Akcininkų duomenų keitimas be notaro priežiūros pramynė taką piktavaliams, teigia Notarų rūmai

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Akcininkų duomenų keitimas be notaro priežiūros pramynė taką piktavaliams, teigia Notarų rūmai

Padėtis, kai valstybiniai registrai kaupia ir leidžia keisti juridinių asmenų duomenis be notarų priežiūros, sukuria terpę piktnaudžiavimams, pinigų plovimui ir svetimo turto užgrobimui, teigia Lietuvos notarų rūmai.

Prielaidų piktnaudžiavimui kyla dėl teisės spragų, kai nereikalaujama notaro patvirtinimo perleidžiant mažiau nei 25 procentus įmonės akcijų, arba kai jų vertė neviršija 14,5 tūkstančio eurų. Be to, žiniasklaida nesyk yra rašiusi apie teisėsaugos tyrimus ir bylas, kilusias dėl teisinių spragų, leidžiančių iš išorės, be notaro kontrolės, keisti registrų duomenis apie akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus ir vadovus. Tokių piktnaudžiavimų būta keičiant ir registruojant įmonės akcininkus per valstybinės įmonės „Registrų centras“ valdomą Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS).

„Ekonominė krizė visuomet paskatina įvairius neteisėtus veiksmus, įskaitant ir manipuliacijas įmonių akcijomis. Prieš penkerius metus mūsų Valstybė, siekdama finansinio skaidrumo, įvedė reikalavimą notariškai tvirtinti sandorius, kai perleidžiama daugiau kaip 25 procentų akcijų, arba jų vertė viršija 14,5 tūkstančio eurų. Tačiau liko spragų smulkesniems piktnaudžiavimams, kurie kartais turi nemažų pasekmių“, - sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Anot jo, jau dabar notarai, naudodamiesi Juridinių asmenų registravimo elektroninės paslaugos (JAREP) informacine sistema, gali elektroniniu būdu pateikti Juridinių asmenų registrui įmonių steigimo ir kitus dokumentus. Todėl tam, kad notaras įgytų teisę privalomai registruoti įmonių akcininkų ir/ar vadovų pakeitimus, tereikia minimalių pakeitimų teisės aktuose ir nedidelių techninių pakeitimų informacinėse sistemose.

Notarai jau daug metų dalyvauja juridinių asmenų steigimo procese, o pastaruosius penkerius metus – ir akcijų perleidimo procese, užtikrindami sandorių teisėtumo ir skaidrumo garantiją bei užkirsdami kelią pinigų plovimui ir neteisėtam praturtėjimui.

Teisės aktų numatyta tvarka notaras teikia duomenis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) apie įtartinus sandorius bei tikruosius naudos gavėjus sandoriuose. Egzistuoja patikrinta ir funkcionuojanti tokių pranešimų sistema. Be didesnių teisės aktų pakitimų notaras gali pradėti teikti informaciją apie įtartinus įmonių akcininkų ir vadovų pasikeitimus.

M. Stračkaičio teigimu, versle įmonių akcininkų ir vadovų pakeitimai nėra itin dažni, todėl notarinė priežiūra šiame procese neatimtų nei daug laiko, nei kaštų.

„Akcininkų ar įmonės vadovo pakeitimo registravimo procedūra pas notarą ar ją atliekant nuotoliniu būdu neužtruktų ilgiau nei papietauti, o išlaidos neviršytų dienos pietų su kolega kainos. Tačiau mainais verslas gautų fundamentalias notaro priežiūros, veiksmo teisėtumo ir turto saugumo garantijas“, - sako M.Stračkaitis.

Pagal teisingumo ministro patvirtintus notarų paslaugų įkainius, valdymo organų narių, kitų organų narių, akcininko, asmenų, turinčių teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius (kiekvieno asmens visų duomenų bei parašo tikrumo) duomenų tikrumo paliudijimas kainuoja 7,24 euro.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: ALEKSANDRAS MATONIS, LIETUVOS NOTARŲ RŪMAI
Peržiūros: 624

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti