skip to Main Content

Ievos Strazdauskaitės mama: „Keliamos įvairios ir niekuo nepagrįstos versijos apie dukros mirties aplinkybes“

 

Esu Edita Strazdauskienė, 2017 metų kovo mėnesį nužudytos Ievos Strazdauskaitės mama. Per visą šį laiką, nuo mano dukters mirties iki šiol, dauguma žiniasklaidos priemonių skelbė ir analizavo įvairią ir ne visuomet pagrįstą informaciją apie mano dukrą bei jos nužudymo aplinkybes, motyvus, teikė įvairias versijas. Aš suprantu žiniasklaidos teisę skleisti informaciją ir šviesti visuomenę apie aktualius įvykius. Taip jau nutiko, kad mano dukros išėjimas iš gyvenimo tapo visiems aktualus ir aptarinėjamas įvairiuose sluoksniuose. Tačiau ne visi žmonės ir ne visos žiniasklaidos priemonės sąžiningai ir tinkamai įgyvendina teisę skleisti informaciją susijusią su mano dukra, jos vardu, pavarde bei jos mirtimi. Su mano dukros mirtimi susijusios aplinkybės žiniasklaidos priemonėms tampa įrankiu siekiant sau naudos, reklamos ir dėmesio, nepaisant ir paminant net tik mano kaip motinos jausmus, mano dukros atminimą, bet ir visuomenės informavimo principus, elementariausias etikos bei moralės normas.

Kreipiuosi į Jus su prašymu ištirti portale www.laisvaslaikrastis.lt, kuris priklauso „Laisvas Laikraštis“, UAB, paskelbtus straipsnius bei juose esančią informaciją, kuriuose vienokiame ar kitokiame kontekste yra minima mano mirusi dukra Ieva Strazdauskaitė. Pažymėtina, kad nepaisant straipsnio pavadinime nurodomo mano dukros vardo ir pavardės, dauguma straipsnių savo turiniu yra niekaip nesusiję su mano dukra bei jos mirties aplinkybėmis. Akivaizdžiai matoma, kad mano dukros vardas ir pavardė naudojami kaip marketingo priemonė, t.y. būdas pritraukti skaitytoją, kad jis atsiverstų ir perskaitytų straipsnį.

Pažymėtina, kad per 2017 m. kovo – balandžio mėnesius į portalą www.laisvaslaikrastis.lt  buvo įkelta apie 20 įvairių straipsnių, kuriuose yra paminimas mano dukros vardas ir pavardė. Skaitant visus šiuos straipsnius susidaro įspūdis, kad mano dukrą tendencingai bandoma susieti su nusikalstamu pasauliu bei narkotikų verslu – analizuojami nusikaltimai ir nusikaltėliai ir dirbtinai yra kuriamas ryšys tarp jų bei mano dukros mirties. Kai kuriuose iš šių straipsnių Ieva Strazdauskaitė tiesiogiai įvardijama kaip „narkotikų tarpininkė“. Keliamos įvairios ir niekuo nepagrįstos versijos apie jos mirties aplinkybes bei straipsnių sąrašas apie nužudymo motyvus, remiamasi tariamos teisininkės, buvusios prokurorės, kuri niekaip nesusijusi su mano dukters mirties tyrimu, spėlionėmis bei keliamomis prielaidomis.

Dar daugiau, siekiant sustiprinti straipsniuose pateikiamos informacijos „patikimumą“ ir rimtumą, į straipsnius yra įkeliami teismų sprendimai, kurie visiškai nesusiję nei su mano dukra, nei sujos mirtimi.

LR Visuomenės informavimo įstatymo (toliau taip pat „įstatymas“) 3 str. 2, 3 d. ir 4 d., 19 str. 2 d., str. 8 d. 2 p. ir 4 p, 41 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. nuostatos įpareigoja pateikti teisingą, tikslią, objektyvią viešąją informaciją, neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, neplatinti dezinformacijos ir informacijos šmeižiančios, įžeidžiančios žmogų, žeminančios jo garbę ir orumą, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais bei laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.

 

Be Visuomenės informavimo įstatymo, žurnalistų bei leidėjų etiką taip pat reglamentuoja ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (toliau – Etikos kodeksas), kurio 4 str. numato, kad žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų; 21 str. numato, kad pateikdamas informaciją apie nusikalstamas veikas, nelaimingus atsitikimus ir kitokius atvejus, kai asmenims buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo stengtis tokia informacija nesukelti nukentėjusiam ir nekaltam asmeniui papildomų išgyvenimų ir kančių; 38 str. numato, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

 

Mano giliu įsitikinimu, tiek Laisvas Laikraštis, UAB, tiek ir straipsnius parengę asmenys (Aurimas Drižius, Kristina Sulikienė bei Jurgis Pelevičius) pažeidė aukščiau nurodytas teisės normas, kurių jie kaip viešosios informavimo rengėjai bei skleidėjai privalėjo laikytis.

 

 

2. Toliau straipsnyje rašoma apie CZV, CRU, AL QUAEDA, ISIS ir kitas istorijas, neaišku kaip susijusias su mano dukra.

 

 

Nors sakiniuose naudojami žodžiai „neva“, „galimai“, „čia tik pasvarstymai“, o kai kurie sakiniai pateikiami klausiama forma (nors iš jų konstrukcijos ir logikos galima daryti išvadą, kad tai yra teiginys su klaustuku gale sakinio), tačiau tokių žodžių naudojimu yra tik siekiama išvengti atsakomybės už Visuomenės informavimo įstatyme numatytų nuostatų nesilaikymą. Straipsnių turinys ir kontekstas nepaslepia tikrųjų autorių tikslų ir siekio apjuodinti mano dukrą, pažeminti jos garbę ir orumą, ir taip sulaukti dėmesio ir didesnio lankomumo savo portalui.

 

Aukščiau pateiktos citatos ir straipsnių apibūdinimas yra tik dalis to, kas yra skelbiama www.laisvaslaikrastis.lt portale. Yra dar daug kitų straipsnių, kuriuose kalbama apie mano dukrą Ievą, naudojamas jos vardas, pavardė, nepaisant to, kad straipsnio kontekstas yra visai nesusijęs su jos asmeniu.

Pavyzdžiui, straipsnyje „Narkotikų baronų – Šiaulių ONTT komisarų byla gęsta ir nesulaukia jokio žiniasklaidos dėmesio“ (autorius Alvydas Vėberis, paskelbimo data nenurodyta) yra pasakojama apie Šiaulių ONTT bylą, tačiau būtinai šiame kontekste paminima mano dukra Ieva Strazdauskaitė ir čigonai;

Straipsnyje „Gintaras Želvys 2013 m. sušaudytas narkobiznio užsakovų“ (autorius Kristina Sulikienė, paskelbimo data nenurodyta) kalbama apie piliečio Gintaro Želvio nužudymą 2013 m., tačiau ir šiame kontekste minima Ieva Strazdauskaitė;

Straipsnyje „Štilis narkotiku baronų – Šiaulių AVPK ONTT – byloje Panevėžio apygardos teisme“ (autorius Alvydas Vėberis, paskelbimo data nenurodyta), kuriame komentuojame byla Panevėžio apygardos teisme ir gale straipsnio visiškai nesuprantamame kontekste įterpiama pastraipa apie Ievą Strazdauskaitę ir jos tariamą įsipainiojimą į narkotikų verslą;

2017 m. balandžio 30 d. Ievos Strazdauskaitės tėtis pats paskambino „Laisvo laikraščio“ redaktoriui Aurimui Drižiui ir paprašė nešmeižti mūsų dukros, nespausdinti jos nuotraukų savo prasimanymams iliustruoti. Tačiau į šį Ievos Strazdauskaitės tėvo Vytauto Strazdausko žodinį prašymą paneigti melagingą, šmeižikišką, visuomenę klaidinančią jų laikraštyje platinamą „informaciją“ apie mūsų mirusią dukrą nesureagavo. Priešingai, netrukus atsirado straipsniai su tariamu Ievos Strazdauskaitės tėčio interviu, su papildomais komentarais, vertinimais ir išgalvotomis bei pritemptomis išvadomis.

(Aurimas Drižius : „Buvo visai ne taip, pareiškėjos vyras prašė daugiau nerašyti šia tema, nes neva geriau nebus. Ir tas interviu buvo ne tariamas, o tikras“.) 

Atsižvelgdama į tai, jog straipsniuose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, mano mirusios dukters Ievos Strazdauskaitės garbę ir orumą žeminanti, jos atminimą niekinanti ir mane kaip jos mamą įžeidžianti ir skaudinanti, bei Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas pažeidžianti informacija, kreipiuosi į Žurnalistų etikos inspektorių (toliau – „Inspektorius“), prašydama įvertinti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas pažeidžiančius „Laivas Laikraštis“, UAB, straipsnius parengusių asmenų Aurimo Drižiaus, Jurgio Pelevičiaus bei Kristinos Sulikienės veiksmus.

 

Ypatingai pabrėžtina tai, kad Etikos kodekso 4 str. numato, kad Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreiptų  faktų ar duomenų. Todėl net jeigu ir vertinant straipsniuose pateiktą informaciją kaip nuomonę, akivaizdu, kad ši jų nuomonė neatitinka Etikos kodekso 4 str., nes ji nėra paremta jokiais faktais, reiškiama nesąžiningai, pašaipiai, sąmoningai iškraipant duomenis ir faktus. 

2„I.Strazdauskaitės nužudymo tyrimo „sėkmė“ – Ievos tėvai bijo, kad jeigu jie apskųs bent vieną koki nutarimą, duktė bus padaryta savižude, narkomane, nusikaltėle?“, taip pat „Ievos Strazdauskaitės tėvas: „Vis tiek niekas nepasikeis“ ir „negvildenkite tų dalykų ir viskas bus tvarkoj“

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – „CK“) 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė teisė taip pat gina asmens garbę ir orumą, saugo jo reputaciją; preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

 

Jurgio Pelevičiaus straipsnyje pateikti teiginiai, jog mano mirusi dukra buvo narkotikų kurjerė, yra niekuo nepagrįstas ir išgalvotas faktas, kurį melagingai bandoma pagrįsti nesusijusią teismo nutartimi ir nuorodomis į vykdomą ikiteisminį tyrimą.

„Iš tų čigonų pokalbių jis suprato, kad ta nelaiminga mergaitė Ieva Strazdauskaitė buvo kaip tarpininkė, vežiojusi pinigus ir narkotikus, – pasakojo šis žmogus, – kalbėta, kad neva ji vežė apie 4 kg. heroino ir didelę grynųjų pinigų sumą, ir buvo kaip kurjerė tarp prekybos taškų -nuveždavo narkotikus ir surinkdavo grynus pinigus. Taip ji neva turėjo nuvežti narkotikus į Kėdainius ir paimti pinigus, tačiau, matyt, kažko nepadarė. Nežinia, kokie buvo Ievos santykiai su tais Kėdainių čigonais, tačiau aišku, kad tų čigonų tikslas nebuvo jos Audi. Nes jie puikiai suprato, kad su ta nauja Audi, prikaišiota visokių slapukų ir siųstuvų, toli nenuvažiuosi“.

„O dėl to, kad nelaiminga moteris galėjo tiesiog dirbti kurjere, patvirtina ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama Šiaulių Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo tarnybos  byla.“ – konstatuojamas faktas.

Tokių  tikrovės neatitinkančių faktų apie mano dukrą pateikimas yra žeminantis ne tik mano dukters, bet ir mano kaip Ievos Strazdauskaitės mamos garbę ir orumą. Pažymėtina, kad mano duktė niekaip nėra susijusi nei su narkotikų verslu, nei su juos platinančiais asmenimis, visa straipsniuose tendencingai pateikta informacija apie galimą mano dukros dalyvavimą nusikalstamose veikose yra sugalvota ir išgalvota, visi jos ryšiai su galimais nusikaltimais Šiauliuose, kurių kontekste ji yra minima, yra niekuo nepagrįsta ir „pritempta“ informacija.

 

Straipsniuose pateikiami niekuo nepagrįsti spėliojimai apie galimus nužudymo motyvus, nurodoma, kad Ieva Strazdauskaitė pati vyko susitikti su savo žudikais čigonais – nors šie teiginiai yra išgalvoti pačių autorių ir neparemti jokia tiriamąja medžiaga.

Aurimo Drižiaus straipsnyje „Kodėl policija slepia Ievos Strazdauskaitės pagrobimo ir nužudymo motyvą? Policiją siutina LL keliamos versijos, kad Audi nebuvo nusikaltėlių motyvas“ nurodomi tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai:

„LL šaltiniai sako, kad pagrobta ir žiauriai nužudyta plungiškė Ieva Strazdauskaitė kažkokiu būdu galėjo būti susijusi su šiuo metu Panevėžio apygardos teisme teisiamos Šiaulių policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimų tarnybos (ONTT) gaujos demaskavimu.“

„Ieva Strazdauskaitė važiavo į susitikimą su ją nužudžiusiais čigonais, policija pati sugalvojo, kad ji nužudyta dėl „Audi“?“

„Tikrasis jų tikslas buvo Ieva Strazdauskaitė, kuri važiavo į susitikimą su savo žudikais net neįtardama, koks likimas jos laukė. Koks šio susitikimo tikslas ir kodėl mergina buvo žvėriškai uždaužyta kastuvu – tai policija ir prokuratūra slepia.“

 

 

Dar daugiau, mano dukra Ieva Strazdauskaitė netiesiogiai kaltinama sunkiais nusikaltimais, tokiais kaip žmonių prekyba:

 

(1) Youtubeje“ socialinė reklama, įkelta Ievos Strazdauskaitės, kad „tave parduos kaip prekę“. Labai gražu: bet kas labiausiai kovoja su žmonių prekyba? Atsakymas: žmonių prekeiviai. Kas labiausiai rūpinasi naujų vaikučių tiekimu pagal katalogus? Tie, kurie garsiausiai rėkia, kad I.  Strazdauskaitė buvo kurjerė policijos kontroliuojamame narkotikų versle?

4 Žr. straipsnį „Kodėl paprastam runkeliui atgrasu 2016 m. gamybos automobiliu vykusios ir dingusios merginos paieška, kurią vykdo net „pats“ generalinis komisaras“ gina jų teises. Už motinas ir vaikus kovoja tos, kurios sukasi vaikų prekybos biznyje. Bet čia tik pamąstymai.“

(2) „O čia – Lietuvoje, tarsi filmuose – vykdoma 25 metų merginos paieška!! Iš oro! Su tarnybiniais šunim, sukėlus visas valdybas, tarnybas ir žinybas! Kas ji tokia? Pasakyčiau, nes jos socialinė rėkiama galimai atsako, kur ji dirbo, ir kokius biznelius stumdė. Bet apie mirusius (nes dingęs be žinios vėliau „padaromas“ mirusiu) geriau arba nieko.“

 

Kaip matyti iš Inspektoriui pateiktų „Laisvas Laikraštis“, UAB, skelbtų straipsnių, straipsniuose skelbiama informacija:

1. Tendencingai siekia įtikinti skaitytoją, kad mano dukra Ieva Strazdauskaitę buvo susijusi su narkotikų verslu ir dėl to buvo nužudyta, tokia „mintis“ yra nuolat kartojama beveik visuose portale www.laisvaslaikrastis.lt patalpintuose straipsniuose;

2. Kaltina mano dukrą užsiėmus žmonių prekybą;

3. Keldama įvairias ir niekuo nepagrįstas, dažniausiai su tariamomis mano dukters nusikalstamomis veikomis susijusias mano dukters nužudymo versijas, siekia sumenkinti mano dukters nužudymą ir jo sukeltą tragediją (pvz.“<…> todėl aš tikrai manau, kad I. Strazdauskaitę ir žudikai tikrai nebuvo pašaliniai žmonės, kad ji kažką vežė, ir kad turėjo bendrų reikalų, tai akivaizdu…3″);

4. Menkina ir žemina mano dukterį („O čia – Lietuvoje, tarsi filmuose – vykdoma 25 metų merginos paieška!! Iš oro! Su tarnybiniais šunim, sukėlus visas valdybas, tarnybas ir žinybas! Kas ji tokia?“ „Sekmadienį apie 21 vai. dingo kažkokio verslininko sūnaus mergina“);

5. Galiausiai mano dukros vardas ir pavardė yra naudojama kaip šio portalo www.laisvaslaikrastis.lt reklaminė priemonė, t.y. nepriklausomai nuo to, ar straipsnis turi kokį nors ryšį su objektyviai skelbtina informacija apie mano dukters nužudymą ar neturi. Mano dukters vardas labai dažnai naudojamas pavadinime, nors straipsnio turinys niekaip nesusijęs su mano dukters nužudymu arba straipsnis nesusijęs su mano dukters nužudymu, tačiau jos vardas ir pavardė vis tiek paminimi kažkokiame (dažniausiai visiškai nesusijusiame kontekste).

 

Kaip matyt iš pateikiamų straipsnių, ne vienu atveju įtaigumui ir straipsnyje pateikiamos informacijos „patikimumui“ sustiprinti yra naudojamos tokios priemonės kaip „teisininko komentaras“, atspausdinama arba perspausdinama teismo nuosprendžių ar nutarimų medžiaga, pateikiamos nuotraukos ir pan. Tokios priemonės leidžia skaitytojams formuoti tikslingai „teisingos informacijos“ jausmą, tikėti pateikiama informacija ne kaip nuomone ar žurnalisto „vertinimu“, bet kaip egzistuojančiais faktais. Tokie žurnalistų veiksmai yra ne tik kad nesąžiningi ir apgaulingi, tačiau ir visiškai neetiški.

Apibendrinant minėtas aplinkybes ir vertinant straipsnių turinį, darytina neabejotina išvada, jog publikuota informacija bei paskleisti faktai apie mano dukrą Ievą Strazdauskaitę yra neatitinkantys tikrovės, yra neteisingi, netikslūs, šališki, nepagrįsti konkrečiais įrodymais bei žeminantys Ievos Strazdauskaitės ir mano kaip jos motinos garbę ir orumą. Be to, straipsniuose yra skleidžiama dezinformacija apie mano mirusią dukrą, o tai diskredituoja ją, mane, jos mamą, ir visą mūsų šeimą, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie Ievą ir mane kaip jos motiną.

 „Ievos Strazdauskaitės pagrobimas ir nužudymas – neapykantos nusikaltimas, policija sąmoningai slepia nusikaltimo motyvą“.

 

Ievos Strazdauskaitės ir mano garbę ir orumą žemina ne tik atskiri aukščiau minėti straipsnių teiginiai, bet ir jos minėjimas bendrame neigiamame straipsnių kontekste, kuriuose rašoma apie įvairius nusikaltimus ir nusikaltėlius (Gedimino Kiesaus, Gintaro Želvio, Šarūno Valasevičiaus nužudymus), nesant tam jokio faktinio pagrindo. Lygiai taip pat akivaizdu, jog straipsnyje buvo paskleisti faktai, kurių egzistavimo įrodymų „Laisvas Laikraštis“, UAB, negalės pateikti, nes tokie įrodymai ir faktai neegzistuoja. Pažymėtina, kad straipsnių rengėjams tai yra tik vienas iš straipsnių, o tuo tarpu juose apšmeižta mano duktė Ieva Strazdauskaitė negali pati apsiginti, pateikti savo versijos, o aš, jos motina, toliau turėsiu gyventi su viešumoje sklaidančia melaginga informacija apie mano dukrą, jos sąsajas su narkotikų verslu ir jos nužudymą, kurį sąlygojo tariamas jos dalyvavimas nusikalstamo pasaulio veikloje

Pažymėtina, kad dėl aukščiau nurodytų straipsnių paskelbimo www.laisvaslaikrastis.lt portale man skambina pažįstami žmonės ir prašo paaiškinti, kaip Ieva susijusi su narkotikų verslu, gatvėje susistabdo visiškai nepažįstami asmenys ir komentuoja (dažnai priekaištaudami) mano dukros tariamas sąsajas su narkotikų verslu. Kai kurie straipsniai yra perskelbiami kitose informavimo priemonėse, pvz. portale www.manoradviliskis.lt, portale www.idomybestau.lt, www.murzius.lt, www.ziniasklaida.eu. 

„Laisvas Laikraštis“, UAB, Aurimo Drižiaus, Kristinos Sulikienės ir Jurgio Pelevičiaus parengta bei paskelbta tikrovės neatitinkanti ir tendencingą nuomonę formuojanti informacija pasklido po įvairias visuomenės informavimo priemones, šią informaciją perskaitė daugybė žmonių. Žmonių komentarai, tiek po straipsniu, tiek man asmeniškai, patvirtina, kad jie priėmė straipsniuose pateiktą informaciją kaip žinią atitinkančią tikrovę, todėl akivaizdu, kad šios informacijos paskelbimas jau padarė neatitaisomą žalą mano dukters Ievos atminimui ir toliau teršia mano kaip Ievos Strazdauskaitės motinos garbę ir orumą, žemina mane kitų žmonių akyse.

 

Todėl, vertinant visas aukščiau minėtas teisines ir faktines aplinkybes, akivaizdu, jog „Laisvas Laikraštis“, UAB, pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 2 p. ir 4 p., 41 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. bei Etikos kodekso nuostatas.

 

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Įstatymo 50 str. 3 d. 1 ir 2 p. Žurnalistų etikos inspektoriaus prašau:

 

1) įspėti „Laisvas Laikraštis“, UAB, ir Aurimą Drižių, Kristiną Sulikienė bei Jurgį Pelevičių apie Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 2 p. ir 4 p., 41 str. 2 d. 1 p. ir 4 p. bei Etikos kodekso pažeidimus;

2) įpareigoti „Laisvas Laikraštis“, UAB, įstatymo nustatyta tvarka paneigti straipsnyje „I. Strazdauskaitė buvo kurjerė policijos kontroliuojamame narkotikų versle?“ tikrovės neatitinkančią bei Ievos Strazdauskaitės ir Editos Strazdauskienės garbę ir orumą žeminančią informaciją ir paskelbti interneto portale www.Iaisvaslaikrastis.it žemiau nurodyto turinio paneigimą:

„Laisvas laikraštis“, UAB, interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skelbė Jurgio Pelevičiaus straipsnį „I. Strazdauskaitė buvo kurjerė policijos kontroliuojamame narkotikų versle?“, kuriame pateikė melagingą informaciją, apie tai, kad Ieva Strazdauskaitė buvo narkotikų kurjerė. Šią informaciją Žurnalistų etikos inspektorius pripažino neatitinkančia tikrovės bei Ievos Strazdauskaitės ir jos motinos Editos Strazdauskienės garbę ir orumą žeminančia informacija. „Laisvas laikraštis“, UAB, nurodo, kad anksčiau skelbta informacija neatitinka tikrovės ir neturi jokių duomenų, kurie šią informaciją patvirtintu.

 

3) įpareigoti „Laisvas Laikraštis“, UAB, pašalinti iš portalo www.laisvaslaikrastis.lt straipsnius:

1. „I. Strazdauskaitė buvo kurjerė policijos kontroliuojamame narkotikų versle?“ (autorius Jurgis Pelevičius);

2. „Ievą Strazdauskaitę pražudė teisėjai – kyšininkai?“ (autorius Aurimas Drižius);

3. „Kodėl policija slepia Ievos Strazdauskaitės pagrobimo ir nužudymo motyvą? Policiją siutina LL keliamos versijos, kad „Audi“ nebuvo nusikaltėlių motyvas (pildoma) (autorius Aurimas Drižius, paskelbimo data nenurodyta); 

 

4. „Kodėl paprastam runkeliui atgrasu 2016 m. gamybos automobiliu vykusios

 ir dingusios merginos paieška, kurią vykdo net „pats“ generalinis komisaras?“ (autorius Kristina Sulikienė, paskelbimo data nenurodyta).

 

4) pradėti tyrimą dėl žemiau nurodytų ir „Laisvas Laikraštis“, UAB, portale www.Iaisvaslaikrastis.lt paskelbtų straipsnių turinio atitikimo Visuomenės informavimo įstatymui ir Etikos kodeksui:

1. „Linas Pernavas atsisako atskleisti Klaipėdos kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko Ramūno Strazdausko giminystės ryšius su Ieva Srazdauskaite“ (autorius Kristina Sulikienė);

2. „Ieva Strazdauskaitę pagrobė kaip Kiesus ar ŠarūnąValasevičių: policininkais persirengė banditai?“ (autorius Kristina Sulikienė)

3. „I. Strazdauskaitės byloje – prokurorų susiskaldymas ir rūpestis, kaip užčiaupti „Laisvą laikraštj“ (autorius Aurimas Drižius)

4. „Ievos Strazdauskaitę pagrobimas ir nužudymas identiškas Gedimino Kiesaus pagrobimui ir nužudymui, abu nusikaltimus pridengia net tas pats prokuroras A. Urbelis“ (autorius nenurodytas);

5. „Ievos Strazdauskaitės tėvas: „Vis tiek niekas nepasikeis“ ir „negvildenkite tų dalykų ir viskas bus tvarkoj“ (autorius Aurimas Drižius);

6. „Ievos Strazdauskaitės pagrobimas ir nužudymas – neapykantos nusikaltimas, policija sąmoningai slepia nusikaltimo motyvą“ (autorius Aurimas Drižius);

7. „Į LL klausimus apie Ievą Strazdauskaitę policija neatsako“ (autorius Simonas Kroydonas, paskelbimo data nenurodyta);

8. „Teisėjų mafija, atsakinga ir už Ievos Strazdauskaitės nužudymą – aklas įrankis Dalios Grybauskaitės rankose“ (pildoma) (autorius Aurimas Drižius, paskelbimo data nenurodyta);

9. „Ievos Strazdauskaitės sukapotų palaikų mįslė“ (autorius Kristina Sulikienė, paskelbimo data nenurodyta);

 

10. „Ievos Strazdauskaitės įtariami žudikai neigia savo kaltę (papildyta GP komentaru)“ (autorius nenurodytas, apskelbimo data nenurodyta);

11. „Štilis narkotikų baronų – Šiaulių AVPK ONTT – byloje Panevėžio apygardos teisme“ (autorius Alvydas Vėberis, paskelbimo data nenurodyta);

12. „Gintaras Želvys 2013 m. sušaudytas narkobiznio užsakovų“ (autorius Kristina Sulikienė, paskelbimo data nenurodyta);

13. „Narkotikų baronų – Šiaulių ONTT komisarų byla gęsta ir nesulaukia jokio žiniasklaidos dėmesio“ (autorius Alvydas Vėberis, paskelbimo data nenurodyta);

14. „Kada baigsis tas Lietuvos karas su Rusija, tiksliau su pačia savimi?“ (autorius Kristina Sulikienė, paskelbimo data nenurodyta);

15. „Garsiai raudant dėl Ievutės, buvo pamirštas kraupus nusikaltimas, nužudant tautininką Giedrių Valiūną“ (autorius Kristina Sulikienė, paskelbimo data nenurodyta);

16. „Panevėžio krašto sėsliųjų romų „pakišimas“ Ievos dingimo byloje – nusikaltimo slėpimas?“ (autorius Kristina Sulikienė, paskelbimo data nenurodyta). 

17.  „I.Strazdauskaitės nužudymo tyrimo „sėkmė“ – Ievos tėvai bijo, kad jeigu jie apskųs bent vieną kokį nutarimą, duktė bus padaryta savižude, narkomane, nusikaltėle?“.

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top