skip to Main Content

Henriko Daktaro 2018 04 23 atviras laiškas Seimo nariams

 

Gerbiami Lietuvos Respublikos Seimo nariai!

Jums laišką rašo Lietuvos Respublikos pilietis Henrikas Daktaras. Manau, kad man prisistatyti net neverta, nes apie mano personą jau tiek prirašyta, kad Lietuvoje nėra kito tokio žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie “Daktarą”.

 

Deja, ta informacija, kokia buvo ir yra skleidžiama apie mane, yra ne tik negatyvi, ne tik pramanyta, bet būtent tokios informacijos pagalba buvo suformuotas mitas, neva aš esu nusikalstamumo ikona, vienvaldis nusikalstamumo lyderis.

 

Atrodytų, kad tuo metu, kiek aš esu nelaiskas (o taip yra nuo 2009 m. neskaitant ankstesnių mano teistumų), turėtų nevykti nei vienas nusikaltimas, deja, taip nėra.

 

Tokią informaciją, kurią skleidžia netalentingi, antrarūšiai rašytojai, kai kada gryni sukčiai, avantiūristai, šantažuotojai ar politiniai pataikūnai, teismai konvertuoja į visišką neteisybę, nors vienintelis tokių antrarūšių rašytojų nuopelnas tėra tas, kad jie tesugeba ekspolotuoti mano pavardę ir iš to gerai uždirbti.

 

Jūs, gerb. Seimo nariai, esate įstatymų leidėjai.

Kaip adekvatus žmogus, aš suprantu, kad įstatymus reikia gerbti, jie turėtų būti taikomi visiems vienodai, visi asmenys turėtų būti lygūs prieš įstatymą. Taip turėtų būti, bet taip nėra, mažų mažiausiai mano atveju.

 

Mano personai Lietuvos įstatymai taikomi visiškai kitaip, nei kitiems piliečiams. Netgi suvokdamas, kad teisė gali būti traktuojama ir interpretuojama įvairiai, turėtų būti ir kažkokios tokio laisvo traktavimo ribos, jau netgi nekalbant apie teisę, bet ir moralę ir sąžiningumą.

Aš net baisiausiame negalėjau susapnuoti, kad Lietuvoje galėtų būti tokių “jėgų”, kurios gali leisti nepaisyti Lietuvos įstatymų, ir to pasekoje esu apkaltintas ir nuteistas už tai, ko nepadariau.

Savo kailiu įsitikinau, kad Lietuvoje “telefoninės teisės” tradicijos gyvos ir giliai įleidusios šaknis. Galima būtų iš Konstitucijos išbraukti žodį “nešališki”, kada kalbama apie teismus.

 

Jeigu jau yra kontroliuojami teismai, tai apie teisingumo vykdymą negali būti nė kalbos.

 

Tada jau nebe teismai, o tos “jėgos” vykdo ne teisingumą, o užsakymus ir įsakymus, kaip atsitiko mano atveju.

 

Mano atžvilgiu buvo sukurti absurdiški kaltinimai. Tyrimai mano atžvilgiu buvo atliekami neobjektyviai. Turiu pripažinti, kad teismai priešinosi, kiek pagal jėgas galėjo tokiems užsakymams, deja, tokio pasipriešinimo neužteko.

Tai, kad teismai dar bandė prieštarauti “jėgų” užsakymams, rodo faktas, kad netgi tokiems absurdiškiems kaltinimams esant, teismai išteisino mane iš eilės man nepagrįstai inkriminuotų nužudymų, būtent:

1. Išteisino dėl V. Varno ir S. Čiapo nužudymo;

2. Išteisino dėl R. Borcherto nužudymo

3. Išteisino dėl R. Mučinsko nužudymo ir t.t.

 

Deja, teismai irgi yra veikiami “jėgų”, mane būtinai reikėjo nuteisti dėl to, ko akivaizdžiausiai nesu padaręs. Buvau nuteistas iki gyvos galvos už tariamą savo pusbrolio Rimanto Ganusausko nužudymą, nors to niekuomet nesu padaręs; dar daugiau, Rimantas Ganusauskas, turėjęs “Mongolo” pravardę, niekuomet nebuvo nužudytas tokiomis aplinkybėmis, kokios man buvo inkriminuotos.

Rimantas Ganusauskas mažų mažiausiai keletą metų, o gal net ir dabar yra gyvas, ką patvirtino visa eilė liudytojų netgi teisme, taip pat tą tvirtina jo paties sūnus. Galutinis motyvas, įrodantis, kad Rimantas Ganusauskas yra ir mažiausiai dar ilgai buvo gyvas, yra tas, kad Rimanto Ganuasuako žmona sulaukusi, kol nuteisimas iki gyvos galvos įvykdytas, kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu. Ji pait pridėjo prie ieškinio leidinio, išleisto apie Lietuvos kūno kultūros institutą jo 50- metų įsteigimo proga, nuorašą su garsaus imtynininko Adolfo Liaugmino, šio instituto mokslininko, dedikacija, skirta Rimantui Ganusauskui, Ta dedikacija surašyta 1996 metais, taigi, mažiausiai trejus metus Rimantas Ganusauskas dar buvo gyvaskas visiškai paneigia kaltinimo versiją.

 

Minėtasis Rimantas Ganusauskas buvo įnikęs į narkotikus, už daugybę nusikaltimų buvo ieškomas policijos. Žinodamas, kad paskelbta jo paieška, taip pat už šaunamojo ginklo panaudojimą, jis pasislėpė.

 

Tai, kad jis buvo gyvas, liudija ne mažiau 20 žmonių, taip pat ir jo sūnus, ir ilgamečiai Kauno policijos pareigūnai, su oirganizuotu nusikalkstamumu kovoję komisarai. Deja, tokie liudijimai kategoriškai atmetami, o mano nuteisimui jokie įrodymai nereikalingi.

 

Nejau Lietuvoje nėra tokios jėgos, kuri galėtų pažaboti ar bent jau kontroliuoti įsisiautėjusias teisėsaugos struktūras? Išaiškėjus, kad Rimantas Ganusauskas yra gyvas, ar būtų bent vienas prokuroras, nors vienas teisėjas, kurie prisidėjo prie mano nuteisimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme – ar jie būtų nuteisti tokia pačioa bausme, kaip aš?

 

Jungtinių tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja 1984 m. gruodžio 10 d. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, priimtos pasirašyti, ratifikuoti ir prisijungti rezoliucija 39/46, 1 straipsnyje pateikia “kankinimo” sąvoką, pagal kurią kankinimu pripažįstamas kokiam nors aasmeniniui tyčia sukeliamas stiprus fizinis ar dvasinis skausmas arba kančia norint iš jo ar iš trečiojo asmens gauti informaciją ar prisipažinimą, nuibausti jį už veikimą, kurį jis ar trečias asmuo įvykdė arba įtariamas jį įvykdęs, taip pat įbauginti. kai tokį skausmą sukelia valstybės pareigūnas ar kitas opficialus asmuo, arba tai darant ar žinant, kyla ir valstybės atsakomybė.

 

Nejaugi Lietuvos Respublika yra tokia bestuburė, kad yra nepajėgi pažaboti įsisiautėjusius valstybės pareigūnus?

 

Jie nebejaučia jokios kontrolės, tada įgyja jiems nesuteiktą valdžią ir naudoja ją ne valstybės, o savo reikmėms.

Lietuva garsėja didžiausiu kalinių skaičiumi, taip pat didžiuliu skundų Europos Žmogaus Teisių Teismui skaičiumi.

 

Aš Lietuvos Respublikos pilietis ir rinkėjas, prašau Jūsų įsigilinti į mano situaciją, priimti atitinkamus sprendimus.

 

Kaip pavyzdį norėčiau pateikti Lietuvos teismų praktikoje, ko gero, patį įžūliausią sprendimą.

 

Mano byloje, kada buvo sprendžiamas mano perkėlimo iš Lukiškių kalėjimo į Pravieniškių koloniją klausimas, prokuroras, įvertinęs visapusiškai teigiamą mano elgesį laisvės atėmimo įstaigoje, sutiko, kad aš būčiau perkeltas. Deja, po to, kai teisma spriėmė mano atžvilgiu palankų sprendimą, aukštesnysis prokuroras tokį sprendimą apskundė.

Visi teisininkai yra nustebę tokiu akibrokštu. Kitas atvejis, dar reikšmingesnis savo pasekmėmis, buvo bylos nagrinėjimo teisme metu, kada visa eilė liudytojų liudija, kad esu nekaltas, tačiau tokių liudijimų teismai nepaiso. Nors prašiau mano baudžiamąją bylą atnaujinti, nurodžiau visą eilę asmenų, kurie nebuvo apklausti teisme (pvz., jau minėtą Rimanto Ganusausko sūnų Elvį Ganusauską), tačiau ir prokurorai, ir teismai atsisako atnaujinti mano bylą. Štai dėl to jaučiuosi ypatingai išskiriamas iš kitų piliečių, mano atžvilgiu taikomi visiškai kitokie įstatymai, sukurti ne Jūsų, Tautos išrinktų atstovų, o kažkokių valstybei ir man priešingų jėgų.

Prašau Jūsų įsigilinti į mano situaciją, nes esu ne tik nekaltai nuteistas, bet ir sąžinės kalinys.

Nuoširdžiai linkėdamas visokeriopos sėkmės ir su didžiausia pagarba.

PagarbiaiJums Henrikas Daktaras, Dievo karys!

Kas padės man – tam padės Dievas!

P.S. Kas padeda žmonėms – tas eina Dievo keliu!

2018 04 23 parašas

Facebook komentarai
Back To Top