Pagrįsti įtarimai: Ar apeliacinio teismo pirmininką A.Valantiną ir Viešųjų pirkimų tarnybos vedlius įtraukė koncerno „MG Baltic“ interesų turbina?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.75 (4 Votes)

Pagrįsti įtarimai: Ar apeliacinio teismo pirmininką A.Valantiną ir Viešųjų pirkimų tarnybos vedlius įtraukė koncerno „MG Baltic“ interesų turbina?

 

 

 

Zigmantas Šegžda

 

 

 

 

 

Valstybės užvaldymas tik gilėja. Jis neišnyko iš karto po to, kai buvo paskelbta garsioji Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvada. Kur pavedimai generalinei prokuratūrai, kad ji pradėtų tirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje įvardytų veikėjų darbus? Juk, kas baisiausia, kad VSD pažymoje įvardytas dabar koncernui „MG Baltic“ tarnaujantis Ramutis Jancevičius, 2016 metais atsistatydinęs iš Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigų. Derėtų pričiupti ne vieną ir ne du, bet šimtus į verslo trikampius įsipainiojusių „valstybininkų“.

 

Nors oficialiai patvirtinti duomenys nepaskelbti, tačiau sprendžiant iš viešai skelbiamos informacijos, manau turintis pagrįstų įtarimų, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) buvusi direktorė Sigita Jurgelevičienė gali būti pakliuvę į koncerno „MG Baltic“ užmestą tinklą. Žinia, tai galėtų būti ne vienintelis atvejis, kai į skandalą patenka teisėjas, pasiekęs savo karjeros zenitą. Turimų valstybės institucijų dokumentų pagrindu pateiksiu vertinimus, prielaidas ir išvadas apie tai, kad minėti įtarimai gali pasitvirtinti. Manau, tai tik laiko klausimas, kai šie įtarimai gali pavirsti konkrečiais kaltinimais.

 

Nėra paslaptis, kad stambiausio masto valstybės lėšų grobstymas ir korupcija vyksta pasitelkus nusikalstamos veikos modelį – valstybės viešųjų pirkimų „atkatų sistemą“. Įtaka daroma visiems, kurie priima sprendimus valstybės vardu. Pradedant Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu, davusiu nurodymą netikrinti neskaidraus valstybės pirkimo sandorio arba prokuroru, iškėlusiu baudžiamąją bylą asmeniui, pranešusiam apie galimą piktnaudžiavimą Viešųjų pirkimų įstatymo landomis. Ir baigiant teisėju, kuris pagal verslo trikampio užsakymą išmeta „netikėlį“ iš namų, jį pasiunčia kalėti į Lukiškes. Tačiau, kai baigiasi kriminalinio elemento fantazija, o įniršis pasiekia apogėjų, „futbolininkui“ duodamas nurodymas suspardyti žmogų karceryje. Specialiai kankinimams pritaikytoje, garsui nepralaidžioje belangėje, esančioje giliame vyriausiojo policijos komisariato požemyje. Karcerio sienų apmušalas iš juodo plastiko, kad paskui būtų lengviau aukos kraują nuplauti. Mano asmeniniu atveju džiaugiuosi, kad po man įvykdytos  egzekucijos advokatė patarė skųstis generaliniam prokurorui. Kad kitiems žmonėms, patekusiems į panašią situaciją, „modžachedai“ gyvybės neatimtų.

 

            Teksto autorius nemano, kad jam iškeltų grynai politinio pobūdžio baudžiamųjų bylų ir represijų gausa yra grynas sutapimas, po to, kai 2014 metais jis viešai išdėstė nuomonę apie tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė S.Jurgelevičienė netinkamai vykdo savo pareigas. Tik mūsų dienomis VSD ir NSGK paskelbė mažąją dalį duomenų apie milijardines aferas, susijusias  su valstybės viešaisiais pirkimais. Nebestebina teisėsaugos ir teisėtvarkos atstovų pažeistų teisės normų tornadas, kurių vertinimą autorius išdėstė iškeltoje byloje prieš Lietuvos valstybę.

 

Beveik iš kiekvieno autoriui adresuoto  policijos, prokuratūros ar teismo surašyto dokumento alsuoja „komandos dvasia“ – besąlyginis viešųjų pirkimų „šacher-macherio“ įgeidžių vykdymas. Modelis primityviai paprastas. Gaunamas signalas iš VPT: „Nacionalinė vertybė pavojuje!“. Jarmulkė „ja načalnik, ty - durak“ (aš vadas, o tu kvailys, - vertimas iš rusų k.) iš penkiolikto aukšto ištrimituoja žinią apygardai.  Ten lašinių kalnagūbris ima klykti eunuchų pustoniais. Prokuratūros „chebra“ su bakenbardais ir kita atributika išsirikuoja. „Modžachedai“ ir į juos panaši kriminalinė klika pradeda viens kitam pagarbą atidavinėti. Jokių grynųjų, vien tik barteriniai mainai - ranka ranką plauna. „Arbeit macht frei!“ (darbas išlaisvina, - vertimas iš vokiečių k.).

 

Prieš trejetą metų VPT direktorė Sigita Jurgelevičienė rypavo: „Zigmanto skleidžiamas melas apie tai, kad visa išimtinai teisėsauga papirkta, yra akivaizdus atsižvelgiant jau vien į tai mastą – ar gali žmogus papirkti VISUS VISUS policijos pareigūnus, prokurorus, teisėjus ir t.t. Ar Jums tai atrodo būtų įmanoma? Ar įmanoma suklastoti visus ikiteisminio tyrimo dokumentus taip, kad per visas instancijas niekas nepastebėtų?“ Šiandien jau aišku, kas skleidžia melą ir kodėl per visas instancijas niekas nieko pastebėti nenori. Dabar suprantu, kaip VIENAS ŽMOGUS GALI PAPIRKTI VISUS VISUS. S.Jurgelevičienė žinojo, ką turėjo omenyje, dar 2015 metais rašydama, kad „šioje situacijoje vienas žmogus terorizuoja <...> jau ne tik mane, o visą teisinę sistemą, kuri nieko negali padaryti...“  VSD pažymoje jau yra nurodytas konkretus asmuo, terorizuojantis ne tik teisinę sistemą.

 

Pamirškime teisės viršenybės ar pagarbos žmogaus teisėms principus. Kai sprendžiama Zigmanto Šegždos ar kito „sistemai“ neparankaus žmogaus civilinė ar baudžiamoji byla,  teisės viršenybė, įstatyme numatyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai tiesiog neveikia. Gal ir klystu, bet nustačiau pernelyg daug sutapimų, kurie negali pakeisti mano nuomonės. Verslo trikampių ir jų valdomų pastumdėlių gaunami  nusikalstami milijonai iš neskaidrių viešųjų pirkimų jau seniai mūsuose tapo didesne vertybe, nei  teisingumas, žmogaus teisės ir laisvės. Štai kodėl, gavę „zadaniją“, valdžiažmogiai pradeda grėsmingai mojuoti jurisprudencijoje neegzistuojančia sąvoka  „baudžiamojo proceso interesas“.

 

2018-06-01 dieną  portalas 15min.lt rašė, kad  2009 metais  „MG Baltic“ koncerno atstovai siekė, kad iš pareigų būtų atleisti jiems netinkantys institucijų vadovai – VSD vadovas P.Malakauskas ir generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Portalas pranešė, kad 2010 m. kovą, praėjus mėnesiui po Algimanto Valantino atsistatydinimo, R.Raulynaitis siekė suorganizuoti su juo susitikimą. Tikėtina, kad buvo norima siūlyti Algimantui Valantinui susitaikyti su „MG Baltic“ koncernu(!). Sprendžiant iš to, kad A.Valantinas, Vilniaus miesto apylinkės teisme net kojų neapšilęs, beveik tiesiu taikymu nutūpė į  Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko postą, galima daryti prielaidą, kad taikos pypkė buvo surūkyta.

 

Autorius turi duomenų, kad jam iškeltoje politinėje baudžiamojoje byloje solidariai sudalyvavo teisėjas Algimantas Valantinas. Jis lemiamu momentu priėmė VPT direktorei S.Jurgelevičienei palankius teismo sprendimus.  Nesvarbu, kad šie sprendimai, sprendžiant iš jų teisinės argumentacijos, itin nemaloniai nuteikia teisę išmanančio žmogaus gomurį. Dabar autorius byloje prieš Lietuvą, kaip neišvengiamas moralinis priekaištas, linksniuoja teisėją A.Valantiną dėl autoriaus suėmimo pagrindų netinkamo išaiškinimo ir Z.Šegždai iškeltos politinės baudžiamosios bylos termino neteisėto pratęsimo. Juk jau suėjęs ikiteisminiam tyrimui skirtas terminas negalėjo būti pratęstas, kadangi toks sprendimas paneigtų pamatinius baudžiamojo proceso principus (!). Tinkamai neatnaujintas ir(ar) nepratęstas terminas suponuoja teisę pripažinti ikiteisminį tyrimą vilkinamu ir, be abejo, tęsiamu neteisėtai.

 

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas 2015-12-04 d. nutartyje prokuratūros procesinį delsimą pagrindė tuo, kad neva ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir esą Z.Šegždos NUOLATINIS skundų rašymas neišvengiamai įtakoja jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo trukmę, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiaga BEVEIK VISĄ LAIKĄ buvo išsiųsta skundus nagrinėjantiems teismams. Tačiau, autoriaus nuomone,  toks teisėjo vertinimas yra paviršutiniškas ir akivaizdžiai šališkas. Logiškai mąstantis žmogus teisėjo formuluotę „nuolatinis skundų rašymas“, pirmiausia,  supras, kaip nepertraukiamą procesą, vykstantį net tais atvejais, kai žmogus prausiasi, valgo, skaito, žiūri TV laidą, miega ir t.t. Kita vertus, prokuratūra galėjo pasidaryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopiją. Vėliau dešinioji buvusio prokuratūros šefo Ramučio Jancevičiaus ranka - valstybės atstovas autoriaus civilinėje byloje prieš Lietuvą prokuroras Gytis Normantas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos kontrolinė kopija visgi egzistuoja (!). Todėl galiu galvoti, kad teisėjo A.Valantino nutarties teiginiai apie tai, jog prokuratūra neturėjo bylos kopijos, kažin, ar atitiko tikrovę.

 

Priešingai teisėjo A.Valantino teiginiams, Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) aštuoniasdešimt liudytojų laiko pakankamai dideliu kiekiu, kad byla taptų sudėtinga. Todėl remiantis EŽTT praktika, yra akivaizdu, kad autoriui iškelta politinė baudžiamoji byla nelaikytina sudėtinga. Priešingai, ekonominės, finansinės, sukčiavimo bylos, bylos dėl nusikaltimų, susijusių su teroristinių organizacijų veikla, ar susijusios su nacionaliniu saugumu laikomos sudėtingomis, todėl pripažįstama, kad joms ištirti reikia ilgesnio laikotarpio. Tai, kad prokuratūra ir teismai, priimdami perteklinius sprendimus neatliko pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl to autorius gynė savo teises, laisves ir interesus teikdamas skundus instancine tvarka, nėra savaime vienintelis veiksnys, galintis paaiškinti procesinių veiksmų trukmės pagrįstumą. Procesinį delsimą, manyčiau, nulėmė akivaizdžiai blogas prokuratūros ir teismų veiklos efektyvumas ir koordinavimas.

 

Kad  minėtoje  politinėje byloje į subtilią padėtį  pakliuvusiam A.Valantinui, manau, pagalbos ranką ištiesė dabartinis „MG Baltic“ koncerno darbuotojas R.Jancevičius, galima spręsti iš to, jog dalyvauti autoriaus byloje prieš Lietuvą buvo deleguotas R.Jancevičiaus reikalų patikėtinis - prokuroras Gytis Normantas. Portalas 15min.lt rašė: „VSD pažymoje nurodoma, kad R.Jancevičius kažkam paskambina ir duoda nurodymus, kad be jo tame tyrime nebūtų priimami jokie sprendimai. „Ar girdi, ... žiūrėk, aš pamiršau tau pasakyt išvažiuodamas, supranti, tu būk gera, pasakyk Gyčiui Normantui. Girdi, pas jį yra viena medžiaga, supranti, su Užupio statybom, kad be manęs jokio sprendimo nepriiminėtų... gerai, gerai?“

 

Itin dviprasmiškai gali būti vertinamas Vilniaus apygardos teismo teisėjos Lauretos Ulbienės vaidmuo autoriui iškeltoje politinėje byloje. Vilniaus rajono apylinkės teismas (teisėja Vaida Sinkevičienė) 2015-07-29 d. nutartimi atmetė prokurorės V.Bracevičienės prašymą skirti Z. Šegždai stacionarią teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę laikotarpiui 3 mėnesių terminui, kaip neproporcingą žmogaus teisių suvaržymą, prilygstantį laisvės atėmimui.  Prokurorė ir Sigita Jurgelevičienė apskundė pastarąją nutartį Vilniaus apygardos teismui. Šio teismo teisėja Laureta Ulbienė paskyrė teismo posėdį 2015-08-25 dieną. Atvykus į posėdį išaiškėjo, kad teisėja Laureta Ulbienė Z.Šegždai ir jo advokatei kartu su šaukimu iš anksto neįteikė prokurorės V.Bracevičienės 2015-08-05 d. apeliacinio skundo. Autoriaus reikalavimu teisėja Laureta Ulbienė atidėjo teismo posėdį 2015-09-09 dienai, kad jis ir advokatė turėtų galimybę susipažinti su prokurorės  apeliaciniu skundu ir parašyti atsiliepimą į šį skundą.

 

2015-09-09 dieną atvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė pranešė, kad yra priėmusi sprendimą nusišalinti nuo prokurorės ir S.Jurgelevičienės skundų nagrinėjimo, nes teisėjos dukra dirba Viešųjų pirkimų tarnyboje prie Vyriausybės ir yra  Sigitos Jurgelevičienės pavaldinė (!). Tačiau teisėja praleido galimybę informuoti, kad  prokurorės V.Bracevičienės 2015-08-05 dienos apeliacinis skundas buvo neteisėtas, kadangi prokurorė skundo pasirašymo išvakarėse buvo  nušalinta nuo Z.Šegždos bylos nagrinėjimo. Tądien teisėja Laureta Ulbienė man su advokate paatviravo, esą, jei teisėja priims man palankią nutartį, S.Jurgelevičienė liks nepatenkinta. Supraskite, teisėja norėjo, kad jos dukra be problemų tęstų pelningą karjerą „atkatų sistemą“ prižiūrinčioje valstybės įstaigoje po šiltu S.Jurgelevičienės sparneliu. Apibendrinus faktus, išeitų, kad teisėja Laureta Ulbienė susipažinusi su byla, neturėdama Z.Šegždos atsiliepimo į skundą,  bet paskyrusi teismo posėdį 2015-08-25 dieną, žinojo apie interesų konfliktą, susijusį su jos dukra, tačiau buvo pasiruošusi nagrinėti (dar ir) neteisėtą prokurorės skundą (!). Teisėjos ranka sudrebėjo, manyčiau, po pirmojo teismo posėdžio įvertinus, kad gali atskristi „bumerangas“.

 

Lieka neįminta mįslė, kodėl autoriaus bylą prieš Lietuvą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinių bylų teisėjas Edvardas Juozėnas, rašydamas teismo sprendimą, jame taip pat paliko dviprasmišką pėdsaką. Teisėjas sprendime tvirtina, kad „konvencija šiuo aspektu iš esmės nukreipia į nacionalinę teisę ir įtvirtina pareigą laikytis jos materialiosios ir proceso teisės normų.“ Kadangi Civilinio proceso kodekse (CPK ) sąvokos „materialioji teisės norma“ ir „proceso teisės norma“ neegzistuoja, kyla pagrįstas įtarimas, kad sprendimo teksto rašymui, manau,  teisėjas A.Valantinas galimai pasirinko prastai įstatymus išmanantį prokurorą. Nes civilinių bylų teisėjas panašaus broko nedarytų. Neatmestina prielaida, kad sprendimo tekstas yra paties bylos baigtimi suinteresuoto teisėjo kūryba. Paaiškinu, kad CPK 329 ir 330 straipsniuose nustatomos procesinės  teisės normų ir  materialinės teisės normų pažeidimo pasekmės. Lietuviška patarlė teigia - girdėjo skambinant, tik nežino, kurioj bažnyčioj.

 

Ekstraordinarias pastangas žūt būt susidoroti su teksto autoriumi lydi įspūdinga teisės pažeidimų virtinė. Paminėsiu tik keletą jų. Pirma. Nors Vilniaus rajono apylinkės teismas (pirmininkė Jolanta Bagdonienė) turi pakankamą skaičių  baudžiamųjų bylų teisėjų, tačiau autoriaus suėmimo  klausimą politinėje baudžiamojoje byloje lyg pagal komandą  sprendė išimtinai civilinių bylų teisėjai – Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė ir Saulius Jakaitis. Taip atsitiko todėl, kad, mano galva, pastarieji galimai buvo sukalbamesni, negu baudžiamųjų bylų teisėjai.

 

Antra. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai neteisingai kvalifikavo veiką pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 140 str. 2 d normą, kadangi 2014-05-04  „įvykio“ metu autorius  ir Sigita Jurgelevičienė nebuvo susieti santuokos arba partnerystės ryšiais, kas įrodo, jog šie asmenys nepatenka į BK  248 straipsnyje apibrėžtą šeimos narių sąrašą. Taigi,  veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1  d.. Vadovaujantis BPK 407 str.,  bylose pagal BK 140 str. 1  d.  ikiteisminis tyrimas neatliekamas.  Taigi, dėl taip vadinamo 2014-05-04 d. įvykio ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai. Trečia. Politinė baudžiamoji byla buvo iškelta neteisėtai dar ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pagal BK 140 str. 2 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį pradžia nebuvo tinkamai užregistruota bei buvo netinkamai kvalifikuota BK 140 str. 2 d. teisės norma.

 

Ketvirta. Epizode dėl taip vadinamų veikų, kvalifikuojamų pagal BK 145 str. 2 dalį, S.Jurgelevičienės valia nebuvo aiškiai išreikšta – ji nepateikė atskiro procesinio dokumento – reikiamo skundo (!) dėl galimos veikos numatytos BK 145 str. 2 dalyje. Gi, nesant nukentėjusiojo skundo prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso. Tad, ikiteisminis tyrimas, bylos perdavimas teismui ir po to sekantis bylos nagrinėjimas teisme - neteisėti. Penkta. Teismas akivaizdžiai persistengė, dar ir S.Jurgelevičienės mažametę dukrą (!) pripažindamas nukentėjusiąja bei  civiline ieškove autoriui iškeltoje politinėje byloje. Tuo pažeistas Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 28 straipsnis, Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punktas, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucijos Nr. (75)7 dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą sužalojus sveikatą 13 ir 19 punktai. Trumpai tariant, neturtinė žala vaikui galėtų būti priteista tik nukentėjusiosios mirties atveju.

 

Naujai paskirta Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė, matydama, kad Ukmergės apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis pagrįstai kritikuojamas, manau, nuleido rankas, ir jai adresuotus autoriaus skundus nuo šių metų gegužės mėnesio peradresuoja iš pareigų besitraukiančiai baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkei Daivai Kazlauskienei. Supraskite, tautiečiai su kipom, patys privirėte, patys srėbkite ir į jokius postus nepretenduokite.

 

Tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Aurelijus Gutauskas 2018-05-28 rašte rėžia autoriui tiesiai į akis:„teisėjo R.Adamonio netinkamo elgesio apraiškų nenustačiau; teisėjas R.Adamonis turėjo teisę REAGUOTI į teismo posėdžio metu Z.Šegždos pasakytą pastabą Sigitos Jurgelevičienės atžvilgiu: „Jūs neatėjote į koncertą ... prašom apsiraminti.“ Taip ir supratau: užčiaupk savo srėbtuvę, šiukšle, tūnodamas „s griazi v kniazi“ nacionalinės vertybės šešėlyje.  Portalas „Laisvas laikraštis“ paskelbė publikaciją apie teisėjo R.Adamonio hipertrofuotą REAGAVIMĄ, gąsdinant autorių „pasodinti“ 30 parų administracinio arešto už padarytą  pastabą S.Jurgelevičienei teisme laikytis tvarkos:

 

http://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=6640:nusikalstamam-susivienijimui-mg-baltic-paklusta-visas-teises-elitas-auksciausiojo-teismo-teisejai-aurelijus-gutauskas-teiseju-etikos-ir-drausmes-komisijos-pirmininkas-janina-januskiene-birute-janaviciute-ir-andzej-maciejevski-bei-dar-20-teiseju&catid=47&Itemid=101

 

           

 

Šiandien nesistebiu dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja Regina Pocienė 2015-04-02 dieną  ištisą valandą negalėjo pradėti teismo posėdžio, kuriame nagrinėjamas mano skundas. Matote,  į posėdį vėlavo prokurorė Vaida Matuzonienė. Galbūt sunku buvo išvešėjusius  bakenbardus nešti. Tuo tarpu prokurorės laukėme visi – teisėja (!), aš ir mano advokatas. O gal ir apsimokėjo teisėjai pakentėti dėl bendro labo? Dabar, gi,  Regina Pocienė išėjusi į pelningas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos pareigas. Šiandien ji vėl petis petin darbuojasi kartu su teismų sistemos patronu - teismo pirmininku A.Valantinu.

 

            2018-07-05 dieną  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus į autoriaus dvyliktą skundą atsakė taip:„Analogiško turinio skundą dėl teisėjo R.Adamonio veiksmų įvertinimo teikėte Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri pagal kompetenciją, įvertinusi skunde išdėstytas aplinkybes, 2018-06-27 raštu Nr. 17P-127-(7.4.8) atsisakė nagrinėti Jūsų skundą, pažymėdama, kad nevertina Jūsų įvardinto teisėjo R.Adamonio elgesio kaip šiurkštaus ir akivaizdaus etikos pažeidimo, dėl kurių būtų pagrindas svarstyti teisėjo drausminės atsakomybės klausimą. Atsižvelgdami į tai, informuojame, kad Teisėjų taryba neturi pagrindo inicijuoti drausmės bylos teisėjui R.Adamoniui iškėlimo klausimo svarstymo.“ Kitaip ir būti negali, kadangi Rimvydo Norkaus pavaduotojas yra teisėjas Algimantas Valantinas, užimantis Teisėjų tarybos vicepirmininko postą. Ratas užsidaro, žinant, kad teisėjas R.Adamonis, politinėje byloje galimai  skalbiantis A.Valantino mundurą, ir MG Baltic koncerno darbuotojas R.Jancevičius yra asmeniškai pažįstami - prieš dvi dešimtis metų kartu nagrinėjo baudžiamąsias bylas Ukmergės rajono apylinkės teisme ir Ukmergės prokuratūroje.

 

Protingai žmonių teisėjas R.Adamonis būtų pasielgęs, jei iš karto nuo neteisėtai iškeltos politinės bylos nagrinėjimo būtų nusišalinęs ir taip savo „stogą“ nuo didžiųjų problemų išvadavęs. Prieš keletą metų telefonu kalbėjau su teisėju A.Valantinu, siūlydamas jam nusišalinti nuo man iškeltos politinės bylos nagrinėjimo. Išgirdau atsakymą „nereikia manęs gąsdinti“ (!) ir pagalvojau, kad galbūt mentalinis sovietinio tardytojo kūnas žvaigždžių liga serga. Ką gi. Lietuviška patarlė byloja - prievarta bažnyčion nuvarytas poterių nekalbės.

 

 

 

Zigmantas Šegžda

Peržiūros: 1351

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti