo dokumentų analizės, galiu vertinti, kad ne Zigmantas Šegžda kažkam kėlė prasimanytą pavojų. Priešingai. Tai žmogaus teisių gynėjas jautėsi įbaugintas ir teismo posėdžio metu konkrečiai  įvardijo faktus apie galimai organizuotos grupės neteisėtus ir pavojingus veiksmus. Teismo posėdis buvo viešas. Dėl to turiu teisę cituoti 2012-12-03 d. teisėjos Renatos Volodko pasirašytame teismo posėdžio protokole išdėstytus Zigmanto Šegždos teiginius:

          „Aš nesupratau prokurorės kalbos. Nieko nesuprantu, kas čia vyksta. Aš niekam nieko blogo nepadariau. Aš prokurorę apskundžiau, nes ji mane įžeidė, mano asmeninius duomenis paviešino. Aš manau, kad tai kerštas už mano teisėtus reikalavimus. Pas mane  vieną kartą buvo kažkokie vyrai atėję. Nakties metu 22 val. beldėsi į mano darbo kabineto duris. Po to, kai Sigita Jurgelevičienė (Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė) pareiškė grasinimus, pareikšdama su savo bendrininku išdaužyti man dantis, išdraskyti akis, aš bijau. Kai atvažiavo kažkokie vyrai, o tai buvo jau naktis, aš supratau, kad Sigita Jurgelevičienė nori įvykdyti savo grasinimą. Tie asmenys – vyrai bandė prisistatyti policininkais, aš jiems pasakiau, kad pakviesiu tikrą policiją. Kai jie išvažiavo, aš radau ant grindų kažkokį surašytą lapelį, kur prašoma atvykti sekančią dieną pas tyrėją Valdą Kazlauską į apklausą. (...) O jeigu įvairiais momentais skambina asmenys su grasinimais, aš bijau, nes man grasinama. Manęs laukia susidorojimai. Aš turiu teisę pareikšti savo nuomonę apie blogą reiškinį. (...) Grįžtu namo, kai žinau, kad Sigitos Jurgelevičienės nėra. Kai jos nėra, aš nakvoju namuose. Aš prašau teismo atsižvelgti į platesnį kontekstą. Sigita Jurgelevičienė yra mokoma rašyti visokius išgalvotus pareiškimus prieš mane. Ne aš keliu grėsmę, o man yra grėsmė, kad Sigita Jurgelevičienė susidoros su manimi. Aš apskundžiau prokurorę dėl dviejų dalykų: dėl mano asmens įžeidimo, o kitas – dėl neteisėto informacijos rinkimo. Aš noriu pabrėžti ir akcentuoti klausimą – jokių nusikaltimų nepadariau, jokių įrodymų nėra. Šiandien pribėgo policininkai ir mane puolė su antrankiais surakinti, mane pažeminti. Ir tai yra užsakymas.“

          Turiu duomenų, kad dėl S.Jurgelevičienės grasinimo sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, žmogaus teisių gynėjas su skundais kreipėsi į policiją, prokuratūrą bei teismus. Tačiau Viešųjų pirkimų direktorė išvengė baudžiamosios atsakomybės. Visi suprantame, kodėl tokio kalibro valdžiažmogiai  neatsako pagal įstatymą. Viena paguoda, kad S.Jurgelevičienės byloje sudalyvavę  teisėjai pakliuvo į internete skelbiamų pažeidžiamų teisėjų sąrašus.

          Dabar mane glumina, kad  jauna teisėja Renata Volodko be jokių skrupulų veržiasi į aukštesniojo teismo teisėjo postą. Įspūdingas sąrašas internetinių publikacijų, kuriose šios teisėjos veikla ypatingai kritikuojama. Nematau, už kokius nuopelnus ar pasiekimus Renatos Volodko pareigos galėtų būti paaukštintos. 2018-08-08 d. portalas „teismai.lt“ skelbia, kad atrankoje į Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigas dalyvauja šie viešojoje erdvėje itin prieštaringai vertinami žemesniųjų  teismų teisėjai: Renata Volodko, Renata Beinoravičienė bei Edvardas Juozėnas. Galvoju, kad LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė turėtų vienareikšmiškai atmesti pažeidžiamų teisėjų kandidatūras. Atėjo metas susigrąžinti valdžią iš valstybę užvaldžiusių oligarchų ir verslo trikampių.

 

Ugnė Kryžiutė

 

Peržiūros: 1583

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti