Prasta atmintis žemo IQ požymis? (Teisėjos Survilienės įsižeidimo bylos atvejis)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Prasta atmintis – žemo IQ požymis? (Teisėjos Survilienės įsižeidimo bylos atvejis)

Kristina Sulikienė

Teisėja Survilienė tiek įsižeidė, jog gavo iš Aurimo Drižiaus nušalinimą, jog kreipėsi į prokuratūrą. O dabar, vietoj to, kad nagrinėtų bylas, vaikšto į teismus kaip nukentėjusioji.

Tačiau, paaiškėjo, taip įsižeidusi teisėja net negali atsiminti elementarių bylos, kurioje nuteisė ją „įžeidusį“ asmenį, aplinkybių, nes, aiškėja, teisėjai tiek bylų prištampuoja nekaltiems žmonėms, jog atmintis tampa kaip juodoji skylė.

Deja, kaip žmogus su nemenku IQ koeficientu, pasakysiu: prasta atmintis yra menkų protinių galių požymis. Kaip lavinamas turimas intelektas? Įprastai aukšto intelekto vaikai jau ima skaityti 3-4 metų, lanko įvairius būrelius. Tarkime, aš skaityti pradėjau 3 metų, o į šachmatų būrelį pati savarankiškai užsirašiau, ir dar atsimenu, kalbėdama rusiškai – ketverių.

Šachmatų būrelyje būdavo įvairūs pratimai, kaip lavinti atmintį: treneris parodo šachmatų partiją, ir liepia ją užrašyti iš atminties NAMIE.

Tokiu būdu tu turi retrospektyviai grįžti ir mintyse į partiją, ir ją atkurti. Treneris prašydavo, jog mes nedėliotume namie figūrų, ir bandytume atkurti vaizdą mintyse.

Tokiu būdu lavinamas protas ir atmintis.

Dabar gi skaitau, jog Vilniaus apygardos teismo teisėja prisipažįsta, jog ji absoliučiai neatsimena jokių savo nagrinėtų bylų aplinkybių dėl BYLŲ GAUSOS.

Tačiau save gerbiantis šachmatininkas gali traukinyje, bevažiuojant į čempionatą, pasakoti savo gražiausių partijų kombinacijas, o kiti šachmatininkai net nedėliodami figūrų, čia pat pakomentuoja, ir pasiūlo įvairius kitus variantus, kaip reikėjo dar geriau sužaisti.

Poetiniuose rudenyse ir pavasariuose poetai prie žvakių šviesos deklamuoja ilgiausius sonetus be jokių užrašų, kiti atitaria, prisijungdami poetinei diskusijai.

Net parduotuvių kasininkai- pardavėjai laikui bėgant tiek įgunda, jog visus prekių pavadinimus ir kodus su ilgiausiaisiais numeriais ima atsiminti ATMINTINAI.

Veršelių fermos vedėjas gali mintinai vardyti visus savo auginamus gyvulėlius, įvardyti vardais, pasakyti, kurios jie veislės, kas tėvai.

Miškininkas gali pasakyti, kur kada kokį medį sodino be jokių užrašų, atpažinti paukščių, augalų veisles. Nes šitie visi mano vardijami žmonės yra visų pirma savo srities profesionalai, antra, jie myli darbą, užsiėmimą, trečia, yra didelių protinių galių (nors liaudyje bandoma formuoti, jog esą jau žemės ūkyje ar prekyboje tai neva nereikia proto. Anaiptol.)

O čia – aukšto teismo teisėja, neva praradusi atmintį. Kadangi į tokį aukštą teismą skiriami žmonės tik aukšto intelekto, tai aš preziumuoju, jog teisėja ne prarado atmintį, o jos niekada neturėjo.

Teisėjas, kuris yra menkų intelektinių galių, bus sistemos sraigtas ir nuolankiai vykdys Telefoninės teisės skyriaus nurodymus,  kai jam juos davinės Panelė Apkalta – Tulpių paštas.

Štai laisvoje Lietuvoje aršiau nei prie caro teisiami visi tie, kurie nepasiduoda papirkimams, kurie skleidžia ir skleidžia laisvą žodį, kuris yra pamatinė demokratinė vertybė. Teisėsauga išradusi atskirą bylų klastojimo modelį, kaip sukurpti bylas tokiems asmenims, o jeigu asmenys nepatenkinti, kodėl teisiami nedemokratinių teismų, žiūrėk – jau teisėjas skundžiasi „negerbia manęs, taigi, teismo.“

Pagarbą reikia užsipelnyti. Gerbti Vilniaus apygardos teismą po girto teisėjo Birštono bylų nagrinėjimo ir skraidymo nuo laiptų skandalo yra sunku. O kur dar jo kolega kyšininkas? O byla, kai 50 mergaičių pardavusią arabų seniams, moteris nebuvo pasodinta, nes „veika visiškai nepavojinga“. Tai ar šitas Vilniaus apygardos teismas pats save gerbia? 

Jeigu teisėja prisipažįsta, jog neturi gebėjimų atsiminti bylas, o iš Aurimo Drižiaus atlikto kone tardymo aiškėja, jog teisėja jų galėjo net neskaityti – o skaitymas irgi gebėjimas, rodantis IQ koeficientą – tada klausimas, ką teisėjai su žemesniu negu vidutinis intelektas, veikia teismų sistemoje?

Teisėja, nuteisdama Aurimą Drižių, nurodė, jog jis aplinkybės dėl neteisėto „Mažeikių naftos“ privatizavimo išsigalvoja, jog čia yra subjektyvi nuomonė, o kai Aurimas Drižius paklausė, ar teisėjai žinomas Konstitucinio teismo sprendimas, labai save gerbianti teisėja prisipažino, jog ji visko žinoti negali, nors tų KT sprendimų yra tiek nedaug, kad pirmo kurso teisės studentas susipažįsta su jais tik pradėjęs studijuoti.

Amerikoje, senos demokratijos šalyje, tokie teisėjai kaip Survilienė po tokių skandalingų pareiškimų, jog nepamena nagrinėtų bylų, nebetektų galimybės būti perrinktais, nes Amerikoje teisėjai yra renkami, ir jie turi įrodyti savo darbu, jog verti šio vardo.

Jeigu žmogus nuteisiamas ir dar pakartotiniame procese po visiško išteisinimo už tai, kad rašo straipsnius, „žinodamas, jog A.S. jie nepatiks“, tai pagarbos jokios tokiam teisėjui jis negali ir neturi jausti.

Nors teisėja Survilienė motyvavo, kad esą sprendimas „negalutinis koks, buvo peržiūrėtas LAT, kuris patvirtino“, tačiau šmeižto bylose LAT ne visada net priima skundus, o priimtas skundas nelaikomas normalia kasacija, nes privataus kaltinimo bylose instancijos tik dvi. Kasacija – tik dėl labai didelių klaidų, o jeigu didelių klaidų nebuvo, tai LAT ir „patvirtino“.

Nieko čia klaidingo uždrausti rašyti straipsnius, juk Lietuvoje yra įvesta diktatūra. 

Aurimas Drižius iki šiol nesupranta, todėl teisėjai, kad jis suprastų, pasodins į kalėjimą, ir ten jis viską supras, mano jie. Kiek nekaltų žmonių išsiuntė teisėja sakė nebeprisimenanti, nes apskritai, nieko neatsimena iš savo nagrinėtų bylų.

Dar susidaro įspūdis, jog teisėja Survilienė ne tik nemėgsta savo darbo, bet tas tariamas atminties sutrikimas galimai rodo, jog ji tų bylų net nemačiusi. O juk kai kuriuose teismuose nutartis rašo...sekretorės. Prisimenate „propelerio“ atvejį? Teisėjos elgesiu apsiskundė sekretorė, ir teisėja buvo atleista. Nes sekretorės yra tie pilkieji kardinolai, kurie maskuoja teisėjų negebėjimus. Neretai teismo posėdžių sekretorėmis dirba moterys su aukštaisiais teisės diplomais. Kam to reikia? Ogi teisėjų negabumams maskuoti. Tai jeigu teisėja, aiškėja, pati nenagrinėja bylų (nes neatsimena, o jeigu nagrinėtų, tai tikrai atsimintų), tada ar teisėja gali save tapatinti su teismu, ir tuo labiau, įsižeisti?

 

Peržiūros: 635

Komentarai   

+3 # Atas 2018-05-15 14:32
Labai naturalu, labia teisingai paršyta, ir šioje baisioje ,,laisvoje" Lietuvoje ir tegali teisėjais dirbti personos su žemu IQ, žmonės su aukštu intelektu taip niekšiškai dirbti negalėtų, arba, paprasčiausiai, išprotėtų. Tai gal į tokias pareigas ir statomi teisėjai specialiai, kad su viskuo sutiktų ir būtų nuolankūs ,,jų didenybių" užgaidoms
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti