skip to Main Content
I AM EVIL
arba kovydo istorijos iš Norvegijos Karalystės
Parskridau sekmadienį nuo švedų į Norgus su negatyviu testu, kaip prisakyta įvažiavimo į Norvegiją taisyklėse. Oro uoste, pasirodo, reikia daryti papildomą testą, nes pirminis yra niekinis ir nafik nereikalingas, kaip vėliau man paaiškino Norvegijos Politi, nes jie dabar irgi yra sveikatos ekspertai.
ATSISAKIAU daryti pakartotiną testą ir važiuoti į karantino viešbutį.
Ir štai čia įprasta rutina oro uoste baigėsi, ir prasideda linksmoji dalis
Pasakysiu iškart, kad po nusileidimo oro uoste mane pralaikė dar 5 valandas.
Prieinu prie testavimo priėmimo skyriaus langelio, informuoju apie atsisakymą. Daktariūkščiai staiga pabunda, išpučia akis, atbėga dar trys pasiklausyti ir pažiūrėti kas čia išdrįso kažką kitaip pasakyti vietoj „beeeeee“. Jie nežino, kaip elgtis, taigi kviečia policiją. Ateina trys policininkai – du jauni bebriukai ir vienas vyresnysis – užtveria mane į testavimo salės kampą, kuri jau ir taip išvedžiota užtvaromis zigzagais. Klausimas labai paprastas, „kodėl atsisakai testuotis? Tai privaloma“. Kas skaito, seka, mato mane FB, tas numano, koks buvo mano atsakymas ir argumentai. Deja, sistema jų nepripažįsta, todėl „diskusija“ buvo labai ilga. Važiuojam…
Prasidėjo nuo gąsdinimų: surašysim raportą, gausi didžiulę baudą, gausi 20 tūkst.kr. baudą, gausi 30 tūkst.kr. baudą, gausi 50 tūkst. kr.baudą, sėsi į kalėjimą, būsi deportuota iš šalies. Nepadėjo – neišsigandau; pastoviai raginau juos negaišti laiko ir eiti surašyti raportą, kad klausimas būtų išspręstas greičiau. O deportacijos „baubą“ išsklaidė patys, visą vakarą man nešdami spausdintas įstatymų kopijas anglų ir norvegų kalbomis. Ten aiškiai buvo pirmame išimčių punkte parašyta, kad mano statusas neleidžia jiems manęs „išmest už borto“. Dėl baudos dydžio pasiūliau jiems sekantį kartą susitarti prieš pradedant gąsdinti. Į klausimą „tai kokio dydžio visgi ta bauda?“ atsakymas buvo „didelė, tu prasiskolinsi valstybei“. Ok, važiuojam toliau…
Toliau sekė gąsdinimai iškviesti man psichiatrą, nes man ryškiai su galva negerai (aš jau minėjau, kad jie yra sveikatos ekspertai). Klausė, ar aš gulėjau psichiatrinėj ligoninėj, ar buvau įskaitoje, kaip psichinis ligonis. Po atsakymo „NO“, sekė klausimas „are you sure??“ , kurį lydėjo tokia kreiva pasityčiojimo šypsena. Nesvarbu, tai manęs nežeidžia.
Liepė pakelti rankas. Nesupratau kam, tai paaiškino „gali būti, kad tau brain stroke (insultas), dėl to nesugebi mąstyti“. Aš pademonstravau jiems kitą insulto atpažinimo požymį – nusišypsojau, ir pasiūliau padaryti kregždutę. Kažkodėl atsisakė.
Badė pirštais, pastoviai liepė užsičiaupt (shut up), kelis kartus pabrėžė, kad turiu dvi ausis ir vieną burną, todėl privalau daugiau klausyt, nei kalbėt. Frazė ideali ir man pažįstama – tai budizmo filosofija 😉 Šaunuolis vyresnysis „aficierius“, išradingai pritaikė ją sistemai 😃 Deja, nei laipsnio nežinau, nei vardo, nei pavardės. Prašiau kelis kartus prisistatyti – atsisakė.
Po poros valandų paprašiau vandens, nes mano buteliukas buvo tuščias. „NEGALIMA, atsigersi tada, kai pasidarysi testą“. Po mano kelių sakinių apie EU žmogaus teisių konvenciją, kurią Norvegija yra ratifikavusi 1952 (taip, aš padariau namų darbus 🤓), ir priminimo, jog aš nesu Norvegijos pilietė, taigi skandalas bus ne tik grandiozinis, bet ir tarptautinis – vienas iš jauniklių pats atnešė vandens.
Vyresnysis aficierius visą laiką labai ilgai ir daug kalbėjo telefonu. Pakalba ir vėl ateina iki manęs. Nieko nepeša, ir vėl eina kalbėt telefonu. Po kažkelinto pokalbio atėjęs praneša, kad paskambino vyriausiam savivaldybės gydytojui (čia tokie yra) ir dabar laukia atsakymo. Jeigu anas lieps paimti testą, tai jie panaudos fizinę jėgą. Sakau, „nagi, nagi, man bus labai įdomu pažiūrėti, kaip jūs tai darysite per prievartą. Dviese laikysit, o trečias kiš „pagalį“? Ar uždėsit antrankius?“. Po kurio laiko pranešė, kad negavo leidimo imti testą prievarta, taigi vėl „padiskutavome“ apie žmogaus teisių konvenciją.
Policininkams teko išklausyti apie fašistų nusikaltimus žmonijai, apie Niurnbergo procesą, apie Holokaustą, ir apie dabartines Norvegijos karalystės problemas tarptautiniame teisme dėl draudimų ir judėjimo laisvės apribojimų viršijimo, žmonių neįleidimo į šalį, ir t.t., ir pan. Deja, tai buvo monologas, diskusija nepavyko, nes jiems tokia info nėra žinoma. Kaip pasakė mano gera fb draugė, „jie turbūt nelabai suprato, tu per daug protingų žodžių pasakei“…
Toliau grąsinimus pakeitė įkalbinėjimai. Aš pavargau kartoti, kad „einam pagaliau surašom raportą ir baigiam diskusijas, nes aš testą darytis atsisakau“.
Taigi vienas iš jauniklių sugalvojo „bajerį“ – parašė man „garantinį raštą“ 😃 Galit paskaityti nuotraukoje… Trumpas vertimas: „jeigu pasidarysi testą, tai tau nieko nebus, o jeigu nepasidarysi, tai tau bus blogai“. Pasirašyti pavardėmis ir laipsniais atsisakė, vienas parašė kažkokį kodą. Žinau, kad policininkai turi kažkokius kodus, bet man tai nieko nesako. Be to, paprašiau, kad tai būtų parašyta ant firminio policijos blanko. Atsisakė.
Praėjo keturios valandos. Aš vis dar įkalinta salės kampe. Stoviu, vaikštau, nes atsisėsti nėra kur, negalima. O ant cementinių grindų aš nesėsiu – bijau „dugnelį“ nušalti… Žmonių jau seniai nėra, visas lėktuvas avių tvarkingai subėgo į skerdyklą. Sėdėjo tik daktariūkščiai, kuriems, matomai, buvo liepta manęs laukt, nes visvien jie mane „sulaužys“. Jie dar tada nežinojo, su kuo turi reikalą… Iš pradžių šaipėsi ir tyčiojosi, juokėsi balsu, kai sužinojo, kad aš iš Lietuvos. Toks nedidelis diskriminacijos ir pažeminimo aktelis… 🙄
Pagaliau mes einam į policijos skyrių trečiame aukšte, bet aš negaliu eiti kartu su aficierium, nes pakeliui aš turiu pereiti muitinės punktą. Oro uostas absoliučiai tuščias. Uždarytos visos TaxFree parduotuvės, nespėjau net vyno nusipirkt… Muitininkai dviese labai kruopščiai tikrino mano nedidelį lagaminą ir kuprinę: išlandžiojo batus, iščiupinėjo visas kojines, kelnaites, liemenukus (tokį labai gražų seksovą raudoną komplektą), ištikrino visas drabužių kišenes, visus kuprinės skyrelius, viską ištraukė, išdėliojo, išvartė knygas. Nerado to, ko jiems reikia, pradėjo krauti daiktus atgal. Sakau, „ar galima aš pati susikrausiu, nes bijau, kad galit man pakišt kokių narkotikų ar ginklų“ – „ką jūs, madam, mes taip nedarom“ 🤭
Užlipau laiptais į policijos skyrių, ten dar laukiau apie 20min, kol atėjo vyresnysis aficierius ir atnešė man grąžinti pasą.
Neeeee, dar ne pabaiga 😂
Pasą demonstratyviai tikrino gal 10min. Su kažkokia lempa švietė, kilnojo prieš šviesą, tikrino duomenis perklausdamas manęs. Žiūrėjo į nuotrauką, į mane, į nuotrauką, į mane, į nuotrauką, į mane… „Nusiimk akinius, nusiimk kaukę, pasileisk plaukus“, mat, nuotraukoj plaukai palaidi. Atidavė pasą su žodžiais: „YOU ARE EVIL!!!”
Kaip pasakė vienas mano fb draugas: “čia tai komplimentas de facto!“
Dabar sėdžiu namučiuose, karantinuojuos. Va, ir maistelio tvarkingai užsisakiau, kaip belaisvis. Nes „National center for control of travelers to Norway“ (nacionalinis keliautojų į Norvegiją kontrolės centras) jau porąkart skambino. Nebestresuosiu jų, užtenka policininkai tikrai žiauriai buvo persigandę, sakė, kad aš PIRMA TOKIA oro uosto kovydo istorijoje! Yesssssss…. 💪
Jie manęs pastoviai klausė, kodėl aš skaitau save tokia „very special“ ir neinu testuotis. Visi eina, o aš neinu. Dabar tikrai žinau, kad esu „very special“, ir jie tai pripažino 😂 O dar tas komplimentas… Yessss!
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));