skip to Main Content

IKI IR PO KALAFIORŲ.

 

KAIP LIETUVOJE AŠ IR TU GALIME SUMAŽINTI MAISTO PREKIŲ KAINAS

 

Dar pernai metais rašiau, kad maistprekų pardavyklų savininkai yra įsitikinę, kad visi lietuviai

 

yra bailiai ir kvailiai, silpnamaniai ir šiaudadūšiai, todėl Lietuvoje maistprekės kainuoja tiek, kiek jas

 

tik sau naudingai įkainuoja maistprekių pardavyklos. Tai yra 4-5 kartus brangesnės nei kitose Europos

 

šalyse.

 

Net ir patys bukiausi mūsų tautiečiai per 26 metus įsitikino, kad laukti malonės iš valdančiųjų

 

nėra jokio reikalo, nes valdančiosios kastos atstovai yra korumpuoti, nupirkti ir papirkti maistprekių

 

gamintojų ir pardavyklų kartelio.

 

Kad mes, lietuviai nebūtume baili ir kvaila biomasė, o protingi, orūs ir garbingi Lietuvos

 

piliečiai, reikia tik vienybės, ir mes per kelis mėnesius maistprekes patys sau atpigintume 4-5 kartus.

 

Prisiminkime savo protėvius, kai įkvėpti vyskupo Valančiaus, rusų degtinės nepirko ne tik visi

 

žemaičiai, bet ir visa Lietuva ir savo noru tapome pačiais blaiviausiais žmonėmis Europoje…

 

Kad taikiai ir nepažeidžiant įstatymų atpiginti maistprekes, daryti reikėtų taip: per visas

 

visuomenines ir asmenines žinių sklaidos priemones paskelbti, kad vieną mėnesį visi kaip vienas

 

nebeperkame maistprekių maksimose. Prie kiekvienos maksimos durų budi keli entuziastingi

 

jaunuoliai, perspėjantys nežinuolius ir užmirštuolius, kodėl šioje pardavykloje pirkti nereikėtų. Jei

 

maksima po mėnesio maistprekių neatpigins, akciją pratęsti dar mėnesiui ar net porai. Jei yra reikalas,

 

galima net įkurti visuomeninį valgytojų aljansą.

 

Trijų dienų nepirkimo boikotas yra tik pirdzielius vandenyje, nes patys boikotininkai po trijų

 

dienų pirks tas pačias maistprekes, tik trijų dienų senumo ir, ko blogo, didesnėmis kainomis…

 

Kai maksima maistprekes atpigins (arba bankrutuos), taip elgtis su norfomis, su iki ir net lidl

 

maistprekių pardavyklomis.

 

Po pusmečio ar metų maistprekės Lietuvoje būtų daug pigesnės nei Polšoje (Polonijoje) ir

 

netrukus Polšos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos,

 

Rumunijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos gyventojai masiškai pradės šluoti

 

maistprekes iš Lietuvos maistprekių pardavyklų. Tada net dabartiniai Lietuvos maistprekių pardavyklų

 

beraščiai rinkodarininkai (ir savininkai) akivaizdžiai įsitikintų, kad žymiai didesni pelnai kasdienio

 

vartojimo prekėms yra gaunami nuo didelės apyvartos, o ne nuo didelės prekių kainos ir idiotiškų

 

akcijų. Beje, smarkiai išsivystytų maistprekių pirkimo turizmas – nauja turizmo industrijos šaka, kas

 

irgi būtų naudinga bei pelninga Lietuvai.

 

Kad žmonės gali gyventi oriai ir garbingai, galite rasti spaudoje ir internete. Ten rašoma apie

 

Ispanijos Marinaledą, esančią Sevilijos provincijoje, Andalūzijos regione. 3000 žmonių miestas klesti

 

vieno, bendro visiems, žemės ūkio kooperatyvo dėka. Marinaledoje dirba visi, vidutinis atlyginimas –

 

1200 eurų, o.policijos nėra, nes nėra nusikaltimų.

 

Nekalbu apie Lietuvos politiką ir politikus, nekalbu ir apie demokratiją, nes tokių dalykų iš

 

principo jau 26 metai iš vis nėra ir dar ilgai nebus, nes jei Lietuvoje būtų politika ir politikai, tai jiems

 

turėtų rūpėti Lietuvos piliečių gerovė, kad lietuviai neemigruotų, o oriai, garbingai ir turtingai gyventų

 

savo Tėvynėje.

 

Lietuvą kaip valdė, taip ir tebevaldo komunistai, kurie yra įteisinę šėtoniškus Lietuvos

 

parlamento formavimo pamatinius principus. Lietuvoje įstatymais (nuo 1992 m.) nustatyta mišri

 

rinkimų sistema, kai 70 iš 141 Seimo narių renkami pagal proporcinę sistemą, tai yra, rinkėjai balsuoja

 

dėl politinių partijų sudarytų sąrašų ir reitinguoja juose įrašytus kandidatus. Ir nors deklaruojama, kad į

 

Seimą žmonės renkami ketveriems metams, jau 25 metus mus kaip valdė, taip ir tebevaldo tie patys

 

komunistai. Jie meluodami ir mus mulkindami valdys tol, kol jie patys numirs iš senatvės sėdėdami

 

Seimo krėsluose. Kad prie šitų su savo protu susipykusių senolių niekas nesikabinėtų, jie net leidžia,

 

kad į Seimą būti renkamos jau nebe partijos, o visokie mūsų tautai priešiški aljansai, sambūriai,

 

susivienijimai, uabai.

 

Jei Tu ir aš per ateinančius rinkimus nebalsuotume pagal partijų sudarytus sąrašus ir rinktume

 

tik vienmandatėse kandidatuojančius žmones, ne vyresnius nei 40 metų, tai Lietuvos seime nebeliktų

 

70 sukvailėjusių kenkėjišką politiką savo tautai vykdančių tik vogti ir meluoti mokančių senolių.

 

Lietuvos Seime liktų tik 71 Seimo narys, kurie likusiems Lietuvoje žmonėms galės sočiai atstovauti.

 

Komunistinė žmones niekinanti ir tik vogti mokanti nukriošusių senolių valdžia slepia, kad užsienyje

 

gyvena jau pusė Lietuvos gyventojų, – tai mes patys matome ir žinome. Kol kas Lietuvoje klesti ir

 

gyvuliuoja vien tik Vilnius…

 

Naujai išrinkti jauni Seimo nariai tikrai mokės dirbti kompiuteriu, jiems nereikės tuzino

 

beraščių patarėjų, jiems nebereikės automobiliais „važinėti“ pas savo rinkėjus, beprasmiai gaišti laiką

 

kelionėse, kadangi pasitarimus, apklausas, susirinkimus su savo rinkėjais galės atlikti savo kabinete

 

kompiuteriniu tinklu arba net Skipe.

 

Neįgalių seimūnų, savavališkai pasivadinusių valstybe, santykis su visuomene yra

 

plutokratiškas, ruošiami ir priimami įstatymai yra ne demokratiniai, o diktatoriški, naudingi ne tautai, o

 

valdininkams ir jų cholujams (cholujus – tarnas, liokajus, niekšingas kilme, mąstymu, elgesiu ir

 

darbais). Štai kaip cholujinė lyg ir konkurencijos taryba aiškina lietuvių tautai maistprekių

 

pabrangimą:

 

„- šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi mažiau pirkėjų;

 

– šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi mažiau tiekėjų;

 

– šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi dažniau kyla pagundų kainas reguliuoti… ir t.t. „ .

 

Iš tiesų Lietuvoje visiškai niekas nepabrango, pakito tik valiuta, – vietoje litų viskas

 

pradėjo kainuoti eurais.

 

Lietuvos pilietis Vincentas Sakas

Facebook komentarai
Back To Top