Generalinei prokuratūrai 10 metų vadovavo Dalia Grybauskaitė

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.75 (4 Votes)

Generalinei prokuratūrai 10 metų vadovavo Dalia Grybauskaitė

 

 

Generalinės prokuratūros prokurorai Seimo laikinajai komisijai, tyrusiai neteisėtą poveikį politikams,  paliudijo, kad šiai įstaigai 10 metų vadovavo ne gen. prokurorai D.Valys ir E.Pašilis, o pati Dalia Grybauskaitė.

 

Tvirtinat šios komisijos išvadas Seime, Seimo narys Artūras Skardžius neišlaikė : „STT su­lai­ky­mai, kra­tos Ge­ne­ra­li­nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je tar­si pa­tvir­ti­no mū­sų ko­mi­si­jos iš­va­das. Gal­būt šian­die­ną ne­be­rei­kė­tų net jų tvir­tin­ti. Su­duo­tas smū­gis tei­sin­gu­mo sis­te­mai tur­būt di­des­nis, ne­gu Lie­tu­vai pa­ken­kė ši ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja. Apie pa­dė­tį Ge­ne­ra­li­nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je liu­di­jo vie­šo­jo gy­ni­mo pro­ku­ro­ras K. Vag­ne­ris, bu­vęs ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas G. Ja­sai­tis, pro­ku­ro­ras J. Rėks­nys.

Pas­ta­ruo­sius de­šimt me­tų pro­ku­ra­tū­rai bu­vo už­draus­ta nag­ri­nė­ti te­mas, su­si­ju­sias su ener­ge­ti­ka. Kaip ma­to­me, šian­die­ną pro­ku­ra­tū­ra ne­nag­ri­nė­ja net ir „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ te­mos su aki­vaiz­džiai 40 mln. pa­vog­tų eu­ro­pi­nių pi­ni­gų. Pro­ku­ro­rai aiš­kiai, ne­dvip­ras­miš­kai at­sa­kė į Sei­mo na­rių klau­si­mus, jog spren­di­mai pas­ta­ruo­sius de­šimt me­tų bu­vo dik­tuo­ja­mi iš S. Dau­kan­to aikš­tės. Įvar­di­jo net as­me­nis. Šian­die­ną mes ne­ga­li­me kal­bė­ti apie ne­pri­klau­so­mą pro­ku­ra­tū­rą. Ji yra pri­klau­so­ma ir pri­klau­so­ma ne nuo par­la­men­to, ku­riam ne­tei­kia ata­skai­tų, o tie­siog nuo vie­no as­mens, bent jau bu­vu­sio as­mens, S. Dau­kan­to aikš­tė­je.

Šiuo at­ve­ju, aš ma­nau, kad rei­ka­lin­gi ne­ati­dė­lio­ti spren­di­mai, ką ir siū­lo ko­mi­si­ja – nau­ją ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro sky­ri­mo tvar­ką ir bū­ti­nai tu­ri bū­ti at­si­skai­to­ma tau­tos at­sto­vy­bei – par­la­men­tui. Aš ma­nau, kad ty­ri­mui siū­lau pri­tar­ti bent jau dėl šios prie­žas­ties. Ačiū.

 

Bet aš no­rė­čiau pa­kal­bė­ti apie du prezidentės rinkimų šta­bo va­do­vus. Po­nios D. Gry­baus­kai­tės šta­bo va­do­vas stai­ga tam­pa Lie­tu­vos ban­ko va­do­vu (2009 me­tų ka­den­ci­jos), o po­nas R. Šve­das, ki­tų rin­ki­mų šta­bo va­do­vas, tam­pa „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ val­dy­bos pir­mi­nin­ku. Du pa­ta­rė­jai – po­nas N. Ud­rė­nas, po­nas A. Mo­lis va­do­vau­ja SGD ter­mi­na­lui, o pa­ta­rė­jas N. Ras­burs­kis va­do­vau­ja šiukš­lių fab­ri­kų sta­ty­bai, jau at­ve­dęs „For­tu­mą“. Pa­gal­vo­ki­me, ko­kie at­ly­gi­ni­mai. Tie at­ly­gi­ni­mai šian­dien vir­ši­ja ir bu­vu­sios Pre­zi­den­tės, ir da­bar­ti­nio Pre­zi­den­to at­ly­gi­ni­mus. Tai hie­rarchi­ja vals­ty­bė­je ir at­sa­ko­my­bė tu­ri bū­ti. To­dėl, ma­nau, šis pa­siū­ly­mas la­bai ge­ras, tik rei­kė­tų iš­plės­ti.

 

 

Seimo narys P.Urbšys stebėjosi, kodėl komisija, kuri ne­va nu­sta­tė, kad po­li­ti­kai da­rė įta­ką kon­kre­čioms bau­džia­mo­sioms by­loms, jog aukš­to ran­go po­li­ti­kai ga­lė­jo da­ry­ti įta­ką ne­tei­sė­tam pa­rei­gū­no at­lei­di­mui ir ne­va net at­sklei­dė po­li­ti­ko šei­mos na­rio už 1 eu­rą įsi­gy­tą mi­li­jo­ni­nės ver­tės vals­ty­bi­nį skly­pą, tačiau ko­mi­si­jos iš­va­do­se nė dėl vie­no at­ve­jo ne­ini­ci­juo­ja­mas nei kon­sti­tu­ci­nis, nei bau­džia­ma­sis įver­ti­ni­mas.

 

Komisijos pirmininkė A. Širinskienė tikisi, kad dau­giau jo­kia Sei­mo ko­mi­si­ja ne­bus pri­vers­ta klau­sy­tis pro­ku­ro­rų liu­di­ji­mo apie tai, kaip jiems bū­da­vo per­duo­da­mi aukš­tų vals­ty­bės va­do­vų lin­kė­ji­mai ir rei­ka­la­vi­mai nu­trauk­ti by­las, ne­vyk­dy­ti bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo, pri­im­ti vie­nus ar ki­tus pro­ce­si­nius spren­di­mus. „Ly­giai taip pat ti­kiuo­si, kad dau­giau jo­kia Sei­mo ko­mi­si­ja ne­gir­dės pa­sa­ko­ji­mų ir ne­klau­sys gar­so įra­šų, ku­riuo­se kal­ba­ma apie tai, kaip Sei­mo Pir­mi­nin­kas da­ro spau­di­mą vie­nam ar ki­tam ins­ti­tu­ci­jos va­do­vui ar ins­ti­tu­ci­jos dar­buo­to­jui iš­mes­ti iš dar­bo žmo­gų ir nu­ro­di­nė­ja, kaip rei­kia at­lik­ti tar­ny­bi­nius pa­tik­ri­ni­mus ar su­mo­kė­ti iš­ei­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas, - sakė ji, - ly­giai taip pat ti­kiuo­si, kad dau­giau jo­kia ko­mi­si­ja, ku­ri bus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, neiš­si­aiš­kins to­kių da­ly­kų, kad opo­zi­ci­jos ly­de­ris sa­vo ver­slo san­ty­kiuo­se tu­ri tam tik­rų pro­ble­mų, ku­rių ne­su­ge­ba pa­aiš­kin­ti, nes kaž­ko­dėl jos su­tuok­ti­nės val­do­ma įmo­nė yra par­duo­da­ma kar­tu su že­mės skly­pu ir stai­ga pa­aiš­kė­ja, kad to skly­po ir įmo­nės ver­tė yra 1 eu­ras. Aš iki šiol ne­su­pra­tau, ma­tyt, ir nie­ka­da ne­su­pra­siu, ko­dėl tie­siog bu­vo taip sun­ku at­ei­ti, pa­sa­ky­ti ko­mi­si­jai, ko­kia yra tik­ro­ji to 1 eu­ro prie­žas­tis ar­ba at­siųs­ti ele­men­ta­riai do­ku­men­tus, ku­rie pa­ro­dy­tų, kad vis­kas yra ge­rai“.

 

Itin įdomus Seimo nario A.Anušausko pastebėjimas : „Skai­tau ši­tą ste­nog­ra­mą. G. Ja­sai­tis at­sa­kė į klau­si­mą, ar da­rė spau­di­mą. „Ma­ne pa­žįs­ta, man ten jo­kio po­vei­kio ne­pa­si­seks pa­da­ry­ti, aš to­kių da­ly­kų ne­gir­dė­jau.“ Ki­ta da­lis: „Nie­kas spau­di­mo ne­da­rė. Ar bu­vau ver­čia­mas ve­žio­ti by­las, nie­ko ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, nie­ko ne­ži­nau.“ Iš­va­do­je ra­šo­ma: „Ko­mi­si­ja at­sklei­dė, kad bu­vo da­ro­mas spau­di­mas.“

 

Komisija nustatė (pateikiami prokurorų sutrumpinti liudijimai) :

 

Buvęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris (nuotr.) , žinodamas apie Komisijos atliekamą parlamentinį tyrimą, pats kreipėsi į Komisiją norėdamas liudyti apie galimai neteisėtą įtaką jam, kaip Generalinės prokuratūros prokurorui.

  1. Vagneris perskaitė savo įžvalgas, kurias pateikė Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai tyrimo komisijai dėl 2007 metų Nacionalinėje energetikos strategijoje suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatų įvertinimo ir situacijos energetikos sektoriuje išsiaiškinimo: „Dėl generalinės prokuratūros aukštesniųjų prokurorų sprendimo reikšmės, dėl savo iniciatyva atliekamo tyrimo. 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1268 pagal patvirtintus prokuroro kompetencijos nuostatus yra suteikta galimybė atlikti savo iniciatyva tyrimą, tačiau reikalingas aukštesnio prokuroro sutikimas.

Nagrinėdamas pavestą užduotį pagal Seimo nario A.  Butkevičiaus atstovo K. Virbicko prašymą ir sukaupęs pakankamai didelį duomenų kiekį dėl galimų pažeidimų Visagino atominė elektrinėje viešųjų pirkimų procese, ką vėliau patvirtino ir pirkimo audito ataskaita, nustačiau, jog vienas iš pagrindinių Visagino atominės elektrinės darbuotojų, atsakingų už projekto Nr. 033 įgyvendinimą, nutraukęs darbo sutartį, užėmė vadovaujančias pareigas bendrovėje „Klaipėdos nafta“, kuri įgyvendina Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybą.

Šią informaciją man patvirtino ir Energetikos ministerijoje. Susipažinęs su Visagino atominės elektrinės pirkimo dokumentais, pastebėjau, jog gali būti teisinių ir faktinių pagrindų inicijuoti viešojo intereso gynimą ir kitomis sritimis, galinčiomis išeiti už patikėtų tyrimo ribų. Tai ketinau padaryti nustatyta tvarka surašydamas tarnybinį raštą, tačiau mane pasiekė žinia, jog šalies prezidentūroje galimai yra gautas skundas, kuriame gali būti teigiama, kad aš, bendrai veikdamas su advokatu K. Virbicku, siekiu savo tyrimo pagalba užimti „Klaipėdos naftos“ generalinio direktoriaus pareigas.

Dėl šios priežasties 2013 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu raštu kreipiausi į generalinį prokurorą D. Valį, prašydamas ištirti man mestus įtarimus. Išsamaus atsakymo į mano prašymą negavau. Pabrėžiu, kad skundu į prezidentūrą buvo siekiama mane kompromituoti, siekiant neplėsti man patikėto tyrimo ribų, arba apskritai nušalinti nuo tyrimo. 2013 m. spalio 7 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl viešojo intereso gynimo inicijavimo“ kreipiausi į generalinio prokuroro pavaduotoją D. Raulušaitį, prašydamas priimti sprendimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo bei „Klaipėdos naftos“ viešųjų pirkimų vykdymo 2009–2013 metų laikotarpyje.

Tokį tarnybinį pranešimą motyvavau, nurodydamas galimai bendrą viešųjų pirkimų minėtose bendrovėse bei Visagino atominėje elektrinėje charakteristiką (dalis viešųjų pirkimų vykdomi neskelbiamų derybų būdu, naudojama panaši ir sutarčių valdymo schema, nėra aiškaus ir veiksmingo vidinio mechanizmo, įpareigojančio kontroliuoti piniginių lėšų, kurios pervedamos išorės bei vidaus teisinėms firmoms už suteiktas paslaugas, išmokėjimo pagrįstumą, vietoj minėto pastovaus mechanizmo motininę bendrovė sudaro audito sutartis dėl jos veiklos efektyvumo atlikimo, taip siekiant išoriniams vertintojams pateikti nuomonę apie neva skaidrią bendrovės veiklą ir pan.).

Tačiau negavau duomenų, kaip mano šitie tarnybiniai pranešimai yra išspręsti. Vietoj to sulaukiau informacijos, kad mano veikla nėra patenkinama prezidentūroje.

Aš apie tai kalbėjausi su tuometiniu Ministru Pirmininku A.  Butkevičiumi, kuris patvirtino, kad iš tikrųjų Prezidentūra nėra patenkinta mano viešumu, nes apie šitą mano atliekamą tyrimą kalbėjo „Lietuvos ryto“ publikacijoje.

Buvo pasakyta ir man buvo iš Prezidentūros patarta tylėti ir neskelbti nepageidaujamos informacijos. Aš manau, kad tai yra pavyzdys apie vienos iš svarbiausių valstybės institucijų domėjimusi tyrimais, nes, kaip vėliau pasitvirtino mano informacija, buvo proteguojamas vienas asmuo, tuo metu vadovavęs „Klaipėdos naftai.“ Jeigu mano tyrimo dalis būtų nutįsusi į „Klaipėdos naftą“, aš drįsčiau teigti, kad būtų ir daugiau duomenų perduota ikiteisminio tyrimo institucijoms. 

Tirdamas Visagino atominės elektrinės uždarymo viešųjų pirkimų procesą perdaviau ikiteisminio tyrimo institucijoms 2 tūkst. lapų. Aš manau, kad tokia dalis būtų gal galimai atsidūrusi ir dėl „Klaipėdos naftos“. Viliuosi, kad politikams, dabar esantiems ar vėlesniems, užteks drąsos priimti sprendimus ir išnagrinėti viešuosius pirkimus tiek „Klaipėdos naftoje“, tiek Visagino atominėje elektrinėje. Po mano šitų atliktų tyrimų prasidėjo tam tikros teisinės intervencijos į Ignalinos atominę elektrinę, žinoma, pradėtas buvo ikiteisminis tyrimas dėl viešųjų pirkimų.

Aš manau, kad panašiai galėjo būti ir „Klaipėdos naftoje“. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, kada ir kokiu būdu K.  Vagneris iš Prezidentūros suprato, kad nereikėtų skelbti tam tikros informacijos, šis atsakė: „Tai buvo tuo metu, kai aš atlikau tyrimą dėl Visagino atominės elektrinės pagal Seimo nario Butkevičiaus pateiktą informaciją. O pajutau, kad visos mano pastangos inicijuoti tolesnį tyrimą buvo man nepavedamos, perduodamos kitiems prokurorams, kurie paprasčiausiai atsisakydavo pradėti ginti viešąjį interesą. Aš nesakau ir neteigiu šiandien kategoriškai, kad iš tikrųjų viskas būtų nusikalstama, tačiau manyčiau, kad priimti išsamesnį tyrimą buvo būtina. Man jau tiriant Visagino atominę elektrinę – viešuosius pirkimus, ten dirbantys žmonės sakydavo, o ko tu per daug nori sužinoti? Tai tam tikras noras neteikti duomenų buvo. Aš, gerbiama komisija, jums pateiksiu visą savo pranešimo tekstą (3 priedas), kuriame pamatysite, kad yra pakankamai, bent tuo metu buvo pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, nes iš tikrųjų tos sumos, tie simboliniai „sėkmės mokesčiai“, kurie buvo įkalkuliuoti viešuosiuose pirkimuose, turėjo tuo metu Generalinės prokuratūros prokurorams sukelti didelį įtarimą, tačiau taip neįvyko. Buvo užgesinta.“

Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus kokių paslaugų tai buvo viešieji pirkimai, K.  Vagneris nurodė: „Buvo teisinės paslaugos daugiausia. O teisinės paslaugos buvo vykdomos Lietuvos bendrovių ir Lietuvos advokatų stambių firmų, stambių kontorų, kurios po to turėjo labai artimus ryšius su Lietuvos Prezidentūra. <...> Tuo metu „Valiūnas ir partneriai“ buvo.“

Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar tos kontoros buvo įvardytos K. Vagnerio tarnybiniuose pranešimuose, jis atsakė: „Aš jas įvardinu, kad jos visuose tyrimuose mano buvo pastebėtos. Ir pastebėtas tame antrame tyrime dėl šilumos tinklų taip pat gavau pavedimą pagal Seimo nario A.  Dumbravos pareiškimą dėl permokėtų Vilniuje šilumos kainų. Tas mano minėtas „Klaipėdos naftos“ vadovas šiame tyrime buvo vienas iš tų, kuris konsultavo „Dalkia“ perėmimą „Vilniaus šilumos tinklams“. Todėl, mano asmenine nuomone, toks taip pat buvo Prezidentūros atsargus arba nenoras šios temos plėsti, nes visos gijos galėjo nuvesti į tuos metus, kai buvo konsultuojama ir kai buvo padaromi korupcinio pobūdžio nusikaltimai.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus apie minimų konsultacijų pobūdį, K. Vagneris patikslino, kad minėtas asmuo „buvo ne teisinis konsultantas. Tas mano minėtas asmuo buvo auditorius, matyt. <...> O teisinės bendrovės – tai su Visagino atomine elektrine aš tai sieju.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar dėl šios situacijos K. Vagneris taip pat kreipėsi su tarnybiniu pranešimu, šis atsakė teigiamai. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar dėl to nebuvo pradėtas tyrimas, K.  Vagneris pabrėžė „Kalbant dėl Visagino atominės elektrinės ir dėl „Klaipėdos naftos“, ir dėl Ignalinos, taip, nebuvo pradėtas.“

 Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar K. Vagneris sužinojo iš aukštesniojo prokuroro tyrimo nepradėjimo motyvus ir ar gavo raštu atsakymą, šis patikimo, kad atsakymo jis negavo.

Komisijos nariui A. Skardžiui paklausus, ar K. Vagneriui žinomos priežastys, kodėl nebuvo atliktas nepriklausomas auditas dėl AB „Klaipėdos nafta“ laivo nuomos įsigijimo, K. Vagneris atsakė: „Taip, aš dėl audito iš tikrųjų tokią, ką jūs kalbate, žinią išgirdau kalbėdamas su Energetikos ministerija, kad ruošiamasi buvo atlikti nepriklausomą auditą, tačiau buvo pasirinktas kitas variantas, kaip aš savo pranešime minėjau, buvo pasirinkta įmonė, kuri praktiškai atliko auditą, tačiau auditas buvo atliktas, mano manymu, nepilnas. Toks pusiau. Apie tai, kiek žinau, rašė ir „Lietuvos žinios“, rodos, atsiprašau, „Verslo žinios“, kad auditas toks, koks, tikėtina, tenkino „Klaipėdos naftos“ vadovus, tačiau nepriklausomo valstybinio audito – buvo žadama, tai man patvirtino Energetikos ministerija, bet kažkaip taip nepavyko įgyvendinti.“

Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „kalbant apie tas schemas, kurias jūs matėte per viešuosius pirkimus, tarkime, grįžtant prie jūsų paminėtų teisinių paslaugų pirkimo, ką jūs schemų pavidalu ten galėtumėte įvardyti?“, K. Vagneris atsakė: „LEO Lt“ buvo padarytas tam tikras užsakymas teisinių paslaugų ir paskui tie patys asmenys, kurie darbavosi „LEO Lt“, pradėjo dirbti ir Visagino atominės elektrinės projekte. Aš čia savo pastebėjimus esu išdėstęs, tos pačios teisinių paslaugų apimtys perkeliamos į naują projektą neturint galutinio įvertinimo, kaip „LEO Lt“ buvo paslaugos įvykdytos, tačiau perkėlimas į naują projektą ir vėl naujas užsakymas yra. Tai vienas iš pavyzdžių, apie kurį aš esu detaliau ir konkrečiau išdėstęs tame dokumente, kurį aš jums palieku.“ 

Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, ar „tokiu atveju sutarties objektas turėjo būti kažkoks gana neaiškus“, K. Vagneris atsakė: „Iš pradžių buvo (…) projektas, man regis, o paskui pavirto į kitokį projektą, tačiau, be jokios abejonės, priežiūra tų teisinių paslaugų apskritai nebuvo vykdoma, todėl tai sudarė sąlygas manipuliuoti. Be jokios abejonės, tos valstybinės institucijos, kurios dalyvavo, tiek tuometinė Energetikos ministerija, tiek Vyriausybė, mano manymu, apie šitą procesą žinojo, nes jų atstovai, deleguoti atstovai, dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose.“

Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Tuo metu jūs berods buvote pateikęs kaip Generalinės prokuratūros prokuroras tam tikrą susirašinėjimo medžiagą, Visagino atominės elektrinės vadovų ir Energetikos ministerijos, jeigu aš teisingai pamenu, elektroniniame pašte skambėjo taip, kad per ką darysime, ar per biurą Anglijoje, ar tiesiai mes čia tuos pinigučius žarstysimės. Maždaug toks turinys buvo elektroninio susirašinėjimo medžiagoje, skambėjo. Gal jūs galite pasakyti, kaip tas tyrimas toliau vyksta, kokia baigtis, ar jis buvo specialiai nugesintas, nes buvo faktiniai įrodymai rankose?“. K. Vagneris atsakė: „Taip, aš pamenu tą susirašinėjimą, man tą susirašinėjimą pateikė vienas asmuo, kuris, deja, po to nukentėjo, turėjo išeiti iš to projekto, darbo kitur negavo. Iš tikrųjų, kaip baigėsi tas pats tyrimas, aš nežinau, tačiau mano tyrimo apimtis buvo tokia, kad kreipiausi į tuometinį vadovą Visagino atominės elektrinės projekto, prašydamas ištaisyti trūkumus. Ten buvo atlikti tam tikri auditai, nepilnos apimties, kadangi ir man nesudarė galimybės kaip prokurorui pateikti auditui klausimus. Tai buvo padarytas labai greitai auditas ir atsakymai man pateikti. Apskritai jautėsi, kad energetinius projektus, jeigu norima tirti, reikia tam tikros paramos. O tos paramos nebuvo. Kaip tik buvo stengiamasi pritildyti pastangas arba tuos pavedimus, tyrimą perduoti asmenims, kurie yra lojalūs.“

Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, kokiais būdais buvo bandoma atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, K. Vagneris atsakė: „Aš galiu pacituoti paskutinį atvejį, kai aš tyriau Vilniaus šilumos tinklų nuomos projektą ir surinkau 20 tomų. Betirdamas medžiagą, nustačiau, kad Generalinėje prokuratūroje galimai dingo įrašai, susiję su korupcija. Aš savo tarnybinį pranešimą išdėsčiau 21 lape ir jį adresavau generalinio prokuroro šiuometiniams pavaduotojams, kurie šiandien dirba. Po to atskiru elektroniniu laišku pasiteiravau generalinio prokuroro pavaduotojo, kuris kuruoja Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą, ar atsirado tie įrašai dingę? Man kitą dieną buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl to, kad aš neva atskleidžiau ikiteisminio tyrimo duomenis. Aš asmeniškai, prokuroras, turintis 37 metų patirtį, jeigu aš informuoju aukštesnį prokurorą apie galimai dingusį įrašą, ne visuomenę, ne žiniasklaidą, bet savo aukštesnį prokurorą ir man dėl to pradeda tarnybinį patikrinimą, žinote, man, nežinau, sunku komentuoti tai. Atsakymų arba variantų būdavo įvairių. Arba kitam prokurorui paveda, arba gaunu atgal. <...> Vėliau pasakė ir gavau elektroninį atsakymą, kad neva atsirado tie įrašai. Tačiau istorija yra labai gili. Ir dėl sprendimo, kadangi mane pripažino kaltu, kad aš esą atskleidžiau tarnybinę paslaptį, prašydamas generalinio prokuroro pavaduotojo, pripažino kaltu, tačiau aš šiuo metu dėl to nesutinku su tokia išvada ir Vilniaus apygardos teisme bylinėjausi, pralošiau pirmoje instancijoje, tačiau šiuo metu yra apeliacinis skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas.“

Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, ar tarnybinių tyrimų buvo daugiau, K. Vagneris atsakė: „Taip, buvo. Jeigu jūs pamenate, savo laiku D. Valys neteisėtai atleido nemažai prokurorų ir darbuotojų. Ta išmokos suma siekė 200 tūkst. litais, 200 tūkst. litų, ten nemažai priteisė. Aš, kaip Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, matydamas, kad prokuratūrai padaryta žala, kadangi išmokėti pinigai pagal teismo sprendimus ir tie sprendimai tuometinio generalinio prokuroro D. Valio pripažinti neteisėtais, bandžiau teikti ieškinius, kad iš kaltojo asmens, tai yra iš D. Valio, būtų priteisti prokuratūrai tie pinigai. Juk mes esame turėję atvejį tuo metu, kai iš R. Palaičio, dar šito sprendimo nebuvo, bet tuo metu iš R. Palaičio, praktika buvo, ir mūsų skyrius taip pat darė. Tai man pradėjo įvairius klausimus, ta prasme, man prasidėjo iš pradžių tarnybinis patikrinimas, paskui Prokurorų etikos komisija. Per savo paskutinių dešimtiems metų karjerą kokius keturis ar penkis tarnybinius patikrinimus ir Prokurorų etikos komisijos svarstymas, tačiau nesu nubaustas. Tai yra pradėjimas ir visas procesas nukreiptas siekiant presinguoti. Nubausti nesiryžta, nes, be jokios abejonės, žino, kad aš tą klausimą spręsiu teisme. Tačiau nuo pradėjimo iki užbaigimo yra laiko tarpas ir man tai kainuoja. Eidavau į darbą ne tik galvodamas apie savo tiesiogines pareigas, bet galvodamas, ką dar gali padaryti, kad man sutrukdytų objektyviai ir pagrįstai priimti sprendimus. Todėl aš šiandien esu ne prokuroras dėl sveikatos.“

Komisijos nariui V. Ąžuolui paklausus, „Jūs paminėjote tuos atvejus, kai tos bylos būdavo nugesinamos, netiriamos. Kaip supratau, generalinio prokuroro rankose yra tie dalykai – pradėti tyrimą, nepradėti, nugesinti ir kiti dalykai.“, K. Vagneris atsakė: „Pats generalinis prokuroras, formuodamas sau ištikimų žemesnių prokurorų korpusą, nebūtinai pats turi tai daryti. Tai yra skyriaus vadovas, tai yra generalinio prokuroro pavaduotojas – visa eilė pareigūnų, kurie žino vyraujančią nuomonę, kad esi toks, kuris turi stuburą, ir, natūralu, tada visokių procesinių sprendimų galima priimti, nebūtinai tiesiogiai reaguoti pačiam generaliniam prokurorui, nors generalinis prokuroras turi teisę tik jis skirti tarnybinę nuobaudą. Bet, sakau, nė karto tokio nebuvo, kadangi pagrindų nebuvo.“ K. Vagneris taip pat atkreipė dėmesį: „Generalinis prokuroras kontroliuoja ir operatyvines tarnybas per sau pavaldžius prokurorus, tai yra toks galios centras, kad jeigu į jį pretenduoja žmogus, kuris vėliau gali būti dėkingas už tą postą, tai yra nacionalinio saugumo klausimas. Tai yra ar tyrimai pradedami, ar nepradedami, ar jų operatyvinė informacija dozuojama ar nedozuojama, tai yra iš tikrųjų teisingumo išgyvendinimo klausimas.“

Paklaustas apie jo, kaip ilgamečio prokuroro, pastabas teisėkūrai ir galimybes tobulinti prokurorų darbo reguliavimą, K. Vagneris liudijo: <...>Manau, kad liudijimas apie šiuometinę prokuratūros padėtį svarbu ne tik prokurorams, bet ir apskritai teisininkų bendruomenei, nes, kiek girdėjau, įvairių signalų kyla iš teisėjų. <...> Turiu galvoje karjerą tiek prokuratūroje, tiek teismų sistemoje, nes įsivyravo tokia nuomonė ir įsigyvavo tokios tradicijos, kad paprastai į svarbius postus parenkami ne patys tinkamiausi, o pagal subjektyvius kriterijus, kurie iš tikrųjų lemia tai, kad paskiau jų galimai priimami sprendimai gali būtų neteisėti. <...>tam tikras sąlygas reikšti tokiam nepotizmui sudaro ir netinkamas teisinis reguliavimas. Būtent Prokuratūros įstatyme yra nuostata, kad generalinio prokuroro nesaisto atrankos komisijų sprendimai, o tai sudaro prokuratūros vadovai, paskirstę tinkamus sau asmenis į svarbius postus, nors Viešojo administravimo įstatymas <...> įpareigoja tokį asmenį priimti objektyvius, pagrįstus ir motyvuotus sprendimus. Todėl šalies parlamentą aš prašyčiau grįžti prie Prokuratūros įstatymo tobulinimo. Aš tą nuostatą esu išsakęs ne kartą viešai ir prokuratūros vadovams, tačiau ta mintis buvo praleista negirdomis, esą reguliavimas tinkamas. Tuo labiau mane stebina paskutinė viešojoje erdvėje paskelbta Generalinės prokuratūros pozicija, kad atranka į vyriausiųjų prokurorų postus yra tinkama ir skaidri. Aš minėjote laidoje per televiziją minėjau, kad GRECO, tai yra tam tikra tarptautinė organizacija, pastebėjo, kad nėra tinkamas teisinis reguliavimas, ir Lietuvą įpareigojo tą teisinį reguliavimą patobulinti.“

2019 m. gegužės 29 d. Komisijos posėdžio metu liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Julius Rėksnys.

Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius bendrų pastabų apie situaciją prokuratūroje, paprašius įvardyti problemas bei galimą poveikį, J. Rėksnys nurodė, kad. „Prokuroras M. Dūda tuo metu buvo (…) prokuroras. Jisai pasakė, kad taip, toks faktas yra, tokia situacija su byla, kad ten kažkoks poveikis, bet jisai pasakė, kad jis nekalbės tuo klausimu su žurnalistais. Žodžiu, tuo viskas ir pasibaigė. Aš sakau: žmogus nenori kalbėti, tai vadinasi… Bet situaciją patvirtino, kad tokia yra, kad kažkoks ten poveikis buvo daromas. Kitas susitikimas (tą dalyką jau galima tiksliau nustatyti norint) prieš M. Dūdai išeinant iš prokuratūros į advokatūrą, buvo, man atrodo, mėnuo gal likęs. Kažkaip panašiai ten ar dvi savaitės, ar mėnuo buvo likę. Tada pokalbis buvo jau didesniame žmonių rate. Dalyvavo ir prokuroras R. Bradūnas, ir prokuroras G. Jasaitis, ir S. Kasiulis, ir D.  Krogertas. Gal kažko neprisimenu, bet šituos tikrai prisimenu, kad tie žmonės buvo. Tada prokuroras M. Dūda, matyt, atsipalaidavęs jau papasakojo ir daugiau dalykų. Jisai papasakojo, kad toje byloje jokių įrodymų nebuvo ir jinai buvo tuščia. Sako, aš ją norėjau nutraukti, man jos neleido nutraukti. Kadangi pasikvietė tuo metu, matyt, generalinis prokuroras D. Valys, tai jis tokiems daugiau galbūt grubiems darbams buvo tinkamas, kaip su kokiu buldozeriu pervažiuoti, o čia, matyt, buvo klausimas toks subtilesnis ir rafinuotesnis, to dalyko ėmėsi pavaduotojas D.  Raulušaitis. Ir M. Dūdą įtikinėjo, kad tos bylos jokiu būdu negalima nutraukti. Siuntė jį ten parūkyti 20 minučių, persigalvoti ir panašiai. Tas, kas mane labiausiai šokiravo, siūlė bile kokį postą pasirinkti, bus paskirtas, jeigu klausys. Siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą. Sakė, kad galėsi nutraukti bet kokią bylą, tik šitos bylos ne, nes nepatiks Prezidentūrai. Bet M. Dūda padarė vieną dalyką, jis savo nutarimą, nes jam sakė, kad čia galima išspręsti, kad šito… mes dabar jį matome, bet po to jau nebematom, ir viskas, ir jo nėra, bet M. Dūda ką padarė? Jisai tą nutarimą užregistravo su lydraščiu išsiuntimui. Taip pat, kai įtikinėjo jį tęsti tą tyrimą, kad reikalingi tyrimai, jam buvo duotas popieriaus lapas, dabar bijau sumeluoti, ar šešios, ar dešimt, ar dvylika pavardžių, kur buvo išvardyti žmonės, kuriems turėjo būti pareikšti įtarimai, nes buvo toks pageidavimas. Iš tų pavardžių aš prisimenu dvi tikrai, nes buvo paminėtos M. Laurinkaus ir A. Pociaus pavardės, buvusių saugumiečių. Berods, M. Dūda užsiminė ir apie Prezidentą V. Adamkų. Jis atsisakė tą daryti, nes pasakė, kad jeigu jūs mums duosite tokį nurodymą raštu, aš jį vykdysiu, bet jeigu jūs man tokio nurodymo neduosite raštu, tai, sako, aš žinau, kas bus, aš liksiu kraštinis ir liksiu kaltas. Žodžiu, sakė, kad raštu neduos jokių nurodymų, baisiai supyko, kad tas nutarimas buvo užregistruotas. Iš tos bylos, aš suprantu, kad būtų galima matyti ir datas, ir kam kitam perdavė, ir panašiai, nes M. Dūda man sakė, kad ten tas reikalas buvo visiškai tuščias, kad ta byla be įrodymų, nieko ten nėra, viskas ten spėlionėmis grįsta ir panašiai. Kitas, trečias kartas. Man galbūt… Aš dabar papasakojau visą informaciją, kurią žinau, aš tiksliai nepamenu, bet jis jau daugiau paatviravo. Kitą kartą, trečią kartą, aš tiksliai prisimenu, kad tai buvo 2014 metų rugsėjo, galbūt spalio mėnuo. Aš grįžau iš apygardos teismo ir ėjau pro Lukiškių aikštę ir susitikau jau advokatą M.  Dūdą. Mes sustojome, pasisveikinome, pakalbėjome, lyg ir atrodė, kad čia minutei, dviem, o gavosi 15–20 minučių. Tada jis man, kaip sakyti, išliejo visą nuoskaudą apie tai, kaip jo žmoną persekiojo šitoje Krepšinio federacijos byloje, kaip siuntė ten agentus, kai jie atostogavo prie jūros, ten įteikinėjo kažkokius šaukimus, žodžiu, kaip M. Dūda sakė, tyčiojosi, kiek galėjo. Dar jis minėjo, kad I. Mikelionis, ONKTD vyriausiasis prokuroras, buvo išsireikalavęs bylą ir Dūdienės atžvilgiu nutraukęs bylą, bet STT vadovas S. Urbanavičius nuvažiavo pas D. Raulušaitį ir vėl byla buvo atnaujinta, nes lyg ir ten kažkas negerai. Tai čia yra toks atvejis, apie kurį aš kalbėjau, neskaitant visų kitų atvejų ir turimos informacijos. Aišku, žurnalistei visko nepasakojau, nes man tekdavo ne tik su prokurorais, bet ir su saugumiečiais pabendrauti, tai ten tokios nuotaikos labai liūdnos buvo tam tikru metu, kai vadovavo Valstybės saugumo departamentui ponas G. Grina. Dabar kodėl? Aš tikrai žinau, kad Generalinėje prokuratūroje, kaip man viena darbuotoja sakė, bent jau pusė žmonių žinojo apie tuos dalykus, tie, kurie dirbo. Ten reikėtų apklausinėti vos ne visą ONKTD departamentą, nes aš manau, kad M. Dūda su kažkuo atvirai ar artimai bendraudamas tikrai pasipasakojo tam tikrus dalykus, nebūtinai man. Kitas dalykas, kad turbūt ne tik Generalinės prokuratūros prokurorai žinojo, turbūt ir prokurorė, ta, kuri… Nes M. Dūda man pasakė taip, kad toje byloje iš esmės daryti nėra ką, kad Amerika jokios informacijos neduos, o kad ten susirašinės su kitom valstybėm, tai greičiausiai bus teisinės pagalbos prašymai trumpi, po pusmetį, metus, rašo priminimus, ir iš esmės gali prisigalvoti, kiek galima tų žmonių apklausti. Bet, sako, tikrai tai bylai jokių perspektyvų nėra. Vertinant tai, kadangi po… Dar noriu paminėti vieną dalyką, buvo tokia situacija, mane bandė kalbinti, kodėl aš nieko niekam nesakiau, kodėl čia tik dabar toks drąsus pasidariau ir panašiai. Suprantate, aš sakau atvirai, kad tuo metu, kada generalinis prokuroras ir pavaduotojas galimai daro įtaką tam prokurorui ir įvardinama, kad už to stovi Prezidentūra, kam aš galiu skųstis? Dabar lygtai mane atidavė į tą Etikos komisiją ir parašė, kad galioja pranešėjų įstatymas. Tai dabar koks aš pranešėjas? Aš pranešu apie savo buvusio vadovo netinkamą elgesį, kuris yra gerai įvertintas ir paskirtas ONKT pavaduotoju, iš karto kokie veiksmai seka? Aš nesu visiškai kvailas, kad rašyčiau smulkmenas, kurias jums papasakojau, ką galima patikrinti, nes galbūt aš durnas, ar kažką prisigalvojau, bet yra kiti žmonės, kur galima susirinkti… Tie įrodymai nėra tiesioginiai, tiesioginius įrodymus gali duoti M. Dūda, bet aš nežinau, ką jis darys, kai reikės su priesaika duoti kažką. Aš girdėjau tai, ką girdėjau, ir papasakoju tuos dalykus jums.“

Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, kas davė popierinį lapą su pavardėmis žmonių, kuriems turėjo būti pareikšti įtarimai, J. Rėksnys atsakė „Aš supratau, kad tai buvo pavaduotojas.“

 Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, ar vienintelis prokuroras M. Dūda pasakodavo tokius dalykus, ar ir prokuroro J. Rėksnio karjeroje yra buvę kažkokio bandymo paveikti sprendimus arba kitų kolegų sprendimus, J. Rėksnys atsakė: „Suprantate, kaip tu tą spaudimą įvertinsi. Pagrindinė problema valstybėje yra, kad prokurorai nebeturi stuburo. Tai yra patogūs žmonės, kaip, sakykim, vienas žmogus… Dauguma žodžių yra ne mano, aš pasikalbu su pakankamai protingais žmonėmis, prokurorais, ir jie pasako. Aišku, negražu taip kalbėti apie prokuratūrą, prestižo neprideda, nepabijokime tų žodžių, dalis yra beraščiai, dalis yra tokie, kur pasidarę labai patogūs valdžiai, nes mato, kas vyksta atrankose. Mato, kad tu gali laimėti atrankas, jeigu tu būsi toks patogus. Jeigu tu laikysiesi įstatymo ir pasiųsi po velnių, ir sakysi, kad aš laikausi ir panašiai, tai daugelis tų klausimų… Kai nėra stuburo, tada atsiranda visokie tokie užkulisiniai žaidimai. Kada tu supranti… Mane labai greitai nuramino D. Valio valdymo laikotarpiu du tarnybiniai ir vienas kriminalinės žvalgybos tyrimas, gal ir du, nežinau. Suprantate, tas mano pasakymas ir žurnalistės parašymas, kad aš žinau. Čia ne aš žinau, man tie prokurorai, kurie… Jeigu jūs atkreipsite dėmesį, iš prokuratūros išėjo, sakyčiau, turbūt žiedas į advokatūrą, ne patys durniausi žmonės išėjo, išėjo protingiausi. Kodėl jie išėjo – didelis klausimas. Visi iš esmės buvę ONKTV arba ONKTS prokurorai. Kodėl jie išėjo, čia klausimas lieka atviras. Kada tavo, sakykime, vadovas subtiliai domisi byla ir pasako, kad jeigu bus išteisinimas toje byloje, tai bus tarnybinis. Aš ten gal suklydau, kai minėjau, kad ponas D. Valys gyrėsi, kad prokurorams šimtus pradėjo. Bet suprantat, kyla pagrindinis klausimas, koks rezultatas? Gerai, jei tu pradėjai ir nubaudei. Bet jeigu tu pradėjai ir nenubaudei, tai čia kyla tam tikri klausimai su prokurorų nepriklausomumu. Kiekvienas toks pradėjimas, prokurorai pradeda gąsdintis, jie supranta, kad gali gauti per nagus, niekas nenori būti išvoliotas ir pasitampyti po teismus. Suprantate, tada ir susidaro tokia situacija, kad atsiranda tam tikra vieta manipuliacijai, kai tie žmonės… Aš, pavyzdžiui, ir ponui V. Bakui sakiau, kai jis klausė, ko reikia. Šiandien Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete sakiau, sudarykite sąlygas oriai išeiti į pensiją valstybės mastu. Nes jūsų įstatymus, ir civilinio turto konfiskavimo, ir kitus, kas taikys? Taikys žmonės su sulaužytais stuburais? Kurie bando būti lojalūs?“

Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, ar kada nors prokurorai būdavo spaudžiami politiniuose dalykuose, J. Rėksnys atsakė „Ne, aš tokių… Suprantate, jeigu žmonės nesiskundžia, jie tiesiogiai nepasako, tai preziumuoji, kad viskas vyksta teisėtai ir pagrįstai. Bet yra, sakykime… Taigi ne aš sugalvoju tam tikrus dalykus, kai yra aprašomos situacijos, kada, pavyzdžiui, aprašomos bylos, kurių metu vyksta ten vieni ar kiti dalykai. J. Jurgelis rašė apie „AQUA“ parko bylą. Klausimai lieka atviri. Vadovų, kurie turėtų komunikuoti ir pateikti atsakymus, jokio atsakymo į tai nėra. Klausimas, kas tai? Aš suprantu, jeigu tai būtų pavienis atvejis. Bet jeigu tie atvejai yra, kaip, pavyzdžiui, Panevėžio apygardoje buvo, nežinau, 40 procentų išteisintų iš tų korupcijos bylų, tada kyla klausimas. Šioje srityje didesnis ekspertas yra G. Jasaitis, nes jis konkrečiai su tomis bylomis, jis man yra pasakojęs, bet tą, ką aš jums pasakosiu, tai čia bus tik perpasakojimas to, ko jis yra tiesioginis šaltinis. Tai jis jums papasakos. Bet sakau, į tuos klausimus, kurie iškeliami žurnalistų, ypač tiriamosios žurnalistikos, į juos jokių atsakymų nėra, dažniausiai susilauki… Jeigu aš, kaip prokuroras, pabandau paklausti, ar čia viskas gerai, tai dažniausiai susilauki tokio, maždaug, tai čia tu politikuoji. Aš klausiu tada, ką reiškia politikuoju? Politikuoju, tai, sakau, pasižiūrėkite žodį žodyne, tai dirbu politinį darbą, aš agituoju už ką nors? Aš tik klausiu nepatogaus klausimo. Su G. Jasaičiu klausėme, kodėl krikštatėvį paskyrė į pareigas, kodėl Radišauskienė buvo paskirta? Nes, sutikite, jeigu mes jau tą tokią skaidrumo kartelę…<...> Bet, kaip sakau, kada yra tokios neskaidrios atrankos, tokie dalykai, kai tau ten gali tarnybinį pradėti ar dar ten ką nors, tą pačią kriminalinę žvalgybą. Tai tie patys išėję prokurorai į advokatūrą ONKTSʼo, tai čia jų žodžiai, ne mano buvo, sako, yra gi tas neįvardintas informacijos šaltinis, kur tau surašys tarnybinį, kad girdėjo ten kažkur, kad kažką tu ten darei, ir laba diena, tu jau kriminalinės žvalgybos esi klientas.“

Komisijos nariui A. Skardžiui paprašius pasidalinti įžvalgomis apie prokuratūros priklausomumą nuo „Prezidento institucijos arba nuo paties Prezidento ir jo patarėjų, ir tai yra naudojama politiniams užsakymams. Turbūt ne vienas lapelis per visą laiką buvo atneštas su pavardėmis, kam pradėti ikiteisminį tyrimą, kam pareikšti įtarimus, ką sekti“, J. Rėksnys atsakė: „<...> mūsų šaly yra ne tik užsakomosios bylos, bet ir užsakomoji žiniasklaida. Tam tikri Prezidentūros žmonės apdovanojami. <...> aš tam tikrus keistus dalykus pastebiu, kad tam tikros grupės tyli, tam tikros rašo kažką tai ir panašiai. <...> Nepatinka nei Vainauskas, nei ten visi kiti piliečiai, bet negali valstybėje būti taip, kai žmogaus sulaikymo operacijoje dalyvauja žurnalistai. Vadinasi, buvo nutekinta informacija. <...>buvo pas mane atvažiavęs R. Malinauskas. Aš nežinau, ar tai teisybė, jisai man daug pasakojo apie Vijūnėlės dvarą istorijų ir panašiai. Aš sakau: aš nesuprantu, aš, žinokit, nežinau, kuo tikėti. Man reikia turėti visą bylą, kad įvertinčiau. Nesu aš tas kompetentingas, bet jis man papasakojo vieną dalyką, kad aš sakau, nežinau, ar teisybė, ar ne, bet kai buvo spaudoje nufotografuota, kai jie ten su patarėju buvo kažkur Gedimino prospekte sulaikyti, tai jisai man pasakojo, kad jie važiavo į STT apklausai. Prieš tai susitiko su Ž. Pacevičiumi kavinėje, nes turėjo laiko iki… Sako, kai aš jau ėjau į mašiną, aš jau mačiau, kad dvi kažkokios mašinos, keistos, su tamsintais langais… Sako: mes tiktai išvažiavome ir mus išvertė, ir sulaikė. Mes jau važiavome į STT apklausą. Sako, ar čia ne pasityčiojimas? Suprantate, jeigu tai yra teisybė, tai tada kyla klausimas, kam tokius dalykus daryti.“

  1. Rėksnys papasakojo ir apie bendravimą su Prezidentūra: „Tada kvietėsi mus ir į Prezidentūrą šnekėtis <...>. Bet vėlgi tas bendravimas ką parodo? Kad jeigu vienas žmogus… Mes netgi įsidrąsinę siūlėme tokias iniciatyvas – generalinio prokuroro skyrimo tvarką pakeisti. Aišku, paskui per kažkelintus asmenis atėjo, kad maždaug kaip jūs drįstate? <...> Aš atėjau su tam tikra studija, prisimenu, pas V.Baką. Kai aš jam pasakiau, kad turime pasiūlymų dėl generalinio prokuroro skyrimo tvarkos, tai ponas Vytautas vos po stalu nepalindo, ir aš supratau, kad vėlgi ne vieta ir ne laikas.“

Komisijos nariui E. Gentvilui paprašius patikslinti, ką J. Rėksnys turėjo omeny sakydamas, kai Valstybės saugumo departamento vadovas buvo G. Grina, buvo daug įtakos, J. Rėksnys atsakė: „Žurnalistė turėjo informacijos apie tą vadinamąją Garliavos bylą, kai ten buvo šturmuojama prokuratūra, su karstais, piketai. Visiems tada buvo didelis stresas ir panašiai. Aš žinojau iš tam tikrų žmonių, iš Danutės Blažienės, kuri buvo, iš jos žodžių žinojau, kad bylos buvo vežiojamos į Prezidentūrą, ta byla ir panašiai. Aš tą dalyką palaikiau, kad žmogus pasakė, pasakė, turbūt žinojo, nežinojo, bet galbūt žinojo. Bet tu pasakysi, kad vežiojo, pasakys – nevežiojo. Kad tam tikros bylos gulėdavo pas generalinį prokurorą seife aštuonis, devynis mėnesius ir panašiai. Tą dalyką, jeigu yra lydraštis ir gavimo datos, galima patikrinti. Nors kartais bylos būna ir be lydraščio atsiunčiamos ir guli pas prokurorus. Buvo dar vienas dalykas, kadangi nemažai tų pareigūnų, jie dabar jau pensijoje Valstybės saugumo departamento. Aš žinojau tokį faktą iš jų, jie pasakojo, nes vis tiek susitinki, kaip sekasi, pašneki. Pasakojo apie tai, kad tuo metu, kai vyko Garliavos įvykiai, už tų įvykių, aš nežinau, ar taip, ar ne, bet ką man pasakojo žmonės, aš tą ir sakau. Jie pasakojo, kad buvo klausomasi pokalbių tokios Gorienės, kuri buvo… „Laisvas laikraštis“ ir panašiai. Taip, taip, aš sakau, aš galiu klysti, aš jau ir vardo nebeprisimenu. Ir buvo… ir besiklausant jos pokalbių išaiškėjo, kad ji bendrauja su, kaip man atrodo, berods, rašytoja buvo V. Jasukaitytė, amžiną atilsį. O V. Jasukaitytė skambino tiesiogiai Prezidentei pasitarti apie žvaigždes, kaip sakė. Čia jų žodžiai buvo, kad bendrauja, kad vos ne Prezidentė bendrauja su visokiais žulikais. <...>Aš poną G. Griną paminėjau, kad kam reikalingi žmonės, kurie negali pasakyti ne, arba negali pasakyti, kad įstatymai yra tokie, aš esu valstybės pareigūnas, ir man nenurodinės nei Prezidentas, nei premjeras, nei kas nors kitas.“

Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Jūs keletą kartų minėjote: Prezidentūra, Prezidentūra. Tai vis tiek yra konkretūs asmenys ar tai yra patarėjai, gal konkrečiai įvardintumėte patarėjus, ar ten tiesiai su Prezidente bendravimas buvo, sakykime, dėl tų jūsų pateiktų epizodų, kada atėjo sąrašai, kam įtarimus pareikšti, kam ten vėl kažkokias… Vis tiek Prezidentūra labai abstraktu, gal konkrečiai galite atsakyti?“ J. Rėksnys atsakė: „Čia iš karto pasakau, kad tai yra subjektyvi mano nuomonė. Dėl ko ji yra subjektyvi ir dėl ko aš taip vertinu? Suprantate, kiek man teko bendrauti, be pagrindinio asmens ten kaip ir niekas nevykdavo. Jeigu patarėjai ir vykdė kažkokias užduotis, tai jie tikrai neturėjo ten veikimo laisvės labai didelės. Vienas epizodas man įstrigo, kai mus kvietėsi į Prezidentūrą (prokurorų grupę profsąjungos) ir mes turėjome eiti pirmadienį ar antradienį, o penktadienį, prieš savaitgalį, prieš penktadienį man paskambino BNS žurnalistė ir paklausė: ar jūs reikalausite ten D. Valio atsistatydinimo, kai eisite į Prezidentūrą, ar jūs reikalausite D. Valio atsistatydinimo? Aš jai pasakiau, kad aš gyvenu laisvoje šalyje ir norėsiu reikalausiu, o norėsiu nereikalausiu. Žodžiu, man paskambino, kadangi iš prokuratūros buvo išėjusi mergina, kuri dirbo patarėja, man jos pagailo. Aš supratau, kad ji ten, matyt, ir matė, ir girdėjo daug visokios leksikos ir kitokių veiksmų, nes ji žliumbė ir sakė: jeigu tu dar drįsi ką nors šnekėti, tai jus į Prezidentūrą ir net per kilometrą neprieisite. Tai yra tik mano subjektyvus vertinimas, bet aš manau, kad jeigu tam tikri asmenys netiesiogiai veikė, jie veikė su pagrindinio asmens žinia.“

2019 m. gegužės 29 d. Komisijos posėdyje Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus apie problemas prokuratūroje ir apie galimai darytą poveikį, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atkreipė dėmesį: „Dar vienas aspektas, kuris irgi, mano požiūriu, yra gana svarbus, kad per tą laikotarpį, kai, sakykim, tokių bylų buvo daug atiduota į teismus, tie pareigūnai, kurie vadovavo atitinkamiems padaliniams arba prokuratūrai, arba, sakykim, ikiteisminio tyrimo įstaigose, praktiškai visi padarė karjeras. Jeigu viešojoje erdvėje šitą situaciją paanalizuotume, tai nesunku būtų tuos visus paskyrimus surasti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus apie konkretų poveikį dėl bylų iš politikų pačiam G. Jasaičiui ar jo kolegoms, G. Jasaitis atsakė: „Mane visi pažįsta, žino, kad man ten jokio poveikio nepasiseks padaryti, tai tokių dalykų aš ir negirdėjau. Bent jau man pačiam taip nebuvo daroma. <...> Kad komisijai galėčiau pasakyti, kad asmeniškai man buvo daromas koks nors spaudimas ar buvau verčiamas kur nors vežioti bylas, tai aš tokių dalykų tikrai negaliu pasakyti, nes nežinau. Kalbų visokių teko girdėti, bet, kaip supratau, apie kalbas šnekėjo mano kolega Julius.“

 Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar G.  Jasaičiui teko girdėti M. Dūdos pasakojimus apie CŽV bylą, jis atsakė „Dėl CŽV bylos galiu pasakyti labai trumpai. <...> Prezidentė D. Grybauskaitė viešojoje erdvėje lygtai buvo suformavusi tokią savo poziciją, kad tie CŽV kalėjimai buvo, bent jau taip mes tarpusavyje šnekėjome. M.  Dūda, tiriantis tą bylą, buvo nustatęs savo laiku, kad jokių įrodymų apie tai baudžiamajame procese bent jau nėra. Ir jis taip šnekėjo, kad jo pozicija nesuderinama šitame procese, arba yra tokia, kad nustatyta, kad įrodymų nėra dėl tų CŽV kalėjimų buvimo, ir tai prieštarauja valstybės vadovo tam tikrai pozicijai. Jis buvo priėmęs nutarimą nutraukti tą baudžiamąją bylą, kaip jis pasakojo, nutarimą išsiuntė, tiksliau, nunešė išspausdintą variantą tuometiniam generalinio prokuroro pavaduotojui D. Ralušaičiui. D. Raulušaitis pasakė, kad čia ne laikas nutraukinėti bylą. Žodžiu, dar reikia patyrinėti. Aišku, kaip aukštesnysis prokuroras, jeigu labai formaliai žiūrintis, turėjo duoti jam rašytinius nurodymus, jokių žodinių nurodymų duoti, ypač neteisėtų, negali net ir generalinis ar generalinio prokuroro pavaduotojas. Iš esmės pagal statusą generalinis nuo pavaduotojo niekuo nesiskiria. Praėjus kažkuriam laikui, lyg tai mėnesiui laiko, M. Dūda padarė paprasčiau, jis priėmė nutarimą, jį pasirašė, ne projektą, pridėjo bylą ir išsiuntė registruotu paštu generaliniam prokurorui visą bylą. Iš esmės tai reiškia labai paprastą dalyką, ta istorija byloja apie tai, kad Generalinės prokuratūros vadovybė neformaliais pokalbiais, kurie galbūt negali būti vertinami kaip kažkoks nusikaltimas, bet tarnybos prasme tai iš tikrųjų buvo padaryta neteisingai, kaip rašo Prokuratūros įstatymas. Bet, aišku, dėl jų specifikos statuso niekas jokių tarnybinių tyrimų ar kokių nors kitokių tyrimų nedarė. Ir ta istorija pasibaigė tuo, kad byla buvo paprasčiausiai paimta iš M. Dūdos fiziškai ir perduoda prokurorei O. Rojutei. Tai tiek mes su M. Dūda apie tą istoriją ir šnekėjome. O ką jūs konkrečiai kalbėjote su vadovais, tai man nėra žinoma.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, ar buvo įtaka daroma, kad politikai taptų kokiais nors įtariamaisiais, G. Jasaitis atsakė: „Aš konkrečiai tai tokių įtakų neturėjau. Jausmų, aišku, buvo visokių, juolab kad iš tikrųjų labai sudėtinga apie tuos dalykus šnekėti, kai girdi Prezidento metines ataskaitas, kuriose aiškiai leidžiama suprasti, kad kova su oligarchija ar su oligarchais, aš į šituos dalykus labai skeptiškai žiūriu, kai taip yra pasakoma, bet iš esmės leidžiama suprasti, kad tokių bylų turi atsirasti. Kai leidžiama suprasti, kad tokių bylų turi atsirasti, tai klausimas, kas sprendžia, kokio politiko ar kokiam politikui tokios bylos turi atsirasti? <...> Kas tą selekciją atlieka, aš jums negaliu pasakyti, bet minčių visokių kyla. Aišku, jeigu yra tokia selekcija, jei ji yra atliekama.“

 Komisijos nariui E. Gentvilui pasiteiravus, kokie yra instrumentai neklusniems prokurorams sutramdyti, G.  Jasaitis atsakė: „Jiems paprasčiausiai neduodamos bylos. <...> rezonansinių bylų paskirstymas yra subjektyvus prokuratūroje. Tai yra nėra taip, kaip teismuose, kad elektroniniu būdu yra skirstomos bylos, kas vadovaus ir organizuos. Per šį mechanizmą įvairaus lygio vadovai gali priimti tam tikrus sprendimus, kas toms byloms vadovaus, jas organizuos ir vėliau palaikys valstybinį kaltinimą. Dabar tie patys baudimo mechanizmai: tarnybiniai patikrinimai, etikos svarstymai, egzistuoja, bet pasakyti, kad yra tam tikros tendencijos, kai vien tik tie neklusnieji ir gerai dirbantys prokurorai būtų svarstomi, taip nėra.“ Į Komisijos nario A. Skardžiaus paklausimą, „kaip jūs vertinate tokią situaciją, kai teisingumą vykdančios nepriklausomos institucijos vadovus, pareigūnus, jų karjerą lemia vienas tas už virvučių tampantis asmuo?“, G. Jasaitis atsakė: „Bet problema pradėjo, mano požiūriu, vystytis šiek tiek kitokia, kai parenkant pareigūnus į atitinkamus postus nėra aiškus pats tų kandidatų atsiradimo mechanizmas. Na, jo nėra. Nei, sakykime, policijos generalinio komisaro, nei Specialiųjų tyrimų tarnybos, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vado, nei generalinio prokuroro ir taip toliau. <...> nes dabar, kai surandamas kandidatas ir po procedūrų jis yra paskiriamas, tai niekas nežino, koks yra jo atsparumas valdžiai, niekas nežino, kaip jis kaip kandidatas atsirado. Ir čia tie kriterijai, kritiniai momentai būtent ir pasireiškia. Tai čia viena medalio pusė. Kita medalio pusė yra ta, kai šiandien tos pažymos apie kandidatus turi būti teikiamos iš specialiųjų tarnybų. Dabar ką tai reiškia? Tai reiškia paprastą dalyką. Tvarka, atsirado kandidatas, STT pateikia pažymą, kad viskas tvarkoj arba ne viskas tvarkoj, tai psichologiškai tas žmogus, kuris jau tampa vadovu, yra priklausomas nuo tos tarnybos. Jis priklausomas ne tuo momentu, sakykime, skyrimo momentu, bet jis priklausomas ilgesnį laiką. Dabar koks santykis tų specialiųjų tarnybų tarpusavyje ir su kitomis valdžiomis, vėlgi daug ir giliai galima svarstyti.“

  1. Jasaitis atkreipė dėmesį į keletą karjeros istorijų: „Bet pratrūko viskas tai ne dėl rinkimų šiaip, o pratrūko viskas dėl paprasčiausio dalyko, dėl J. Gelumbausko paskyrimo. Ir ne mes rinkomės tą terminą, kada ten tą J. Gelumbauską skirti ar neskirti. Iš tikrųjų tokie kritiniai dalykai prasidėjo dar 2017 metais. Na, aš nežinau, kaip jūs galvojate, bet man truputį keistai atrodo. Na, gerai, generalinio prokuroro pavaduotoja 2017 metais daro karjerą, dalyvauja atrankoje, ne pirma ar ten kelinta, paskiria generalinis ją į pareigas. Tada generalinio pavaduotojui pakeičia kompetenciją, kad jis nebekuruotų tos srities, į kurią jinai patenka. Praeina metai laiko. Kita generalinio prokuroro pavaduotojo žmona vėl daro karjerą ir vėl laimi konkursą, vadinasi, būdama ne pirma. Tai kaip tai pavadinti? Kitos dvi istorijos nesenos. Na, taip, normaliai pakontroliavus, tai būtų prekyba poveikiu, bet reikėjo kontroliuoti visą tą procesą ir būtų rezultatas. Taip, kitas atvejis. Dabar renka tą Europos prokurorą. Generalinis prokuroras sudaro, vadinasi, komisiją ir dalyvauja toje kandidatų atrankoje. Vienas iš jų – generalinio prokuroro pavaduotojas. Jūs atsakykite man, gal aš ko nors nesuprantu. Aš dabar jau jūsų irgi galiu paklausti. Kaip gali pavaldiniai vertinti savo vadovą balais kokiais nors, išvadomis, ar jis gali ten būti? Aš nežinau, kaip tai pavadinti. Kitas atvejis. Generalinio prokuroro pavaduotoja, jau šiuo atveju kita, dalyvauja konkurse į Eurojusto atstovus Lietuvoje. Vėlgi pavaldiniai tos komisijos, sudarytos generalinio prokuroro, sprendžia, kurį ten iš tų dviejų kandidatų paskirti. Na, aišku, kad paskirs ją, o ne kitą prokurorą. Kas tai yra prokuratūros viduje? Nepotizmas vadinasi. STT sako, kad nepotizmas yra viena iš korupcijos formų, bet pagal generalinį tai nieko nėra, viskas gerai. Ir STT, taip, prokuratūros kaip rizikos zonos nemato, kadangi santykiai geri.“

2019 m. birželio 12 d. Komisijos posėdyje buvęs prokuroras K. Vagneris dar kartą liudijo Komisijai, patikslindamas anksčiau pateiktą informaciją. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius trumpai pakomentuoti epizodą, susijusį su Visagino atomine elektrine, kur buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir išplėtimo, K. Vagneris atsakė: „Taip, kadangi pagal Seimo nario A. Butkevičiaus, tiksliau Socialdemokratų frakcijos, viešą kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje man buvo pavestas, kaip minėjau, tyrimas ir tą tyrimą, man regis, atlikau kokį trejetą ar ketvertą mėnesių, per vasarą. Ir man kalbantis su Visagino atominės elektrinės projekto pareigūnais, į mane neoficialiai kreipėsi nemažai asmenų, sakydami, kad iš tikrųjų reikėtų pasižiūrėti giliau. Jie oficialiai man paaiškinimų nedavė, tačiau žinojo, kad tas prokuroras, kuris plačiau žiūri į problemą, ir man pateikė viena darbuotoja, tokį vidinį susirašinėjimą, kurį aš pateikiau pono A. Skardžiaus komisijai apie pinigų pervedimą. Kodėl aš tai padariau? Nes mano tarnybiniai pranešimai tuometinio generalinio prokuroro pavaduotojui, rodos, D. Raulušaičiui, apie ikiteisminio tyrimo išplėtimą, tai yra išplėtimą į Ignalinos atominę elektrinę ir „Klaipėdos naftą“ su įrodymais, aš parašiau tarnybinį pranešimą, kiek atsimenu, 51 lapo. Visus įrodymus peržvelgiau, tai yra aš kalbu apie viešuosius pirkimus. Tai nebuvo sureaguota į tą mano tarnybinį pranešimą. Aš mačiau vienintelį kelią – kalbėti Seimo laikinajai komisijai apie tai. Ir tai šiek tiek buvo ir užsiminta. Čia tokia siauresnė analizė, o mano tarnybiniame pranešime buvo analizė padaryta mano iš tikrųjų nebloga, su visais įrodymais. Ir tada iš asmens, kuris padėjo Socialdemokratų partijai rašyti prašymą į Generalinę prokuratūrą, tai, berods, man atrodo, buvo advokatas Kęstutis Virbickas, sulaukiau skambučio ir jis susijaudinęs man pasakė, sako, Prezidentūra yra nepatenkinta tavo intervencija į „Klaipėdos naftą“. Sako, premjeras irgi sunerimęs. Tada aš nuėjau pas premjerą A. Butkevičių ir paaiškinau, kad iš tikrųjų nėra jokio mano ketinimo tapti „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi, aš tik atlieku savo tarnybinį patikrinimą ir matydamas, kad yra galimos sąsajos su kitais subjektais, aš informavau savo tarnybiniu pranešimu aukštesnį prokurorą, tai yra generalinio prokuroro pavaduotoją. Tiesa, aš dar buvau parašęs ir tarnybinį pranešimą D. Valiui, sakydamas, jūs patikrinkite tą faktą, ar iš tikrųjų gautas toks anoniminis skundas, nes tai meta šešėlį mano atliekamam tyrimui. Tas tarnybinis patikrinimas buvo (…), kiek žinau, niekas netyrė, bet aš atsakymo negavau. Ir aš apie tai kalbėjau, kaip minėjau, Seimo laikinojoje komisijoje. O kad iš tikrųjų mano nuogąstavimai dėl viešųjų pirkimų Ignalinos atominėje elektrinėje pasitvirtino, kaip žinome, vėliau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir Ignalinos atominėje elektrinėje. <...> Ne, Ignalinoje, dėl viešųjų pirkimų, ir Ignalinoje taip pat buvo pradėta, nes aš nustačiau tokią bendrą charakteristiką, ką aš ir toje medžiagoje, kuri matyti, kad bendra viešųjų pirkimų procedūra. Ir kas mane dar irgi nustebino – kai man reikėjo apklausti kelis asmenis visoje atominėje elektrinėje, man žmonės iš ten pasakė, kad jie iš čia emigruoja į „Klaipėdos naftą“. Sako, šitas projektas yra jau pinigine prasme išsekęs, o „Klaipėdos nafta“ pinigine prasme, sako, ten objektas yra pakankamai stiprus, todėl… Atsimenu tokį Dominyką Tučkų, aš turiu jį apklausti, nes jis buvo Visagino atominės elektrinės vieno padalinio projekto vadovas, nes per jį ėjo ir jis dalyvavo parenkant konsultantus Visagino atominės elektrinės projektui. Jis kažkaip vengė ir paskui, kiek žinau, išvyko į „Klaipėdos naftą“. Man neoficialiai žmonės kalbėjo, sako, prasidėjo migracija į tą objektą. Todėl aš ir bandžiau truputį išplėsti tą tyrimą, tačiau man nepavyko.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, ar buvo gautas oficialus atsisakymas neleisti, K. Vagneris atsakė: „Taip, mano tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo praktiškai buvo toks paliktas be žinios, o mano tokius požymius, kad galimai pažeistas viešasis interesas, perdavė kitai prokurorei, kuri nematė reikalo toliau gilintis į tai ir priėmė nutarimą – neginti viešojo intereso.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus apie anoniminį laišką, gautą Prezidentūroje, K. Vagneris atsakė: „Aš tik iš to advokato K. Virbicko sužinojau, kad toks anoniminis skundas Prezidentūroje gautas, ir visi ten sunerimę Prezidentūroje ir, matyt, ta informacija buvo perduota iniciatorių A. Butkevičiui. Aš pas A.  Butkevičių ir nuėjau pasakyti, kad mano intencijos jokios nėra užvaldyti arba tapti kažkokiu… postu „Klaipėdos naftoje“, aš tik atlieku tyrimą. Aš to laiško nemačiau ir niekas, man atrodo, nesiteikė kreiptis į Prezidentūrą ir tikrinti šio fakto.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „<...> jūs turite omenyje Visagino atominės elektrinės pirkimus, kur ir vidaus auditas nustatė ypatingus pažeidimus, kad absoliučiai buvo nepaisoma jokių viešųjų pirkimų įstatymų. Ir tas pirkimas, jūs kalbate apie Dominyką Tučkų, kuris darė po to didžiulę karjerą „Lietuvos energijoje“, iki šiol yra vienas iš vadovų – valdybos narys, ar tas pirkimas yra būtent iš kompanijos „N. M. Rothschild & Sons“ įsigyta už 10 mln. litų be konkurso paslauga, potencialių investuotojų parinkimas ir susitikimo su jais organizavimas? Taip skambėjo, jeigu iš to pirkimo procedūros, kur nebuvo viešasis pirkimas. Ar čia yra tas atvejis?“. K. Vagneris atsakė: „Dabar aš tiksliai negaliu pasakyti, ar iš tikrųjų tai tas, tačiau „N. M. Rothschild & Sons“ iš tikrųjų buvo advokatų kontora, iš kurios labai daug buvo perkama paslaugų, ir, jeigu aš neklystu, su ja buvo ir sėkmės mokestis numatytas. Ir apie tą sėkmės mokestį aš truputėlį savo rašte ir paaiškinau, kad buvo, lyg ir kilo man tokių nuogąstavimų, kad specialiai buvo sudarytos sąlygos, kad tą sėkmės mokestį būtų galima gauti, nors, norint užtikrinti kokybišką darbą, galima buvo kontrolės būdu pasiekti tokių pačių rezultatų be sėkmės mokesčio.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasiteiravus, ar sėkmės mokestis buvo 2,5 mln. dydžio, K. Vagneris patvirtino: „Taip. Ir man kilo taip pat dar toks nuogąstavimas. Kai aš pradėjau tikrinti visus dokumentus, tie dokumentai buvo įvairiose vietose, nebuvo analizuojami. Kas yra padaryta ir ar pasiektas tas reikalingas rezultatas, numatytas sutartyje. Tada tuo metu, man atrodo, pradėjo vadovauti D. Misiūnas. Tada aš prašiau, kad surinktų į vieną vietą visas tas sutartis ir analizuotų, nes jos buvo faktiškai išskaidytos ir niekas, bendro vaizdo ir nesimatė, kad kažkas gali pasakyti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei atkreipus dėmesį į tai, kad iš K. Vagnerio pateiktų dokumentų daug kur yra matyti, kad tiesiog yra įvykę mokėjimai, tačiau nėra aišku, kokios paslaugos buvo suteiktos, ir pasiteiravus, ar pavyko tai nustatyti K. Vagneriui, šis atsakė: „Dokumentų nebuvo. Ir procedūrų nebuvo. Ir kas man krito į akis, kad pirminis Visagino atominės elektrinės projektas buvo panaudotas „LEO Lt“. Tai ta pati advokatų kontora, kuri dirbo prie „LEO Lt“. Tą patį projektą, gal šiek tiek patobulinę, perkėlė į Visagino atominės elektrinės projektą, nors nebuvo įvardinta, kaip iš tikrųjų, ar įvykdytas „LEO Lt“ ir, ta prasme, ką reikia naujo padaryti. Tai yra, mano manymu, už tą patį projektą buvo paimtas dvigubas apmokėjimas.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, ar nebandė pats K.  Vagneris ieškoti atliktų darbų, parengtų teisės aktų, šis atsakė: „Kadangi iš tikrųjų man ir terminas buvo, o tuo metu vyko ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūroje, nors, mano manymu, tyrimą turėjo atlikti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, turint galvoje, kad tas bendras bruožas buvo susijęs ir su Visagino atomine elektrine, ir su Ignalina, ir su „Klaipėdos nafta“. Tada mes būtume matę šito energetikos sektoriaus bendrą vaizdą. Dabar po truputį fragmentiškai buvo pasižiūrėta ir, taip sakant, mano, kaip Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, galios yra ribotos. Aš negaliu atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Tik paklausimo būdu… tuos dokumentus, kuriuos gaunu.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paprašius papasakoti apie esminius aptiktus, galimai neskaidrius sandorius, K. Vagneris atkreipė dėmesį į tai, kad visa informacija yra išsamiai išdėstyta jo pateiktoje Komisijai apžvalgoje – tiek buvusi teisinė bazė, tiek nustatytos procedūros, tiek ir viešieji pirkimai. K. Vagneris atkreipė dėmesį į tai, kad „dėl keleto viešųjų pirkimų, man atrodo, ar dėl vieno viešojo pirkimo, yra ir apkaltinamasis nuosprendis, man atrodo, ponui R. Vaitkui yra.“ Komisijos pirmininkei A.  Širinskienei pasitikslinus, „jeigu jūs kreipiatės ir negaunate atsakymo, jūs, matyt, papildomai kreipiatės, ar tiesiog tas tylėjimas buvo suprantamas, kad jokio atsakymo?“, K. Vagneris atsakė: „Kai kreipiesi tarnybinio pranešimo į aukštesnį prokurorą, generalinio prokuroro pavaduotoją, tas oficialus dokumentas yra užregistruojamas. Įsivaizduoju, jeigu jis paveda kam nors arba nepaveda kam nors, nėra tokios prievolės būtinai, kad aukštesnis prokuroras turi informuoti. Tai čia reikia suprasti, kad tavo iniciatyva arba nepageidaujama, arba ji vertinama kitaip, negu pats vertini. O po vieno tarnybinio pranešimo, kai aš papildomai, čia jau iš kitos, „Vilniaus šilumos tinklai“, dar elektroniniu paštu paklausiau, ar atsirado dingę daiktiniai įrodymai, įrašai, man pradėjo tarnybinį patikrinimą. Kaip sakant, ta iniciatyva giliau pakartotinai spausti atsisuko kitu galu.“ Komisijos nariui A. Skardžiui pasiteiravus, „ar D. Tučkus, kuris migravo į Klaipėdą, į „Klaipėdos naftą“ ar į „Klaipėdos naftos“ sukurtą naują padalinį, yra Tučkaus, asmeninio V. Landsbergio ilgamečio patarėjo, sūnus?“, K. Vagneris atsakė: „Kadangi man nepavyko iš jo paimti paaiškinimo, aš negaliu to tvirtinti, bet iš žiniasklaidos publikacijų lyg ir galėtų būti.“ Komisijos nariui V. Ąžuolui paklausus apie darbuotojų nutekėjimą iš Visagino atominės elektrinės į AB „Klaipėdos nafta“ bei kiek vadovas gali daryti įtaką, nuslėpti tam tikrus dalykus, K. Vagneris atsakė „matyt, atsitiktinai man ne vienas toks dokumentas, susijęs su energetika, teko, ir visuomet, kai pradedi žiūrėti giliau, atsiranda tokia nematoma siena. Tai yra tam tikrų žmonių veiklos įtaka. Jeigu tu prokuroriniais veiksmais, paprastas prokuroras bando truputėlį kažką judinti, gauni tam tikrą pasipriešinimą, ne fizinį, bet tokį, sakyčiau, nepalaikymą. Ir iš tikrųjų ta energetika mūsų valstybėje yra strateginė šaka. Tiktai man rūpestis toks buvo ir tebeliko, kad po paslapties skraiste iš tikrųjų galima padaryti ratą žmonių, kurie yra tarpusavyje susiję postais, įtaka ir perspektyva daryti karjerą. <...> Energetikos sektoriuje taip pat užima gerą poziciją, jis migruoja taip pat į gerą poziciją, nes tie kanalai tarpusavyje žmogiškais ryšiais, įtaka ir valdžios svertais yra susiję.“ Komisijos narys A.  Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atliktas auditas nustatė, kad nebuvo atliekami jokie viešieji pirkimai, nes neatitiko nė vienos viešųjų pirkimų procedūros, bei paprašė įvardyti daugiau asmenų, kurie toliau darė karjerą AB „Klaipėdos nafta“. K. Vagneris atsakė: „Negaliu įvardyti dabar asmenų, kadangi čia toks labai apibendrinantis klausimas. Matyt, mano tyrimas buvo siauresnis. Aš tiktai vieną asmenį įvardinau, kuris, mano manymu, turėjo būti apklaustas, bet jam pavyko išlikti neapklaustu. Rodos, energetikos viceministras tuo metu (dabar tik pavardės nepasakysiu), taip pat sudarant, deleguojant iš Vyriausybės, atrodo, ponas Majauskas buvo deleguotas į komisiją, kuri sprendė viešųjų pirkimų procesus. Iš tikrųjų tie viešieji pirkimai buvo neskelbiamu būdu atliekami, tai sudaro labai tokią terpę parinkti tinkamus dalyvius.“ Komisijos nariui A. Skardžiui pasitikslinus, „<...> aš buvau iš jūsų gavęs dokumentą, tai yra elektroninio susirašinėjimo išklotinę tarp asmenų Visagino atominės elektrinės ir, rodos, ministerijos. Turinys, jeigu aš neklystu, buvo toks, ar tiesiai pinigus pervesime, ar per partnerius Londone, ar britus, maždaug taip. Vadinasi, iš tų pusantro šimto mln. ištaškytų pinigų keliavo labai įdomiais keliais. Ar tuos kelius pavyko jums atsekti?“, K. Vagneris atsakė: „Asmeniškai daugiau nieko negalėjau padaryti, tik informuoti, kad tai reikėtų tirti, bet kaip ką toliau kas darė, nežinau.“ Komisijos nariui E. Gentvilui pasitikslinus, ar yra kalbama apie teisinių paslaugų ir konsultacijų, žiniasklaidos planavimo viešuosius pirkimus, K. Vagneris tai patvirtino. Komisijos narys A.  Skardžius paklausė: „Jeigu teisingai pamenu, tai viena politinė jėga, tai yra Tėvynės sąjunga, būdama valdžioje, vadovaujama A. Kubiliaus, vykdė aktyvią viešųjų ryšių kampaniją rinkiminiu laikotarpiu, tai yra 2012 metais, ir būtent iš audito ataskaitos matyti, kad viešiesiems ryšiams Visagino atominė, kuri nebuvo pastatyta, didžiąją savo liūto dalį skyrė būtent tuo laikotarpiu, rinkimų kampanijos laikotarpiu, viešųjų ryšių partneriui, aš galiu klysti, bijau dėl pavadinimo. Tai buvo 5–6 mln. litų, skirti tai viešųjų ryšių kompanijai, kuri vykdė kampaniją, galbūt ir pačią rinkimų. Ar jūs neradote sąsajų, kad tie pinigai iš Visagino atominės elektrinės galėjo tarnauti rinkimų kampanijai vienos politinės jėgos, būtent pono A. Kubiliaus partijos?“. K.  Vagneris atsakė: „Tai nebuvo mano tyrimo objektas, ta prasme čia reikėtų, aišku, apklausti visus tuos asmenis ir žiūrėti finansinius dokumentus. Šito klausimo aš netyriau.“ Komisijos nariui E.  Gentvilui paklausus, kas prokuratūros vadovybėje priimdavo sprendimus dėl tarnybinio pranešimo perdavimo, prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą perdavimo kitai prokurorei, K. Vagneris atsakė, kad tuo metu nebuvo viešąjį interesą kuruojančio generalinio prokuroro pavaduotojo, tad „visus klausimus sprendė jeigu ne D. Valys, tai generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis, du asmenys buvo sprendėjai visų šitų dalykų.“ Komisijos narys A. Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad „Komisijoje, kalbėję prokurorai, tokie kaip Jasaitis – ilgametis prokuroras, ėjęs įvairias aukštas pareigas, minėjo, kad čia dėl kitų sprendimų, ne dėl Visagino atominės elektrinės, kad buvo daromas spaudimas iš Prezidentūros. Tai dėl Visagino atominės elektrinės ar buvo daromas spaudimas iš Prezidentūros, ar ne?“. K. Vagneris atsakė: „Aš pasikartosiu dar truputėlį. Kai aš atlikau tyrimą dėl Visagino atominės elektrinės ir mano tyrimas pradėjo plėstis, kaip minėjau „Klaipėdos naftą“, tai man paskambino minėtas advokatas ir pasakė, kad Prezidentūra nepatenkinta. Tada aš nuėjau pas premjerą A. Butkevičių ir jis to nepaneigė, kad toks pokalbis galėjo būti. Aš sakau, kad man jokio posto nereikia ten, aš tik atlieku savo dalykinę pareigą.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, ar K. Vagneris su kolegomis aptarinėjo savo atliekamą tyrimą ir jo metu kilusias problemas, K. Vagneris atsakė: „Žinote, kiekvienas turime savo darbą ir jeigu kyla probleminių situacijų, tai kolektyve galima apsitarti. Tačiau vienas iš mano prašymų buvo paskirti padėjėją – papildomą darbuotoją tam procesui. Tačiau aš jo negavau ir po to, kai mano tyrimas pradėjo plėstis, aš supratau, kad ir tarp prokuratūros vadovybės nėra noro padėti man eiti tinkama linkme ir pasiekti norimų rezultatų. Tai yra, kai pradedi išeiti už leistino veiksmo ribų, tai natūralu, pradeda žiūrėti įtariai, nes tu esi šiek tiek gal ir pavojingas savo veiksmais. Ne, konsultacijų prasme, be jokios abejonės, būdavo, bet pagalbos techninės arba žmonių prasme, to nebuvo.“

2019 m. spalio 16 d. Komisijos posėdyje Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius patikslinti K. Vagnerio pateiktą informaciją apie AB „Klaipėdos nafta“, šis atsakė „Dėl „Klaipėdos naftos“ aš truputėlį susidūriau su situacija, kai Energetikos ministerijoje analizavau dokumentus dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Ten pamačiau, jeigu aš teisingai dabar atsiminsiu ir pasakysiu situaciją, kad, mano manymu, reikia atlikti auditą. Energetikos ministerija lyg ir, man regis, galvojo, aš apie tai žodžiu kalbėjau su vienu iš departamentų vadovų, dabar neatsimenu pavardės, tačiau tuo pat metu perskaičiau viešojoje erdvėje, kad buvo atliktas auditas kažkokios privačios kompanijos, ir, man atrodo, žiniasklaidoje buvo labai akcentuota, kad tas auditas pasisakė, kad „Klaipėdos naftos“ situacija yra teigiama, ir nėra čia ką veikti. Tačiau aš atkreipiau dėmesį studijuodamas tuos dokumentus, kadangi truputį siejosi su Visagino atomine elektrine, kad patys procesai, konkursai ir vykdymo sąlygos yra tokios tęstinės, ir tai man priminė mano tiriamą objektą – Visagino atominę elektrinę, kai įvairios teisininkų kontoros stengėsi sudaryti tokias kontrakto sąlygas, kad jis būtų tęstinis ir mažai kontroliuojamas. Tai mane tai irgi nustebino. Man regis, aš praeitą kartą kalbėjau, kad atkreipiau ir tuometinio premjero A.  Butkevičiaus dėmesį, kad tas procesas gal reikalauja padidintos kontrolės. Ką dar? Ir pats viešųjų pirkimų neskelbiamu būdu egzistavimas, tai yra, kai teisinės paslaugos buvo perkamos panašiai kaip ir Visagino atominėje elektrinėje, Ignalinos atominėje elektrinėje. Man susidarė toks vaizdas, kad tas pats metodas taikomas visuose energetiniuose projektuose. Man tai kėlė įtarimų, nes pakankamos kontrolės yra įdėtos, ką aš pamačiau Visagino atominėje elektrinėje, kai dalis projektų buvo perkelta iš „LEO Lt“, nors niekas nežiūrėjo, ar jis realizuotas, ir vėl praktiškai už tą patį darbą papildomi pinigai prašomi. Toks valstybės institucijų menkas domėjimasis tais energetiniais projektais man sukėlė įtarimą ir aš, kaip minėjau praeitą kartą, prašiau leidimo atlikti išsamesnį tyrimą ir „Klaipėdos naftoje“, nes mane dominantys asmenys tuo metu, kai jau buvo suvokiama, kad Visagino atominės elektrinės projektas bus neįgyvendintas, pradėjo kažkaip migruoti į „Klaipėdos naftą“. Tai man buvo pakankamas pagrindas rašyti tarnybinį pranešimą, kad man leistų tirti. Tačiau to nepavyko įgyvendinti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei pasitikslinus, ar buvo kreiptasi oficialiai, K. Vagneris patvirtino: „Taip, aš generaliniam prokurorui parašiau tarnybinį pranešimą. Atrodo, iš pradžių tuometiniam generalinio prokuroro pavaduotojui D.  Raulušaičiui, kadangi nebuvo asmens, kuris kuruotų viešąjį interesą, generalinio prokuroro pavaduotojo, vėliau atsirado M. Šniutytė-Daugėlienė, o tuo metu D. Raulušaitis kuravo viešąjį interesą. Aš iš pradžių kreipiausi į jį tarnybiniu pranešimu ir išdėsčiau detaliai savo nuogąstavimus, jis netenkino, ir paskui, man atrodo, kitu tarnybiniu pranešimu aš į patį D. Valį, sakiau, kad norėčiau pasižiūrėti, nes, mano manymu, valstybė žiūrėjo pro pirštus į tuos konkursus, jų sudarymo sąlygas ir kaip realiai tie projektai vykdomi.“ Komisijos narys E. Gentvilas pasiteiravo, ar norint pradėti ikiteisminį tyrimą AB „Klaipėdos nafta“ pakanka K. Vagnerio aptiktų tam tikrų asmenų galimai neskaidrios veiklos Visagino atominėje elektrinėje, jei po to šie asmenys pradėjo dirbti AB „Klaipėdos nafta“. K. Vagneris atsakė: „Jei tai būtų tik vieno asmens ar kelių asmenų persikėlimas į tą, kaip jūs vadinate, „Klaipėdos naftą“, tai, be jokios abejonės, žmogus turi teisę migruoti, čia niekas neuždrausta. Tačiau mane domino ir aš atkreipiau dėmesį į panašius mechanizmus. Tai yra viešųjų pirkimų organizavimas čia ir „Klaipėdos naftoje“. Aš tuos duomenis gavau iš Energetikos ministerijos. Aš, kalbėdamas su Energetikos ministerijos atstovu, buvau beveik įtikintas, kad Energetikos ministerija, tuo metu kaip tokia kontroliuojanti institucija, atliks, jos užsakymu bus auditas. Čia ne tokia... kad nuomonė dėl asmenų. Toliau. Aš buvau Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ne ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis… Tai iš esmės skirtumas yra. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras pradeda veikti tada, kai konkreti valstybės institucija nesiima priemonių. Aš, susipažindamas su Energetikos ministerijos parengta dokumentacija, bandžiau išsiaiškinti, ar ši institucija ketina reaguoti. Jeigu ji nebūtų ketinusi, ir iš to pamačiau, kad iš tikrųjų apsiribojo tuo privačiu auditu, kuris, mano manymu, buvo neišsamus, nors duomenys Energetikos ministerijoje ir ketinimas toks buvo, bet nežinau, kodėl jis sustojo. Tokiu atveju Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras gali savo iniciatyva pradėti viešojo intereso gynimą. Čia ne baudžiamoji byla. Čia kita prokuroro veiklos kategorija. Todėl ne tiktai mano samprotavimai apie asmenis, tačiau ir dokumentų analizė, procesų analizė mane vertė taip manyti.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paprašius patikslinti, apie kokį laikotarpį kalbama, K. Vagneris atsakė: „Kaip tik, man atrodo, 2009 metai, gal 2012 metai.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, apie kokius darbuotojus yra kalbama, K. Vagneris atsakė: „Kiek aš atsimenu, vienas iš jų kaip tik ir buvo atsakingas už šią projekto analizę Visagino atominėje elektrinėje. D. Tučkus. Taip. Ir kažkaip aš visus daugmaž ten iš eilės apklausiau, paėmiau paaiškinimus, kaip priklauso prokurorui, ir jau ruošiausi su juo kalbėtis, nes man buvo labai keista, kad Visagino atominės elektrinės darbuotojai neturi sutarčių lietuvių kalba. Natūralu, kad valdyba sprendžia, tai ne visi puikiai anglų kalbą moka. Tuo labiau kad ten jurisdikcija buvo ne Lietuvoje. Sakau – duokite protokolus, kad suprato. To nebuvo. Apskritai tos visos sutartys išdėstytos, išmėtytos kažkur… buvo problemų. Tada man nepavyko. Iš anoniminių šaltinių pačioje Visagino atominėje elektrinėje gavau, kad „Lietuvos energija“ <…> gavau, kad D. Tučkus išvyko į „Klaipėdos naftą“. Ir neatsitiktinai, nes, man atrodo, vėliau jis gavo geras pareigas.“ Komisijos nariui E. Gentvilui pasitikslinus, kiek asmenų iš Visagino atominės elektrinės vadybos perėjo į AB „Klaipėdos nafta“ ir kokie tai asmenys, K. Vagneris atsakė: „Aš tiktai kalbu apie D. Tučkų, kadangi aš jį norėjau apklausti ir man nepavyko. O dėl R. Masiulio aš nieko negaliu pasakyti, kada jis perėjo. <...> Man taip sakė, kadangi aš su juo asmeniškai nebendravau, aš negaliu tvirtinti iš tikrųjų, ar jis ten įsidarbino, bet man sakė asmenys, kad jis ruošiasi į Klaipėdą vykti. Ar įsidarbinti, panašiai taip. O dėl R. Masiulio aš negaliu nieko tvirtinti, kadangi tame projekte, toje apimtyje kur reikėjo visą <…> apklausti, jo nebuvo.“ Komisijos narys A. Skardžius atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad vidinėje Energetikos ministerijos ataskaitoje pažymėta, kad 2013 metais buvo atliktas Visagino atominės elektrinės viešųjų pirkimų auditas: „Asmenys ten yra įvardyti būtent atlikto vidinio audito, kokie asmenys ten atliko viešuosius pirkimus, ir išvis visos be išimties procedūros ten pagal auditorius buvo pažeistos. <...> ten asmenys tie yra, užtenka tik sugretinti, kurie asmenys atsirado iš Visagino atominės elektrinės, tai D. Tučkų aš galėčiau paminėti, jis nuėjo į SGD – suskystintų gamtinių dujų tą pirkimo padalinį, kuris buvo atskirtas nuo „Klaipėdos naftos“. Iš pradžių R. Masiulis turėjo savo apimtyje „Klaipėdos naftą“ ir tą SGD pirkimo padalinį, po to atskyrė, kai prasidėjo pirkimas 2014 metų gruodžio mėnesį, tik atplaukus laivui. Tada prasidėjo tas, sakykime, dujų vežimas ir buvo tas padalinys atskirtas į savarankišką. Dabar vėl, man atrodo, kažkokie ten jungimai yra. O po to D. Tučkus padarė karjerą ir iš to padalinio nuėjo vienu iš vadovų „Lietuvos energijos“ plėtros, čia dirba iki šiol. Tai yra D. Tučkus. Taip, jis savo karjerą pradėjo būtent Visagino atominėje elektrinėje.“ Komisijos narys A. Skardžius paklausė: „Vis dėlto kas konkrečiai jums neleido atlikti viešojo intereso gynimo prokuroro visų procedūrų, kas jus stabdė, kokie tai konkrečiai asmenys, kurie dangstė, sakykim, akis badančius, sakyčiau, ne tik viešojo intereso, bet ir kriminalinius nusikaltimus, nes jūs tada komisijai buvote pateikęs, rodos, Visagino atominės elektrinės elektroninį susirašinėjimą su Energetikos ministerija, susirašinėjimo fragmentą, kuriame buvo aiškiai matyti, ar tiesiai pinigus pervedam, ar per britų kompaniją? Galbūt mano tą paminėtą, gal per kitą. Ten buvo atsakymas vėlgi toks. Tarp konkrečių asmenų tai buvo, tai yra asmenys, kaip plauti pinigus iš Visagino atominės elektrinės. Akivaizdi buvo procedūra. Tai yra jau buvo ne viešasis interesas, jau kriminalas, aš norėčiau išgirsti asmenų pavardes iš Generalinės prokuratūros, iš Energetikos ministerijos, galbūt iš Prezidentūros.“ K.  Vagneris atsakė: „Dėl viešojo intereso ir ikiteisminio tyrimo. Mano surinktos medžiagos dalį, apie 2 tūkst. lapų perėmė STT atliekamame tyrime, nes manė, kad ta medžiagos dalis yra reikšminga, ir panaudojo savo ikiteisminio tyrimo <...> Man atrodo, vienas iš jų – tai Rimantas Vaitkus. Ir, man atrodo, pasibaigė nuosprendis. Aš negalėjau koreliuoti asmenų rato, tačiau kai kontroliuojanti prokurorė pamatė, kad tam tikra mano medžiagos dalis yra reikšminga, paėmė ją ir pagal kompetenciją baigė kiti asmenys. Aš daugiausia darbavausi toliau dėl paskelbtų konkursų ir bandžiau išsiaiškinti, ar iš tikrųjų padaryta žala. Man regis, tuo metu vadovavęs „Lietuvos energijoje“... dabar nepasakysiu pavardės, sutiko su mano surinktais įrodymais ir padarė šiokį tokį auditą, pripažino klaidas ir pateikė mums atsakymą – įgyvendinti prokuroro reikalavimus. Aš priėmiau nutarimą įgyvendinti prokuroro reikalavimus. Bet čia jau buvo faktiškai procesai pasibaigę, pinigai išmokėti. Aš tikėjausi, kad tas klausimas stipriau pajudės per ikiteisminį tyrimą, nes tai kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, kuriai suteiktos didesnės galios atlikti kratas ir visa kita. Todėl aš negalėjau daryti įtakos, kur nukreipti pagrindinį dėmesį.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „kokių nors užuominų iš šalies, kad nesidomėtumėte ta tema, jūs buvote gavęs ar nebuvote“, K.  Vagneris atsakė: „Aš praeitą kartą minėjau apie anoniminį skundą, gautą Prezidentūroje. Pačioje Generalinėje prokuratūroje mano toks platesnis domėjimasis energetika buvo sutiktas nelabai palankiai. Sakydavo, kad tai nėra tavo pagrindinis objektas.“ Komisijos nariui A. Skardžiui paklausus, „kas valstybėje buvo tas asmuo, kuris būtent energetikos sektoriuje priimdavo sprendimus ne de jure, o de facto?“, K. Vagneris atsakė: „Manyčiau, kad šiek tiek ir pats žinote atsakymą. Paprastai domėjimasis energetikos sektoriumi sukeldavo reakciją, kad esi Rusijos draugas. Aš ne vieną sykį girdėjau iš Seimo narių konservatorių, kad aš esu raudonasis prokuroras ir griaunu Lietuvos nepriklausomybės pamatus. <...> Man regis, kalbėdamas per pono A.  Skardžiaus komisijos posėdį, sakiau, kad apskritai aš atmetu politinius reikalus, ir palikau jums tekstą, ten išdėstyta tik faktų analizė. Ne tai, kad aš norėčiau vienokių ar kitokių įsitikinimų, tačiau tai, kad tokia spalva buvo nupiešiama, kad energetika yra tabu, tam tikrų žmonių įtakoje arba žmonių paveikti sprendimai, aš jutau visą laiką, kiek teko juos tirti.“ Komisijos nariui A. Skardžiui paklausus, „ar jums teko susidurti, nagrinėti „Klaipėdos naftos“ viešuosius pirkimus, techninių, juridinių ir viešinimo paslaugų pirkimą ir ar neužkliuvo būtent, kad pinigai keliauja į ofšorines zonas, ką, beje, įstatymas griežtai draudžia?“, K. Vagneris atsakė: „Aš tik apgailestauju, kad aš netyriau, nes negavau leidimo. Taip, iš prokuratūros, aš jau minėjau. Faktiškai iš pradžių generalinio prokuroro pavaduotojas nesuteikė galimybės, o vėliau generalinis prokuroras D.  Valys.“ Komisijos nariui E. Gentvilui pasitikslinus, ką reiškia pasakymas nesuteikė galimybės bei ar buvo raštu pasakyta, kad netikslinga tai tirti, K. Vagneris atsakė: „Man atrodo, kad iš tų asmenų ir iš D. Raulušaičio ir iš D. Valio rašytinio atsakymo aš negavau. Gal jie mano tą prašymą nukreipė kur nors kitur. Taip, negavau. Aš tarnybinį parašiau, yra užregistruotas numeris ir raštas.“ Komisijos nariui V. Ąžuolui pasiteiravus, kokia yra atsakymo tvarka bei per kiek laiko ir kaip turi būti atsakoma, K. Vagneris atsakė „Suprantate, mano manymu, čia yra viena ir blogybė. Kai rašai aukštesniam vadovui, tai aukštesnysis vadovas ne visuomet savo vardu tau pateikia atsakymą. <...> Aš parašiau tarnybinį pranešimą, tai jeigu ne pats vadovas, bet jo įgaliotas kitas asmuo turėtų informuoti, kokia situacija toliau. Aš negaudamas rezoliucijos, kad pritariu tarnybiniam pranešimui, aš negaliu vykdyti, nes kompetencijos nuostatoje yra parašyta: „Aukštesniojo prokuroro pritarimu.“ Prokuroras gali savo iniciatyva pradėti tyrimą, aukštesniojo prokuroro pritarimu. <...> Čia tik viešojo intereso, o ikiteisminiai tyrimai yra kitaip. Bet, mano manymu, ši redakcija – kompetencijos nuostatų redakcija – yra ir specialiai palikta tam, kad turėtų tam tikrą valdymo svertą – duoti ar neduoti. Nes Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras gali pradėti, daug jis gali pradėti. Tada, natūralu, sudėtinga suvaldyti. Jeigu prokuroras piktnaudžiauja savo teisėmis, jis atsakingas. Bet jeigu jis savo iniciatyva nori pradėti, o aukštesnysis mano kitaip, tai bet kada jis gali sustabdyti. Aš dėl šito klausimo bylinėjausi teisme administracinio. <...> Administracinis teismas pasakė: jūsų kompetencijos nuostatai nėra norminis aktas. Tada kyla klausimas. Tada gali priimti bet kokį teisės aktą, kuris negali būti revizuojamas Administraciniame teisme, ir tokiu atveju tik gali laukti malonės iš vadovų, kad jie pagalvos, kad iš tikrųjų gal kažkas mano teisingai.“

 

Komisija 2019 m. birželio 20 d. apklausė ir buvusį prokurorą Mindaugą Dūdą (nuotr. viršuje), kuris ankstesniuose liudininkų parodymuose buvo nurodytas kaip asmuo, galimai patyręs interesų grupių poveikį. Kai Komisijos pirmininkė A. Širinskienė advokato M. Dūdos paklausė: „Mes tiesiog grįžtame prie kitų prokurorų liudijimų, jūsų kolegų buvusių. Kiek aš bandžiau žiūrėti 2013 metų aplinkybes, tai buvo 2013 metų liepa, kuomet jūs išėjote iš prokuratūros. Jūs tuo metu ir žiniasklaidai spaudos konferencijoje kalbėjote, kad jums trukdė pažiūrų skirtumai su vadovybe, kad nesutapo požiūriai į prokuroro nepriklausomumą, į prokuroro savarankiškumą, į tai, kaip aukštesni prokurorai vykdo savo funkcijas. Prieš gilindamiesi labiau į tai, ką ankstesni liudytojai liudijo, tiesiog norėtume išgirsti 2013 metų atmosferą ir kokių buvo nesutarimų, kurie lėmė jūsų sprendimą, kad jūs šiuo metu nesate prokuroras“, šis atsakė, kad atsižvelgiant į Seimo nutarimo, kurio pagrindu yra sudaryta Komisija, 4 straipsnį, „jokios informacijos, jokių duomenų aš jums pateikti negaliu, nes jų tiesiog neturiu, nežinau.“ M. Dūda pabrėžė, kad iš prokuratūros jis išėjo savo noru. Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus: „Grįžtant prie tų konkrečiai apibrėžtų klausimų ir vadovų, kuriuos jūs įvardijote kaip tyrimo objektą, tai prokuroro J. Rėksnio liudijime buvo kalbama apie tai, kad vienas iš tuometinių prokuratūros vadovų, tai ponas D. Raulušaitis, galimai jums įteikė sąrašą pavardžių asmenų, kuriems neva turėjo būti pareikšti įtarimai. Lygiai taip pat buvo kalbama apie tai, kad prokuroras D. Raulušaitis neleido jums nutraukti CŽV kalėjimo tyrimo bylos. Kiek mes galėjome suprasti iš prokuroro J. Rėksnio liudijimo, tai buvo daroma galimai su valstybės vadovų žinia. Kaip jūs galėtumėte tą epizodą pakomentuoti?“, M. Dūda atsakė „Gerbiamo buvusio kolegos prokuroro J. Rėksnio pasakojimų, paaiškinimų, parodymų, kaip pavadinsi, aš jums tikrai negaliu pakomentuoti. Jeigu klausimas yra apie sąrašą, kas čia labai garsiai visur diskutuojama, tai joks sąrašas man nebuvo pateiktas.“ Komisijos pirmininkei A.  Širinskienei pasitikslinus: „Ten taip pat buvo minima, kad prie kitų prokurorų (ir nurodytos kai kurios pavardės) jūs tiesiog pasakojote apie galimai D. Raulušaičio daromą spaudimą dėl bylos nutraukimo. Tai tokių pokalbių irgi neturėjote?“, M. Dūda atsakė: „Neketinu slėpti, kad ne vienu ir ne dviem atvejais mano požiūris ir aukštesniojo prokuroro požiūris skyrėsi, tai yra visiškai normalu ir daugiau ką nors pakomentuoti aš šituo klausimu net nelabai ką ir turėčiau. <...> Su gerbiamu prokuroru J. Rėksniu ikiteisminio tyrimo detalės niekada nebuvo aptariamos. Bendrai diskusijų yra buvę apie situaciją prokuratūroje, apie nesutarimus su aukštesniuoju prokuroru, apie nesutarimus su tiesioginiu vadovu, apie nesutarimus ir požiūrių skirtumus su aukščiausia prokuratūros vadovybe.“ Komisijos pirmininkei A. Širinskienei paklausus, „2013 metų liepą jūs (aš turiu tokią citatą jūsų užsirašiusi) sakėte, kad nesutapo požiūriai dėl prokuroro nepriklausomumo ir savarankiškumo. Jūs jautėte grėsmę savarankiškumui ir nepriklausomumui, kur tas nesutapimas buvo?“, M. Dūda atsakė: „Tai, ką aš pasakiau, aš ir dabar galiu pakartoti. Taip, nesutapo mano požiūriai, bet plačiau komentuoti aš tikrai neketinu.“ Komisijos narys E. Gentvilas pasiteiravo: „Tai ar jūs galėtumėte pasakyti, kad matėte, nematėte, pastebėjote tokių dalykų, kad tapus generaliniu prokuroru ponui D. Valiui padidėjo vienokių ar kitokių politikų įtaka prokuratūros ar generalinio prokuroro daromiems sprendimams ar poelgiams?“. M. Dūda atsakė: „Aš galiu pasakyti tik tiek, kad nesu dalyvavęs nė viename generalinio prokuroro D. Valio susitikime nei su vienu politiku. Jo pokalbių su politikais metu aš nedalyvavau, jų turinio aš nežinau. Taigi kalbėti apie jo tam tikrų sprendimų ir veiksmų motyvaciją aš neturiu jokio faktinio pagrindo.“ Komisijos nariui V. Ąžuolui paklausus, „ar jums dirbant prokuroru sulaukėte tokių, sakykim, požymių, bandymų palaužti jūsų stuburą? Prieš tai buvę prokurorai vis sakydavo, kad vis sulaukdavo įvairiausių būdų, kaip palaužti. Gal ir jums buvo tokių dalykų?“, M. Dūda atsakė: „Tą, ką vienas prokuroras gali įvertinti kaip bandymą palaužti jo stuburą, kitas prokuroras gali įvertinti kaip normalią procesinę diskusiją ir nuomonių skirtumus, požiūrių nesutapimą. Tai čia turbūt irgi nuo stuburo priklauso. Niekada nebuvo gėda dėl savo priimamų sprendimų.“ Komisijos nariui V. Ąžuolui pasitikslinus, ar buvo tokių bandymų, M. Dūda atsakė: „Kaip kas įvertins, aš manau, kad ne. <...> Buvo nesutarimų ir buvo skirtingų požiūrių. Taip, mes apie tai diskutuodavome, tam tikrais atvejais ir gana karštai ir aštriai. Ir ką? Ar tai poveikis? <...> Jeigu būtų poveikis, kurį aš vertinčiau kaip neteisėtą poveikį, aš vienareikšmiškai būčiau ėmęsis atitinkamų priemonių, teisinių priemonių.“ Komisijos narys A. Skardžius pasiteiravo: „Kaip jūs vertinate tas parodomąsias akcijas, kurias ar su prokuratūros žinia, ar be prokuratūros specialiosios tarnybos kartu su žiniasklaida, na, atlieka sulaikymus, galbūt ir jūsų esamus klientus ir taip toliau, ir po to viskas baigiasi šnipštu, bet taip padaroma reputacinė žala, čia galėčiau minėti ir merus, ir buvusius prezidentus, ir redaktorius, ir taip toliau, bet būtent tai, kad dalyvauja tuose procesuose, kad ir atviroje visuomenėje, žiniasklaida, sakykime, tose akcijose. Ar tai yra įprasta praktika, ar taip neturėtų būti? Ir antras klausimas dėl pasiklausymo mastų, kuriuos sankcionuoja taip pat turbūt prokurorai.“ Į šiuos klausimus M. Dūda atsakė: „Problema – žinoma, aiški, kaip ir minėjau, yra daug situacijų, kai aš, kaip advokatas, matau nekaltumo prezumpcijų pažeidimus, nekalbu apie tą konkrečią jūsų pacituotą kažkokią bylą, apibendrintai visiškai, tų problemų yra, kaip ir kiekvienoje visuomenėje. O kažką konkretaus pasakyti, tai ką, tai nėra blogai. Jeigu yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, yra blogai, jeigu neproporcingai naudojama procesinė prievarta, yra blogai, jeigu žmogui padaroma reputacinė žala, kuri vėliau nėra teisingai atlyginama, yra blogai. Visa tai yra blogai, apie ką jūs kalbate. Jeigu taip yra, jeigu pasiklausymo mastas yra neproporcingas ir be faktinio pagrindo, yra blogai. Tai aš tą galiu pasakyti kaip ir bet kuris, jeigu taip yra, tai taip, yra blogai.“ Komisijos nariui E. Gentvilui paklausus, „prokuroras G. Jasaitis yra pasakęs prieš dvi savaites tokią frazę: klusnūs prokurorai greitai padaro karjerą, čia Generalinėje prokuratūroje. Ar galima, jūsų supratimu, skirstyti prokurorus Generalinėje prokuratūroje į klusnius, kurie linkčioja vadams, aukštesniesiems prokurorams, ir į tuos neklaužadas, išdykėlius, chuliganus?“, M. Dūda atsakė: „Visada yra labiau išdykusių, mažiau išdykusių – čia charakterio bruožai, čia taip yra ir tas paklusnumas. Vienas paklūsta iš baimės, kitas paklūsta iš to, kad nori saldainio, trečias paklūsta iš nesupratimo, iš nežinojimo, ketvirtas dar ko nors siekia. Jeigu prokuroras G. Jasaitis taip suskirstė, tai to suskirstymo pagrindimo jūs jo ir klauskite, ne manęs. Aš nežinau, nei apie ką konkrečiai, apie kokias personalijas jis kalbėjo, nei kokiu pagrindu jis tokias išvadas daro. Nežinau.“

            Tirdama šį epizodą, 2019 m. rugpjūčio 2 d. Komisija gavo advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora“ 2019 m. liepos 31 d. kreipimąsi (reg. Nr. G-2019-6400), kuriame ši pateikė pirminius duomenis apie galimus nacionaliniam saugumui svarbios įmonės AB „Klaipėdos nafta“ bei jos vadovų 2011–2012 m. pažeidimus ir prašė įvertinti atskiras AB „Klaipėdos nafta“ sutartis. Komisija, išnagrinėjusi AB „Klaipėdos nafta“ pateiktus dokumentus, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad advokatų kontoros „LEADELL, Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora“ nurodytų sutarčių sudarymui interesų grupės būtų galimai dariusios poveikį, o kitoks šių sutarčių vertinimas nepatenka į Komisijos kompetencijai priskirtų klausimų apimtį.

Komisija konstatuoja:

  • Vagnerio liudijimas atskleidė faktus, kaip viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos nafta“ pažeidimų tyrimas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2013–2014 m. galėjo būti veikiamas išorės veiksnių – įtaką dariusių valstybės politikų, dėl to galimai ir nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai tokia apimtimi, kokia prašė pradėti viešojo intereso gynimo prokuroras.
  • Komisijai liudiję prokurorai įvardijo būdus, kaip gali būti daroma neteisėta įtaka prokurorui: jiems perduodamas valstybės politikų „susirūpinimas; ėmus domėtis „nepageidaujamais“ klausimais, organizuojami tarnybiniai patikrinimai arba prokurorams tiesiog neleidžiama pradėti ikiteisminių tyrimų, nereaguojant į jų pranešimus.“ Prokurorai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad išlaikant prokurorų veiklos nepriklausomumą turėtų būti tobulinamas rezonansinių bylų paskirstymas (nėra tokios sistemos, kaip teismuose, kuri leistų elektroniniu būdu skirstyti bylas), nėra aiškus kandidatų į atskiras pareigas prokuratūroje, įskaitant ir Generalinio prokuroro, atrinkimo mechanizmas, dėl ko lieka subjektyvaus ir (ar) neskaidraus kandidato vertinimo galimybė.

Komisijos išvada:

  • Viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei AB „Klaipėdos nafta“ pažeidimų tyrimas Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2013–2014 m. stokojo skaidrumo, su tyrimu susijusių klausimų sprendimui galimai neteisėtai įtaką darant valstybės politikams.
  • Rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka, nors Seimas yra ėmęsis atskirų veiksmų, stiprinančių prokurorų nepriklausomumą (pavyzdžiui, priėmus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pataisas, prokurorui gali būti suteikiamas specialiojo prokuroro statusas, taip ribojant tarnybinių patikrinimų dėl tokio prokuroro veiklos atlikimo galimybę).

 

Peržiūros: 1871

Komentarai   

+15 # Misteris 2020-05-20 18:23
Kas išgąsdinot NAUSĖDĄ DIDYJĮ,jei jis su baimės akimis palieka visus senuosius KADRUS aukštuose postuose?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # kgb prostitute gryba 2020-05-22 03:49
Uzsyko lt galutinai...
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti