Nusikalstamam susivienijimui „MG Baltic“ paklūsta visas „teisės“ elitas : Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Aurelijus Gutauskas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas), Janina Januškienė, Birutė Janavičiūtė bei dar 20 teisėjų

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (3 Votes)

 

Nusikalstamam susivienijimui „MG Baltic“ paklūsta visas „teisės“ elitas :  Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Aurelijus Gutauskas (nuotr. viršuje su V.Adamkumi, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas), Janina Januškienė, Birutė Janavičiūtė ir Andžej Maciejevski; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai: Egidija Tamošiūnienė (civilinių bylų skyriaus pirmininkė), Aloyzas Kruopys. Regina Pocienė; Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Neringa Švedienė (Teisėjų tarybos narė), Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė,  Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas, Arūnas Kisielius, Virginijus Kairevičius, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka; Henrichas Jaglinskis, Gerasičkinienė; Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai: Rolandas Bužinskas ir Renata Beinoravičienė,  Vilniaus regiono  apylinkės teismo teisėjai: Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis,  Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė,  Alfredas Juknevičius Vaclavas Karšulis, Tadeušas Volkovskis,  Vilmantas Ambrulevičius, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ramunė Valiulytė,  Ričardas Prašmuntas; Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, Klaipėdos apygardos teismo teisėjai: Kristina Domarkienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas.

 

Vilnietis Zigmantas Šėgžda asmeniškai susidūrė su „MG Baltic“ galia Lietuvos teismuose – jį pribloškė, kaip teisėjai gali nepaisyti įstatymų reikalavimų, tenkindami šios gaujos interesus.

            „Nustačiau, kad visose bylose (civilinėse ir baudžiamosiose) prieš mane veikia  MG Baltic koncerno valdoma organizuota grupė, susidedanti iš policijos pareigūnų, prokurorų,  teisėjų bei advokatų, - teigia Z.Šėgžda, - dalis pažeidžiamų, šantažuojamų teisėjų, paklusdami koncerno priima man nepalankius sprendimus. Paskutinis to įrodymas, kad mano iškeltoje byloje prieš Lietuvą valstybę bylą nagrinėjančiam teisėjui Edvardui Juozėnui tiesioginę įtaką daro dešinioji Ramučio Jancevičiaus (MG Baltic darbuotojo) ranka prokuratūroje – prokuroras Gytis Normantas.

 

Zigmantas Šėgžda

Toliau cituoju 15min.lt apie ypatingus R.Jancevičiaus ir G.Normanto santykius: „VSD pažymoje nurodoma, kad dar susitikimo metu R.Jancevičius kažkam paskambina ir duoda nurodymus, kad be jo tame tyrime nebūtų priimami jokie sprendimai. „Ar girdi, ... žiūrėk, aš pamiršau tau pasakyt išvažiuodamas, supranti, tu būk gera, pasakyk Gyčiui Normantui (Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, – red. past.) Girdi, pas jį yra viena medžiaga, supranti, su Užupio statybom, kad be manęs jokio sprendimo nepriiminėtų... gerai, gerai? Dėl Užupio, ten statybos, kur tas kompleksas eina, supranti, kur tas buvęs kompleksas..., kad be manęs sprendimo nepriimtų, gerai? Nu tai iki, paka“, – paviešintame VSD dokumente galimai cituojamas asmuo, pavadintas inicialais R.J.“

 

 

„Turiu pagrindo manyti, kad tuometinė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė 2014 metais per MG Baltic koncerną išreikalavo, kad Ramučio Jancevičiaus vadovaujama prokuratūra man iškeltų baudžiamąją bylą, - mano Z.Šėgžda, - manau, kad mainais už tai Sigitos Jurgelevičienės vadovaujama Viešųjų pirkimų tarnyba  netikrino su MG Baltic koncernu susijusių korupcinio pobūdžio viešųjų pirkimų sandorių.

 

Nuo to laiko policija, prokuratūra ir teismai savo sprendimais remia išimtinai  Sigitą Jurgelevičienę. Supratau, kad einu teisingu keliu, kadangi nuožmus baudžiamasis persekiojimas mano atžvilgiu  buvo pradėtas iš karto po to, kai nuo 2013 metų pradėjau domėtis, kodėl  tuometinio ministro Eligijaus Masiulio naujai paskirti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovai – Žydrūnas Plytnikas ir Sigita Jurgelevičienė ne tiktai, kad nekontroliavo didžiausių valstybės įmonių viešųjų pirkimų sandorių, bet ir asmeniškai aktyviai palaikė ir teikė metodinę pagalbą (pvz., mokydami „vidinių sandorių“ schemų) didžiausioms verslo grupėms bei valstybės įmonėms - Ignalinos atominei elektrinei, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai, VĮ „Oro navigacija“ ir daugeliui kitų, kaip apeiti  viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų nuostatas.

 

Prašau atkreipti dėmesį į toliau išdėstytas grėsmes:

 

1. MG Baltic koncernui priklausančiam „žvalgybos ir terorizavimo“ padaliniui vadovauja Seimo NSGK išvadoje  linksniuojams Ramutis Jancevičius, buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.

 

2. Ramutis Jancevičius duoda užduotis policijos komisariatų viršininkams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojui, buvusiam generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui.

 

3. Algimantas Valantinas paskirsto užduotis į jo įtaką patekusiems  prokurorams, apylinkių ir apygardų teismų teisėjams, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, Teisėjų tarybos nariams, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariams.

 

4. LR Prezidentė teikė pasiūlymą sumažinti Teisėjų tarybos narių skaičių. Taip bus sustiprinta MG Baltic ir Algimanto Valantino įtaka, kadangi iš Teisėjų tarybos bus pašalinti sąžiningai balsuojantys teisėjai. Tokiu būdu Teisėjų taryba pagal Algimanto Valantino nurodymą galės lengviau valdyti visus teisėjus. Bus labai paprasta įbauginti teisėjus, jiems daryti neteisėtą poveikį, kištis į teisingumą vykdančių teismų veiklą taip, kad teismai priimtų korumpuotiems politikams ir valstybės tarnautojams, bei su jais susijusioms verslo grupėms palankius sprendimus. Priešingu atveju, per Algimantą Valantiną valdoma Teisėjų taryba  pasirūpins nepaklusnių teisėjų atleidimu iš pareigų.

 

5. Kadangi Algimanto Valantino pareiga yra atlikti teismų administracinę priežiūrą, jis turi teisę tiesiogiai bendrauti su bylas skirstančiais apylinkių teismų pirmininkais bei apygardos teismų skyrių pirmininkais, kurie turi teisę skirstyti teisėjams nagrinėti bylas. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teisme bylas teisėjams skirsto Algimantui Valantinui pagal pareigas pavaldūs asmenys: Teisėjų tarybos narė, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė ir raštinės specialistė Henrika Šilanskienė.  Nustačiau, kad Algimantas Valantinas duoda nurodymus teismų pirmininkams bei apygardos teismų skyrių pirmininkams paskirti  bylas į jo įtaką patekusiems arba jo šantažuojamiems teisėjams.  Pastarieji net nenagrinėję bylų tiesiog pasirašo iš anksto paruoštus teismo sprendimus  užsakytose bylose. Tuo būdu Algimantas Valantinas turi galimybę tarpininkauti prekiaujant teismo sprendimais (prekyba poveikiu).

 

6. 2018 metais Lietuvos Advokatų tarybą pilnai užvaldė Ramučiui Jancevičiui ir Algimantui Valantinui parankių advokatų grupė. Advokatų taryba, turėdama galią grupei neparankius advokatus išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašų,  nuo šiol gali nurodyti bet kuriam advokatui neginti valstybės interesų. Tai reiškia, kad teismo proceso metu minėtą organizuotą grupę gali remti net ir valstybę atstovaujantys advokatai. Jei  MG Baltic koncernas arba kitos verslo grupės kels civilines ir baudžiamąsias bylas sąžiningiems politikams ir valstybės tarnautojams, šie teisme negalės apsiginti, nes jų samdomi advokatai bus patekę į minėtos grupės įtaką. Mano žiniomis, MG Baltic koncerno interesams nepaklūstančius asmenis, pasitelkiant policiją, prokuratūrą ir teismus,  apdoroja advokato Gintaro Černiausko kontora (jos advokatas Kęstutis Betingis, buvęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, kasdien aptarnauja MG Baltic koncerną),  advokatų bendrija „Motieka ir Audzevičius“,  advokatų kontora „Budvytis ir Čivilis“, advokatė, Advokatų tarybos narė Ingrida Montvydienė-Krolienė ir advokatas Valdemaras Bužinskas (naujai „išrinktas“ Advokatų tarybos narys, buvęs KGB vyr. tardytojas), Gerasičkino advokatų kontora.

 

7. Pagal iš teismų gautus dokumentus nustačiau, kad pažeidžiami, verslo grupėms ir minėtiems advokatams  paklūstantys yra šie teisėjai - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Aurelijus Gutauskas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas), Janina Januškienė, Birutė Janavičiūtė ir Andžej Maciejevski; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai: Egidija Tamošiūnienė (civilinių bylų skyriaus pirmininkė), Aloyzas Kruopys. Regina Pocienė; Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Neringa Švedienė (Teisėjų tarybos narė), Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė,  Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas, Arūnas Kisielius, Virginijus Kairevičius, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka; Henrichas Jaglinskis, Gerasičkinienė; Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai: Rolandas Bužinskas ir Renata Beinoravičienė,  Vilniaus regiono  apylinkės teismo teisėjai: Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis,  Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė,  Alfredas Juknevičius Vaclavas Karšulis, Tadeušas Volkovskis,  Vilmantas Ambrulevičius, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ramunė Valiulytė,  Ričardas Prašmuntas; Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, Klaipėdos apygardos teismo teisėjai: Kristina Domarkienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas.

 

 

 

Kiti pavyzdžiai rodantys, kokiais metodais veikia organizuota prokurorų ir teisėjų grupė

 

 

 

Pasinaudodama buvusios Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės  vadovės Sigitos Jurgelevičienės pažeidžiamumu, visuomenei pavojinga organizuota grupė  kriminalizavo civilinį ginčą tarp gyvenamojo namo bendraturčių (Z.Šegždos ir S.Jurgelevičienės) ir nesąžiningos pareiškėjos S.Jurgelevičienės skundų pagrindu Z.Šegždai 2014-2015 metais iškėlė aibę baudžiamųjų ir administracinių bylų, taikė nepagrįstas represines priemones, siekdami jį paveikti, įtikinti, įbauginti tam, kad jis perleistų milijoninės vertės nekilnojamąjį turtą S.Jurgelevičienės naudai. Pastaroji  vykdo organizuotos grupės nurodymus, kadangi  yra šantažuojama dėl padarytų klaidų atliekant valstybės viešųjų pirkimų priežiūrą arba turi kitų turtinių ir neturtinių įsipareigojimų organizuotai grupei.

 

Toliau pateikiama informacija apie tai, kaip darydama nesibaigiančius teisės normų pažeidimus, organizuota grupė teisėtvarkos pareigūnų rankomis vykdo atvirą susidorojimą su  Zigmantu Šegžda. Pagal vyriausiųjų prokurorų Ramučio Jancevičiaus ir Jolitos Kančauskienės užsakymą Vilniaus rajono apylinkės teismo 3 nutartimis Zigmantui Šegždai nuo 2014-12-03 buvo neteisėtai skirta kardomoji priemonė - 50 dienų suėmimo terminas, įtariant jį padarius veikas pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 2 d. Pažymėtina, kad 2014-11-23 Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi teisėjas Algimantas Valantinas atmetė Z.Šegždos skundą dėl jam skirto suėmimo. Iš pridedamos teisėjo A. Valantino nutarties matyti, kad teisėjo nutartyje apstu necenzūrinių žodžių ir grasinimų.   Priimdami nutartis dėl Z.Šegždos suėmimo skyrimo, teismai pažeidė BPK 122 str. 4 d., nes suėmimo skyrimo pagrindai nenumato, kad  suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs veikas, numatytas  BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 2 d. Kadangi teismo nustatytas ikiteisminio tyrimo Nr.57-1-699-14 Z.Šegždos atžvilgiu terminas baigėsi 2015-10-21, prokuroro prašymu Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė 2015-11-12 nutartimi Nr.KV-788 neteisėtai atnaujino 2015-10-21 pasinaikinusį ikiteisminį tyrimą ir pratęsė terminą ikiteisminiam tyrimui dviems mėnesiams.  Atsižvelgiant į BPK 215 str. apibrėžtą ikiteisminio tyrimo termino pobūdį, toks pasibaigęs terminas yra naikinamasis, t.y. jis negali būti nei atnaujinamas, nei tęsiamas. Pažymėtina tai, kad 2015-12-04 Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi 1S-1720-387/2015 teisėjas Algimantas Valantinas atmetė Z.Šegždos skundą dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Priimdami nutartis dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, minėti teisėjai  pažeidė BPK 215 str. 5 d. teisės normą.  Laikydamiesi įstatymo nuostatų, teismai neturėjo teisės atnaujinti, o po to ir pratęsti prokuroro prašomą terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti – šiuo atveju teismai galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – prokuroro prašymą atmesti (žiūr. Panevėžio apygardos teismo sprendimą Nr.1S-208-350/2013).

 

Tuometinis Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka 2017-04-20 rašte aktyviai gynė sistemingai įstatymus pažeidinėjantį teisėją: „Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas. (...) Teisėjo (R.Adamonio) procesiniai veiksmai atliekami laikantis teisėjo etikos reikalavimų, o galimų procesinių pažeidimų nustatymas nėra teismo pirmininko kompetencija, bet gali būti tiriamas tik teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl savo argumentus dėl galimai teisėjo padarytų procesinių pažeidimų galėsite nurodyti apeliaciniame skunde.“ Tuo Vytautas Zelianka pažeidė BPK 44 str. 6 punkte įtvirtintą nekaltumo prezumpciją -  jis, net nelaukdamas teisingumą vykdančio teismo sprendimo, nusprendė, kad Z.Šegžda yra a priori pripažintas kaltu, todėl Z.Šegžda su savo argumentais dėl teisėjo Rinaldo Adamonio pažeidimų galės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą.

 

Vilniaus apygardos teismo teisėjo Vladislavo Lenčiko išvada 2017-09-28 d. teismo nutartyje, kad „S.Jurgelevičienės parodymai yra teisingi ir jais remiantis pareiškėjas gali būti nuteistas dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo“, yra vertintina kaip nusikalstamos grupuotės ATVIRAS GRASINIMAS SUSIDOROTI su Z.Šegžda. Kad norima pasiųsti būtent tokią žinią, galima suvokti iš to, kad teisėjo V.Lenčiko nutarties frazė - „pareiškėjas gali būti nuteistas“ yra pabraukta.

 

2018-04-18 dieną Zigmantas Šegžda techninėmis priemonėmis užfiksavo toliau pateikiamą teisėjo R.Adamonio pasisakymą teismo posėdžio metu:

 

„Ponas Šegžda, aš paprašysiu (...) Jūs, sakykim, nuleiskite toną ir normaliai elkitės teismo posėdžio metu. Nes aš, žinokit, iškviesiu policiją ir tada spręsime klausimus kitaip, nes aš ne vieną kartą esu jus įspėjęs. Žinokit, teismas irgi turi vieną kartą kantrybę ir vieną kartą, vieną kartą šita kantrybė, žinokit, baigsis, ponas Šegžda. Nes aš tikrai, vat, yra mygtukas pas mane po stalu. Vat, aš iškviečiu policiją – ir už jūsų, va, šitą, vat, tokį toną ir tokį balsą aš pilnai galiu jus nubausti. Kadangi jūs negerbiate teismo ir, ir, ir...  iššaukiančiai elgiatės teismo posėdžio metu. Man tas procesas leidžia ir aš galiu pilnai tą padaryti. Jeigu jūs ir toliau, vat, taip elgsitės teismo posėdžio metu, aš dar kartą sakau, aš iškviesiu policiją, surašysiu nutartį ir jus pasodinsiu administracinio arešto trisdešimt parų. Ar supratote mane, ponas Šegžda?“

 

Iš pateikto garso įrašo transkripcijos matyti, kad teisėjas R.Adamonis  buvo neleistinai susinervinęs, susierzinęs ir rodė atvirą neapykantą pareiškėjui, jo kalbėsenai, jo balsui – „už jūsų, va, šitą, vat, tokį toną ir tokį balsą aš pilnai galiu jus nubausti.“ Nėra normalus elgesys, kad teisėjas už žmogaus toną (laikyseną, manierą) ir balsą yra pasirengęs iškviesti policiją, pasirengęs bet kada „kai tik baigsis kantrybė“ nubausti pareiškėją, netgi jį „pasodinti“. Grasinimai dėl pareiškėjo balso ir kalbėjimo manieros reiškia teisėjo neadekvačią reakciją į susidariusią situaciją. Kaip matyti iš garso įrašo, pareiškėjas kalbėjo normaliu balsu ir sau įprasta intonacija, prie kurių teisėjas per 2 metus turėjo priprasti,  todėl nebuvo jokio pagrindo kilti teisėjo pykčiui. Panašiu balso stiprumu per teismo posėdžius kalba pats teisėjas bei advokatai. Tačiau aplinkybė, kad teisėjas dėl pareiškėjo normalios elgsenos pagrasino jį nubausti  griežčiausia sankcija – 30 dienų areštu, įrodo, kad teisėjas buvo praradęs psichologinę pusiausvyrą, tad susidariusią situaciją įvertino neadekvačiai t.y. už normalų elgesį parinkta neadekvati bausmė. Pažymėtina tai, kad teisėjas R.Adamonis savo kalbėsena atvirai demonstruoja priešiškumą, jėgą ir pranašumą „tu esi niekas“: „aš pilnai galiu tave nubausti“ arba „pasodinti“, mygtuko paspaudimu galiu iškviesti policiją.

 

Dėl šio incidento Z.Šegžda padavė skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Tačiau organizuotai A.Valantino grupei galimai priklausantis šios komisijos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas 2018-05-28 rašte atsakė nenustatęs teisėjo netinkamo elgesio apraiškų, manydamas, kad  teisėjas R.Adamonis turėjo teisę reaguoti į teismo posėdžio metu Z.Šegždos pasakytą pastabą buvusios Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Sigitos Jurgelevičienės atžvilgiu: „Jūs neatėjote į koncertą ... prašom apsiraminti.“

 

Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aurelijaus Gutausko pozicija įrodo, kad teisėjas A.Gutauskas vykdė nurodymą apginti organizuotai grupei priklausančius asmenis – teisėją R.Adamonį ir Sigitą Jurgelevičienę.

 

 

 

2018-05-17 teismo posėdžio metu (garso įrašo 59 minutė) teisėjui nepatiko pareiškėjo klausimai, teisėjas R.Adamonis supyko, ir, netekęs kantrybės, akivaizdžiai susierzino ir nepagrįstai mane asmeniškai  užsipuolė, mane žemindamas, kaltindamas ir moralizuodamas šiais žodžiais:

 

„Ponas Šegžda, tai vat, jūs susilaikykit. Kad jūs užduodate klausimą, dabar pats kažką komentuojate, kažkokias darote išvadas. Nu, tai, šiaip tai  nelabai etiškai elgiatės, ponas Šegžda. Nes aš ne vieną kartą jus įspėjęs... Yra apygardos teismo raštas, kad aplamai bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis. Jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas, nes jūsų elgesys yra tikrai netoleruotinas, žinokit, ponas Šegžda. Nes gi  jūs puikiai žinot, kas yra bylos medžiagoje, ta prasme, ir, ir, ir..., aš skaitau, reiktų susilaikyti nuo tų emocijų. Nu, tai kiekvienas žmogus atlieka darbą, visi bylos proceso dalyviai dirba savo darbą, žino savo funkcijas ir už tą atsako, todėl jūs užduokit tuos klausimus, kurie yra susiję betarpiškai su ekspertizės dalyku. O jūs dabar, gaunasi, kaip ir tokia įžeidinėjimo forma, vat,  formuluojat tokius klausimus, sakykim, kas susiję su žmogaus asmenybe, kaip ir įžeidžiamo pobūdžio klausimai tokie gaunasi, nu, visvien. Suaugęs žmogus esate,  save, vot, visur publikuojate, kad esate psichologas, Nu, tai, kaip psichologinių žinių turintis žmogus, jūs turėtumėt, sakykim, tiksliai formuluoti klausimus, nes turėtumėte žinoti, kas yra įžeidžiamo turinio, kas nėra įžeidžiamo turinio... Nu, tai vis vien laikykitės kažkokios tvarkos, nu, taip negalima. Pats suprantate, kad tai yra įžeidimas.“

 

 

 

Teisėjų etikos kodeksas nustato, kad teisėjas darbinėje veikloje turi elgtis korektiškai, mandagiai (Kodekso 13 str. 3 p.), teismo posėdžio metu turi būti oficialiu, kantriu ir mandagiu (Kodekso 14 str. 6 p.) – teisėjas turi elgtis santūriau ir vengti tokių pasisakymų, kurie yra susiję su asmeniu ir jo savybėmis, kadangi tokio pobūdžio pasisakymus asmuo, net jam tiesiogiai jų netaikant, gali priimti asmeniškai.

 

Nagrinėjamu atveju išsakydamas frazes:„suaugęs žmogus esate“, „save, vot, visur publikuojate, kad esate psichologas“, „aš ne vieną kartą jus įspėjęs“, „jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas“,  teisėjas R.Adamonis siekė mane   sumenkinti, padaryti jį paniekos vertu žmogumi. Pasisakydamas „ kažką komentuojate, kažkokias darote išvadas“, teisėjas dviprasmiškai teigia, kad pareiškėjo „kažkokie“ komentarai ir „kažkokios“ išvados teisėjui nėra reikšmingos, nes komentarus ir išvadas išsako „kažkoks“ užgauliojimo ir paniekos vertas asmuo.  Teigdamas „suaugęs žmogus esate“, teisėjas R.Adamonis dviprasmiškai teigia, kad Z.Šegžda nesielgia, kaip normalus, protingas, suaugęs žmogus (paniekinimas). Teigdamas „visur publikuojate, kad esate psichologas“, teisėjas dviprasmiškai teigia, kad Z.Šegžda nesielgia, kaip psichologas, t.y. Z.Šegžda yra prastas psichologas (užgauliojimas). Teigdamas „jūs puikiai žinot, kas yra bylos medžiagoje“, teisėjas dviprasmiškai teigia, kad Z.Šegžda elgiasi kaip nevisaprotis, nes protingas žmogus, žinodamas, kas yra byloje, taip nesielgtų (įžeidžiantis pasisakymas).

 

Remiantis išdėstytu, suprantu, kad teisėjo R.Adamonio išsakyta nuomonė apie mano asmenines savybes  yra užgauli, nemandagi  bei netaktiška.  

 

            Nekonkretūs ir nepagrįsti teisėjo R.Adamonio kaltinimai „šiaip tai nelabai etiškai elgiatės“, „aplamai bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis“,  „ta prasme, ir, ir, ir..., aš skaitau, reiktų susilaikyti nuo tų emocijų“,  „jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas“,  „vis vien laikykitės kažkokios tvarkos“, „pats suprantate, kad tai yra įžeidimas“, rodo aiškiai išreikštą teisėjo pyktį, susierzinimą ir nepasitenkinimą dėl Z.Šegždos pateiktų logiškų, betarpiškai su ekspertizės dalyku susijusių klausimų. Pasisakymu „nelabai etiškai elgiatės“, teisėjas apkalba Z.Šegždą, esą šis elgiasi nesąžiningai. Viešai kaltindamas Z.Šegždą  „piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis“, teisėjas vadovaujasi ne konkrečia teisės norma, bet pareiškėjui nežinomu „apygardos teismo raštu“. Viešai kaltindamas Z.Šegždą  „tai vat, jūs susilaikykit“,  „aš skaitau, reiktų susilaikyti nuo tų emocijų“, teisėjas nenurodo kokios konkrečiai emocijos teisėjo netenkina, juolab, kad, advokatas pats matė, kad Z.Šegžda viso posėdžio metu kalbėjo santūria balso intonacija (itin bijodamas, kad teisėjas įvykdys praeitame posėdyje pareikštą nepagrįstą grasinimą skirti 30 dienų areštą). Griežtai ir iš aukšto pasisakydamas „jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas“, teisėjas rodo, kad jis susierzino, neteko kantrybės, tačiau nenurodo, kokias konkrečiai išvadas derėtų padaryti. Kraštutinai griežtai ir užgauliai pasisakydamas „jūsų elgesys yra tikrai netoleruotinas“, „laikykitės kažkokios tvarkos, nu, taip negalima“, teisėjas nekonkretizuoja, kokiu elgesiu ir kokią teisės normą galėjo pažeisti pareiškėjas.

 

Teisėjo R.Adamonio aiškiai išreikštą susierzinimą, pyktį rodo jo nerišli kalba, dažnai pasikartojantys beprasmiški piktybiniai žodžiai (tekste jie yra pabraukti): tai vat; vat; vot; nu tai, šiaip tai ;  aplamai; sakykim; ta prasme; ir, ir, ir...; kaip ir; vis vien; nu.

 

Iš minėtų pasisakymų aš nedviprasmiškai supratau, kad teisėjo R.Adamonio vartojama emociškai nuspalvinta leksika bei užgaulus mano asmens apkalbėjimas reiškia ne ką kita, kaip  teisėjo sąmoningai arba nesąmoningai viešai reiškiamą panieką, nepagarbos rodymą mano atžvilgiu.

 

Toliau pateiktais pasisakymais teisėjas R.Adamonis akivaizdžiai moralizuoja, nepagrįstai moko Z.Šegždą elgtis moraliai, sąžiningai (pažeistas Teisėjų etikos kodekso 14 str.).: „bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis“; „reiktų susilaikyti nuo tų emocijų vat“;  „jūs formuluojate tokius klausimus, sakykim, kas susiję su žmogaus asmenybe“; „įžeidžiamo pobūdžio klausimai tokie gaunasi, nu, vis vien“; „jūs turėtumėt, sakykim, tiksliai  formuluoti klausimus“; „turėtumėte žinoti, kas yra įžeidžiamo turinio, kas nėra įžeidžiamo turinio“; „nu, tai vis vien laikykitės kažkokios tvarkos“; „nu, taip negalima.“

 

            2018 m. birželio 6 d. Teisėjų tarybai padaviau skundą dėl toliau pateiktų teisėjo R.Adamonio veiksmų.

 

Pareiškėjas Z.Šegžda konstatuoja, kad teisėjo R.Adamonio šališkumas pasiekė tokį lygmenį, kad teisėjo daromi sistemingi teisės normų pažeidimai suvaržė pareiškėjo garantuotas teises ir šie pažeidimai kliudo teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl teismo apkaltinamasis nuosprendis būtų naikintinas BPK 329 str. 3 p. ir 369 str. 3 d. numatytais pagrindais.

 

Pirma. 2018-05-17 teismo posėdžio metu teisėjas R.Adamonis, negalėdamas perskaityti akistatos protokolo dėl sunkiai įskaitomo braižo, nusprendė pakviesti protokolą rašiusį policijos pareigūną į teismo posėdį. Šis faktas įrodo, kad teisėjas, turėdamas dvejų metų laiką, per šį laikotarpį nėra susipažinęs su bylos medžiaga. Nežinodamas bylos medžiagos teisėjas  turi aiškų išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties  (pvz. 15 mėnesių teismo posėdžiuose ir paskyręs garso įrašų ekspertizę tyrė „nukentėjusiosios“ pateiktus garso įrašus, padarytus be ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimo), tuo teisėjas pažeidė Kodekso 8 straipsnį.

 

Antra. 2018-05-17 dieną pareiškėjas techninėmis priemonėmis užfiksavo toliau pateikiamus teisėjo R.Adamonio pasisakymus teismo posėdžio metu (garso įrašas pridedamas). Skunde pateikiami pareiškėjo užduoti klausimai ir atsakymai į juos. Iš eksperčių, teisėjo ar advokato A.Alimo pavėluotos reakcijos į mano klausimus matyti, kad teismo posėdis buvo tiesiogia transliuojamas „objektyviam stebėtojui“, kuris ryšių priemonėmis proceso dalyviams perduodavo „teisingus“ atsakymus.

 

            2018-05-17 teismo posėdžio metu pareiškėjas uždavė klausimus teismo ekspertei Renatai Konarskienei, Kadangi pastaroji nemokėjo kaip atsakyti į klausimus, už ją į klausimus atsakė teisėjas R.Adamonis. Kitais atvejais už ekspertę į klausimus atsakė advokatas A.Alimas, tačiau teisėjas jam nekliudė tai daryti.

 

Pastaba. Eksperčių apklausa prasideda teismo posėdžio 18 minutę, garso įrašas pridedamas.

 

1, Prašau išdėstyti teismui, kokius konkrečius veiksmus atlikote darydama garso įrašų audityvinę analizę.

 

Ekspertės atsakymas: 14 sekundžių pauzė. „Esame iškviesti tam, kad patvirtinti savo išvadą“. Į klausimą, skirtą  ekspertei, atsakė „nukentėjusiosios“ advokatas A.Alimas ir teisėjas R.Adamonis (pernelyg išsamiai, aršiai gindamas ekspertę)

 

 

 

2. Prašau nurodyti, ar Ukmergės rajono apylinkės teismas jums pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytą ir pasirašytą operatyvinių garso įrašų atlikimo protokolą?

 

Ekspertės atsakymas:  „Protokolų niekas nereikalauja, nes tai nėra operatyvinė veikla. “ Į klausimą, skirtą  ekspertei, itin išsamiai atsakė teisėjas R.Adamonis.

 

 

 

3. Lietuvos teismo ekspertizių centras laiko tarnybine paslaptimi standartinių procedūrų aprašymą „Asmens identifikavimas pagal balsą ir kalbą“. Kas įrodo, kad jūsų, kaip teismo eksperto, išvados nėra melagingos? 

 

Ekspertės atsakymas: 9 sekundžių pauzė. „Nesuprantu, kaip atsakyti į klausimą, kuris visiškai nesusijęs su ekspertize“.

 

 

 

4. Kokį skaičių plokštelėje užfiksuotų vyrų jūs išskyrėte atlikdama ekspertizę, ir kaip jūs tai padarėte?

 

Ekspertės atsakymas: 50 sekundžių pauzė. „Jokiais skaičiais čia dabar neapeliuosime“.

 

 

 

5. Tai kiek apytiksliai buvo vyrų?

 

Ekspertės atsakymas: „Paskaičiuokite, kiek įrašų.“  Į klausimą, skirtą  ekspertei, itin išsamiai atsakė teisėjas R.Adamonis.

 

 

 

6. Akte rašote, kad Z.Šegždos balsą palyginote su plokštelėje ACME užfiksuotų vyrų kalbos savybėmis. O kaip mums žinoti, kuris iš tų užfiksuotų vyrų kalbėjo panašiu į Z.Šegždos balsu?

 

Ekspertės atsakymas: 6 sekundžių pauzė. „Klausimas nenormaliai formuluojamas. Išvadoje viskas parašyta. Perskaitykite atsakymą, kuris yra akte.“

 

 

 

7. Nurodykite išsilavinimą jums suteikusios įstaigos pavadinimą, jos baigimo datą ir kokioje įstaigoje ir kada jums suteiktas mokslo daktaro laipsnis.

 

Garso įrašo 30 minutė. Ekspertės atsakymas: Ekspertė į klausimą atsakyti nepanoro, o teisėjas R.Adamonis klausimą pašalino, itin aršiai gindamas ekspertės poziciją,

 

 

 

8. Nurodykite, kokioje įstaigoje ir kada gavote teismo fonoskopinės ekspertizės eksperto kvalifikaciją.

 

Ekspertės atsakymas:  „Teismo ekspertizių centras. Mano kvalifikacija galioja iki 2023 metų.“

 

 

 

9. Kaip man žinoti, ar jūsų ekspertizė atlikta laikantis standartinių procedūrų aprašymo „Asmens identifikavimas pagal balsą ir kalbą“ keliamų reikalavimų? 

 

Garso įrašo 32 minutė. Ekspertės atsakymas: 15 sekundžių pauzė. „Už savo išvadas aš atsakau savo parašu.“ Į klausimą, skirtą  ekspertei,  atsakė teisėjas R.Adamonis.

 

2018-05-17 teismo posėdžio metu pareiškėjas uždavė klausimus kitai teismo ekspertei -  Jelenai Devenson, Kadangi pastaroji nežinojo, kaip atsakyti į klausimus, už ją į klausimus atsakė teisėjas R.Adamonis. Kitais atvejais už ekspertę į klausimus atsakė advokatas A.Alimas, tačiau teisėjas jam nekliudė tai daryti.

 

1. Iš ekspertizės akto nematyti, kad jūs įvertinote asmens semantinį atitikimą, kalbos manierą, intonaciją, balso skambėjimą bei artikuliacijos ypatumus. Išdėstykite teismui detaliai, kaip jūs tai atlikote, pagrįskite konkrečiais duomenimis.

 

Garso įrašo 36 minutė. Ekspertės atsakymas: „Negaliu pasakyti, nes mūsų teisės aktas ne vadovėlis“.  Į klausimą, skirtą  ekspertei, atsakė teisėjas R.Adamonis, itin aršiai gindamas ekspertės nekompetenciją.

 

 

 

2. Semantinis atitikimas, kalbos maniera, intonacija, balso skambėjimas bei artikuliacija – ar tai buvo subjektyvi analizė?

 

Ekspertės atsakymas: „ Dalinai subjektyvi analizė. Audityvinė analizė yra pakankamai subjektyvi“.

 

 

 

3. Apibrėžkite, kas yra semantinis atitikimas?

 

Garso įrašo 38 minutė. Ekspertės atsakymas: „Jūs vėl apie tą patį.“ Ekspertė pacitavo baudžiamojo proceso kodekso straipsnį. Į klausimą, skirtą ekspertei, atsakė teisėjas R.Adamonis.

 

 

 

4. Pvz., teismo sprendimas  yra neteisėtas ir naikinamas, jei buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos. Kaip man patikrinti, kad jūs, atlikdama tyrimą, nepažeidėte nustatytų normų, t.y. kad tyrimas atliktas kokybiškai?

 

Ekspertės atsakymas:   4 sekundžių pauzė. „Neįsivaizduoju, ar reikia jums tą tikrinti. Tai specialių žinių sritis, todėl negaliu duoti atsakymo“.

 

 

 

5. Ar Jūs nepažeidėte normų: Standartinių procedūrų aprašymas „Asmens identifikavimas pagal balsą ir kalbą“  bei „Skaitmeninių garso įrašų autentiškumo nustatymas.“?

 

Ekspertės atsakymas: „Aš nekompetentinga atsakinėti į šitą klausimą.“ Į klausimą, skirtą ekspertei, išsamiai atsakė teisėjas R.Adamonis.

 

 

 

6. Prašau nurodyti, ar Ukmergės rajono apylinkės teismas jums pateikė lyginamųjų garso įrašų paėmimo protokolą?

 

Ekspertės atsakymas: „Protokolo nebuvo.“

 

 

 

7. Teismas, pateikdamas ekspertizei lyginamuosius garso įrašus, jų neįformino protokolu, kas reiškia, jog nėra aišku ar lyginamajame garso įraše užfiksuotas Z.Šegždos balsas. Kodėl padarėte išvadą, kad garso įrašuose užfiksuotas Šegždos balsas, jei negalite būti tikra, kieno balsas yra pateiktas lyginamajame garso įraše?

 

Ekspertės atsakymas: „Aš galėčiau jūsų balsą identifikuoti ir be lyginamųjų garso įrašų. Mano subjektyvus aparatas (ausys) tai leidžia padaryti.“

 

 

 

8. Ekspertizės akte apstu gramatinių klaidų, abiejų eksperčių artikuliacija su ryškiu rusišku akcentu, darote linksniavimo, giminės derinimo klaidas, negalite teisingai lietuviškai ištarti raidžių. Kaip mums tikėti, kad jūs teisingai supratote ir įvertinote tokius garso įraše užfiksuotų gimtąja kalba kalbančių asmenų kalbėjimo ypatumus, kaip kalbos maniera, artikuliacija ir intonacija, kai tuo tarpu jūs pačios turite aiškius lietuvių kalbos defektus, kas rodo jūsų gyvenimą rusakalbėje aplinkoje?

 

Garso įrašo 45 minutė. Ekspertės atsakymas:  Ekspertė į klausimą neatsakė.  Įsiterpė kita ekspertė Renata Konarskienė ir pareiškė „Prašyčiau, kad neįžeidinėtų.“  Teisėjas R.Adamonis paantrino ekspertei „Tai įžeidžiamo turinio klausimas“, turėdamas tikslą padėti jai išvengti keblaus klausimo.

 

 

 

9. Kaip mums tikėti, kad jūs teisingai supratote ir įvertinote garso įraše užfiksuotų asmenų kalbėjimo ypatumus, kai jūsų pačių asmeniškai kalbėjimo maniera, artikuliacija ir intonacija nėra lietuviška?

 

Ekspertės atsakymas: „Aš neįsivaizduoju, kaip jums atsakyti.“ Į klausimą, skirtą  ekspertei, atsakė nukentėjusiosios advokatas A.Alimas.

 

 

 

10. Ar tyrimui pateikti garso įrašai atitinka Metodinių rekomendacijų „Fonoskopinės teismo ekspertizės skyrimas ir medžiagos jai daryti rengimas“ reikalavimams, keliamiems operatyviniams garso įrašams?

 

Ekspertės atsakymas:   4 sekundžių pauzė. „Šis klausimas nebuvo tyrinėjamas. Čia nėra operatyviniai garso įrašai.“

 

 

 

11. Matydama, kad teismo užsakymas atlikti ekspertizę neatitinka metodinių rekomendacijų reikalavimams, kodėl jūs negrąžinote teismui užsakymo akivaizdiems trūkumams  ištaisyti?

 

Ekspertės atsakymas: Į klausimą neatsakė, tačiau apkaltino Zigmantą Šegždą kišimusi į teismo eksperto darbą („Kol kas aš jaučiu kišimąsi į eksperto darbą nuo pat pirmos dienos.“) ir nurodė, kad už tai jam gresia  baudžiamoji atsakomybė.

 

 

 

12. Kodėl vertindama garso įrašų darymo aplinkybes neįsitikinote, kad tiriamieji garso įrašai padaryti be teismo  leidimo, t.y. pažeidžiant įstatymą?

 

Ekspertės atsakymas:   3 sekundžių pauzė. „Teisinės žinios nėra eksperto specialiosios žinios.“ Į klausimą, skirtą  ekspertei, atsakė nukentėjusiosios advokatas A.Alimas.

 

Į klausimą, skirtą ekspertei, teisėjas R.Adamonis atsakė, kad ekspertė nėra kompetentinga atsakyti į teisinį klausimą: „Jūs suprantate, kad tai yra įžeidimas.“

 

 

 

13. „Metodinėse rekomendacijose ekspertizių užsakovams „Fonoskopinės teismo ekspertizės skyrimas ir medžiagos jai daryti rengimas“  nurodyta, kad garso įrašai tapo vienais iš pagrindinių įrodymų šaltinių ypač svarbiose kontrabandos, kyšininkavimo, turto prievartavimo bylose. Negi Jums nekilo klausimas, kad tai nėra nė viena iš išvardytų nusikaltimų rūšių, o jūs atliekate tokią sudėtingą ekspertizę, ir ar tai teisėta ir ar tai yra apskritai moralinis klausimas, ar tai nėra amoralu skirti tokius pinigus, tokias lėšas?“

 

Ekspertės atsakymas: „Aš dirbu valstybei ir atlieku valstybės pavestą darbą pagal savo kompetenciją ir žinias.“

 

 

 

14. Kodėl prie ekspertizės akto nepridėjote ekspertinių tyrimų eigą fiksuojančių visų dokumentų?

 

Ekspertės atsakymas: „Tai yra pridėti visi dokumentai, kurie yra reikalingi. Kas yra būtina, nustato ekspertas. Mes abi nusprendėme, kad ekspertinių tyrimų eigą fiksuojančių visų dokumentų pridėti nebūtina.“

 

 

 

Pareiškėjas Z.Šegžda konstatuoja, kad teisėjas R.Adamonis  išsamiai atsakydamas  į daugumą klausimų, skirtų  ekspertėms arba leisdamas, kad į šiuos klausimus atsakytų „nukentėjusiosios“ advokatas,  nesilaikė nešališkumo principu apibrėžtų taisyklių ir tuo pažeidė  Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnį.

 

 

 

Trečia. Iš pateiktos teismo posėdžio pokalbių išklotinės matyti, kad abi ekspertės negalėjo pasakyti, kokius konkrečius veiksmus atliko darydamos garso įrašų audityvinę analizę. Po 14 sekundžių pauzės, kas rodo visišką ekspertės sutrikimą, mokslų daktarė Jelena Konarskienė sugebėjo pasakyti iš rusų kalbos išverstą tekstą, kuriame nesuderino giminės:„Esame iškviesti tam, kad patvirtinti savo išvadą“. Ekspertė, 14 sekundžių galvojusi kaip atsakyti į klausimą iš pradžių nenurodė, kad išdėstydama konkrečius ekspertizės veiksmus ji atskleistų tarnybinę paslaptį, tačiau vėliau, nežinodama, kaip atsakyti į kitus klausimus, vadovavosi advokato ir teisėjo sugalvota ir pasufleruota formuluote „profesinė paslaptis“. Kadangi ekspertė Renata Konarskienė, atsakydama į pirmąjį klausimą, po  14 sekundžių pauzės  nenurodė, jog atsakydama į klausimą pažeistų profesinę paslaptį, tačiau vengė konkrečiai atsakyti į užduotą klausimą, galima daryti išvadą, kad abi ekspertės dėl lietuvių kalbos neišmanymo neatliko ekspertizės audityvinės analizės, kas ir atsispindėjo  ekspertizės akte bei eksperčių atsakymuose į pareiškėjo klausimus. Taigi, teisėjo R.Adamonio prasimanytas argumentas, jo sistemingas melavimas atsakinėjant į ekspertėms skirtus klausimus, kad teismo ekspertai negali atskleisti profesinių paslapčių, buvo skirti teismo  eksperčių silpnųjų pusių gynimui, kad neišaiškėtų, jog ekspertizės išvada yra melaginga.

 

Be to teisėjas R.Adamonis užkirto galimybę ekspertei Jelenai Devenson atsakyti į  8 ir 12 klausimus juos nepagrįstai įvardindamas kaip „įžeidžiamo turinio klausimus“, kadangi suprato, kad pareiškėjas uždavė itin pavojingus klausimus, gi, teisėjas, šiuo atveju, nenorėjo, kad ekspertė savo atsakymais paneigtų ekspertizės akto išvadą. Teisėjas R.Adamonis užkirto pareiškėjui galimybę užduoti septintą  klausimą, pašalinantį abejones dėl ekspertei Renatai Konarskienei išsilavinimą ir mokslinį laipsnį  suteikusios įstaigos pavadinimo, kas įrodo, kad teisėjas turėjo tikslą neatskleisti ekspertės silpnosios pusės – išsilavinimo.

 

Daug ką paaiškina faktas, kad bylą tyrusi prokurorė V.Bracevičienė, jos viršininkai - prokurorai Jolita Kančauskienė ir Ramutis Jancevičius (atleistas iš pareigų), prie nutrūkusios bylos atnaujinimo ir Z.Šegždos suėmimo asmeniškai prisidėjęs teisėjas Algimantas Valantinas, teisėjas R.Adamonis, nukentėjusiosios advokatai V.Bužinskas ir A.Alimas bei abi ekspertės yra išvien veikiantys žydų tautybės asmenys, yra susiję su „MG Baltic“ veika, kurios savininkas taip pat yra žydų tautybės asmuo.

 

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog teisėjas R.Adamonis yra šališkas, gina tik nukentėjusiosios ir ją palaikančių teismo eksperčių interesą nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, ir tuo pažeidė Kodekso 8 straipsnį.

 

Ketvirta. Pareiškėjas Z.Šegžda vertina, kad teisėjas R.Adamonis, pats turėdamas būti mandagaus ir pavyzdingo elgesio etalonas kitiems proceso dalyviams, nebuvo pakankamai kantrus, dalykiškas, oficialus ir korektiškas proceso dalyvio atžvilgiu, vesdamas teismo posėdį bei užtikrindamas teismo posėdžio tvarką. Aptartas teisėjo elgesys, nepriklausomai nuo teismo posėdžio eigos, yra nesuderinamas su teisėjui keliamais etikos reikalavimais ir pažeidžiantis Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui, padorumo ir pavyzdingumo principus. Tokiu teisėjo R.Adamonio elgesiu buvo išreikšta nepagarba proceso dalyvio - pareiškėjo teisėms, teisėjo viešai išsakytos frazės bei pastabos proceso dalyviams galėjo būti suprastos nevienareikšmiškai, pažeisti proceso dalyvių, kuriems šios frazės buvo adresuojamos, orumą.

 

           

Peržiūros: 2623

Komentarai   

+11 # jeronimas 2018-06-18 13:02
Man prisimena vaizdelis,kuris geriausiai parodo,iki kokio lygio nusirite konstitucinio teismo teisejai.Cia apie zemesnes instancijos jau gal ir nebeverta kalbeti.Cia ,kur vienas skalikas sako k.teismo teisejuj,"man pajabat ka tu nori ziureti,staigiai atvaziuoji ,supratai???? Va cia yra aukstasis pilotazas niekseliu lietuviskoj valstybej.Ir kas idomiausia,neatsiranda saziningesniu teisininku,neatsiranda valstybes vadovu,kurie tokiuos dalykus ta pacia diena paaiskejus viesai,imtusi garbingu priemoniu.Bet,tiketina,absoliuti dauguma,yra nupirkti,uzpirkti,ir saziningu veiksmu valstybes naudai ,nedrista imtis.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Atas 2018-06-18 15:12
tai gal ir gerai, kad taip pasakė teisėjui, kuris gal tik to ir tevertas
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # Atas 2018-06-18 15:08
Na kaipgi teisėjai nepaklus tokiai galingai grupuotei, tuo labiau, kad ten milžiniška nauda visiems, kiekvienam nubyra atitinkamai. Juk ten ne su Panevėžio žmogeliu susidoroti, išdrįsusiu ant narkotikų pardavėjų čigonų parašyti neigiamą komentarą, ten tuoj sugebėjo žmogelį apiplėšti ir dar dviem parom į Šiaulių kalėjimą uždaryti, kad žmogus suprastų, pries ką šiauštis galima, o kur ne. Gi demokratija tai lietuviška
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Vagių zona 2018-06-18 23:22
Vagių zonoje kaltų nebus, Tam ji ir skiria klapčiukus, kad dengtų ją ir nenaudingus runkelius apdėtų baudomis, kalėjimais ir antstoliais su "teisingumo" ministru kartu, Tai viena gauja :o
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Thomas 2018-07-12 14:46
A motivating discussion is definitely worth comment.

I do think that you ought to publish more about this
issue, it may not be a taboo matter but generally folks don't speak about these subjects.

To the next! Many thanks!!

Also visit my site auto locksmith: http://www.locksmithservice.us.com
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Veronique 2018-12-13 13:00
A car key which includes broken off inside ignition or been lost can be quite a real hassle, particularly if you are inside
middle of running errands or soon on your way work. Your second list needs to be the listing of questions you'll ask each of the locksmiths you are considering.
In larger towns like Keswick and Brampton you may have plenty from which
to choose locally, so you'll need to find another way to buy your list down to 3 to locksmiths.


Also visit my site; change
locks: http://socialnetworkadsinfo.com/story3600394/not-known-factual-statements-about-locksmith-liverpool-area
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti