DĖL TEISĖJŲ ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMO SUSIVIENIJIMO

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.33 (6 Votes)

GEN. PROKURATŪRAI

 

DĖL TEISĖJŲ ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMO SUSIVIENIJIMO

Pareiškėjas Aurimas Drižius, a.k.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-503/2014 man nuteisė už teisėtą veiklą – straipsnių rašymą, žurnalistiką, teismų ir prokuratūros kritiką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“.

Vėliau, kadangi pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.

Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net septynis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia,  daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros.

 T.y. Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas  yra cenzūra: "Cenzūra - tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.".

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus" sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.".

Minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo  sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu,  tai pačiai „teismų“ sistemai  ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.

Be to, teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė figūra privatizuojant „Mažeikių naftą“, pats asmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos šios įmonės akcijos, ir pakeitęs įstatymus taip, kad šią įmonę galėtų pakeisti Rusijos bendrovė „Jukos“.

Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.

Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos.  Konstitucijos 6 straipsnis sako :

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

 

7 straipsnis

Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.

 

Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams.

Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir todėl jie turi atsakyti pagal BK straipsnius tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

 

Dėl cenzūros mane nuteisė toks pseudoteisėtas V.Petraitis, puikiai žinojęs, kad cenzūra yra uždrausta, ir tai įrašęs net savo nuosprendyje, tačiau vis tiek mane nuteisęs realia laisvės atėmimo bausme.

T.y. teisėjas V.Petraitis minėtame  nuosprendyje rašo : „A.Drižius,  žinodamas, kad 2009-04-10 priimto ir 2009-05-10 įsiteisėjusio Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, civilinėje byloje Nr( - )jam ir ( - )uždrausta savaitraštyje ( - ) publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove ( - ), šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas ( - ) direktoriumi ir savaitraščio ( - ), kurio redakcija yra Vilniuje, Konstitucijos pr. 23, redaktoriumi, nevykdydamas minėto 2009-04-10 teismo sprendimo, 2012-08-18 savaitraštyje ( - )“ (( - ) straipsnyje „( - )“ A. S. vėl siejo su akcine bendrove ( - ), su šios bendrovės privatizavimu, ir viešai paskleidė šiuos teiginius:

14„<...> Tam, kad nuslėptų buvusio S. N. saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. S. nusikaltimus, prokuratūra griebėsi dar negirdėto triuko - nutarė, kad nors A. S. pats asmeniškai taisė įstatymo projektą, pagal kurį buvo privatizuota ( - ), tai nereiškia, kad jis dalyvavo šios įmonės privatizavimo procese. Nors A. S. asmeniškai gaudavo iš ( - )po 300 litų už valandą konsultacijų, buvo ( - )bendrasavininkas, būdamas S. N. saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, ragino kitus komiteto narius balsuoti už privatizavimą, ir pats pasirašė komiteto pritarimą, prokuratūros nuomone, A. S. nėra niekaip susijęs nei su ( - ), nei su šios įmonės privatizavimu,

15<...> Kaip žinia, „Laisvo laikraščio“ redaktorius A. D. yra nuteistas net trijose baudžiamosiose bylose dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes savo straipsniuose aprašė, kaip A. S. ir jo bendrovė „Ekskomisarų biuras“ dalyvavo nusikalstamame ( - ) privatizavime, ir kaip uždirbo iš to milijonus ...

16<...> Visose trijose bylose, kuriose buvo nuteistas A. D., A. S. davė melagingus parodymus, kad jis nėra susijęs su ( - ) ir jos privatizavimu ir būtent pagal melagingus A. S. parodymus A. D. ir buvo nuteistas. Nors prokuratūrai ir teismams buvo pateikti įrodymai, kad A. S. buvo ( - )bendrasavininkas, asmeniškai gaudavo po 300 litų už valandą konsultacijų iš ( - ) iki ( - )“ privatizavimo, taip pat, būdamas S. N. saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, asmeniškai rengė įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos buvo privatizuota ( - ), vėliau minėto komiteto posėdyje ragino kitus jo narius pritarti ( - ) privatizavimui, ir pats balsavo už privatizavimą. Be A. S. rengtų minėtų įstatymo pataisų ir S. N. saugumo komiteto pritarimo ( - ) niekada nebūtų privatizuota.

17<...> Akivaizdu, kad savo parodymuose A. S. pripažino, kad jo dalyvavimas ( - ) privatizavimo procese buvo, jam net įstatymo pataisas asmeniškai surašant, ir jo įmonei, kurios akcininku jis yra, tarpininkaujant kitai įmonei privatizavimo procese...

 

Prokuratūra iš pradžių pripažino, kad skundas buvo melagingas, S. parodymai melagingi. Tas pavadinimas labai teisingas, jog „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“. Jis (A. D.) tuo dar kartą įsitikino. Be to, visus tuos teiginius jis gali pagrįsti, o būtent, kad dalyvavo, kad pats Sadeckas rašė įstatymus pagal kuriuos „Mažeikių nafta“ buvo privatizuojama, visiems privatizavimo etapams pritarė. Galiausiai pas teisėją V. buvo iškviesta lietuvių kalbos instituto profesorė, kad išaiškintų, ką reiškią žodis „dalyvauti“. Ši paaiškino, kad jos supratimu „dalyvauti privatizavime“ suprantama kaip atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju Sadeckas atliko veiksmus privatizavime, kuriuos iki šiol neigia. Taigi jis (A. D.) rašo tiesą. Jis atliko savo pareigą ir kaltu neprisipažįsta visiškai. Atsakė, kad jam buvo žinomas teismo sprendimas, kurio nevykdymu kaltinamas. Taip, jis žinojo, o būtent, kada tas sprendimas buvo priimtas, įsiteisėjęs ir, kad šis sprendimas neteisėtas jam taip pat yra žinoma. Teismo sprendimo esmė jam suprantama, o būtent, kad uždrausta rašyti tiesą. Rašydamas minėtus teiginius žinojo, kad šiais S. siejamas su ( - ) privatizavimu. Tačiau tai yra parašyta tiesa. Be to, prokuroro buvo pripažinta, kad A. S. skundas melagingas ir pagal šį jį (A. D.) toliau persekioja. Patikslino, jog jo minimas „skundas“ – tai A. S. prevencinis ieškinys. Šis A. S. prevencinis ieškinys melagingas. Atsakė, kad kaltinime išdėstyti visi teiginiai rašyti jo (A. D.). Jis tuo norėjo parodyti, kad A. S. dalyvavimas visgi buvo ( - )privatizavime. Tačiau jis (A. D.) nesiekė sąmoningai pažeisti teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, jis kaltinime nurodytais teiginiais bandė įrodyti, kad tas teismo sprendimas buvo neteisėtas. Be to, kaip galima įmonės savininko nesieti su įmone. Be to, tai buvo geras žurnalistinis tyrimas parodyti kaip veikia prokuratūra ir kaip veikia teismų sistema, jog įvesta cenzūra, kuri draudžiama Konstitucijos. Tikslas buvo toks – parodyti visuomenei kas darosi. Patikslino, kad kaltinime minimą teismo sprendimą žino ir supranta. Tačiau žiniasklaidos tikslas – pateikti visuomenei informaciją apie Lietuvoje vykstančius dalykus. Tikslas – paviešinti tuos dalykus, kurie vyksta Lietuvoje. Teigia, kad prokuratūra yra užvaldyta „mafijos“, teismai yra užvaldyti „mafijos“. „Mafija“ yra prieš jį sėdintis Sadeckas, kuo jis (A. D.) nei kiek neabejoja. Patikslino, kad tas teismo draudimas buvo pagrįstas civilinėmis bylomis dėl garbės ir orumo. Iš pradžių civilinę bylą nagrinėjo teisėjas S.. Kai jie pateikė dokumentus kaip S., ( - ) plovė milijonus, šis teisėjas nusišalino nuo bylos. Vėliau civilinę bylą nagrinėjo teisėjas K., kuris nutarė, jog teiginys ( - ), S. firma plovė milijonus“ neatitinka tikrovės dėl to, kad nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, jog tai įvyko...Atsakė, kad nežino, kaip Sadeckas „laiko“ tuos teismus, o būtent kurie priima tokius sprendimus, kurie nesiderina su jokia teise, su tai, jog negalima skelbti viešai žinomų aplinkybių ir t.t. Pačioje Konstitucijoje yra norma, jog yra draudžiama cenzūra. Ši norma tam, kad būtų išvengta tokių bylų kaip ši. Negalima uždrausti į priekį (ateitį). Kai parašoma ir asmuo įsižeidžia, galima kreiptis dėl tikrovės neatitikimo. Uždrausti rašyti į priekį (ateitį) yra draudžiama. Jis turi prokuratūros nutarimą, kuriame parašyta, jog S. veiksmai buvo nusikalstami, tačiau suėjo senaties terminai. Šį nutarimą pateikęs teismui. Be to, buvo pateikti skundai prokuratūrai, tačiau prokuratūra teigė, kad S. melavo netyčia, nebuvo tyčios, nors bet koks melavimas yra tyčinis. Atsakė, kad jis sąmoningai rašė(-o), žinodamas, kad tas teismo sprendimas bus panaikintas. Jis tuo norėjo parodyti, kaip teismai S. „suka“ nuo atsakomybės. Įsitikinęs, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuris nurodytas kaltinime, įvesta cenzūra ir jam uždrausta rašyti tiesą. Faktiškai tai yra cenzūra. Į priekį (ateitį) kažką drausti, publikuoti yra cenzūra. Pripažino, jog rašant, publikuojant straipsnius negalima asmens žeminti ir kt. Civilinio ieškinio nepripažino. Papildomai atsakė, kad žinojo (-o), kas parašyta kaltinime minimo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Jis supranta, kuo kaltinamas, tačiau tai buvo melaginga nuo pat pradžių, melagingas prevencinis ieškinys“.

T.y. teisėjas A.Petraitis net savo nuosprendyje pripažįsta, kad yra įvesta neteisėta cenzūra, kuri prieštarauja Konstitucijai, tačiau vis tiek mane nuteisia – neva yra toks „teismo sprendimas“ įvesti cenzūrą. Tai, kad tas cenzūrą įvedęs teismo sprendimas prieštarauja Konstitucijai, teisėjui V.Petraičiui nerūpi. Toliau jis rašo : „Įvertinęs šiuose tekstuose teiginius ir minėtą teismo sprendimą, kaltinamojo A. Drižiaus teisiamojo posėdžio metu išsakytus argumentus, teismas sprendžia, kad A. D. aukščiau aprašytais teiginiais sąmoningai A. Sadecką siejo su ( - ), šios bendrovės privatizavimu. Išvada apie tokį minėtu teismo sprendimu uždrausto siejimo fakto buvimą darytina, įvertinus ne tik kaltinime nurodytas straipsnių ištraukas, bet ir šių ištraukų konteksto turinį, minėto laikraščio 2012 m. rugpjūčio 18-24 (Nr. 33), 2014 m. lapkričio 10-16 (Nr. 45) straipsnių formate esančias A. S. nuotraukas, šio laikraščio 2012 m. rugpjūčio 18-24 (Nr. 33), 2014 m. lapkričio 10-16 (Nr. 45), 2013 m. vasario 2-8 (Nr. 5) straipsnių formate esančias dokumentų kopijas ir kitas aplinkybes. Straipsniai, juose iliustruojant A. S. nuotrauką ir įskaitomomis dokumentų kopijomis, atitinka uždrausto rašinio sąvoką, nes juose pateikta uždrausta informacija ją pateikiant rašto ženklais. Be to, iš straipsnių turinio (2012 m. lapkričio 10-16 Nr. 45, 2013 m. vasario 2-8 (Nr. 5) yra aiški ne tik teismo sprendimu uždrausta informacija, bet ir pasisakoma apie teisėjos R. V. priimtą kaltinime nurodytą sprendimą, teisėjo A. Petračio priimtą nuosprendį, kuriuo už tokią ankstesnę veiką A. D. nuteistas, teisėjo P. F. sprendimo apibudinimą, vertinimą, taip pat daromos išvados dėl A. S. elgesio ir pateikiamas jo vertinimas. Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis A. D. pripažino faktus, jog kaltinime nurodytus straipsnius parašė pats ir jam buvo žinoma apie minėtą teismo sprendimą ir jo turinį (įpareigojimą), kad šis teismo sprendimas buvo įsiteisėjęs, jog pagal įstatymą šis privalėjo būti vykdomas. Kaltinamasis A. D. nurodė, kad jis parašė minėtus straipsnius, nenurodė, jog ne jis priėmė sprendimą dėl šių straipsnių paskelbimo savaitraštyje.

...nenustatyta, kad nukentėjusysis A. S. dėl kokių tai aplinkybių galėjo ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo sakyti netiesą, apkalbėti kaltinamąjį A. D.. A. S. paaiškinimai dėl kaltinimo nuoseklūs, išsamūs, tikslūs, neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui išsakytiems paaiškinimams, aukščiau aprašytiems byloje esantiems rašytiniams duomenims, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia (vertina), kad šio nukentėjusiojo paaiškinimai yra kaltinamojo A. Drižiaus kaltės įrodymas“.

„Teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, - pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta A. Drižiaus kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl teismo sprendimo, susijusio su bausme, nevykdymo. Šių minėtų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad A. Drižius, darydamas šias nusikalstamas veikas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, kryptingais, nuosekliais veiksmais padarė teisme pasitvirtinusias nusikalstamas veikas. A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 245 straipsnį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę. Kaltinamojo A. D. teisiamojo posėdžio metu išsakyta pozicija, įvertinus bylos nagrinėjimo teisme ribas, neįtikinama, nepagrįsta. Jo pateikti kaltę neigiantys rašytiniai dokumentai nepaneigia nei vienos kaltinime nurodytos aplinkybės“.

Mano skundą šioje byloje išnagrinėje Vilniaus apygardos teismo teisėjai Stasys Punys, Rosita Patackienė ir Virginija Švedienė net savo nutartyje atvirai ir sąmoningai išsityčiojo iš LR Konstitucijos ir taip parašė : „Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką  Konvencijos 10 straipsnis negarantuoja visiškai neribotos saviraiškos laisvės spaudai net dėl rimtų viešojo intereso klausimų. Įgyvendindami savo teisę Į saviraiškos laisvę spaudos atstovai privalo veikti laikydamiesi savo pareigų ir atsakomybės, kaip reikalaujama Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje. Be to. pagal Konvencijos 10 straipsnį garantuojama apsauga suteikiama su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai siekdami pateikti tikslią ir patikimą informaciją sutinkamai su atsakingos žurnalistikos principais...Taigi nagrinėjamu atveju A. Drižiaus teisė skleisti informaciją apibrėžta Įstatymų nustatyta tvarka priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl kurio nevykdymo jis ir yra nuteistas. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant saviraiškos laisvės ir teisės į asmens garbės bei orumo gerbimą konfliktą, prioritetas pagrįstai suteiktas pastarajai vertybei. Priešingas sprendimas iš esmės reikštu, kad naudojantis saviraiškos laisve galima nepaisyti, vykdant pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį priimtų teismo sprendimų dėl asmens garbės ir orumo gynimo. Tokia situacija būtu nesuderinama su teisinga Konvencijos 8 ir 10 straipsnyje garantuojamų teisių pusiausvyra“.

 Nors Lietuvos įstatymai a priori draudžia skelbti tik informaciją, kuri skatina neapykantą ir diskriminaciją, tačiau minėta trijulė nutarė, kad pvz., net toks sakinys „A.Sadeckas pilasi „Mažeikių naftos“ benziną“ būtų kriminalas, nes „nevykdomas teismo sprendimas“.

 Tačiau Aukščiausiojo teismo kolegijos nutartyje yra visai kitaip išdėstyta nuomonė apie spaudos laisvę : „bet koks draudimas skleisti informaciją negali prieštarauti teisės aktuose įtvirtintai vienai pagrindinių žmogaus teisių - teisei į informacijos laisvę. Informacijos laisvė įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje: kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę; to paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Šiais klausimais plačiai yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: demokratinėje visuomenėje laiduojama teisė laisvai formuoti savo nuomonę apie visuomeninius reikalus, laisvai juos aptarinėti; bendriausias viešų diskusijų visuomenės gyvenimo klausimais tikslas - ieškoti visuomenei rūpimos tiesos (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 10 d. nutarimas). Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra viena iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją yra viena pagrindinių žmogaus laisvių (Konstitucinio teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad įsitikinimų išraiškos laisvė, informacijos laisvė nėra absoliučios, jomis negali būti piktnaudžiaujama, tačiau ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, šiai bylai aktualaus teismo sprendimo negalima būtų traktuoti kaip draudimo publikuoti bet kokius rašinius, nes draudimas skleisti bet kokio pobūdžio informaciją, nepriklausomai nuo jos teigiamo ar neigiamo pobūdžio, nesuderinamas su įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisve... Pažymėtina, kad skundžiamuose teismų sprendimuose - pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje - iš esmės formaliai nurodyta, kad A. Drižius rašiniuose siejo A. Sadecką su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šio: bendrovės privatizavimu, tačiau nevertintas straipsnių kontekstas, turinys, jų tematika. Atsižvelgus : Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo prasmę ir tikslus bei įvertinus jame suformuoto draudimo abstraktumą, darytina išvada, kad šiuo atveju A. Drižiaus veiksmai, dėl kurių jis pripažintas kaltu, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, sudėties“.

 Todėl teisėjai V.Petraitis, Rosita Patackienė, Stasys Punys ir Virginija Švedienė  šioje byloje mane nuteisdamas už žurnalistiką, sąmoningai ir tyčia pažeidė Konstituciją, kurią prisiekė saugoti, o taip pat padarė nusikaltimus :

Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis) :

 Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Piktnaudžiavimas nurodo, kad :

  1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
  2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

Aukščiausias teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2012 nurodė, kad : „Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Minėto straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Taigi piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnį yra tokia veika, kai: 1) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atlieka veiksmus, kurie įeina į jo įgaliojimų ratą pagal pareigas arba 2) daro veiksmus, kurie priskirtini kito asmens kompetencijai, t. y. viršija tarnybos įgalinimus. Formaliai teisėta, įeinanti į valstybės tarnautojo apareigas veika, gali tapti neteisėta ir užtraukiančia baudžiamąją atsakomybę dėl piktnaudžiavimo, jei  konkrečioje situacijoje ji imtų prieštarauti tarnybos interesams. Prieštaraujanti  tarnybos interesams veika yra tokia veika, kuri prieštarauja Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintiems principams, įstaigos ar įmonės tikslams, valstybės tarnautojo pareiginėms instrukcijoms, neatitinka valstybės, kitų institucijų, žmonių interesų ir nukreipta ne į valstybės ir asmenų teisėtų interesų gynimą, o į jų pažeidimą. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas, patekęs į  prieštaringą situaciją, turėtų susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, jų imtis. Piktnaudžiaujantis tarnyba valstybės tarnautojas, darydamas formaliai teisėtus veiksmus ar susilaikydamas nuo jų padarymo, iš tikrųjų iškreipia tarnybinės veiklos turinį, tarnybines funkcijas ir veikia priešingai tarnybos interesams. Todėl teismas visais atvejais turi pareigą  atskleisti, kokiais įgaliojimais piktnaudžiavo valstybės tarnautojas, kodėl laikoma, kad įgaliojimai panaudoti priešingai tarnybos interesams, ir tik po to imtis piktnaudžiavimu padarytos žalos aptarimo. Kadangi piktnaudžiavimas susijęs su valstybės tarnautojo pareiginių įgaliojimų esmės iškreipimu ar jų viršijimu, nuosprendyje turi būti nurodyta, kokius teisės aktus asmuo savo veika pažeidė. Tai gali būti bendro pobūdžio teisės aktai (kaip antai Valstybės tarnybos įstatymas) arba vidiniai įstaigos aktai, apibrėžiantys konkretaus asmens pareigines funkcijas. Neatskleidus BK 228 straipsnio dispozicijoje aprašytų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, konkrečių kaltininko veikų, nėra prasmės kalbėti apie padarinius“.

Iki šiol prokuratūra dengė teisėjų nusikaltimus, sakydama, kad teisėjai yra aukščiau įstatymo. Toks požiūris taip pat yra nusikalstamas, nes nė vienas teisės aktas nenumato, kad specialios kategorijos valstybės tarnautojų – teisėjai – niekaip neatsako už padarytus nusikaltimus.

Teismų įstatyme aiškiai parašyta, kad teisėjai klauso tik įstatymo, o kai teisėjai sąmoningai įstatymą laužo, tai daro nusikaltimą.

Dėl šios įvestos cenzūros man buvo padaryta didžiulė žala – buvau šešis kartus nuteistas, mano žemės sklypas parduotas varžytinėse, dešimt metų trukęs šių teisėjų – banditų persekiojimas atėmė man sveikatą ir sugadino santykius šeimoje.

 

Tai akivaizdūs piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo pavyzdžiai, todėl teismo prašau :

  1. Pradėti ikiteisminį tyrimą pseudoteisėjų V.Petračio, Rositos Patackienės, Stasio Punio ir Virginijos Švedienės atžvilgiu dėl nusikaltimų Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis)
  2. Pripažinti mane nukentėjusiuoju
  3. Panaikinti cenzūrą kaip neteisėtą ir nusikalstamą, prieštaraujančią Konstitucijai ir daug metų dengiama pseudoteisėjų

 

 

Aurimas Drižius

 

Peržiūros: 1039

Komentarai   

+19 # Eglė Kusaitė 2020-05-08 17:49
Ji taip pat buvo nubausta už nuomonę, sprendimas
http://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/ZTK%20isvada_Kusaite_2019.pdf
(CCPR/C/126/D/2716/2016)
Pagal prokurorų Lauciaus & Dūdos klastotes ir pageidavimus.
Eilinį kartą Lietuvą apsišyko su savo "teisingumu" :-x
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+12 # zenonas 2020-05-08 21:31
Klaipėdos nusikalstamo susivienijimo darbuotojai: FNTT, teisėja V.Olcvikienė, antstolis A.Selezniovas, turto vertintojai, kreditorė Ona Bruenker ir t.t apiplėšė mane apie 400 000 Lt., atimdami virš 8 ha žemės prie Klaipėdos. Tai akivaizdi banditų gauja, kurią akylai prižiūri-stoguoja kiti pareigūnai. Studijavau baudžiamąją teisę, atsakau už savo žodžius. Mano tel. 8 662 33770.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-21 # Vladas lukosevicius 2020-05-08 21:49
Ir iškelti bylą Drižiui už teisėjų įžeidimą. Matyt, per mažai bylų šitas šmeižikas dar turi, labai nori į zoną pailsėti.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # Atas 2020-05-09 00:09
įdomu, koks čia žąsinas vis rašo lukoševičiaus vardu?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-3 # Vladas lukosevicius 2020-05-10 19:17
Žąsinas čia tik tu :lol:
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # vladas lukosevicius 2020-05-10 18:23
Cituoja Vladas lukosevicius:
Ir iškelti bylą Drižiui už teisėjų įžeidimą. Matyt, per mažai bylų šitas šmeižikas dar turi, labai nori į zoną pailsėti.

Nieko tuoj suras tą VSD gaidy , pasžiūrėsime kas jis toks .
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-3 # Vladas lukosevicius 2020-05-10 19:16
Pats eik gaidy toliau prie stoties parsidavinėti. Alkoholikas nelaimingas. Beje, valstybei ačiū pasakyk, kad tavo tris benkartus augina, nes pats esi tiek degradavęs, kad pasirūpinti nesugebi.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # Sukūrėme 2020-05-09 09:09
Ne demokratiją, o partokratiją.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Donatas Šulcas 2020-05-10 06:20
Valstybė, kurioje teisėtvarkos pareigūnai nereaguoja į masinėse informavimo priemonė višai dėstomus pareiškimus apie konstitucinės valdžios sunkius nusikaltimus nėra valstybė, o tokios "valstybės" žmonės kurie nesipriešina banditams yra tik vergai, o dabar net savanoriškai užsidedantys antsnukius
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # vladas lukosevicius 2020-05-10 18:26
KGB PROSTITUTĖ GRYBAUSKAITĖ DANGSTĖ VAIKPISIUS IR JŲ BENDRININKUS …..
Buves valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius J. Maciejevskis kartu su A. Masel - Jakavoniene dangstė sunkius nusikaltimus prieš vaikus , alkoholizmą , narkomaniją , smurtą , pedofiliją , prekybą kontrobandinėmis cigaretėmis ,,MINTIES,, vaikų globos namuose ir narkotikais , o už tai KGB valiutinės prostitutės Grybauskaitės buvo paaukštintas pareigose , tapo Vilniaus m. Apylinkės teismo teisėju ...
O žydė vaikpisius dangsčiusi Jakavonienė užėmė jo vietą ......... Visi girdėjote apie pedofilus Italijoje ....
Vaikai iš Lietuvos vaikų globos namų buvo vežami į Italiją pedofilams ...... Keliones organizavo Jan Macijevskis buves ivaikinimo tarnybos direktorius KGB prostitutės paskirtas Vilniaus m. Apylinkės teismo teisėju ....
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-2 # Vladas lukosevicius 2020-05-10 19:18
Didžiausias vaikpisys čia tik tu.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti