
Nuotr: Lietuvos realybė – milijardinę žalą valstybei padaroma veikėjai apdovadojami valstybės ordinais
„Independence“ aferos naštą Seimas itin skubiai užkrovė visiems Lietuvos gyventojams
Aurimas Drižius
Legendinės aferos „Independence“ kaštus nuo šiol mokės visi Lietuvos gyventojai – Lietuva už suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo nuomą moka po 67 mln. Eurų per metus, o dujas perkanti „Litgas“ – patiria maždaug 50 mln. Eurų nuostolį kasmet, nes dujas vartotojams parduoda perpus pigiau, nei pati perka.
Šį verslo „modelį“ – kai SGD dujos yra perkamos po 29 eurus už 1000 kubinių metrų ( ES kaina yra trečdaliu mažesnė ir sudaro tik 20 eurų), o dujų vartotojai moka tik maždaug 15 eurų už 1000 kub. metrų – sugalvojęs Energetikos ministras Rokas Masiulis iš D.Grybauskaitės gavo Vytauto Didžiojo ordiną.
Tiesa, garbingo ordino sugalvotas modelis generuoja apie 50 mln. Eurų nuostolį tai pačiai „Litgas“, ir dabar Seimas staigiai sugalvojo, kaip šį nuostolį, o taip pat ir 69 mln. Eurų už „Independence“ nuomą per metus, perkelti visiems vartotojams.
Seimas labai gudriais žodžiais bandė pridengti šios aferos esmę – vietoj to, kad nutraukti ar bandyti persiderėti dėl visos šios aferos sąlygų – ėmė ir perkėlė išlaidas visiems šilumos vartotojams.
Tokia frazė „Pagrindiniu įstatymo pakeitimo tikslu įvardijamas siekis sukurti tvarią ilgalaikę sistemą, kuri subalansuotų, naudą, gaunamą iš tiekimo saugumą užtikrinančios dujų sistemos bei poreikį proporcingai prisidėti prie tokios sistemos eksploatavimo sąnaudų“ reiškia, kad visi šilumos vartotojai turės privalomai pirkti brangias SGD dujas vietoj to, kad miestai šildytųsi dvigubai pigesniu biokuru.
Teigia, kad „priimtomis pataisomis Vyriausybei siūloma nustatyti terminalo veiklai užtikrinti reikalingą minimalų dujų kiekį. Tai bus Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas, suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Vyriausybės patvirtintas SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingas minimalus metinis dujinamų gamtinių dujų kiekis“. Tiesa, ta pati kainų komisija savo lentelėse jau klastoja mato vienetus, kad nebūtų matyti, kad biokuru šildytis yra dvigubai pigiau, nei SGD.
Seimas šias įstatymo pataisas priėmė itin skubiai, todėl tas pats įstatymas išėjo kreivas šleivas, ir visi puikiai supranta, kad jį tuoj reikės keisti.
Pateikiame kai kurių Seimo narių komentarus : Birutė Vėsaitė : „Be abejo, suskystintų gamtinių dujų terminalas buvo būtinas, bet dar sykį sakau, jis yra per didelis, per brangus ir šiuo metu nukritus dujų kainoms, tiesą sakant, tų dujų neturime, kur dėt. Noriu pasakyti, kad per metus Lietuvos visi vartotojai sumokės papildomai apie 120 mln. eurų. Niekur nesidėsi, šį nuostolį reiks paskirstyti visiems vartotojams. Man labai įdomu, kur buvo buvusios Vyriausybės strategai, kurie šiandien yra apdovanoti ordinais ir medaliais, jei jie žinojo, kad visos savivaldybės pereina prie biokuro. Ar buvo sunku paskaičiuoti, kad faktiškai esant baziniam šilumos poreikiui 1700 megavatų, šiemet jau bus apie 1500? Dujų vartotojų rinka traukiasi. Palaukite, kodėl nebuvo galima šito prognozuoti ir paskaičiuoti? Ką mes turime rinkoje? Šiandien rinkoje dujos iš lietuviško terminalo yra pačios brangiausios. Sutartis sudaryta penkeriems metams. Noriu pasakyti, kad šios sutarties krikštatėvis yra ponas A. Kubilius, nes jis būtent tarprinkiminiu laikotarpiu parengė sutarties sąlygas. Mes priėmėme protokolinį kreipimąsi į „Litgazą“, kad vis dėlto, jei atsirastų galimybė, bandytų persiderėti su „Statoilu“ .
O šiaip noriu jus informuoti, kad viskas būtų aišku, jog vidutinė rinkos kaina būtent biržoje apie 21 MWh. Faktiškai iš vamzdžio yra 13 MWh, iš rusiško vamzdžio. Matote, ką mes šiandien turime. Mums teko lankytis šiame terminale. Sutartis sudaryta skubotai, visi darbuotojai, ir aptarnaujantys, net jungos, yra iš Filipinų, jie ten dirbs 10 metų. Vis dėlto reikia skaičiuoti. Ir būtent šį projektą dabar apmokės tiek elektros energijos vartotojai, nes dujų rezervavimas yra ir elektros energijos vartotojams, ir dujų vartotojai, kurių rinka traukiasi, ir tos savivaldybės, kurios perėjo prie biokuro. Žinote, darosi labai skaudu. Mes šilumos kainą šiuo laikotarpiu galėjome turėti 10 % mažesnę. Elektros energijos – taip pat kokiais 5–7 % mažesnę. Dabar, deja, mes šito neturėsime. Devalvuota pati perėjimo prie biokuro idėja. Tauta turi žinoti savo didvyrius, už ką mes visi mokam.
Dar sykį kartoju. Terminalą turėjome turėti. Pats geriausias sprendimas buvo šviesaus atminimo B. Lubio terminalas. Tai ką gi jūs padarėte? Ką gi jūs padarėte, gerbiamieji? Terminalas vėlavo porą metų. „Achema“ būtų iš tikrųjų turėjusi savo tiekimą. Faktiškai sugadinote gyvenimą tam tikriems ir Ūkio ministerijos tarnautojams, kurie nuoširdžiai stengėsi dėl Lietuvos nepriklausomybės. Labai apmaudu, bet dėl viso šio biznio Lietuvos šilumos vartotojai, dujų vartotojai patirs didelius nuostolius. Nesakau, kad kada nors tas terminalas pasitarnaus. Galbūt atsiradus „Nord Stream 2“, ko gero, tai bus galbūt tiekimas į Ukrainą. Gali būti. Bet šiandien reikia konstatuoti, kad šis objektas yra labai nuostolingas.
A. SKARDŽIUS : „Kodėl tokio įstatymo prireikė?
Turbūt niekas neabejoja, kad energetinis saugumas yra vienas svarbiausių turbūt Lietuvos šios geopolitinės situacijos aspektu. Tačiau mes girdime šiandien viešą svarstymą, kaip Krašto apsaugos ministerija pirks „Boxerius“ iš Vokietijos ar „Strykerius“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Vyksta diskusijos, kalbame apie kainas, lyginame, kiek viena už kitą kovos mašina yra pranašesnė. Tačiau mes niekur negirdime viešojoje erdvėje tariamo žodžio SGD, negirdime žodžio „Statoilas“ ir t. t. Turbūt šios sąvokos yra šventos, kaip Indijoje yra šventa karvė, ir negalima tarti šio žodžio viešai arba tik pašnibždomis galima kai kur kalbėtis. Nes kiekvienas, kuris pamini šį šventą vardą, tampa, sakykim, kažkurios valstybės agentu. Man ta situacija… Mes susitaikėme per tuos metus su ta nelemta nuoma. Jei būtų išperkamoji laivo nuoma, galėjome susimokėti mes už tą laivą ir jį išsipirkti per penkerius metus, tuos 250 mln. dolerių. Dabar net ir po dešimties metų mes būsime neišsimokėję, galėsime trečią kartą mokėdami įsigyti tą laivą, jei jis bus reikalingas.
Šiandien mes svarstome klausimą, kaip padalinti 50 mln. eurų iš nevykusios sutarties su „Statoilu“, susidariusį minusą, ir ta sutartis galioja penkerius metus. Sutartis ir reikalavimai yra specialioje raštinėje. Galite nueiti pasiskaityti pas ponią D. Malikėnaitę.
Kodėl tokia sutartis buvo sudaryta ir kada ji sudaryta, užkraunanti tokius kaštus? Štai mano rankose yra Europos Komisijos raportas už pirmą ketvirtį, už antrą ketvirtį. Čia aiškiai matyti, kad Lietuva dujas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, suskystintas dujas – LNG įsigyja 33 % brangiau, tai yra 29 eurai, beveik 30 eurų, kai kitos valstybės – Ispanija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija – po 20 eurų už megavatvalandę. Štai toks palyginimas yra. Rinka dabar nukritusi, aišku, yra dėl kompensacijos, kurią mums suteikė „Gazpromas“, ir dar turėsime 2016 m., kadangi neišnaudojame, bet mes vien palyginę tuos skaičius matome didelę disproporciją. Pasirodo, sutarčiai prielaidos buvo sudarytos 2012 m. spalio 16 d., kaip žinote, jau po rinkimų pirmojo turo, kada A. Kubilius priėmė nutarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl suskystintų gamtinių dujų atgabenimo ir pirkimo tvarkos aprašo. Galėčiau pasakyti numerį, tai yra Nr. 1268.
Iš karto dar 2012 m. niekieno neverčiama „Klaipėdos nafta“ gruodžio mėnesį (skaitau viešojo pirkimo ataskaitą) paskelbė centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, ten yra skelbiama taip, kad pirkimas vykdomas. Ar perkančioji organizacija yra įgaliota atlikti pirkimą? Pasirodo ne, užrašyta. Savo iniciatyva „Klaipėdos nafta“, kuriai vadovavo R. Masiulis, pasisamdo konsultantus tokiu įdomiu pavadinimu „Saint Energy“ derėtis su norvegais, norvegus ir taip pat garsią advokatų kontorą „Tark, Grunte, Sutkienė“, kurie, kaip minėjome, ir prie Ignalinos uždarymo dalyvavo, ir išsinuomojant laivą taip pat dalyvavo.
Štai šiandien yra toks rezultatas, kad penkeriems metams, nežiūrint į tai, kad 2019 m. turėsime jungtį su Lenkija ir būsime tikrai saugūs, penkeriems metams po 50 mln. eurų darysime nuostolį iš dujų prekybos ir plius po 70 mln. mokėsime už terminalo nuomą. Konservatoriai, labai jums ačiū, 120 mln. nuostolis per metus! Ačiū.
Dabar akivaizdu, kad visa Dalios Grybauskaitės veikla nukreipta tam, kad žlugdyti Lietuvos valstybę ir jos ekonomiką. Garsiai šaukiant „rusai puola“ iš esmės dirbama rusų naudai, naikinant Lietuvos nepriklausomybę
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Pirmiausia norėčiau pagirti terminalą. Pasakysiu, už ką aš jį giriu. Už tai, kad Lietuvoje drastiškai sumažėjo dujų suvartojimas. Ir siekiant kuo mažesnio iškastinių dujų vartojimo, terminalas buvo didžiausia dovana, padaryta žaliesiems. Todėl aš galvoju, kad mes visi gyvensime mažiau užterštoje aplinkoje.
Dabar nesakydamas, kas kaltas, kas geras ar kas blogas, nes visi esame prisidirbę šitoje vietoje, atvirai pasakius, pasakysiu tris faktus. Galimybės dujas atvežti į Lietuvą: per terminalą 4 mlrd. kubinių metrų, per „Gazpromo“ vamzdį virš 10 mlrd. kubinių metrų, per statomą vamzdį į Lenkiją 2,4 mlrd. kubinių metrų. Iš viso suskaičiuoju 16 su trupučiu milijardų mes galėtume dujų atsivežti. Dujų poreikis šiandien yra, jeigu mes paimsime, kitiems metams: „Achema“ – maždaug 1 mlrd. 200 mln. kubinių metrų, visa kita Lietuva – maždaug 700 mln. kubinių metrų. Nepilni 2 mlrd. kubinių metrų. Vadinasi, galimybių turime 16 mlrd., aštuonis kartus mažesnis poreikis. Mums visas tas biznis kainuoja tokius dalykus: tas vadinamasis rusiškas „Amber Grid“ vamzdis 54 mln. eurų per metus, išlaikymas sistemoje, dujų vamzdis į terminalą – 68 mln. eurų per metus, išlaikymas sistemoje, ir lenkiškas vamzdis, kurį mes statysime, dar 121 mln. eurų kainuos už tai, kad pastatysime, kiek kainuos išlaikymas, po to galėsime suskaičiuoti.
Dabar kyla paprastas klausimas. 120 mln. eurų kas metus, bet dujų kainų skirtumą mes sumokame už tai, kad turime galimybę atsivežti 2 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai pasiskaičiuokite patys, kiek čia tūkstančių kubinių metrų pabrangimas. Antras dalykas, mes dar turime labai sėkmingai, sakyčiau, labai sėkmingai nupirktas dujas iš „Statoilo“. Ir pasakysiu, kam sėkmingai, – „Statoilui“, nes šiandien mes jam sumokame, ką sakė A. Skardžius, maždaug trečdaliu brangiau, negu galėtume nusipirkti kur nors kitur. Ir dar kas baisiausia – tai, kad toje antrinėje biržoje, kurioje mes pardavinėjame dujas, kurios iš „Gazpromo“ ar iš „Statoilo“ nupirktos ir kurias galime parduoti, nes mūsų įmonės nesunaudoja, ten kaina iš viso yra tik 17 eurų už megavatvalandę. Mes realiai per „Statoilą“ perkame už 31 eurą už megavatvalandę, antrinėje rinkoje, kas nesuvartota, parduodame už 17, visą šitą nuostolį padengia kas? Lietuvos vartotojai.
Kainos irgi labai aiškios. „Gazpromo“ dujos – maždaug 19 eurų megavatvalandė, „Statoilo“ dujos – 31 euras megavatvalandė (aš čia skaičiuoju su „LITGAS’o“ išlaidomis) ir antrinė rinka – 17 eurų už megavatvalandę. Ką daryti?
Yra du variantai. Šitas terminalas, reikia pasakyti, buvo tam tikra prasme padaryta klaida. Ne dėl paties terminalo statybos, bet kokio tipo terminalas pasirinktas. Gal kai kurių ambicijų per daug, gal kai kurių atsakomybės per daug, bet dabar mes jį turime. Ir tas turėjimas yra toks dalykas, yra dvi išeitys. Viena išeitis, ką man buvo tuometinis ministras A. Sekmokas pasakęs, kad jeigu jis čia bus nenaudingas, tai mes jį siųsime į Arkties vandenyną vežioti dujų, yra tokia išeitis. Bet ką daryti su nupirktomis „Statoilo“ dujomis? Nežinau. Šita sutartis yra labai aiški.
Antra išeitis yra, ką dabar ministras siūlo, reikia tai pripažinti, tai yra labiau išnaudoti tą terminalą. Vadinasi, užpildyti laivus Baltijos jūroje suskystintomis dujomis, vežti suskystintas dujas į Lenkiją, kitur automobiliais, daugiau suskystintų dujų parduoti Latvijai ir Estijai. Iš tikrųjų yra tam tikra išeitis. Bet tą reikia Vyriausybei labai aktyviai daryti. Ir ministrui su Ministru Pirmininku reikia pirmiausia tuo užsiimti ir padaryti tą dalyką, kad būtų kuo daugiau. Bet tada man kyla klausimas, kodėl mes visi dujų vartotojai turime apmokėti įmonės biznį, kuris užgims? Tai gal tada įmonė galėtų išleisti savo obligacijas ir pasakyti: gerbiamieji dujų vartotojai, jūs suvartojate, pavyzdžiui, 1000 kubinių metrų dujų, jums obligacija už 20 eurų. Kai susikaups per trejus metus tas kainų perteklius, mes būsime visi apmokėję, įmonė pradės dirbti pelningai, ji su tais pinigais mums kaip akcininkams ar kaip obligacijų turėtojams atlygins, visiems bus labai gerai. Šito dalyko kažkodėl nei ministras, nei premjeras negalvoja, jie dabar tarpusavy kalbasi, tikiuosi, apie tą dalyką. Tų išeičių variantų yra, ir aš nekaltinčiau dabar, aš nematau iš tikrųjų tokios išeities, kokia būtų…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiandien diskusijos dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo vyksta tikriausiai dėl vienos priežastis – dėl to, kad mes turime labai didelę nuolaidą iš „Gazpromo“. Bet reikia įvertinti tai, kad vis dėlto tą nuolaidą gavome tada, kada Lietuva elgėsi labai ryžtingai, atsakingai, kuo nelabai tikėjo ir „Gazpromas“, ir kai kurios kitos kaimyninės šalys, kad Lietuva per tokį trumpą laiką pastatys suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Antras dalykas, ką noriu pabrėžti, reikia atsiminti, kad ta nuolaida, kuri šiandien Lietuvai yra taikoma, ji yra taikoma faktiškai iki šių metų pabaigos, o kadangi yra sutartis pasirašyta su „Gazpromu“ tokia, kad jeigu mes iki 2015 m. neišnaudojame tam tikro suplanuoto dujų kiekio, tai leidžiama tas dujas panaudoti iki 2016 m., o gal net ir 2017 m. Tada kyla klausimas: kokia bus kaina po to, kada šitas kontraktas pasibaigs? Šiandien tikriausiai niekas negali atsakyti. Bet tokių pigių dujų Lietuva vargu ar galės gauti. Bet tai yra mūsų uždavinys, kad kaina būtų kuo mažesnė iš visų tiekiamų dujų tiekėjų…manau, kad nereikia daryti politinių klaidų ir kalbėti, kad terminalas yra per didelė našta, nes tam yra numatyta įgyvendinti kitus du projektus. Šiuo metu projektas jau baigiamas įgyvendinti ir prasidės statybos darbai dėl antžeminio termino „Klaipėdos naftos“ teritorijoje statymo. To terminalo statybos turėtų būti atliktos kitų metų pabaigoje arba 2017 m. pirmajame ketvirtyje. Jo talpa yra 20 tūkst. kubinių metrų ir jis sudarys sinergiją kartu su Suskystintųjų dujų terminalu, tos dujos bus eksportuojamos antžeminiu pagrindu. Kitas projektas yra bunkeravimo, paprastai sakant, laivų pripildymas dujų. Tam yra sukruta bendrovė. Ji su kita užsienio kompanija tą projektą įgyvendins.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš prašau premjero ištirti ir duoti atsakymus, už kokius pinigus A. Skardžius pardavė, tiksliau, kokius pinigus gavo A. Skardžius iš Maskvos mafijos…
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pone pirmininke, aš turiu tokią teisę. Kreipiuosi į Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. Mikutienę. Aš jau praėjusį kartą kreipiausi, nes išties reikia įstatymo, kad būtų tikrinama psichinė net ir Seimo narių sveikata. Du kartus D. Mikutienė teikė įstatymą, du kartus Seimas atmetė tą įstatymą. Todėl aš dar kartą prašau kreiptis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū. Būtų įdomu išgirsti pataisos autorių pristatant. Komitetas nepritarė. Savo ruožtu galėčiau paaiškinti gerbiamiesiems kolegoms Seimo nariams, kad tai skirtingas, kitoks kompensavimas tų pinigų, kurie reikalingi nuostoliui kompensuoti prekiaujant dujomis. K. Daukšys siūlo juos apmokėti elektros vartotojams, tai yra terminalo kaštai būtų apmokami elektros vartotojų. Mes, Lietuva, su Europos Komisija esame suderinę pagalbos schemą, nes tai yra dujos ir perkeliama dujų vartotojams – ar tai būtų Lietuvos elektrinė, ar tai būtų bet kuris buitinis vartotojas netgi iš gerbiamųjų Seimo narių, sėdinčių čia, salėje. Visi turėtų prisidėti pagal nuoseklų algoritmą, kad dujos ateina, jomis naudojiesi ar ne, bet galios mokestis padalintas visiems. Šiuo atveju gerbiamasis Kęstutis siūlo pataisą, kitą modelį – kryžminio subsidijavimo. Tai yra bent jau Konkurencijos taryba, Energetikos ministerija pateikė nuomonę, kad tai nebūtų derinama su Europos Sąjunga, kad dujų sektoriaus nuostolis būtų dengiamas iš elektros energijos vartotojų, perkeliamas į viešąjį interesą atitinkančią paslaugą ir į tą fondą.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerai. Aš sakau. Esminis dalykas, kad šiandien LITGASʼas už kiek nori nuperka ir už kiek nori parduoda, ir jo vadovams nė vienas plaukas nuo galvos nenukris, nes jie gali daryti ką nori. Nėra jokio įpareigojimo pagal įstatymą tai įmonei veikti pelningai, kadangi visas sąnaudas, kurias ji patiria, padengia visi dujų vartotojai. Mes buvome numatę, kad 90 % sąnaudų padengtų vartotojai, 10 % – savininkai ir patys įmonės darbuotojai. Tam komitetas nepritarė. Aš suprantu, kodėl nepritarė, nes nepritarė visoms pataisoms, kuriomis norėta nors kiek ekonomiškai tą įstatymą sutvarkyti, bet ką jau padarysi. Šiuo atveju tas pats: ar vieni, ar kiti, vienodai elgiatės.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komiteto nuomonė yra tokia, kad net ir dengdamas 10 % nuostolių LITGASʼas galėtų atsidurti prie bankroto ribos. Tada penkerių metų sudaryta sutartis, kuri yra ilgalaikė, pakibtų prie nutraukimo ribos, kadangi už LITGASʼą, sudarantį sutartį, garantavo „Lietuvos energija“. Tai komitetas, įvertinęs pateiktus argumentus, nepritarė tai naštai, kurią prisiimtų net ir 10 % nuostolių dengdama pati įmonė. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, aš tikrai noriu palaikyti šią pataisą, nes kalbėkime dabar ne apie esamą sutartį tarp LITGASʼo ir „Statoilo“. Čia kaip jau yra, taip yra. Kalbėkime apie sutartį, kuri, ko gero, bus pasirašoma 2019 m. Įsivaizduokime, kas bus LITGASʼo vadovai, iš ko jie pirks. Bet kuriuo atveju jie bus visiškai nesuinteresuoti nupirkti pigiai. Tiesą sakant, galima spėlioti, kad gali atsirasti korupcinių intencijų. Tai pono K. Daukšio pataisa mažina šitą riziką ir reikalauja, kad pats paskirtasis dujų tiekėjas prisiimtų bent dalį atsakomybės už savo veiksmus įsigyjant dujas. Ir tas 10 %, aš apeliuočiau į gerbiamojo A. Skardžiaus pasakymą, netikiu, kad galutinai sužlugdytų paskirtojo tiekėjo veiklą. Vis dėlto yra įvairūs finansinės inžinerijos mechanizmai, kaip mažinti nuostolius, ir galų gale prisiimti atsakomybę. Jeigu neprisiima jokios atsakomybės, kas lieka? Dujų vartotojai viską padengs. Tai kodėl jie turėtų pigiai pirkti? Taigi aš vėl grįžtu prie ateities scenarijaus, net ne šiandieninės sutarties. Todėl palaikau K. Daukšio pasiūlymą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šį įstatymą mums būtina priimti, nes susidarė tokia situacija, kad tą naštą, kuri susidaro dėl suskystintų dujų terminalo teikiamų dujų brangiau nei rinkos sąlygomis, būtina perskirstyti. Vyriausybė pasirinko modelį, kad būtų perskirstyta tiems, kas naudoja dujas ir turi galią, tai yra vamzdį, kuris yra privestas prie vienos ar kitos įmonės, nors buvo kitokių siūlymų, kad galbūt, kadangi tai ir yra, kaip ir įvardinote, Nacionalinio saugumo objektas, nekomercinis objektas, našta turėtų dalytis visi šalies piliečiai. Bet Vyriausybės yra toks pasirinkimas.
Antras dalykas, aš manau, kad buvo labai racionalus siūlymas, kad įmonė būtų suinteresuota nupirkti dujas kuo pigiau ir parduoti brangiau, kad ūkininkautų racionaliai. Galbūt reikėtų siūlyti, kad imtųsi ne 10 % naštos, o 5 % naštos, tada jinai nebankrutuotų, bet iš tikrųjų tai jai būtų stimulas ūkininkauti racionaliai. Po svarstymo pritariu. Noriu žinoti, kokia būtų energetikos ministro ir premjero nuomonė, jeigu būtų toks siūlymas, kad vietoj 10 % būtų 5 %. Aš manau, tada šis siūlymas būtų labai logiškas. (Balsai salėje)
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šis įstatymas bus daugiausia dvejiem metams, po to jį reikės keisti, kadangi nebeliks ir tų dujų vartotojų, ant kurių pečių dabar permetėme. Aš noriu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir paklausti. Kam mes didinome pensininkams 3 eurais pensiją, jeigu kita ranka iš tų pensininkų tuos pačius 3 eurus kas mėnesį paimsime per Dujų įstatymą? Nežinau, kodėl mes turime nešti pelną tokiems biedniems norvegams, kurie turi „Statoilą“, ir kurie nuomoja mums šitą laivą, o savo šalies vartotojų, savo šalies gyventojų neginame.
Pirmas dalykas, kad tokia situacija bus, jau buvo aišku pavasarį. Manau, Vyriausybė turėjo dėti visas pastangas, kad latviai su estais prisidėtų prie šio reikalo. Antras dalykas, manau, šitas įstatymas ir tos pataisos, kurias mes teikiame, ir kitos yra neteisingos, nes mes savo vartotojams sukuriame blogesnę konkurencinę padėtį negu latviai, lenkai ir aplink esančios valstybės. Visų žmonių sąskaita stengiamės išgelbėti valstybines energetikos įmones, kurios visiškai neatsako už tai, ką jos nuveikia. Balsuosiu prieš šitą įstatymą, kadangi jis ir toliau skatins taip elgtis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Išties Seimas turi rinktis tarp blogo varianto ir blogesnio varianto. Konservatoriai šiuo atveju dar siekia naudos, kažkaip paėmę valdžią Vilniuje, dar gauti kažkokią naudą ir padidinti VIAPʼą, tai yra Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų fondą, kuris prie jų buvo beveik milijardas litų. Mums, ačiū Dievui, pavyko jį sumažinti daugiau negu per pusę (skaičiuojant dar litais) iki penkių šešių šimtų milijonų litų. Štai tikslas.
Aš noriu priminti jums, kad mums dar reikia ne tik kogeneracines šerti VIAPʼu, atsiprašau už tokį žodį, kai galima nusipirkti ir galėsime nusipirkti kitais metais pigią elektros energiją iš Švedijos, turėdami jungtis jau gruodžio mėnesį, taip pat su Lenkija turėsime 500 MWh, su Švedija – 700 MWh. Rezervas, kuris bus rezervuotas, (…) septintas, aštuntas ir devintas blokai bus 1 tūkst. MWh ir daugiau. Štai mes tokius turime rezervus. Bet kadangi ponai A. Darulis ir A. Sekmokas paėmė į savo rankas Vilniaus šilumos tinklus ir nori pelnytis iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, gaminti, gamindami šilumą, dar pakabinti naštą ir mūsų elektros vartotojams, tai yra šiek tiek per daug. Mes šiandien renkamės tarp blogo ir blogesnio, kaip padalinti pagal jūsų sutartis tenkantį kiekvienais metais po 120 mln. eurų. Būkite kuklūs, patylėkite, mes padėsime jums šią naštą kaip nors išspręsti – teisingai padalindami visiems dujų vartotojams, kurie turi prieigą pagal jų rezervuotą galią. Tai yra pats neskausmingiausias metodas.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Čia buvo paminėta Astravo atominė elektrinė. Tai aš raginu visą Seimą parengti, ir esu pasirengęs tą padaryti, rezoliuciją Seimo vardu, kurioje būtų kartą labai aiškiai ir stipriai pasakyta, kad Lietuva, kaip valstybė, yra prieš Astravo atominę elektrinę, kaip patį didžiausią pavojų visai Europai. Ir jokios iš jos elektros mes nepirksime, nes ketiname atsisinchronizuoti ir atsijungti nuo šito Šiaurės Rusijos žiedo. Čia vienas dalykas.
O dėl šito įstatymo ir dėl terminalo, taip, čia abu variantai yra blogi, todėl stebina ši skuba, kai bandoma prastumti tegul ir mažesnį blogį. Galima dar įsivaizduoti, kad reikia kaip nors spręsti problemą dėl paties terminalo. Bet kodėl turi mokesčių mokėtojai… ir kaina, kuri peraugs į šilumą, mokėti firmai LITGAS’ui, kuri vykdo komercinę veiklą? Ir kaip mums premjeras aiškino, tuoj pasistatys komercinį terminaliuką ir visai Lenkijai ar kam nors, Baltijos jūros laivams pardavinės dujas, gaus iš to pelną, o mes visi už tai sumokėsime. Šio įstatymo pataisos yra bandymas pakišti galus po kilimu, kad būtų galima kaip nors užmaskuoti neišvengiamą šilumos kainos padidėjimą, ypač tiems miestams, kurie jau perėjo prie biokuro. Aš tikrai susilaikysiu, nes tokia skuba niekuo nepateisinama. Jeigu nėra gero varianto, reikia tiesiog palaukti ir neatidėliojant parengti tą gerą variantą, o ne eiti tokiu keliu, tiesiog maskuojant kai kurių energetikos klanų interesus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nepaisant Darbo partijos frakcijos kalbų, manau, ši frakcija vieningiausiai balsuos už, nes projektą teikia jų partijos ir frakcijos deleguotas ministras, už kurio teikimus jie privalo prisiimti politinę atsakomybę. Aš taip pat raginu balsuoti už, nes, manau, gamtinių dujų terminalo pasiūlytas išlaikymo paskirstymo modelis yra teisingesnis, solidaresnis, kai ta išlaikymo našta paskirstoma ne tik tiems, kurie realiai tuo momentu naudoja dujas, proporcingai jų kiekiui, bet ir tiems, kurie turi vamzdžius ir yra pasirengę esant reikalui tas dujas gauti. Be to, „Lietuvos energijos gamyba“ prisiima tam tikrą taip pat nemažą naštą.
O kad svarstymas čia vyksta sudėtingai, iš tiesų, mano manymu, tai lemia klaidingi pono ministro ir Vyriausybės sprendimai taip staiga panaikinti kvotas termofikacinėms elektrinėms. Be to, manau, buvo klaidingai padaryta, kai ta „Gazpromo“ lengvata, atsiskaitant už per aukštas anksčiau tiekiamų dujų kainas, buvo padalinta dabartiniams dujų gavėjams, o ne tiems, kurie gavo anksčiau. Manau, kad dėl to dar bus teismų ir problemų. Jei nebūtų minėtų aplinkybių, mes tikriausiai daug ramiau priimtume, bet tikiuosi, kad galioja Vyriausybės pažadai, kad TEC-3 perims „Lietuvos energija“, ir perims sąžiningai, o ne imituodama, nustatydama nerealias sąlygas.
E. GENTVILAS (LSF). Mano manymu, čia vyksta neblogai surežisuotas viešas spektaklis, kuriame vieni kitus pravardžiuoja socialdemokratai ir konservatoriai, ypač tą matėme rytiniame posėdyje, tačiau jie labai vieningai balsuos už šį įstatymą. Kokie užkulisiniai susitarimai už to slypi, nežinau. Aš tik bandau pasakyti kai kuriuos argumentus, kurie man vis dėlto trukdo balsuoti už.
Energetikos ministerijos vėlavimas. Ji tik per aštuonis mėnesius, pavedus Vyriausybei, sugebėjo pateikti tokį kontraversišką įstatymo projektą, o paskui šokdina visą Seimą dėl skubos ir ypatingos skubos tvarkos. Perkelta atsakomybė visiems dujų vartotojams nuo verslo subjektų ir, svarbiausia, pono K. Daukšio pasiūlytos pataisos atmetimas. Mano įsitikinimu, tai yra blogiausias dalykas arba vienintelis dalykas, dėl kurio aš susilaikysiu priimant šį įstatymą.
Jokios atsakomybės nelieka paskirtajam dujų tiekėjui – LITGAS’ui. Jis turės teisę visiškai negalvoti apie komercinius dalykus, visiškai negalvoti apie dujų vartotojų interesus, nes jam nepriskiriama jokia atsakomybė už perkamų, įsigyjamų dujų kainą. Ypač tai galios ne šiuo laikotarpiu, o po ketverių metų, kai bus sudaroma nauja sutartis dėl naujo dujų kiekio pirkimo. Mano manymu, tai iš tiesų yra neteisinga ir socialiai, ir ekonomiškai, ir netgi galima įžvelgti tam tikrų korupcinių interesų. Tie vienokie ar kitokie interesai šiandien veda prie to, kad ir konservatoriai, ir socialdemokratai balsuoja už, nors vieni kitus pravardžiuoja Kremliaus agentais. Aš įsitikinęs, kad yra ribų tobulinti, nereikėjo taip skubėti, nes buvo galima priimti teisingą sprendimą, o ne tokį kreivą, koks yra priimamas šiandien.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Sėdžiu ir galvoju, gal iš tikrųjų reikėtų priimti kokį nors sprendimą iki rinkimų likus metams ar mažiau nebepriimti svarbių įstatymų, nes aiškiai matyti, kaip kai kuriems į nugarą alsuoja rinkimai.
Ką tik išklausėme E. Gentvilo kalbą. Klausykite, Eugenijau, taigi tamsta su konservatoriais dalyvavote rengiant šią aferą, visi susitarimai, viskas, buvote valdančiojoje koalicijoje. O dabar permetate atsakomybę nuo savo pečių ant socialdemokratų, neva pirminiuose susitarimuose dalyvavo socialdemokratai. Pažiūrėkite, kada tie susitarimai buvo padaryti. Po spalio 16 d., t. y. po pirmojo rinkimų turo, A. Kubiliaus Vyriausybė pasirašinėjo susitarimus ir šiandien mes turime srėbti tą jovalą.
Aš tikrai suprantu, kad ir K. Daukšio pasiūlymas teisingas, ir kalba tamstos, Gentvilai, teisinga, bet tamsta juk esi to žaidimo dalyvis, priėmimo ir sprendimo dalyvis. Tada nebuvo absoliučiai nė vieno žodžio pasakyta dėl šitos srities.
Be abejo, tai yra amžiaus afera, bet mes iš visų blogybių turime pasirinkti mažiausią blogybę, todėl mes balsuojame. Kitaip Vilniui, Kaunui, kitiems šiluma pabrangtų 30 % ir panašiai. Mes to daryti negalime. Mes taisome tas priimtas klaidas, o ne kuriame ko nors nauja, kas jau labai ydingai sukurta. Todėl skaudančia širdimi, bet balsuosiu už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kai valstybėje yra vykdomi tokie svarbūs projektai kaip suskystintų dujų terminalas, „Mažeikių nafta“, Ignalina, labai tinka lietuviška patarlė – norėjosi kaip geriau, išėjo kaip visada. Kaip kolega minėjo, kadangi tai yra amžiaus afera, tikrai pats nebalsuosiu ir visus kviečiu nebalsuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimo stadija, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102 Seimo nariai, balsavo 98: už – 79, prieš – 9, susilaikė 10. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-3556) priimtas. (Gongas)