skip to Main Content

 

Labai gerai, kad yra toks Seimo narys Kęstutis Masiulis, kuris savo įžvalgomis leidžia suprasti, kas vyksta ir kodėl siautėja pandemija.

Mat K.Masiulis pranešė, kad Vilniuje yra tokia UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“.

Iš jos tiek Karbauskio-Skvernelio, tiek ir Šimonytės-Čmil vyriausybės perka visokio šlamšto už milijardus eurų.

Seimo narys K.Masiulis pasidžiaugė, kad minėta UAB 2020 m. uždirbo 500 mln. eurų pelno.

Ačiū ponui Masiuliui už pastebėjimą ir geras žinias.

Turint omenyje, kad karbauskiai, skverneliai, šimonytės ir landsbergiai pirko įvairaus visiškai niekam nereikalingo šlamšto (pvz., koronaviruso nustatymo testams skirtus reagentus) už milijardus eurų ir be jokių konkursų, tai tampa aišku, kam ir kodėl reikalinga ši išgalvota pandemija. Turint omenyje, kad minėti testai 95 proc. atvejų nustato mirtiną ligą, kurios simptomų pacientas nejaučia, ir perserga ja net nežinodamas, kad serga mirtina liga, tai tampa aišku, kam tai naudinga.

https://madeinvilnius.lt/verslas/vilniaus-rinka/thermo-fisher-scientific-atidare-nauja-gamybos-pastata-lietuvoje/

Prezidentas pasveikino Vilniaus įmonę, Lietuvai ir pasauliui kuriančią COVID-19 vakcinų komponentus

2021-01-29

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo virtualioje „Thermo Fisher Scientific“ gamybos padalinio Vilniuje atidarymo ceremonijoje.

„Tai yra puiki proga pasidžiaugti augančia šalies aukštos pridėtinės vertės ekonomika ir įvertinti, kad turime ką pasiūlyti pasauliui. Tai yra ženklas, kad Lietuvos gyvybės mokslų sektorius toliau klesti ir plečiasi, įrašydamas mūsų šalies vardą pasaulio ateitį lemsiančių inovacijų žemėlapyje“, – sveikinimo kalboje sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvoje įsikūrusi bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ dar pernai kovą pradėjo gaminti ir tiekti komponentus koronaviruso testams, o dabar tiesiogiai dalyvauja ir vakcinos nuo COVID-19 gamybos grandinėje. Naujasis 5500 kv. metrų ploto gamybos padalinys leis išplėsti reagentų gamybą ir tiekimą bendrovėms, gaminančioms naujo tipo vakcinas, grįstas RnR technologija. Lietuvoje pagaminti komponentai jau dabar vakcinų pavidalu grįžta į šalį ir padeda kovoti su pandemija.

„Galime didžiuotis tuo, kad Lietuvoje veikianti įmonė prisideda prie daugelio žmonių gyvybių gelbėjimo. Ne tik imame, bet ir duodame pasauliui“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad „Thermo Fisher Scientific“ gamybos pajėgumų plėtra simboliškai sutampa su visos Europos Sąjungos pastangomis kuo greičiau įgyti visuomenės imunitetą nuo COVID-19. Tai pasiekti per pusmetį – labai ambicingas, bet, gerai pasirengus ir užtikrinus sklandų vakcinų tiekimą, – įmanomas tikslas.

Prezidentas taip pat priminė, kad, įgyvendinant naujo gamybos padalinio projektą, Lietuvoje sukurta beveik 150 itin specializuotų darbo vietų, kurios suteiks naujų galimybių Lietuvos gyvybės mokslų specialistams: biotechnologams, chemikams, kokybės užtikrinimo specialistams. Tai tik dar kartą liudija, kad „Thermo Fisher Scientific“, nuskynusi daugelį apdovanojimų, tarp jų ekonomikos Nobeliu vadinamą tarptautinį Shingo apdovanojimą, žengia šalies ekonomikos transformacijos pirmosiose gretose.

Pasak šalies vadovo, „Thermo Fisher Scientific“ pasiekimai priklauso tiek nuo profesionalių ir darbščių įmonės darbuotojų, tiek ir nuo telkiančio bei pasaulinio lygio proveržio siekiančio įmonės vadovo Algimanto Markausko.

„Linkiu visiems „Thermo Fisher Scientific“ darbuotojams ir vadovams ryžtingai tęsti šią įspūdingą verslo ir mokslo odisėją, kurioje, tikiu, geriau pažinsite savo galimybių ribas – o tada išmoksite jas peržengti“, – sakė Prezidentas.

Šalies vadovas taip pat išreiškė viltį, kad bendrovės sėkmė įkvėps kitas Lietuvos įmones, viešąjį sektorių, taip pat ir politikos formuotojus, kurti XXI amžiaus ekonomiką didesnei šalies gerovei.

Prezidento komunikacijos grupė

Kęstutis Masiulis. Lietuvos ekonomika niekad nebegrįš į 2019 m.

Kęstutis Masiulis, Seimo TS–LKD frakcijos narys2021.03.31 13:43

 

Mažai kas atkreipė dėmesį į įdomią statistinę informaciją. Finansų ministerija paskelbė, kad šių metų sausio ir vasario mėnesiais į valstybės biudžetą įplaukė daugiau pajamų nei pernai tą patį laikotarpį. O juk pernai iki kovo ekonomika buvo laisva, jokio karantino nebuvo, kai šiemet pusė šalies uždaryta.

Ekonomika keičiasi

Ypač geras mokesčių surinkimas nustebino ir pačius valstybės tarnautojus. Dėl visuotinio karantininio verslų ribojimo planuojant biudžetą buvo ruošiamasi pajamų smukimui. Gruodžio mėnesio prognozė ir šių metų pradžios realybė neatitiko net 11 proc., o tai beveik 200 mln. eurų.

Analizuojant pagal sektorius labai gerai matosi, kurie yra labiausiai nukentėję – aviacija, turizmas, apgyvendinimo paslaugos, ekskursijos, maitinimo sektorius, renginiai. Tačiau kiti verslai demonstruoja stebėtiną augimą.

Aiškiai matosi, kad įmonės ir gyventojai dalį prekybos sėkmingai perkėlė į elektroninę erdvę. Pirkėjai niekur nedingo, tik pasikeitė įpročiai. Nekilnojamojo turto sektorius apskritai fiksuoja rekordinius pardavimus, nepaisant stabiliai augančių kainų.

Nors labai išaugo registruotas nedarbas, tačiau įmonės, kurios nenukentėjo nuo karantino, skundžiasi, kad negali rasti darbuotojų ir toliau kelia algas.

Gerus rezultatus rodė tradiciniai verslai – žemės ūkio ir maisto pramonė bei medienos sektorius. Aprangos gamintojai pernai pelną augino net 80 proc. Lietuviškų prekių eksportas ūgtelėjo 7 proc. Bet didžiausia intriga yra aukštųjų technologijų proveržis, siejamas su viena įmone.

Aukštųjų technologijų revoliucija

Užklupus COVID–19 pandemijai, Vilniaus bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pradėjo gaminti koronaviruso nustatymo testams skirtus reagentus, o vėliau – ir reagentus naujo tipo mRNR vakcinai. Bendrovė tiekia komponentus vakcinos gamybai kompanijoms „Pfizer“ ir „BioNTech“. Šių metų pradžioje vaistų pramonės sektoriaus eksportas augo net 2,2 karto.

Lietuvos bendrovė „Thermo Fisher“, turinti vos 1,5 tūkst. darbuotojų tapo antra didžiausia mokesčių mokėtoja po amžinosios lyderės „Orlen Lietuva“. Įmonė užtikrintai auga kiekvienais metais. Daugėja darbuotojų, gamina daugiau ir brangesnių produktų. Dar neprasidėjus pandemijai 2019 metais įmonė gavo beveik 250 mln. eurų pelno, o tai yra gerokai daugiau nei Klaipėdos miesto biudžetas.

Prognozuojama, kad praeitais metai pelnas galėjo siekti net 500 mln. eurų. O tai jau sunkiai telpantys skaičiai mažoje Lietuvos ekonomikoje. Ir tai ne pabaiga. Šiemet bendrovė per rekordiškai trumpą laiką – 4 mėnesius, pastatė ir atidarė naują fabriką. Jau priimami nauji darbuotojai, o gamyba auga spėriai.

Vienos įmonės plėtra yra tikra sėkmės istorija Lietuvos ekonomikoje. Tai aiški kryptis, kur Lietuva turi teikti pirmenybę ir orientuoti savo ūkio skatinimą. Ne tik biotechnologijų, bet ir kitos aukštųjų technologijų kompanijos iš lazerių, optikos ir elektronikos sektoriaus pritaria, kad 2020 m. buvo geriausi istorijoje, už kuriuos dar geresni žada būti 2021 m.

O jeigu turėtume ne vieną tokią įmonę, o 10?

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));